EPI atlikto parengiamojo darbo apžvalga

Pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties („Sutartis“) 117 straipsnį (buvęs 109f straipsnis), Europos pinigų institutas (EPI) turi tiksliai apibrėžti reglamentavimo, organizacinę ir logistinę struktūrą, reikalingą, kad Europos centrinių bankų sistema (ECBS), susidedanti iš Europos Centrinio Banko (ECB) ir nacionalinių centrinių bankų (NCB) vykdytų savo uždavinius trečiajame Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etape. Ši struktūra pateikiama ECB patvirtinti jo įsteigimo dieną. Taigi vienas pagrindinių EPI uždavinių buvo sudaryti sąlygas ECBS vykdyti savo funkcijas prasidėjus trečiajam etapui.

Tiesiogiai vadovaudamasis Sutartyje išdėstytais įgaliojimais, EPI ėmėsi:

  • rengti priemones ir tvarką bendrai pinigų politikai vykdyti būsimoje euro zonoje ir analizuoti galimas pinigų politikos strategijas;
  • skatinti derinti tinkamai parengtos euro zonos pinigų, bankų, mokėjimų balanso ir kitų finansinių duomenų statistikos rinkimą, apdorojimą ir skelbimą;
  • sukurti sistemą užsienio valiutos operacijoms atlikti ir laikyti bei valdyti euro zonoje dalyvaujančių valstybių narių oficialias užsienio valiutos atsargas;
  • skatinti tarptautinių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sandorių veiksmingumą, siekiant paremti euro pinigų rinkos integraciją, ypač sukuriant techninę infrastruktūrą (TARGET sistema), kad tarptautiniai mokėjimai būtų apdorojami taip pat sklandžiai kaip ir vietiniai;
  • paruošti eurų banknotus, įskaitant jų dizainą ir technines specifikacijas.

Toliau rengdamasis ECBS įkūrimui ir vykdydamas prie Sutarties pridėtame Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statute (Statutas) išdėstytas nuostatas, EPI ėmėsi vykdyti šias užduotis:
  • rengti suderintas apskaitos taisykles ir standartus, kad būtų galima sudaryti ECBS konsoliduotą balansą vidaus ir išorės atskaitomybės tikslams;
  • pasiruošti palaikyti informacines ir ryšių sistemas operatyvinėms ir politikos funkcijoms, kurios bus vykdomos ECBS;
  • nustatyti galimus būdus, kaip ECBS galėtų prisidėti prie kompetentingų priežiūros institucijų vykdomos politikos, siekiant sustiprinti kredito institucijų ir finansų sistemos stabilumą.

EPI taip pat prisidėjo rengiant su perėjimu į trečiąjį etapą susijusius nacionalinius ir Bendrijos teisės aktus, ypač pinigų ir finansų srityje, įskaitant ir NCB statutus.

Be to, rengiantis trečiajam etapui, EPI bendradarbiavo su kitomis ES institucijomis. Konkrečiai, EPI, laikydamasis Sutartyje numatyto reikalavimo ar atsakydamas į Europos Sąjungos Vadovų Tarybos užklausimą, parengė ataskaitas apie:
  • perėjimo prie bendros valiutos scenarijų;
  • bendradarbiavimą pinigų ir valiutų kurso politikos srityje tarp euro zonos ir kitų ES šalių;
  • ES valstybių narių pažangą įgyvendinant įsipareigojimus atitikti sąlygas, būtinas dalyvavimui Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (ekonominė ir teisinė konvergencija).

Pagal įstatymuose nustatytus reikalavimus, EPI reguliariai teikė pranešimus , daugiausiai keturiose metų ataskaitose, apimančiose laikotarpį nuo 1994 m. iki 1997 m., apie nuveiktus parengiamuosius darbus. Be to laikydamasis Sutartyje išdėstyto reikalavimo ne vėliau kaip iki 1996 m. gruodžio 31 d.tiksliai apibrėžti ECBS veiklos struktūrą, 1997 m. sausį EPI paskelbė ataskaitą, nustatančią tokią bendrai pinigų politikai vykdyti skirtą struktūrą. Tris kartus paskelbtos atskiros ataskaitos apie pažangą siekiant konvergencijos. Parengta ir labiau specializuotų leidinių, kuriuose nagrinėti pinigų politikos, valiutų politikos, mokėjimų ir atsiskaitymų už vertybinius popierius, statistikos, banknotų ir perėjimo prie euro klausimai. EPI išleistų dokumentų sąrašą rasite dalyje „EPI archyvas - Leidiniai“.

Be visų vidinių dokumentų apie EPI su NCB pagalba nuveiktus parengiamuosius darbus, kurie buvo patvirtinti 1994 - 1998 m. Frankfurte prie Maino vykusiuose EPI tarybos posėdžiuose, ECB gavo daug su koncepcija, veiksmų planais ir jų įgyvendinimu susijusios medžiagos.