SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
Frankfurtas prie Maino, 2018 m. balandžio 26 d.

ĮVADINIS PRANEŠIMAS

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Tebemanome, kad jos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma grynojo turto pirkimo programa.

Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – patvirtiname, kad turto už dabartinę 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą bus perkama iki 2018 m. rugsėjo pabaigos arba ilgiau, jei bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį. Lėšas, gautas iš pagal grynojo turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Eurosistema reinvestuos dar gana ilgą laiką po to, kai programa pasibaigs, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga. Tai padės užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir tinkamą pinigų politikos poziciją.

Nuo praėjusio mūsų posėdžio, vykusio kovo pradžioje, gauta informacija rodo, kad euro zonos ekonomikos augimas, keletą ketvirčių viršijęs prognozuotą augimą, šiek tiek sulėtės, tačiau vis tiek bus spartus ir plataus masto. Tokia euro zonos ekonomikos augimo perspektyva ir toliau patvirtina mūsų įsitikinimą, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija artės prie mūsų siekiamo mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Kita vertus, grynosios infliacijos rodikliai tebėra maži ir dar nėra įtikinančių jų stabilaus didėjimo požymių. Esant tokioms aplinkybėms, Valdančioji taryba ir toliau stebės valiutų kurso ir kitų finansinių sąlygų raidą, kad galėtų nustatyti, kokio poveikio ji gali turėti infliacijos perspektyvai. Kad spaudimas grynajai infliacijai toliau stiprėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją, vis dar būtinas aukštas skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygis. Toks skatinimas teikiamas grynojo turto pirkimu, turimu dideliu įsigyto turto kiekiu ir vykdomu bei numatytu jo reinvestavimu, taip pat ir mūsų ateities gairėmis dėl palūkanų normų.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, realusis BVP padidėjo 0,7 %. Panašus padidėjimas buvo fiksuotas ir praėjusį ketvirtį. Todėl 2017 m. vidutinis metinis augimas pasiekė didžiausią nuo 2007 m. lygį – 2,4 %. Naujausi ekonominiai rodikliai rodo, kad nuo šių metų pradžios ekonomikos augimas šiek tiek sulėtėjo. Šį sulėtėjimą iš dalies galima paaiškinti spartaus ekonomikos augimo sulėtėjimu praėjusių metų pabaigoje; poveikio galėjo turėti ir tam tikri laikini veiksniai. Tačiau apskritai ekonomikos augimas turėtų išlikti spartus ir plataus masto. Mūsų pinigų politikos priemonės, palengvinusios finansinio įsiskolinimo mažinimą, turėtų ir toliau skatinti vidaus paklausą. Asmeninį vartojimą skatina toliau didėjantis – taip pat ir dėl anksčiau įgyvendintų darbo rinkos reformų – užimtumas ir augantis namų ūkių turtas. Dėl labai palankių finansavimo sąlygų, augančio įmonių pelningumo ir didelės paklausos tebedidėja verslo investicijos. Toliau didėja investicijos į būstą. Be to, plataus masto pasaulinis augimas skatina euro zonos eksportą.

Su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės yra subalansuota. Tačiau padidėjo su pasauliniais veiksniais susijusi rizika, įskaitant stipresnio protekcionizmo grėsmę.

2018 m. kovo mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje padidėjo iki 1,3 % (vasario mėn. buvo 1,1 %). Tai daugiausia susiję su didesne maisto kainų infliacija. Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, kitą metų dalį bendroji metinė infliacija turėtų svyruoti apie 1,5 %. Grynosios infliacijos rodikliai apskritai tebėra maži. Tačiau, palaikomi mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo, atitinkamai mažėjančio ekonomikos sąstingio ir sparčiau didėjančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu jie turėtų pamažu didėti.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad platusis pinigų junginys (P3) toliau stabiliai didėja: jo metinis augimo tempas 2018 m. vasario mėn. buvo 4,2 % (nors buvo šiek tiek mažesnis negu stebėtas nuo 2015 m. vidurio). P3 toliau augo dėl ECB pinigų politikos priemonių poveikio ir mažų alternatyviųjų sąnaudų, patiriamų turint likvidžiausias priemones. Plačiojo pinigų junginio didėjimą ir toliau labiausiai skatino vis dar stabiliai didėjantis siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimas.

Toliau gerėja paskolų privačiajam sektoriui rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas 2018 m. vasario mėn. buvo 3,1 % (sausio mėn. – 3,4 %, 2017 m. gruodžio mėn. – 3,1 %), o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas nepasikeitė ir išliko 2,9 %. 2018 m. pirmojo ketvirčio euro zonos bankų apklausos apie skolinimo sąlygas rezultatai rodo, kad paskolų augimą ir toliau skatina didėjanti visų kategorijų paskolų paklausa ir apskritai toliau gerėjančios paskolų įmonėms ir paskolų būstui įsigyti teikimo sąlygos.

Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., toliau labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir galimybės gauti finansavimą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, bei didėja kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, jog tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia ir toliau išsaugoti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų tvariai sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, kitose srityse taip pat būtina imtis ryžtingų priemonių ilgalaikio ekonomikos augimo potencialui stiprinti ir pažeidžiamumui mažinti. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų euro zonos našumas bei augimo potencialas. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. buvo įgyvendinta mažai konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, euro zonos šalyse reformoms įgyvendinti reikia dėti daugiau pastangų. Kalbant apie fiskalinę politiką, pasakytina, jog toliau plačiu mastu augant ekonomikai, reikėtų didinti fiskalines atsargas. Tai ypač aktualu šalims, kurių valdžios sektoriaus įsiskolinimas tebėra didelis. Visoms šalims būtų naudinga dar labiau pasistengti, kad valstybės finansų struktūra taptų palankesnė augimui. Visiškas, skaidrus ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas ir makroekonominio disbalanso procedūros taikymas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad padidėtų euro zonos ekonomikos atsparumas. Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo gerinimas ir toliau yra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba primygtinai ragina imtis konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų užbaigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai