Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
2015 m. birželio 3 d., Frankfurtas prie Maino

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime sprendimus, kuriuos šiandien per posėdį priėmė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize ir veikdami pagal savo ateities gaires, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti.

Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad turto pirkimo programos vykdomos sklandžiai. Kaip jau minėta anksčiau, turto pirkimą už 60 mlrd. eurų per mėnesį planuojama vykdyti iki 2016 m. rugsėjo pabaigos, tačiau bet kokiu atveju tol, kol įsitikinsime, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka mūsų siekį užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Vertinimą Valdančioji taryba rengs vadovaudamasi savo pinigų politikos strategija ir atidžiai vertindama infliacijos tendencijas, neatsižvelgdama į apskaičiuotos infliacijos pokyčius (padidėjimą ar sumažėjimą), jei bus padaryta išvada, kad jie yra laikino pobūdžio ir nedaro poveikio vidutinio laikotarpio kainų stabilumo perspektyvai.

Taikydami pinigų politikos priemones prisidėjome prie iš esmės palankesnių finansinių sąlygų sukūrimo, lūkesčių dėl palankios infliacijos raidos sustiprinimo ir skolinimosi sąlygų įmonėms ir namų ūkiams pagerinimo. Šios priemonės daro poveikį ekonomikai ir padeda skatinti ekonomikos augimą, mažinti ekonomikos sąstingį ir spartinti pinigų ir kreditų augimą. Visapusiškai įgyvendinant visas mūsų taikomas pinigų politikos priemones bus duotas reikiamas postūmis euro zonos ekonomikai, tai taip pat padės pasiekti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu vėl priartėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio ir kad vidutiniu bei ilguoju laikotarpiais būtų tvirtai palaikomi infliacijos lūkesčiai.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimus, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2014 m. paskutinį ketvirtį padidėjęs 0,3 %, euro zonos realusis BVP 2015 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 0,4 %. Pastaraisiais ketvirčiais svarbiausias ekonomikos atsigavimą lėmęs veiksnys buvo vidaus paklausa, visų pirma asmeninis vartojimas. Naujausi apklausų duomenys, apimantys laikotarpį iki gegužės mėn., taip pat rodo, kad nedidelio ekonomikos augimo tendencija išliks ir antrąjį ketvirtį. Vertindami ateities perspektyvas, tikimės, kad ekonomikos atsigavimas apims vis daugiau sričių. Mūsų taikomos pinigų politikos priemonės, darančios teigiamą poveikį finansinėms sąlygoms, ir pažanga fiskalinės konsolidacijos ir struktūrinių reformų srityse turėtų toliau skatinti vidaus paklausą. Be to, žemas naftos kainų lygis turėtų toliau daryti teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir įmonių pelningumo rodikliams, taigi ir asmeniniam vartojimui bei investicijoms, o didėjantis kainų konkurencingumas turėtų didinti euro zonos eksporto paklausą. Tačiau tikėtina, kad euro zonos ekonomikos augimą toliau slopins būtinas įvairių sektorių balansų koregavimas ir vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas.

Tai iš esmės parodo ir 2015 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2015 m. metinis realusis BVP padidės 1,5 %, 2016 m. – 1,9 %, o 2017 m. – 2,0 %. Palyginti su 2015 m. kovo mėn. paskelbtomis ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė prognozuojamu laikotarpiu iš esmės nepakeista.

Nors euro zonos ekonomikos perspektyva ir toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuojama, ekonomikos augimo rizika, dėl mūsų priimtų pinigų politikos sprendimų bei naftos kainos ir valiutos kurso pokyčių ši rizika yra labiau subalansuota.

Metų pradžioje infliacija pasiekė žemiausią lygį. Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2015 m. gegužės mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo 0,3 % (balandžio mėn. 0,0 %, o sausio mėn. –0,6 %). Atsižvelgiant į turimą informaciją ir dabartines naftos ateities sandorių kainas, numatoma, kad ateinančius du mėnesius metinė infliacija pagal SVKI bus maža, o metų pabaigoje padidės dėl 2014 m. pabaigoje nukritusių naftos kainų bazės efekto ir kitų veiksnių. Tikimasi, kad dėl numatomo ekonomikos atsigavimo, sumažėjusio euro kurso įtakos ir naftos ateities sandorių rinkoje įsitvirtinusios prielaidos, kad ateinančius kelerius metus naftos kainos šiek tiek didės, infliacijos lygis 2016 ir 2017 m. toliau kils.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2015 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2015 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 0,3 %, 2016 m. – 1,5 %, o 2017 m. – 1,8 %. Palyginti su 2015 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2015 m. infliacijos prognozės buvo padidintos, o 2016 ir 2017 m. prognozės nepakeistos.

Valdančioji taryba ir toliau atidžiai stebės su kainų raida susijusią riziką vidutiniu laikotarpiu. Taigi, itin atidžiai stebėsime mūsų vykdomos pinigų politikos priemonių poveikį, taip pat geopolitinius, valiutų kurso ir energijos kainų pokyčius. Pripažįstame, kad ekspertų prognozės gali pasitvirtinti tik su sąlyga, kad bus visapusiškai įgyvendintos visos mūsų numatytos pinigų politikos priemonės. Atsižvelgiame ir į tai, kad kuo ilgesnis prognozuojamas laikotarpis, tuo didesnė prognozių nepasitvirtinimo tikimybė.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad naujausi duomenys patvirtina plačiųjų pinigų (P3) augimo spartėjimą. P3 metinis augimo tempas 2015 m. balandžio mėn. buvo 5,3 % (kovo mėn. – 4,6 %). Metinį P3 augimą toliau skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys; siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimas balandžio mėn. buvo 10,5 %.

Paskolų augimas toliau palaipsniui didėjo. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, 2015 m. balandžio mėn. sudarė –0,1 % (kovo mėn. buvo –0,2 %), tačiau jis toliau pamažu atsigauna, palyginti su 2014 m. vasario mėn. buvusiu žemiausiu lygiu (−3,2 %). Nepaisant šių teigiamų pokyčių, paskolų ne finansų bendrovėms raida ir toliau yra vangi, o tai teberodo uždelstą ryšį su ekonominiu ciklu, kredito rizika, kredito pasiūlos veiksniais ir tebevykstančiu finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimu. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, toliau didėjo ir 2015 m. balandžio mėn. sudarė 1,3 % (kovo mėn. buvo 1,1 %). Mūsų taikytos pinigų politikos priemonės padės toliau mažinti skolinimosi kainą įmonėms bei namų ūkiams ir didinti kredito srautus visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima sakyti, kad ekonominės analizės rezultatų ir pinigų analizės signalų palyginimas patvirtina, kad būtina laikytis nuoseklaus pinigų politikos kurso ir ryžtingai įgyvendinti Valdančiosios tarybos priimtus pinigų politikos sprendimus. Visapusiškai įgyvendinant visas mūsų taikomas pinigų politikos priemones bus duotas reikiamas postūmis euro zonos ekonomikos atsigavimui, tai taip pat padės pasiekti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu vėl priartėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Tačiau norint, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų kuo daugiau naudos, ryžtingų priemonių būtina imtis ir kitose srityse. Esant vis dar dideliam struktūriniam nedarbui ir mažam euro zonos potencialaus gamybos lygio augimui, šiuo metu vykstančiam cikliniam ekonomikos atsigavimui stiprinti būtina imtis veiksmingų struktūrinės politikos priemonių. Visų pirma, kad didėtų investicijos, užimtumas ir našumas, kai kuriose šalyse turi būti sparčiau vykdomos produktų ir darbo rinkų reformos ir imamasi priemonių įmonių verslo aplinkai gerinti. Sparčiai ir veiksmingai vykdant tokias reformas, kartu taikant ir skatinamosios pinigų politikos priemones, ne tik spartės tvarus euro zonos ekonomikos augimas, bet ir stiprės lūkesčiai, kad didės pajamos. Tai skatins namų ūkius didinti vartojimą, o įmones – jau dabar investuoti daugiau. Visa tai dar labiau sustiprins vykstantį ciklinį ekonomikos atsigavimą. Kalbant apie fiskalinę raidą, atspindinčią ciklinį atsigavimą ir mažas palūkanų normas, numatoma, kad bendras euro zonos valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui mažės ir 2017 m. bus 1,5 % BVP (šiais metais jis sudaro 2,1 % BVP). Valdžios sektoriaus skolos santykis taip pat turėtų palaipsniui mažėti ir 2017 m. sudaryti 88,4 % BVP (šiais metais jis sudaro 91,5 % BVP). Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau turi būti laikomasi Stabilumo ir augimo pakto. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas yra būtina prielaida norint užsitikrinti pasitikėjimą mūsų fiskaline sistema.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.