European Central Bank - eurosystem
Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
Naujausia informacija pateikta šio tinklalapio versijoje anglų kalba.

Europos pinigų institutas (1994–1998 m.)

1992 m. Europos Sąjungos sutartyje, dar vadinamoje Mastrichto sutartimi, išdėstytos Europos Sąjungos bendros valiutos įvedimo ir centrinio banko įsteigimo veiksmų gairės. Vadovaujantis tomis gairėmis, 1994 m. sausio mėn. buvo įsteigtas Europos pinigų institutas (EPI) – žengtas vienas iš parengiamųjų, bet labai svarbių žingsnių kuriant Europos Centrinį Banką (ECB). Kitaip negu prieš tai veikęs Valdytojų komitetas, EPI buvo savarankiškas juridinis asmuo ir sparčiai plėtėsi tiek organizaciniu požiūriu, tiek darbuotojų skaičiumi. EPI turėjo du pirmininkus: iš pradžių – Alexandre Lamfalussy, o nuo 1997 m. liepos mėn. – Willem Frederik Duisenberg. 1998 m. W. F. Duisenberk tapo ir pirmuoju ECB pirmininku. EPI pirmininkas vadovavo Tarybai, į kurios sudėtį įėjo ir EPI pirmininko pavaduotojas bei ES valstybių narių centrinių bankų valdytojai.

Pirmuosius ketverius su puse metų EPI intensyviai kūrė savo organizacinę struktūrą. Naudotasi Valdytojų komiteto veiklos laikotarpiu sukurta bendradarbiavimo struktūra, tad pagrindinį darbą lygiagrečiai vykdė EPI ir centrinių bankų pakomitečiai bei įvairios darbo grupės.

Pagrindinis EPI tikslas buvo sukurti Europos centrinių bankų sistemą, taip pat ECB ir naująją valiutą. Jis taip pat vykdė tam tikrus kitus uždavinius, pavyzdžiui, perėmė iki jo veikusio Europos piniginio bendradarbiavimo fondo funkcijas. EPI tikslai:

  • geriau koordinuoti ES pinigų politiką;
  • sustiprinti finansinį stabilumą;
  • pagerinti ES (tarpvalstybinių) mokėjimų sistemas;
  • sukurti reguliavimo, organizacinę ir logistikos sistemas;
  • parengti bendrą euro zonos pinigų politikos strategiją;
  • pasirengti bendrai pinigų rinkai.

EPI dokumentus sudaro 1994–1998 m. parengiamojo darbo ir kitos veiklos dokumentai, pavyzdžiui, darbo grupių posėdžių dokumentai, su administraciniais ir organizaciniais uždaviniais ir su pagrindinėmis funkcijomis (mokėjimų sistemų, statistinių metodų ir pinigų politikos derinimu, eurų banknotų dizaino kūrimu ir išleidimu į apyvartą bei kitomis sritimis) susiję dokumentai.

Jo archyvinių dokumentų sąrašas šiuo metu rengiamas.

Jau paviešintus dokumentus galima rasti atitinkamoje Viešo dokumentų registro skiltyje.

Visi šios dalies puslapiai