SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Ryga, 2018 m. birželio 14 d.

Atnaujinta patikslinus vertimą

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Noriu padėkoti valdytojo pavaduotojai Zojai Razmusai už svetingumą ir išreikšti ypatingą padėką visiems jos darbuotojams už šiandien puikiai suorganizuotą Valdančiosios tarybos posėdį. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba.

Nuo turto pirkimo programos (TPP) pradžios 2015 m. sausio mėn. Valdančioji taryba nustatė, kad grynieji pirkimai pagal TPP bus vykdomi atsižvelgiant į pažangą, daromą siekiant, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Šiandien Valdančioji taryba nuodugniai įvertino pažangą, padarytą grįžtant prie tvarios infliacijos raidos, atsižvelgdama ir į naujausias Eurosistemos ekspertų makroekonomines prognozes, spaudimo kainoms bei darbo užmokesčiui rodiklius ir su infliacijos perspektyva susijusį neapibrėžtumą.

Viską įvertinusi Valdančioji taryba priėjo prie išvados, kad padaryta esminė pažanga grįžtant prie tvarios infliacijos raidos. Kadangi ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiai yra stabilūs, stipri euro zonos ekonomika ir vis dar aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis leidžia pagrįstai tikėtis, kad infliacija ir toliau tvariai artės prie mūsų siekiamo lygio, ir kad ši raida tęsis net ir mums po truputį mažinant grynųjų turto pirkimų apimtis.

Taigi šiandien Valdančioji taryba priėmė tokius sprendimus

Pirma, dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių pažymime, kad grynuosius turto pirkimus pagal TPP už dabartinę 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą tęsime iki 2018 m. rugsėjo pabaigos. Numatome, kad, atsižvelgiant į gaunamus duomenis, kurie patvirtina mūsų vidutinės trukmės infliacijos perspektyvą, po 2018 m. rugsėjo mėn. grynieji turto pirkimai bus vykdomi už mažesnę – 15 mlrd. eurų per mėnesį – sumą iki 2018 m. gruodžio pabaigos ir po to daugiau nebebus vykdomi.

Antra, ketiname ir toliau reinvestuoti lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynieji turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga. Tai padės užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Trečia, nusprendėme nekeisti ECB pagrindinių palūkanų normų. Manome, kad jos nesikeis dar bent iki 2019 m. vasaros pabaigos vasarą, tačiau bet kokiu atveju tol, kol infliacijos raida ir toliau bus tvari ir atitiks dabartinius mūsų lūkesčius.

Šiandien priimti sprendimai dėl pinigų politikos padės palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 gry%, bet jam artimo lygio. Vis dar reikia gana stipraus skatinimo pinigų politikos priemonėmis, kad vidaus kainų spaudimas toliau didėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją. Tokį skatinimą ir toliau teiks grynieji turto pirkimai iki šių metų pabaigos, dideli įsigyto turto kiekiai ir numatytas jo reinvestavimas, taip pat ir praplėstos mūsų ateities gairės dėl ECB pagrindinių palūkanų normų. Bet kokiu atveju Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų tolesnę tvarią infliacijos raidą Valdančiosios tarybos norimo lygio link.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2018 m. pirmąjį ketvirtį realiojo BVP augimas sulėtėjo iki 0,4 % (ankstesniais ketvirčiais buvo 0,7 %). 2017 m. buvęs labai spartus BPV augimas dabar lėtėja. Tam įtakos turi padidėjęs neapibrėžtumas, tam tikri laikini ir su pasiūla susiję veiksniai tiek vietiniu, tiek pasauliniu lygmenimis ir silpnesnis užsienio prekybos poveikis. Naujausi ekonominiai rodikliai ir apklausos rezultatai yra prastesni, tačiau ir toliau rodo solidų ir didelio masto ekonomikos augimą. Mūsų pinigų politikos priemonės, palengvinusios finansinio įsiskolinimo mažinimą, toliau skatina vidaus paklausą. Asmeninį vartojimą skatina iš dalies ir dėl anksčiau įgyvendintų darbo rinkos reformų didėjantis užimtumas ir augantis namų ūkių turtas. Dėl palankių finansavimo sąlygų, augančio įmonių pelningumo ir didelės paklausos didėja verslo investicijos. Investicijos į būstą tebėra didelės. Be to, tikimasi, kad plataus masto pasaulinės paklausos augimas tęsis ir taip skatins euro zonos eksportą.

Šį vertinimą iš esmės atspindi 2018 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų euro zonos makroekonominės prognozės. Prognozuojama, kad metinis realusis BVP 2018 m. padidės 2,1 %, 2019 m. – 1,9 %, o 2020 m. – 1,7 %. Palyginti su 2018 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2018 m. realiojo BVP augimo prognozė šiek tiek sumažinta, o 2019 ir 2020 m. augimo prognozės nepakeistos.

Su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės tebėra subalansuota. Tačiau labiau išryškėjo su pasauliniais veiksniais, įskaitant stipresnio protekcionizmo grėsmę, susijęs neapibrėžtumas. Taip pat pažymėtina, kad dėl tebesitęsiančio padidėjusio finansų rinkos svyravimo rizikos reikalinga stebėsena.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį 2018 m. gegužės mėn. euro zonos metinė infliacija pagal SVKI padidėjo iki 1,9 % (balandžio mėn. buvo 1,2 %). Infliacijos padidėjimą lėmė didesnė energijos, maisto ir paslaugų kainų infliacija. Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, likusią metų dalį bendroji metinė infliacija greičiausiai svyruos ties dabartiniu lygiu. Grynosios infliacijos rodikliai iš esmės tebėra nedideli, tačiau, palyginti su anksčiau pasiektu žemiausiu lygiu, didėjo. Esant aukštam gamybos pajėgumų panaudojimo lygiui, mažėjant laisvų darbo vietų darbo rinkoje skaičiui ir didėjant darbo užmokesčiui, stiprėja vidaus sąnaudų spaudimas. Su infliacijos perspektyva susijęs neapibrėžtumas mažėja. Vertindami ateities perspektyvas numatome, kad grynoji infliacija metams baigiantis turėtų didėti sparčiau, o vėliau, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir atitinkamai mažėjančio ekonomikos sąstingio bei kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu turėtų didėti laipsniškai.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2018 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2018, 2019 ir 2020 m. metinė infliacija pagal SVKI sudarys 1,7 %. Palyginti su 2018 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2018 ir 2019 m. bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė šiek tiek padidinta. Tai daugiausia lėmė didesnės naftos kainos.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2018 m. balandžio mėn. platusis pinigų junginys (P3) padidėjo 3,9 % (kovo mėn. jis didėjo 3,7 %, vasario – 4,3 %). Nors pastaraisiais mėnesiais stebėta lėtesnė P3 dinamika, daugiausia susijusi su nuo metų pradžios mažėjančiais kasmėnesiniais grynaisiais turto pirkimais, dėl ECB pinigų politikos priemonių poveikio ir mažų alternatyviųjų sąnaudų, patiriamų turint likvidžiausias priemones, P3 toliau auga. Atitinkamai siaurasis pinigų junginys P1 tebebuvo pagrindinis plačiojo pinigų junginio augimą skatinantis veiksnys, nors pastaraisiais mėnesiais jo metinis augimo tempas, palyginti su ankstesniu sparčiu augimo tempu, sulėtėjo.

Toliau gerėja paskolų privačiajam sektoriui rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas 2018 m. balandžio mėn. sudarė 3,3 %, tad, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas taip pat nesikeitė ir buvo 2,9 %.

Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., poveikio visoje euro zonoje toliau labai gerėjo įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir didėjo kredito srautai. Naujausios euro zonos įmonių apklausos dėl galimybių gauti finansavimą rezultatai patvirtina, kad geresnės galimybės gauti finansavimą buvo ypač naudingos mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog šiandien priimti sprendimai dėl pinigų politikos padės išsaugoti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, kitose politikos srityse būtina imtis ryžtingesnių priemonių ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti ir pažeidžiamumui mažinti. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir padidėtų euro zonos našumo ir augimo potencialas. Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad ekonomikai toliau plačiu mastu augant, reikėtų didinti fiskalines atsargas. Tai ypač aktualu šalims, kurių valdžios sektoriaus įsiskolinimas tebėra didelis. Visoms šalims būtų naudinga dar labiau pasistengti, kad valstybės finansų struktūra taptų palankesnė augimui. Visiškas, skaidrus ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas ir makroekonominio disbalanso procedūros taikymas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida euro zonos ekonomikos atsparumui didėti. Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo gerinimas išlieka prioritetu. Valdančioji taryba primygtinai ragina imtis konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų baigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.