PRANEŠIMAS SPAUDAI

2004 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų Europos Centrinio Banko metinės finansinės ataskaitos

2005 m. kovo 14 d.

2005 m. kovo 11 d. Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba patvirtino audituotas 2004 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų ECB metines finansines ataskaitas.

2004 m. ECB patyrė 1 636 mln. eurų grynąjį nuostolį, palyginti su 477 mln. eurų grynuoju nuostoliu 2003 m. Ir praėjusiais metais nuostolis patirtas daugiausia dėl valiutos kurso pokyčių, kurie neigiamai paveikė banko užsienio valiutomis, daugiausia JAV doleriais, turimų atsargų eurais išreikštą vertę.

ECB apskaitos politikoje ypač daug dėmesio skiriama atsargumo principui. Todėl nerealizuotas valiutos kurso ir rinkos kainų perkainojimo nuostolis, susidaręs perkainojus ECB turimas užsienio atsargas ir auksą, yra traktuojamas kaip realizuotas nuostolis ir metų pabaigoje įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą. Tačiau nerealizuotas valiutos kurso ir rinkos kainų perkainojimo pelnas, susidaręs perkainojus ECB turimas užsienio atsargas ir auksą, nepripažįstamas pajamomis, bet tiesiogiai perkeliamas į perkainojimo sąskaitą. Dėl padidėjusio euro kurso 2004 m. patirtas beveik 2,1 mlrd. eurų grynasis valiutos kurso perkainojimo nuostolis.

ECB nuolatines pajamas pirmiausia sudaro investuotų turimų užsienio atsargų pajamos ir 4,1 mlrd. eurų dydžio apmokėto kapitalo uždirbtos pajamos bei palūkanų pajamos iš visų apyvartoje cirkuliuojančių banknotų vertės 8% dalies. 2004 m. palūkanų pajamoms neigiamą įtaką vėl darė mažos palūkanų normos, taikytos vidaus turtui ir turtui užsienio valiuta. ECB iš viso uždirbo 690 mln. eurų grynųjų palūkanų pajamų, palyginti su 715 mln. eurų 2003 m. Be 733 mln. eurų palūkanų pajamų, uždirbtų iš apyvartoje cirkuliuojančių banknotų dalies, grynosios palūkanų išlaidos sudarė 43 mln. eurų, palyginti su 17 mln. eurų grynosiomis pajamomis 2003 m. ECB nacionaliniams centriniams bankams sumokėjo 693 mln. eurų kaip atlygį už jų pretenzijas, susijusias su Europos Centriniam Bankui jų pervestomis užsienio atsargomis.

ECB administracinės darbo užmokesčio ir susijusių sąnaudų, patalpų nuomos, prekių ir paslaugų išlaidos sudarė 340 mln. eurų (2003 m. – 286 mln. eurų). Svarbiausia tokio padidėjimo priežastis – atidėjimas didesniems ECB įsipareigojimams pensijų fondui padengti pagal aktuarinius apskaičiavimus. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizaciniai) atskaitymai sudarė 34 mln. eurų. 2004 m. pabaigoje ECB dirbo 1 309 darbuotojai (įskaitant valdymo lygio 131 darbuotoją), palyginti su 1 213 darbuotojų 2003 m.

2005 m. kovo 11 d. Valdančioji taryba nusprendė, pirma, padengti 1 636 mln. eurų ECB grynąjį nuostolį visu likusiu bendruoju atsargų fondu (296 mln. eurų) ir, antra, likusią nuostolio dalį (1 340 mln. eurų) padengti 2004 finansinių metų pinigų politikos pajamomis proporcingai ir neviršijant sumų, kurios paskirstytos nacionaliniams centriniams bankams.

2004 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinės ataskaitos kartu su vadovybės ataskaita bus paskelbta ECB metinėje ataskaitoje 2005 m. balandžio 26 d.

Pastabos redaktoriams

  1. ECB apskaitos politika: Vadovaudamasi Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (ECBS statutas) 26 straipsnio 4 dalimi, Valdančioji taryba nustatė bendrą Eurosistemos, įskaitant ECB, apskaitos politiką, kuri buvo paskelbta Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje.[1] Nors ši politika iš esmės pagrįsta tarptautinėje praktikoje pripažintais apskaitos standartais, ji sukurta ypač daug dėmesio skiriant Eurosistemos centrinių bankų specifinėms veiklos aplinkybėms. Joje daug dėmesio skiriama atsargumo principui, turint omenyje didelę valiutų kursų riziką, su kuria susiduria dauguma šių centrinių bankų. Vadovaujantis šiuo atsargumo principu, nerealizuotas pelnas ir nerealizuotas nuostolis pajamų pripažinimo tikslu traktuojami nevienodai ir negalima iš vieno turto patirtą nerealizuotą nuostolį padengti kito turto nerealizuotu pelnu. Visi nacionaliniai centriniai bankai privalo laikytis šios politikos teikdami ataskaitas apie vykdomas, kaip Eurosistemos dalis, operacijas, kurios įtrauktos į Eurosistemos konsoliduotas savaitines finansines ataskaitas. Rengdami savo metines finansines ataskaitas, visi nacionaliniai centriniai bankai savanoriškai taiko tą pačią politiką kaip ir ECB.
  2. Atlygis už užsienio atsargas, pervestas į ECB: Po prisijungimo prie Eurosistemos visi nacionaliniai centriniai bankai, pervedę Europos Centriniam Bankui užsienio atsargas, įgijo atlygintiną pretenziją ECB, kurios vertė lygi pervestai sumai. Valdančioji taryba nusprendė, kad šios pretenzijos turėtų būti išreikštos eurais ir už jas turi būti atlyginama kasdien, taikant naujausią pagrindinę Eurosistemos refinansavimo normą, numatant, kad atlygis būtų koreguojamas taip, kad aukso daliai tenkanti grąža būtų nulinė. 2004 m. dėl šio atlygio patirta apytikriai 693 mln. eurų palūkanų išlaidų, palyginti su 422 mln. eurų grynųjų palūkanų pajamų, gautų iš užsienio atsargų.
  3. ECB pajamų iš apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų paskirstymas: Valdančioji taryba nusprendė, kad šios pajamos turėtų būti paskirstytos kiekvienam NCB atskirai išankstinio paskirstymo būdu pasibaigus kiekvienam ketvirčiui.[2] Šios pajamos būtų paskirstytos pilnai, nebent tų metų ECB grynasis pelnas būtų mažesnis negu jo pajamos, gautos iš apyvartoje cirkuliuojančių banknotų. Be to, šių pajamų suma Valdančiosios tarybos sprendimu gali būti sumažinta ECB patirtomis išlaidomis, susijusiomis su eurų banknotų išleidimu ir tvarkymu. Remdamasi 2004 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių ECB finansinių metų apskaičiuotais rezultatais, 2004 m. gruodžio mėn. Valdančioji taryba nusprendė:
    1. atšaukti tris išankstinius ketvirčio paskirstymus, iš viso sudariusius 536 mln. eurų, kurie ataskaitiniais metais buvo pervesti nacionaliniams centriniams bankams;
    2. nevykdyti paskutinio metų ketvirčio išankstinio 197 mln. eurų paskirstymo.
  4. Nuostolio paskirstymas: Pagal ECBS statuto 33 straipsnio 2 dalį ECB patirtas nuostolis dengiamas tokia tvarka:

Nuostolis dengiamas iš ECB bendrojo atsargų fondo ir prireikus Valdančiosios tarybos sprendimu atitinkamų finansinių metų pinigų politikos pajamomis. Jei pinigų politikos pajamos panaudojamos nuostoliui dengti, atitinkamais finansiniais metais nacionaliniams centriniams bankams paskirtos sumos sumažinamos proporcingai jų daliai ECB kapitalo rakte. 2005 m. sausio 13 d. vykusiame posėdyje Valdančioji taryba nusprendė padengti 2004 m. ECB visą nuostolių galutinę sumą pinigų politikos pajamomis tiek, kiek tai bus reikalinga, panaudojus visą likusį bendrąjį atsargų fondą. Dėl to NCB savo 2004 m. finansinėse ataskaitose iki jų galutinio parengimo galėjo numatyti atitinkamus atidėjinius.



[1] 2002 m. gruodžio 5 d. Europos Centrinio Banko sprendimas dėl Europos Centrinio Banko metinės atskaitomybės (ECB/2002/11), OL L 58, 2003 03 03, p. 38.

[2] 2002 m. lapkričio 21 d. Europos Centrinio Banko sprendimas dėl Europos Centrinio Banko pajamų iš apyvartoje esančių eurų banknotų paskirstymo dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams (ECB/2002/9), OL L 323, 2002 11 28, p. 49.

Kontaktai žiniasklaidai