Uždaviniai

Finansinis stabilumas

Finansinio stabilumo srityje ECB vykdo du pagrindinius uždavinius:

Nustato riziką

ECB kartu su kitais Eurosistemos ir Europos centrinių bankų sistemos centriniais bankais stebi ciklinius ir struktūrinius euro zonos ir visos ES bankų sektorių ir kitų finansų sektorių pokyčius.

Įvertina riziką

Galimas sisteminės rizikos poveikis euro zonos ir ES finansų sistemos stabilumui ir atsparumo laipsniui įvertinamas kiekybiškai, taikant tokias priemones, kaip ECB makrolygio testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, tinklo analizė ir kiti modeliavimo metodai. Makrolygio testavimas nepalankiausiomis sąlygomis – dažnai taikoma priemonė, skirta iš anksto įvertinti bankų sektoriaus atsparumą (neigiamiems) makroekonominiams ir finansiniams pokyčiams.

Be to, finansinio stabilumo srityje ECB teikia analitinę pagalbą Europos sisteminės rizikos valdybai.

Makroprudencinė politika

Nuo 2014 m. lapkričio 4 d., kai įsigaliojo BPM reglamentas, ECB pavesta taikyti makroprudencines priemones, kad finansų sistemoje būtų išvengta galimo sisteminės rizikos atsiradimo. Makroprudencinės politikos srityje ECB suteikti du įgaliojimai:

Taikyti griežtesnes priemones

Atitinkamuose ES teisės aktuose nustatyta tvarka ECB gali vietoj nacionalinės valdžios institucijų taikyti griežtesnius reikalavimus dėl kapitalo atsargų, negu taikomi nacionalinės valdžios institucijų, ir imtis griežtesnių priemonių sisteminei ar makroprudencinei rizikai šalinti. Pavyzdžiui, ECB, pranešęs apie tai nacionalinės valdžios institucijoms, gali taikyti griežtesnius reikalavimus dėl bankų:

  • anticiklinių kapitalo atsargų,
  • atsargų sisteminei rizikai įveikti (jei nustatyta nacionalinės teisės aktuose),
  • papildomų kapitalo atsargų (taikoma sisteminės svarbos įstaigoms),
  • rizikos koeficientų, taikytinų nekilnojamojo turto ir finansų sektoriaus vidaus pozicijoms,
  • didelių pozicijų apribojimo,
  • papildomų viešo informacijos atskleidimo reikalavimų.

Teikti pastabas ir prieštarauti

Nacionalinės valdžios institucijos, ketindamos pradėti taikyti naują ar keisti esamą makroprudencinę priemonę, privalo apie tai pranešti ECB. ECB įvertina tokias priemones ir gali joms paprieštarauti. Nacionalinės valdžios institucijos atitinkamą sprendimą priima tik išnagrinėjusios ECB pastabas.

Finansinis reguliavimas

Finansų įstaigų ir rinkų reguliavimas sudaro makroprudencinės politikos pagrindą. ECB analizuoja Europos ir pasaulinių reguliavimo ir priežiūros institucijų iniciatyvas, susijusias su finansiniu reguliavimu, finansų priežiūra, susitarimais dėl finansinio stabilumo (pvz., finansų krizių valdymo ir įveikimo) ir kitomis finansinių paslaugų sritimis (pvz., apskaita), ir konsultuoja makroprudenciniu ir finansinio stabilumo požiūriais. Savo ar Eurosistemos vardu ECB teikia pastabas reguliavimo ir priežiūros klausimais dėl nacionalinių, tarptautinių ir ES teisės aktų projektų.