Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
Nikosija, 2015 m. kovo 5 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje, čia, Nikosijoje. Noriu padėkoti valdytojai Georghadji už svetingumą ir išreikšti ypatingą padėką visiems jos darbuotojams už šiandien puikiai suorganizuotą Valdančiosios tarybos posėdį.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize ir veikdami pagal savo ateities gaires, nusprendėme nekeisti pagrindinių ECB palūkanų normų. Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad svarbiausia šiuo metu yra jų taikymas.

Pagal mūsų 2015 m. sausio 22 d. priimtus sprendimus, 2015 m. kovo 9 d. antrinėje rinkoje pradėsime pirkti viešojo sektoriaus eurais išleistus vertybinius popierius. Taip pat tęsime praėjusiais metais pradėtą turtu užtikrintų vertybinių popierių ir padengtų obligacijų pirkimą. Kaip jau minėta, viešojo ir privačiojo sektorių vertybinių popierių bus perkama už 60 mlrd. eurų per mėnesį. Pirkimą planuojama vykdyti iki 2016 m. rugsėjo pabaigos, tačiau bet kokiu atveju jis bus vykdomas tol, kol įsitikinsime, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka mūsų siekį užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Daugiau informacijos apie viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programos įgyvendinimo aspektus bus paskelbta ECB interneto svetainėje 15.30 val. (CET).

Mes jau matome labai įvairiai pasireiškiantį šių pinigų politikos sprendimų teigiamą poveikį. Ir toliau gerėjo finansų rinkos sąlygos ir mažėjo išorinio finansavimo sąnaudos privačiajam sektoriui. Prie to prisidėjo ir mūsų taikytos pinigų politikos priemonės. Labai pagerėjo skolinimosi sąlygos įmonėms ir namų ūkiams. Be to, spartėja pinigų ir kredito raida.

Mums dar labiau sušvelninus pinigų politikos poziciją, atsiranda euro zonos ekonomikai palankesnių pokyčių ir jie tvirtėja. Gerėjant verslo įmonių ir vartotojų nuotaikoms, mūsų taikomų priemonių poveikis dar geriau persiduos realiajai ekonomikai, o tai padės toliau gerinti ekonomikos augimo perspektyvas ir sumažinti ekonomikos sąstingį. Mūsų taikomos priemonės padės pasiekti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu vėl priartėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio, ir tokia būtų ir toliau, o tai padės vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais tvirtai palaikyti infliacijos lūkesčius.

Leiskite man dabar paaiškinti mūsų vertinimus detaliau, pradedant nuo ekonominės analizės. Pagal Eurostato išankstinį įvertį, 2014 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,3 %, t. y. šiek tiek daugiau, negu buvo tikėtasi. Naujausi ekonominiai duomenys, visų pirma – apklausų rodikliai iki vasario mėn., rodo, kad šių metų pradžioje toliau šiek tiek didėjo ekonominis aktyvumas. Vertindami ateities perspektyvas, tikimės, kad ekonomikos atsigavimas apims vis daugiau sričių ir pamažu stiprės. Žemas naftos kainų lygis toliau turėtų daryti teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir įmonių pelningumo rodikliams. Vidaus paklausą turėtų toliau skatinti mūsų vykdomos pinigų politikos priemonės – o tai toliau gerins finansines sąlygas – ir pažanga fiskalinės konsolidacijos ir struktūrinių reformų srityse. Be to, atsigaunanti pasaulio ekonomika ir didėjantis kainų konkurencingumas turėtų didinti euro zonos eksporto paklausą. Tačiau tikėtina, kad euro zonos ekonomikos augimą toliau slopins būtinas įvairių sektorių balansų koregavimas ir gana lėtas struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas.

Tai iš esmės parodo ir 2015 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2015 m. metinis realusis BVP padidės 1,5 %, 2016 m. – 1,9 %, o 2017 m. – 2,1 %. Palyginti su 2014 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė 2015 ir 2016 m. padidinta, atsižvelgus į teigiamą mažesnių naftos kainų poveikį, susilpnėjusį euro efektyvųjį kursą ir ECB pastaruoju metu pradėtų taikyti pinigų politikos priemonių poveikį.

Euro zonos ekonomikos perspektyva toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuojama, ekonomikos augimo rizika, tačiau ši rizika sumažėjo dėl pastaruoju metu priimtų pinigų politikos sprendimų ir sumažėjusių naftos kainų.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2015 m. vasario mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo 
–0,3 % (sausio mėn. buvo –0,6 %). Šiuos neigiamus rezultatus daugiausia lėmė nuo 2014 m. liepos mėn. fiksuojamas didelis naftos kainų mažėjimas. Atsižvelgiant į šiuo metu turimą informaciją ir dabartines naftos ateities sandorių kainas, numatoma, kad ateinančiais mėnesiais metinė infliacija pagal SVKI bus labai maža ar net neigiama. Tikimasi, kad dėl pastaruoju metu mūsų taikytų pinigų politikos priemonių teigiamo poveikio visuminei paklausai, sumažėjusio euro kurso įtakos ir tikėtino nedidelio naftos kainų didėjimo kelerius kitus metus, infliacijos lygis įpusėjus 2015 m. pradės pamažu kilti.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2015 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2015 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 0,0 %, 2016 m. – 1,5 %, o 2017 m. – 1,8 %. Palyginti su 2014 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2015 m. numatyta šiek tiek mažesnė infliacija, daugiausia dėl sumažėjusių naftos kainų. Tačiau 2016 m. prognozuojama infliacija šiek tiek padidinta, atsižvelgiant į numatomą pastaruoju metu mūsų taikytų pinigų politikos priemonių poveikį.

Valdančioji taryba ir toliau atidžiai stebės su kainų raida susijusią riziką vidutiniu laikotarpiu. Esant tokioms aplinkybėms, itin atidžiai stebėsime mūsų vykdomos pinigų politikos priemonių poveikį, geopolitinius pokyčius, valiutų kurso raidą ir energijos kainų pokyčius.

Aptardama ekonomikos perspektyvas ir naująsias prognozes, Valdančioji taryba pripažino, kad ekspertų prognozės gali pasitvirtinti tik su sąlyga, kad bus visapusiškai taikomos visos mūsų numatytos politikos priemonės. Be to, kovo mėn. ekspertų prognozės parengtos ilgesniam laikotarpiui – apima ir 2017 m. Atsižvelgdama į tai, Valdančioji taryba dar kartą pabrėžė, kad kuo ilgesnis prognozuojamas laikotarpis, tuo didesnė prognozių nepasitvirtinimo tikimybė.

Kalbant apie pinigų analizę pažymėtina, kad naujausi duomenys patvirtina nedidelį plačiųjų pinigų (P3) augimo spartėjimą. P3 metinis augimo tempas 2015 m. sausio mėn. buvo 4,1 % (2014 m. gruodžio mėn. – 3,8 %). Metinį P3 augimą toliau skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys; siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimas sausio mėn. sudarė 9,0 %.

Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir paskolų pakeitimą vertybiniais popieriais, 2015 m. sausio mėn. sudarė –0,9 % (2014 m. gruodžio mėn. buvo –1,1 %), tačiau jis toliau pamažu atsigauna, palyginti su 2014 m. vasario mėn. fiksuotu žemiausiu lygiu (–3,2 %). Sausio mėn. jau antrą mėnesį iš eilės trijų mėnesių bendri grynojo skolinimo srautai buvo teigiami, palyginti su prieš metus fiksuota didele grynojo grąžinimo verte. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, paskolų ne finansų bendrovėms raida ir toliau yra nedidelė ir vis dar rodo uždelstą ryšį su ekonominiu ciklu, kredito rizika, kredito pasiūlos veiksniais ir tebevykstančiu finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimu. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir paskolų pakeitimą vertybiniais popieriais, toliau didėjo ir 2015 m. sausio mėn. sudarė 0,9 % (2014 m. gruodžio mėn. buvo 0,8 %). Pastaruoju metu mūsų taikytos pinigų politikos priemonės turėtų padėti toliau didinti kredito srautus.

Apibendrinant galima sakyti, kad ekonominės analizės rezultatų ir pinigų analizės signalų palyginimo rezultatai patvirtina, kad Valdančioji taryba priėmė teisingus sprendimus. Ryžtingai įgyvendinant visas mūsų taikomas pinigų politikos priemones bus duotas postūmis euro zonos ekonomikos atsigavimui ir sudarytos prielaidos pasiekti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacijos lygis būtų mažesnio nei 2 %, bet jam artimo lygio.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ją vykdant laikomasi skatinamosios pozicijos, remiamas ir ekonominis aktyvumas. Tačiau, norint, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų kuo daugiau naudos, ryžtingų priemonių reikia imtis ir kitose srityse. Atsižvelgiant į didelį struktūrinį nedarbą ir numatomą mažą euro zonos BVP augimą, nusiraminti dar negalima, nors kovo mėn. ECB ekspertų prognozėse ir numatomas ciklinis ekonomikos atsigavimas. Visų pirma, kad didėtų investicijos, užimtumas ir našumas, kai kuriose šalyse turi būti sparčiau ir ryžtingiau vykdomos produktų ir darbo rinkų reformos ir imamasi priemonių įmonių verslo aplinkai gerinti. Labai svarbu, kad struktūrinės reformos būtų įgyvendinamos sparčiai, patikimai ir veiksmingai, nes tai ne tik stiprins tvarų euro zonos ekonomikos augimą ateityje, bet ir didins lūkesčius, kad didės pajamos, skatins bendroves jau dabar investuoti daugiau, tad ekonomikos atsigavimas prasidės anksčiau. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau turi būti laikomasi Stabilumo ir augimo pakto. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas yra būtina prielaida norint užsitikrinti pasitikėjimą mūsų fiskaline sistema. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriuose šalyse būtina stiprinti struktūrines reformas, svarbu užtikrinti, kad būtų veiksmingai vykdoma makroekonominio disbalanso procedūra, siekiant spręsti kai kuriose valstybėse narėse nustatyto perviršinio disbalanso problemą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.