Paieškos galimybės
Home Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • ĮVADINIS PRANEŠIMAS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos

2021 m. birželio 10 d., Frankfurtas prie Maino

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu pasveikinti visus, stebinčius mūsų spaudos konferenciją. Pristatysime, ką posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, nusprendė Valdančioji taryba.

Pandeminei padėčiai gerėjant ir skiepijimo kampanijoms darant didelę pažangą, euro zonos ekonomika, šių metų pirmąjį ketvirtį smukusi, dabar pamažu atsiveria. Naujausi duomenys rodo atsigaunančią paslaugų sektoriaus veiklą ir dinamišką apdirbamosios pramonės sektoriaus raidą. Numatome, kad, atšaukiant vis daugiau viruso plitimo ribojimo priemonių, ekonominis aktyvumo tempas paspartės šių metų antrąją pusę. Šiam atsigavimui labai svarbūs veiksniai bus padidėjusios vartojimo išlaidos, didelė pasaulinė paklausa ir skatinamoji fiskalinė ir pinigų politika. Tačiau neapibrėžtumas dar neišnyko, nes artimiausio laikotarpio ekonominė perspektyva vis dar priklauso nuo pandemijos raidos, taip pat nuo ekonomikos raidos po atsivėrimo. Infliacija per pastaruosius mėnesius padidėjo – tai daugiausia nulėmė bazės efektai, trumpalaikiai veiksniai ir pakilusios energijos kainos. Numatoma, kad antrąjį pusmetį infliacija toliau didės, o išnykus laikinų veiksnių poveikiui – sumažės. Mūsų naujausiose ekspertų prognozėse numatoma, kad visu prognozių laikotarpiu spaudimas grynajai infliacijai pamažu didės, nors spaudimas dėl vis dar didelio ekonomikos sąstingio, prognozių laikotarpiu mažėsiančio tik pamažu, ir nėra didelis. Bendroji infliacija prognozių laikotarpiu neturėtų viršyti mūsų siekiamo dydžio.

Kaip ir iki šiol yra labai svarbu pandemijos laikotarpiu išsaugoti palankias finansavimo sąlygas, taip mažinti neapibrėžtumą ir stiprinti pasitikėjimą, o kartu skatinti ekonominę veiklą ir vidutiniu laikotarpiu palaikyti kainų stabilumą. Nuo kovo mėn. vykusio mūsų posėdžio pinigų politikos klausimais finansavimo sąlygos įmonėms ir namų ūkiams iš esmės tebėra stabilios. Tačiau dar padidėjo rinkos palūkanų normos. Nors didėjančios rinkos palūkanų normos iš dalies rodo gerėjančią ekonomikos perspektyvą, ilgainiui šis didėjimas gali virsti visai ekonomikai aktualių finansavimo sąlygų bendresne prasme griežtėjimu. Toks griežtėjimas vyktų per anksti ir dėl to kiltų grėsmė dabar vykstančiam ekonomikos atsigavimui bei infliacijos perspektyvai.

Į visa tai atsižvelgusi, Valdančioji taryba nusprendė toliau vykdyti itin skatinamąją pinigų politiką.

ECB pagrindinių palūkanų normų nekeisime. Manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.

Toliau vykdysime grynuosius turto pirkimus pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) už bendrą 1 850 mlrd. eurų sumą bent iki 2022 m. kovo pabaigos ir bet kokiu atveju tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, pasibaigs koronaviruso sukeltos krizės etapas. Atsižvelgdama į bendrą finansavimo sąlygų ir infliacijos perspektyvos vertinimą, Valdančioji taryba mano, kad per ateinantį ketvirtį grynieji pirkimai pagal SPPP ir toliau bus vykdomi gerokai sparčiau negu per pirmuosius šių metų mėnesius.

Juos vykdysime lanksčiai, atsižvelgdami į rinkos sąlygas ir siekdami išvengti finansavimo sąlygų griežtinimo, nes tai būtų nesuderinama su siekiu atsverti pandemijos daromą neigiamą poveikį numatomai infliacijos raidai. Be to, pirkimus lanksčiai skirstant laiko atžvilgiu, tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų ir toliau bus užtikrinamas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Jeigu palankias finansavimo sąlygas galima palaikyti vykdant turto pirkimus nepanaudojant visos gryniesiems pirkimams pagal SPPP numatytos sumos per tam numatytą laiką, nebūtina jos visos panaudoti. Šią sumą lygiai taip pat galima pakoreguoti, jeigu to reikėtų, kad būtų palaikytos palankios finansavimo sąlygos ir taip būtų atsvertas neigiamas pandemijos poveikis infliacijos raidai.

Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, reinvestuosime bent iki 2023 m. pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Grynieji pirkimai pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP) ir toliau bus vykdomi už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Tebemanome, kad mėnesiniai grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį mūsų pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti ECB pagrindines palūkanų normas.

Be to, ketiname ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Galiausiai toliau didinsime likvidumą vykdydami refinansavimo operacijas. Finansavimas, gautas vykdant trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) operacijas, yra labai svarbus skatinant bankus skolinti bendrovėms ir namų ūkiams.

Mūsų priemonės padeda išlaikyti visiems sektoriams palankias finansavimo sąlygas, o tai reikalinga tvariam ekonomikos atsigavimui ir siekiant palaikyti kainų stabilumą. Mes taip pat toliau stebėsime valiutų kurso raidą, kad galėtume įvertinti jos galimą poveikį infliacijos perspektyvai vidutiniu laikotarpiu. Laikydamiesi simetrinio tikslo ir savo įsipareigojimo užtikrinti, kad infliacija tvariai artėtų prie siekiamo lygio, esame pasirengę atitinkamai koreguoti visas turimas priemones.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdama nuo ekonominės analizės. Pirmąjį šių metų ketvirtį euro zonos realusis BVP toliau mažėjo (sumažėjo 0,3 %) ir buvo 5,1 % mažesnis negu prieš pandemiją, 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį. Ekonominiai ir vartotojų apklausų duomenys bei didelio dažnio rodikliai patvirtina, kad šių metų antrąjį ketvirtį labai pagerėjo ekonominis aktyvumas.

Verslo apklausų duomenys rodo, kad labai atsigavo paslaugų sektoriaus veikla, nes mažėja užsikrėtimų skaičius ir todėl vėl galės normalizuotis veikla, kuriai būdingas intensyvus kontaktavimas. Apdirbamosios pramonės sektoriaus aktyvumas, skatinamas didelės pasaulinės paklausos, tebėra didelis, tačiau artimiausiu metu pramonės aktyvumui tam tikrą neigiamą poveikį gali daryti su pasiūla susijusios kliūtys. Gerėja vartotojų pasitikėjimo rodikliai, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu labai padidės asmeninis vartojimas. Nepaisant įmonių silpnesnių balansų ir neapibrėžtumo dėl ekonomikos perspektyvos, nemažėja verslo investicijos.

Tikimės, kad 2021 m. antrąjį pusmetį augimas toliau sparčiai didės, nes pažanga vykdant skiepijimo kampanijas suteikia galimybę toliau švelninti ribojimo priemones. Vidutiniu laikotarpiu euro zonos ekonomikos atsigavimą turėtų skatinti padidėjusi pasaulinė ir vidaus paklausa, taip pat ir toliau taikomos pinigų bei fiskalinės politikos paramos priemonės.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2021 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatytas pagrindinis scenarijus. Prognozuojama, kad 2021 m. realiojo BVP metinis augimo tempas bus 4,6 %, 2022 m. – 4,7 %, o 2023 m. – 2,1 %. Palyginti su 2021 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, ekonominio aktyvumo prognozė 2021 ir 2022 m. buvo padidinta, o 2023 m. – nepasikeitė.

Apskritai, su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika, mūsų vertinimu, iš esmės yra subalansuota. Viena vertus – vertinant pagal optimistiškesnę pasaulinės paklausos perspektyvą ir sparčiau, nei buvo numatyta, mažėsiančias namų ūkių santaupas, kai tik bus panaikinti socialinių kontaktų ir kelionių apribojimai, – būtų galima numatyti dar didesnį atsigavimą. Kita vertus, lėtesnio augimo riziką vis dar didina tebesitęsianti pandemija, įskaitant viruso atmainų plitimą, ir jos padariniai ekonominėms ir finansinėms sąlygoms.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, euro zonos metinė infliacija padidėjo nuo 1,3 % (2021 m. kovo mėn.) iki 1,6 % (balandžio mėn.) ir iki 2,0 %. Šį padidėjimą daugiausia lėmė labai pakilusios energijos kainos, o tai atspindi gerokai stipresnius bazės efektus bei didesnį mėnesinį augimą, ir, kiek mažiau, šiek tiek padidėjusias pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainas. Bendroji infliacija iki rudens ir toliau turėtų didėti, daugiausia dėl pasibaigusio laikino PVM tarifų Vokietijoje sumažinimo. Tikimasi, kad kitų metų pradžioje, nykstant laikinų veiksnių poveikiui ir lėčiau kylant pasaulinėms energijos kainoms, infliacija turėtų vėl sumažėti.

Numatoma, kad dėl laikinų tiekimo apribojimų ir atsigavusios vidaus paklausos kainų spaudimas šiais metais šiek tiek padidės. Nepaisant to, kainų spaudimas greičiausiai tebebus nedidelis, iš dalies dėl darbo užmokesčio žemo spaudimo, turint omenyje vis dar didelį ekonomikos sąstingį ir padidėjusį euro kursą.

Pandemijos poveikiui nykstant, dėl skatinamosios fiskalinės ir pinigų politikos poveikio mažėsiantis didelis ekonomikos sąstingis bus viena iš nuoseklaus grynosios infliacijos didėjimo vidutiniu laikotarpiu priežasčių. Apklausų ir rinkos duomenimis pagrįsti ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai tebėra maži, bet rinkos duomenimis pagrįsti rodikliai toliau gerėjo.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2021 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatytas pagrindinis scenarijus. Numatoma, kad 2021 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 1,9 %, 2022 m. – 1,5 %, o 2023 m. – 1,4 %. Palyginti su 2021 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, infliacijos prognozė 2021 ir 2022 m. buvo padidinta, daugiausia dėl laikinų veiksnių ir didesnio energijos kainų kilimo. Prognozė 2023 m. nepasikeitė, nes grynosios infliacijos didėjimą daugiausia nusveria numatomas lėtesnis energijos kainų augimas. Numatoma, kad metinė infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, padidės nuo 1,1 % (2021 m.) iki 1,3 % (2022 m.) ir iki 1,4 % (2023 m.). Palyginti su 2021 m. kovo mėn. prognozėmis, šios infliacijos prognozės visu prognozuojamu laikotarpiu buvo padidinta.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2021 m. balandžio mėn. pinigų junginio (P3) metinis augimo tempas sumažėjo iki 9,2 %, palyginti su 10,0 % kovo mėn. ir 12,3 % vasario mėn. Augimo tempas kovo ir balandžio mėn. buvo lėtesnis iš dalies dėl didelių neigiamų bazės efektų, nes dėl pandemijos kilusios krizės pradiniame etape fiksuotos didelės įplaukos nebuvo įtrauktos į metinę augimo statistiką. Tai taip pat rodo lėtesnį trumpesnio laikotarpio pinigų kiekio didėjimą, kurį daugiausia lemia vangesni namų ūkių ir įmonių indėlių pokyčiai balandžio mėn. ir mažesni likvidumo poreikiai gerėjant pandemijos padėčiai. Eurosistemos ir toliau vykdomi turto pirkimai tebėra pagrindinis pinigų kūrimo šaltinis. Nors siaurojo pinigų junginio P1 augimas lėtėjo, jis ir toliau labiausiai skatino pinigų junginio P3 augimą. Didelis jo indėlis patvirtina tai, kad pirmenybė vis dar teikiama likvidumui pinigų turinčiame sektoriuje, ir tai, kad likvidžiausių pinigų formų laikymo alternatyviosios sąnaudos yra mažos.

Paskolų privačiajam sektoriui metinis augimo tempas balandžio mėn. sumažėjo iki 3,2 % (kovo mėn. jis buvo 3,6 %, vasario mėn. – 4,5 %), nepaisant priešingos skolinimo ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams dinamikos. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas balandžio mėn. sumažėjo iki 3,2 % (kovo mėn. jis buvo 5,3 %, vasario mėn. – 7,0 %). Šis sumažėjimas atspindi didelius neigiamus bazės efektus ir „paankstintą“ naujų paskolų išdavimą kovo mėn., palyginti su balandžio mėn. Skatinamas stipraus mėnesinio srauto ir teigiamų bazės efektų, paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas balandžio mėn. padidėjo iki 3,8 % (kovo mėn. buvo 3,3 %, vasario mėn. – 3,0 %).

Apskritai mūsų politikos priemonės kartu su šalių vyriausybių ir kitų Europos institucijų priimtomis priemonėmis tebėra labai svarbios siekiant palaikyti bankų skolinimo sąlygas ir užtikrinti galimybę gauti finansavimą, visų pirma tiems, kuriems pandemija daro didžiausią poveikį.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis yra būtinas tam, kad būtų skatinama ekonominė veikla ir kad infliacija vidutiniu laikotarpiu užtikrintai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kalbant apie fiskalinę politiką, pasakytina, kad tebėra būtina plataus užmojo ir suderinta fiskalinė politika, nes per anksti nutraukus fiskalinę paramą kiltų pavojus, kad atsigavimas bus vangesnis ir sutrikdymai ilgesniu laikotarpiu bus didesni. Vykdant nacionalinę fiskalinę politiką turėtų būti ir toliau teikiama kritiškai svarbi ir savalaikė parama įmonėms ir namų ūkiams, labiausiai nukentėjusiems dėl tebesitęsiančios pandemijos ir su ja susijusių viruso plitimo ribojimų priemonių. Fiskalinės priemonės turėtų ir toliau būti laikinos ir anticiklinės. Taip pat turėtų būti užtikrinama, kad jų pagalba būtų veiksmingai sprendžiamos problemos ir būtų palaikomas greitas euro zonos ekonomikos atsigavimas. Europos Vadovų Tarybos patvirtintos trys apsauginės priemonės darbuotojams, verslui ir vyriausybėms yra svarbi finansinė parama.

Valdančioji taryba dar kartą pabrėžė programos „Next Generation EU“ svarbą. Ji ragina valstybes nares naudoti lėšas našiai ir vykdyti produktyvumą didinančią struktūrinę politiką. Taip programa „Next Generation EU“ padės užtikrinti spartesnį, stipresnį ir tolygesnį atsigavimą ir padidins valstybių narių ekonomikos atsparumą bei augimo potencialą, o kartu ir pinigų politikos veiksmingumą euro zonoje. Tokia struktūrinė politika itin svarbi siekiant pagerinti ekonomines struktūras ir institucijų veiklą ir paspartinti perėjimą prie ekologiškos ekonomikos bei skaitmeninio formato.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai