Paieškos galimybės
Home Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • ĮVADINIS PRANEŠIMAS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2020 m. rugsėjo 10 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Pristatysime, ką šiandien posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, nusprendė Valdančioji taryba.

Po paskutinio mūsų posėdžio pinigų politikos klausimais liepos mėn. gaunami duomenys rodo, kad ekonominis aktyvumas vėl reikšmingai padidėjo, kaip iš esmės buvo tikėtasi, tačiau jis tebėra gerokai žemesnio lygio nei prieš prasidedant koronaviruso (COVID-19) pandemijai. Nors ekonominis aktyvumas apdirbamosios gamybos sektoriuje toliau didėjo, paslaugų sektoriuje pastaruoju metu jis šiek tiek sulėtėjo. Dar labai neaišku, kiek stiprus bus atsigavimas, nes tai ir toliau labai priklauso nuo tolesnės pandemijos raidos ir pandemijos plitimo ribojimo politikos sėkmingumo. Euro zonos vidaus paklausa, buvusi žemo lygio, gerokai padidėjo, tačiau padidėjęs neapibrėžtumas dėl ekonomikos perspektyvos ir toliau turi įtakos vartotojų išlaidoms ir verslo investicijoms. Sumažėjusios paklausos ir didelio darbo rinkos sąstingio kontekste bendrąją infliaciją slopina mažos energijos kainos ir silpnas kainų spaudimas.

Atsižvelgiant į tai, ekonomikos atsigavimui skatinti ir kainų stabilumui vidutiniu laikotarpiu užtikrinti vis dar būtinas aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis. Todėl nusprendėme toliau vykdyti skatinamąją pinigų politiką.

Nekeisime pagrindinių ECB palūkanų normų. Manome, kad jos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos raida tai nuosekliai patvirtina.

Toliau vykdysime turto pirkimą pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) už 1 350 mlrd. eurų sumą. Pirkimai pagal šią programą padės sušvelninti bendrą pinigų politikos pobūdį ir taip atsverti pandemijos daromą spaudimą numatomai infliacijos raidai. Jie ir toliau bus vykdomi lanksčiai paskirstant laike pagal turto klases ir jurisdikcijas. Tai padeda mums veiksmingai riboti sklandžiam pinigų politikos perdavimui kylančią riziką. Grynuosius turto pirkimus pagal SPPP vykdysime bent iki 2021 m. birželio pabaigos ir bet kokiu atveju tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, pasibaigs koronaviruso krizės etapas. Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, reinvestuosime ne trumpiau kaip iki 2022 m. pabaigos. Bet kokiu atveju laipsniškas SPPP portfelio mažėjimas suėjus vertybinių popierių išpirkimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui.

Toliau iki metų pabaigos bus vykdomi grynieji pirkimai už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP) kartu su papildomais 120 mlrd. eurų vertės laikinais pirkimais. Mes tebemanome, kad mėnesiniai grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį mūsų pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas. Ketiname toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Mes taip pat toliau didinsime likvidumą vykdydami refinansavimo operacijas. Pažymėtina, kad vykdant naujausią trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) operaciją buvo suteikta itin daug lėšų – tai prisideda skatinant bankų skolinimą bendrovėms ir namų ūkiams.

Pinigų politikos priemonės, kurių ėmėmės nuo kovo pradžios, yra labai svarbi pagalba siekiant paskatinti euro zonos ekonomikos atsigavimą ir vidutiniu laikotarpiu palaikyti kainų stabilumą. Šios priemonės, visų pirma, padeda užtikrinti likvidumo lygį ir finansavimo sąlygas ir palaikyti namų ūkių ir įmonių kreditavimą bei visiems sektoriams ir jurisdikcijoms palankias finansavimo sąlygas. Tačiau, kadangi šiuo metu yra padidėjęs neapibrėžtumas, Valdančioji taryba įdėmiai išanalizuos gaunamą informaciją, taip pat ir valiutų kurso raidą, kad suprastų, koks gali būti daromas poveikis infliacijos perspektyvai vidutiniu laikotarpiu. Laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, Valdančioji taryba tebėra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad, laikydamasi simetrinio tikslo, užtikrintų tvarią infliacijos raidą.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdama nuo ekonominės analizės. 2020 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP sumažėjo 11,8 %. Gaunami duomenys ir apklausų rezultatai rodo tebevykstantį euro zonos ekonomikos atsigavimą ir vėl labai padidėjusį BVP augimą trečiąjį ketvirtį. Vėl gerokai sustiprėjus augimui pramonės gamybos ir paslaugų sektoriuose yra ir akivaizdžių vartojimo atsigavimo ženklų. Tačiau neseniai augimo tempas paslaugų sektoriuje sulėtėjo, palyginti su apdirbamosios gamybos sektoriumi. Tą rodo ir rugpjūčio mėnesio apklausų rezultatai. Užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičiaus padidėjimas vasaros mėnesiais nepalankiai veikia trumpojo laikotarpio perspektyvą. Vertinant ateities perspektyvą, pažymėtina, kad ekonomikos atsigavimo tvarumas ir toliau labai priklausys nuo pandemijos raidos ir pandemijos plitimo ribojimo politikos sėkmingumo. Nors su pandemijos raida susijęs neapibrėžtumas veikiausiai slopins darbo rinkos, vartojimo ir investicijų atsigavimą, euro zonos ekonomikos aktyvumą turėtų skatinti palankios finansavimo sąlygos, skatinamoji fiskalinė politika bei didėjantis pasaulio ekonomikos aktyvumas ir paklausa.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina 2020 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose prognozuojama, kad metinis realiojo BVP augimas 2020 m. bus −8,0 %, 2021 m. sudarys 5,0 %, o 2022 m. bus 3,2 %. Palyginti su 2020 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2020 m. realiojo BVP augimo prognozė padidinta, o 2021 ir 2022 m. – iš esmės nepakeista.

Atsižvelgiant į ypatingą neapibrėžtumą dėl ateities perspektyvų, į prognozes įtraukti du alternatyvūs scenarijai, kuriuos paskelbsime mūsų interneto svetainėje pasibaigus šiai spaudos konferencijai. Apskritai vertinama, kad su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika vis dar yra mažiau subalansuota. Toks vertinimas daugiausiai sietinas su tebevyraujančiu neapibrėžtumu, susijusiu su pandemijos ekonominiais ir finansiniais padariniais.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2020 m. rugpjūčio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje sumažėjo iki −0,2 % (liepos mėn. buvo 0,4 %). Atsižvelgiant į naftos dabartines ir ateities sandorių kainas ir į laikiną PVM sumažinimą Vokietijoje, tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais bendroji infliacija išliks neigiama, o 2021 m. pradžioje vėl bus teigiama. Be to, dėl silpnos paklausos, mažesnio spaudimo didinti darbo užmokestį ir sustiprėjusio euro kurso artimiausiu metu kainų spaudimas vis dar bus nedidelis, nepaisant šiokio tokio kainų padidėjimo dėl tiekimo apribojimų. Vidutiniu laikotarpiu infliaciją turėtų didinti dėl skatinamosios pinigų ir fiskalinės politikos poveikio atsigausianti paklausa. Apklausų duomenimis pagrįsti ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai tebėra žemi, o rinkos duomenimis pagrįsti lūkesčiai vėl pasiekė iki pandemijos buvusį lygį, tačiau vis dar yra labai nedideli.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2020 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2020 m. metinė infliacija bus 0,3 %, 2021 m. – 1,0 %, o 2022 m. – 1,3 %. Palyginti su 2020 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2020 m. infliacijos prognozė nepakeista, 2021 m. prognozė padidinta, o 2022 m. – taip pat nepakeista. 2022 m. infliacijos prognozė nesikeičia, nes buvo padidinta infliacijos, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozė (iš dalies dėl teigiamo pinigų ir fiskalinės politikos priemonių poveikio), o tai kompensavo didelę dalį energijos kainų prognozės pokyčio.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad pinigų junginys P3 toliau augo – jo augimas, 2020 m. birželio mėn. sudaręs 9,2 %, liepos mėn. buvo 10,2 %. Spartus pinigų junginio augimas susijęs su vidaus kreditų teikimu ir Eurosistemos tebevykdomais turto pirkimais, taip pat su tuo, kad atsargumo sumetimais vis dažniau pirmenybė teikiama likvidumui pinigų turinčiame sektoriuje. Esant tokioms aplinkybėms pinigų junginio P3 augimą ir toliau labiausiai skatino siaurasis pinigų junginys P1, apimantis likvidžiausias pinigų formas.

Koronaviruso padariniai ekonominiam aktyvumui tebeturėjo įtakos ir paskolų privačiajam sektoriui raidai. Pirmaisiais pandemijos mėnesiais labai padidėjęs paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas beveik nepasikeitė – birželio mėn. sudaręs 7,1 %, liepos mėn. buvo 7,0 %. Didelis paskolų bendrovėms augimo tempas ir toliau siejamas su padidėjusiu bendrovių poreikiu gauti likvidumo, kad galėtų finansuoti savo einamąsias išlaidas ir apyvartinį kapitalą bei kaupti likvidumo rezervus, nors ekonominiam aktyvumui kiek atsigavus, šiek tiek padidėjo ir jų pajamos. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas taip pat toliau buvo stabilus – liepos mėn. jis sudarė 3,0 %, t. y. tiek pat kiek nuo 2020 m. balandžio mėn. Dėl bankų taikomų istoriškai mažų palūkanų normų toliau didėjo paskolų privačiajam sektoriui lygis.

Apskritai mūsų priemonės kartu su šalių vyriausybių ir Europos institucijų priimtomis kreditavimo skatinimo priemonėmis ir toliau užtikrins nuolatinę galimybę gauti finansavimą, taip pat ir tiems, kuriems pandemija daro didžiausią poveikį.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis yra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu užtikrintai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad, staiga smukus euro zonos ekonomikos augimui, šiuo metu tebėra būtinas ambicingas ir suderintas fiskalinės politikos pobūdis. Fiskalinės priemonės, kurių imamasi reaguojant į pandemijos sukeltą krizę, turėtų būti kuo tikslingesnės ir laikinos. Europos Vadovų Tarybos patvirtintos trys apsauginės priemonės darbuotojams, verslui ir valstybėms, kurių bendra vertė sudaro 540 mlrd. eurų, dabartinėje situacijoje yra svarbi finansinė parama. Valdančioji taryba labai palankiai vertina 750 mlrd. eurų vertės priemonių paketą „Next Generation EU“, kuris gali labai padėti paremti nuo pandemijos labiausiai nukentėjusius regionus ir sektorius, sustiprinti bendrąją rinką ir užtikrinti ilgalaikį ir sėkmingą atsigavimą.

Kad būtų išnaudotas visas šio priemonių paketo potencialas, jis turi būti gerai įtvirtintas nacionaliniu lygiu sukurtoje ir įgyvendinamoje patikimoje struktūrinėje politikoje. Gerai parengta struktūrinė politika galėtų prisidėti prie greitesnio, stipresnio ir vienodesnio atsigavimo po krizės ir taip padidinti pinigų politikos veiksmingumą euro zonoje. Mūsų šalių ekonomikai pagyvinti labai svarbi tikslinė struktūrinė politika, daugiausia dėmesio skiriant spartesnėms investicijoms prioritetinėse srityse, tokiose kaip perėjimas prie ekologiškos ekonomikos ir skaitmeninio formato.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.