European Central Bank - eurosystem
Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

Šešėlinis bankų sektorius ir strategijos peržiūra

Mūsų pinigų politika žmones ir verslo įmones pasiekia per finansų sistemą. Todėl svarbu stebėti, kaip laikui bėgant ji keičiasi. Vienas iš tokių pokyčių yra tai, kad dabar finansų sistemoje be tradicinių bankų yra daug ir kitų veikėjų, kurių veiklą turime suprasti.

Kodėl šešėlinį bankų sektorių įtraukėme į savo strategijos peržiūrą?

Supratimas, kaip veikia ekonomika

Mūsų darbas – palaikyti kainų stabilumą. Kad galėtume tai tinkamai atlikti, turime suprasti, kaip veikia ekonomika. Mūsų ekonomika yra tarsi iš skirtingų dalių sumontuotas variklis. Viena svarbiausių šių dalių – finansų sistema. Ji, be kita ko, apima bankus, draudimo bendroves ir finansų rinkas. Finansų sistema padeda pinigams judėti ekonomikoje ten, kur jų reikia ir tada, kai jų reikia.

Keičiantis ekonomikai kinta ir finansų sistema

Nuo 2003 m., kai paskutinį kartą atlikome strategijos peržiūrą, ekonomika smarkiai pasikeitė. Vienas iš pokyčių yra tai, kaip bendrovės save finansuoja. Anksčiau jos paprastai tiesiog skolindavosi iš bankų. Nors skolinimasis iš bankų tebėra svarbus finansavimo šaltinis euro zonoje, vis dažniau naudojamasi ir kitais būdais. Pavyzdžiui, didesnės bendrovės vis dažniau save finansuoja išleisdamos įmonės obligacijas. Tokias įmonių obligacijas neretai superka finansų įstaigos, kurios gali veikti kaip įprasti bankai, tačiau joms taikoma mažiau taisyklių. Štai kodėl jos vadinamos „šešėliniais bankais“.

Mūsų pinigų politika veikia per finansų sistemą

Labai svarbu stebėti tokius pokyčius, nes mūsų pinigų politika pasiekia žmones, verslo įmones ir vyriausybes per finansų sistemą. Štai kodėl Valdančioji taryba šešėlinį bankų sektorių įtraukė į strategijos peržiūrą.

Kaip šešėlinis bankų sektorius veikia mūsų pinigų politiką?

Svarbios jau ne tik palūkanų normos, bet ir kitos pinigų politikos priemonės

Kaip mes naudojame savo pinigų politikos priemones iš dalies priklauso nuo to, kaip per finansų sistemą lėšos paskirstomos visoje ekonomikoje. Paimkime, pavyzdžiui, mūsų palūkanų normas. Koreguodami savo palūkanų normas darome poveikį tam, kiek žmonėms ir bendrovėms kainuos skolintis iš bankų. Tai savo ruožtu turi įtakos jų išlaidoms ir investicijoms, o galiausia – kainų raidai.

Tačiau jeigu tiems, kam reikia kredito, skolinimasis iš bankų tampa mažiau svarbus, tai turi įtakos ir tam, kaip mūsų palūkanų normų pokyčiai veikia platesnę ekonominę veiklą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes, siekdami palaikyti kainų stabilumą, naudojame kitas pinigų politikos priemones. Štai, pavyzdžiui, mūsų vykdomi turto pirkimai. Pirkdami turtą – tarkime, įmonių obligacijas – sudarome sąlygas tam, kad bendrovės galėtų taip save pigiau finansuoti. Tokiu atveju yra skatinama ekonomika ir palaikomas kainų stabilumas.

Šešėlinis bankų sektorius gali kelti pavojų ekonomikai

Tai, kad bendrovės nebėra taip priklausomos nuo banko paskolų kaip anksčiau, gali būti teigiamas dalykas. Jei bankų veikla ima strigti, jie gali sumažinti savo skolinimo apimtį. Tai savo ruožtu gali neigiamai paveikti bendroves, kurioms reikia finansavimo. Tokiais atvejais bendrovėms gali būti labai pravartu turėti ir kitų finansavimo šaltinių.

Tačiau ir čia slypi pavojų. Pavyzdžiui, šešėlinių bankų veikla nėra reguliuojama taip, kaip tradicinių bankų. Tai reiškia, kad jie gali priimti rizikingesnius sprendimus, nes jiems taikomos ne tokios griežtos taisyklės. Jei šie sprendimai nepasiteisintų, šios įstaigos gali patirti didelių nuostolių. Jei šešėliniai bankai yra pakankamai dideli, tokie padariniai gali destabilizuoti visą finansų sistemą. Tai gali pakenkti ekonomikai. Kadangi sprendimus priimame atsižvelgdami į ekonomiką, tai veikia ir mūsų pinigų politiką.

Žvelgiant į ateitį, kaip ECB vertina šešėlinį bankų sektorių?

Vykdydama savo strategijos peržiūrą Valdančioji taryba aptarė ir šešėlinį bankų sektorių, nes svarbu nepaleisti šių finansų sistemos pokyčių iš akiračio. Jei ir toliau suprasime, kaip veikia ekonomika, galėsime užtikrintai priimti teisingus sprendimus, kad palaikytume kainų stabilumą.

SKAITYTI DAUGIAU
Non-bank financial intermediation in the euro area: implications for monetary policy transmission and key vulnerabilities (anglų k.)
STRATEGIJOS PERŽIŪRA
Norite sužinoti daugiau?