Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
2016 m. balandžio 21 d., Frankfurtas prie Maino

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Mes tebemanome, kad jos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu kol bus vykdoma turto pirkimo programa. Kalbant apie mūsų nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad, kaip ir buvo nuspręsta 2016 m. kovo 10 d., nuo 60 mlrd. iki 80 mlrd. eurų padidinome sumą, už kurią kas mėnesį perkama turto pagal mūsų turto pirkimo programą. Kaip buvo skelbta anksčiau, turtas toliau bus perkamas iki 2017 m. kovo pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį. Be to, birželio mėn. atliksime pirmąją iš naujų tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO II) ir pradėsime vykdyti pirkimus pagal mūsų bendrovių sektoriaus pirkimo programą. Daugiau informacijos apie bendrovių sektoriaus pirkimo programos įgyvendinimo aspektus bus paskelbta ECB interneto svetainėje po spaudos konferencijos.

Po to, kai kovo pradžioje buvo priimtas visapusis sprendimų rinkinys, euro zonoje finansinės sąlygos plačiąja prasme pagerėjo. Pinigų politikos impulso perdavimas įmonėms ir namų ūkiams, ypač per bankų sistemą, stiprėja. Vis dėlto pasaulio ekonomikos raida tebėra neapibrėžta.

Žvelgiant į ateitį, pasakytina, kad būtina išsaugoti pakankamą skatinamosios pinigų politikos lygį tiek ilgai, kiek reikės, kad būtų paspartintas euro zonos ekonomikos atsigavimas ir tam, kad infliacija būtų kuo greičiau sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį. Valdančioji taryba ir toliau atidžiai stebės kainų stabilumo perspektyvos raidą, o prireikus reaguoti imsis visų pagal įgaliojimus turimų priemonių. Atsižvelgus į susiklosčiusias aplinkybes, būtina užtikrinti, kad dėl labai mažos infliacijos nepasireikštų antrinis poveikis darbo užmokesčio ir kainų nustatymui.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,3 %, skatinamas vidaus paklausos, bet slopinamas palyginti nedidelio eksporto. Gauti 2016 m. pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad gamybos apimtis ir toliau didėja panašiu tempu kaip ir 2015 m. paskutinį ketvirtį. Tikimės, kad ekonomikos atsigavimas tęsis ir ateityje. Mūsų pinigų politikos priemonės tebeskatina vidaus paklausą. Jų teigiamas poveikis finansavimo sąlygoms ir didėjantis įmonių pelningumas skatina investicijas. Be to, mūsų skatinamoji pinigų politika, dėl anksčiau įgyvendintų struktūrinių reformų toliau augęs užimtumas ir vis dar palyginti maža naftos kaina turėtų ir toliau daryti teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir asmeniniam vartojimui. Fiskalinė politika euro zonoje taip pat yra šiek tiek laisvesnė. Vis dėlto euro zonos ekonomikos atsigavimą tebeslopina vis dar esanti būtinybė koreguoti įvairių sektorių balansus, per lėtas struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas ir menkesnio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių augimo perspektyva.

Euro zonos ekonomikos perspektyva toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika. Dėl neseniai mūsų priimtų pinigų politikos sprendimų bendros finansavimo sąlygos pagerėjo, o tai turėtų pagerinti vartojimo ir investicijų perspektyvas. Vis dėlto neapibrėžtumas tebeegzistuoja ir tai visų pirma susiję su pasaulio ekonomikos raida ir geopolitine rizika.

Pagal Eurostato duomenis, 2016 m. kovo mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo 0,0 % (vasario mėn. buvo –0,2 %) daugiausia dėl didesnio paslaugų kainų augimo. Sprendžiant iš dabartinių energijos ateities sandorių kainų, tikėtina, kad ateinančiais mėnesiais infliacijos lygis vėl bus neigiamas, o 2016 m. antrąjį pusmetį ims kilti. 2017 ir 2018 m. jis turėtų toliau didėti dėl mūsų pinigų politikos priemonių ir numatomo ekonomikos atsigavimo.

Pereinant prie pinigų analizės, pažymėtina, kad 2016 m. vasario mėn. platieji pinigai (P3) ir toliau stabiliai augo: nepakitęs metinis P3 augimo tempas buvo 5,0 %. Kaip ir praėjusiais mėnesiais, metinį P3 augimą labiausiai skatina jo likvidžiausios sudedamosios dalys: siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas vasario mėn. buvo 10,3 % (sausio mėn. – 10,5 %).

Toliau gerėjo paskolų augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir paskolų pakeitimą vertybiniais popieriais, padidėjo ir 2016 m. vasario mėn. buvo 0,9 % (sausio mėn. – 0,6 %). Įmonėms teikiamų paskolų raida teberodo uždelstą ryšį su verslo ciklu, kredito riziką ir tebevykstantį finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimą. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, vasario mėn. padidėjo iki 1,6 % (sausio mėn. sudarė 1,4 %).

2016 m. pirmojo ketvirčio euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad toliau gerėjo įmonių skolinimosi sąlygos ir didėjo visų kategorijų paskolų paklausa. Banko paskolų paklausos didėjimą lėmė žemas palūkanų normų lygis, investicijų finansavimo poreikis ir būsto rinkos perspektyvos.

Iš esmės reikia pripažinti, kad, nuo 2014 m. birželio mėn. taikant pinigų politikos priemones, pagerėjo įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir padidėjo kredito srautai visoje euro zonoje. Paskolų didėjimą skatinančiu kovo mėn. priimtu visapusiu sprendimų dėl naujų pinigų politikos priemonių rinkiniu prisidedama ir prie realiosios ekonomikos atsigavimo.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia išsaugoti pakankamą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad infliacija būtų kuo greičiau sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Kaip Valdančioji taryba yra ne kartą minėjusi ir kaip ne kartą išsakyta europinėse ir tarptautinėse diskusijose, pažymime, jog, siekiant, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, daug ryžtingesnių priemonių būtina imtis kitose srityse tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis. Esant vis dar dideliam struktūriniam nedarbui ir mažam euro zonos potencialios gamybos apimties augimui, labai svarbu imtis veiksmingų struktūrinės politikos priemonių. Kad išaugtų investicijos ir sparčiau būtų kuriamos darbo vietos, visų pirma būtina imtis priemonių našumui didinti ir verslo aplinkai gerinti, įskaitant tinkamą viešojo sektoriaus infrastruktūrą. Sparčiai ir veiksmingai vykdant struktūrines reformas, kartu taikant ir skatinamosios pinigų politikos priemones, ne tik spartės tvarus euro zonos ekonomikos augimas, bet ir didės euro zonos atsparumas pasauliniams sukrėtimams. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau turi būti laikomasi Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas yra būtina prielaida, kad būtų išlaikytas pasitikėjimas fiskaline sistema. Kartu visos šalys turėtų stengtis, kad fiskalinės politikos struktūra būtų palankesnė augimui.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.