Menu

ĮVADINIS PRANEŠIMAS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2020 m. liepos 16 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Pristatysime, ką šiandien posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, nusprendė Valdančioji taryba.

Po paskutinio mūsų posėdžio pinigų politikos klausimais birželio pradžioje gaunama informacija patvirtina, kad euro zonos ekonominis aktyvumas atsigauna, tačiau jo lygis yra vis dar gerokai žemesnis negu prieš koronaviruso (COVID-19) pandemiją, o su perspektyva vis dar susijęs didelis neapibrėžtumas. Tiek didelio dažnio, tiek apklausų rodikliai, balandžio mėn. pasiekę žemiausią lygį, gegužės ir birželio mėn., toliau taikant viruso plitimo ribojimo priemones ir švelninant izoliavimo priemones, labai padidėjo, nors ir nevienodai bei tik iš dalies. Kartu faktinis ir numatomas darbo vietų ir pajamų praradimas ir išskirtinai didelis neapibrėžtumas dėl tolesnės pandemijos raidos ir ekonominės perspektyvos ir toliau nepalankiai veikia vartojimo išlaidas ir verslo investicijas. Bendrąją infliaciją smukdo sumažėjusios energijos kainos, o kainų spaudimas ir toliau turėtų būti labai nedidelis dėl staiga smukusio realiojo BVP augimo ir dėl to gerokai padidėjusio ekonomikos sąstingio.

Atsižvelgiant į tai, ekonomikos atsigavimui skatinti ir kainų stabilumui vidutiniu laikotarpiu užtikrinti vis dar būtinas aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis. Todėl nusprendėme toliau vykdyti itin skatinamąją pinigų politiką.

Nekeisime pagrindinių ECB palūkanų normų. Manome, kad pagrindinės ECB palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos raida tai nuosekliai patvirtina.

Toliau vykdysime turto pirkimą pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) už 1 350 mlrd. eurų sumą. Pirkimai pagal šią programą padės sušvelninti bendrą pinigų politikos pobūdį ir taip atsverti numatomą su pandemija susijusį infliacijos mažėjimą. Jie ir toliau bus vykdomi lanksčiai paskirstant laike pagal turto klases ir jurisdikcijas. Tai padeda mums veiksmingai riboti sklandžiam pinigų politikos perdavimui kylančią riziką. Grynuosius turto pirkimus pagal SPPP vykdysime bent iki 2021 m. birželio pabaigos ir bet kokiu atveju tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, pasibaigs koronaviruso krizės etapas. Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, reinvestuosime ne trumpiau kaip iki 2022 m. pabaigos. Bet kokiu atveju SPPP portfelio nuoseklus mažėjimas suėjus vertybinių popierių išpirkimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui.

Toliau iki metų pabaigos bus vykdomi grynieji pirkimai už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP) kartu su papildomais 120 mlrd. eurų vertės laikinais pirkimais. Mes tebemanome, kad mėnesiniai grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį mūsų pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas. Ketiname toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Taip pat toliau didinsime likvidumą vykdydami mūsų refinansavimo operacijas. Pažymėtina, kad vykdant naujausią trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) operaciją buvo suteikta itin daug lėšų – tai prisideda skatinant bankų skolinimą bendrovėms ir namų ūkiams.

Pinigų politikos priemonės, kurių ėmėmės nuo kovo pradžios, yra labai svarbi pagalba siekiant paskatinti euro zonos ekonomikos atsigavimą ir vidutiniu laikotarpiu palaikyti kainų stabilumą. Šios priemonės, visų pirma, padeda užtikrinti likvidumo lygį ir finansavimo sąlygas ir palaikyti namų ūkių ir įmonių kreditavimą bei visiems sektoriams ir jurisdikcijoms palankias finansavimo sąlygas. Tačiau kadangi šiuo metu yra padidėjęs neapibrėžtumas ir didelis ekonominis nuosmukis, Valdančioji taryba yra ir toliau visiškai pasiryžusi padaryti viską, ko reikia ir ką gali pagal savo įgaliojimus, kad padėtų visiems euro zonos piliečiams šiuo ypač sunkiu metu. Visų pirma tai susiję su mūsų vaidmeniu užtikrinant, kad, mums veikiant pagal mūsų įgaliojimą palaikyti kainų stabilumą, mūsų vykdomos pinigų politikos poveikis būtų perduodamas visoms ekonomikos sritims ir visoms jurisdikcijoms. Todėl, laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, Valdančioji taryba tebėra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad, laikydamasi simetrinio tikslo, užtikrintų tvarią infliacijos raidą.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdama nuo ekonominės analizės. Gaunami duomenys ir apklausų rezultatai suteikia pagrindo manyti, kad ekonominis aktyvumas, balandžio mėn. pasiekęs žemiausią lygį, gegužės ir birželio mėn. gerokai padidėjo, toliau taikant viruso plitimo ribojimo priemones ir švelninant izoliavimo priemones. Tačiau ekonominiai rodikliai tebėra gerokai žemesnio lygio negu prieš pandemiją, o atsigavimas dar tik prasideda ir yra nevienodas įvairiuose sektoriuose bei jurisdikcijose. Numatoma, kad euro zonos realusis BVP, 2020 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjęs 3,6 % (palyginti su ankstesniu ketvirčiu), antrąjį ketvirtį sumažėjo dar labiau. Tai iš esmės rodo ir 2020 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės. Pasirodė vartojimo atsigavimo ženklų; pramoninės gamybos apimtys taip pat reikšmingai padidėjo. O štai vartojimo išlaidas nepalankiai veikia pablogėjusios darbo rinkos sąlygos ir namų ūkių taupymas atsargumo sumetimais. Prastos verslo perspektyvos ir didelis neapibrėžtumas slopina investavimą, o silpna pasaulinė ekonomika stabdo euro zonos prekių ir paslaugų užsienio paklausos augimą.

Toliau švelninant izoliavimo priemones, skatinamas palankių finansavimo sąlygų, laisvėjančio fiskalinės politikos pobūdžio ir atsigaunančio pasaulinio ekonominio aktyvumo, euro zonos ekonominis aktyvumas trečiąjį ketvirtį turėtų padidėti. Tačiau šio padidėjimo tempas ir mastas vis dar susijęs su dideliu neapibrėžtumu. Vertinant bendrai, pažymėtina, kad susitraukimo ir atsigavimo mastas labai priklausys nuo viruso plitimo ribojimo priemonių taikymo trukmės ir veiksmingumo, politikos, kuria siekiama sušvelninti neigiamą poveikį pajamoms ir užimtumui, sėkmingumo ir nuo to, koks bus ilgalaikis poveikis pasiūlos pajėgumams ir vidaus paklausai. Apskirtai, Valdančiosios tarybos vertinimu, su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika yra mažiau subalansuota.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2020 m. birželio mėn. euro zonos metinė infliacija pagal SVKI padidėjo iki 0,3 % (gegužės mėn. buvo 0,1 %), o tai daugiausia susiję su mažiau kritusiomis energijos kainomis. Atsižvelgiant į naftos dabartines ir ateities sandorių kainas ir į laikiną PVM sumažinimą Vokietijoje, tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais bendroji infliacija ir vėl sumažės, o 2021 m. pradžioje – padidės. Sumažėjusi paklausa vidutiniu laikotarpiu slopins infliaciją; tai tik iš dalies atsvers jos padidėjimas dėl tiekimo trikdžių. Rinka pagrįsti ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčių rodikliai ir toliau kyla iš kovo viduryje pasiekto istoriškai žemo lygio, tačiau vis dar yra žemo lygio. Prasidėjus pandemijai apklausų rezultatais pagrįsti infliacijos lūkesčių rodikliai suprastėjo, tačiau poveikis ilgalaikės infliacijos lūkesčiams buvo mažesnis trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2020 m. gegužės mėn. pinigų junginio P3 augimas padidėjo iki 8,9 % (balandžio mėn. buvo 8,2 %). Spartus pinigų junginio augimas susijęs su bankų teikiamais kreditais, kurių paklausą nemaža dalimi vis dar lemia didelis likvidumo poreikis ekonomikoje. Be to, dėl didelio ekonominio neapibrėžtumo linkstama grynuosius pinigus laikyti atsargumo tikslais. Esant tokioms aplinkybėms, labiausiai plačiojo pinigų junginio augimą ir toliau skatino siaurasis pinigų junginys P1, apimantis likvidžiausias pinigų formas.

Koronaviruso padariniai ekonominiam aktyvumui tebeturėjo įtakos ir paskolų privačiajam sektoriui raidai. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas 2020 m. gegužės mėn. dar padidėjo ir sudarė 7,3 % (balandžio mėn. buvo 6,6 %) dėl bendrovių poreikio finansuoti savo einamąsias išlaidas ir apyvartinį kapitalą esant vis dar mažoms pajamoms. Tuo tarpu paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, du mėnesius iš eilės mažėjęs dėl besitęsiančių vartojimo suvaržymų, gegužės mėn. nesikeitė ir buvo 3,0 %.

Euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų 2020 m. antrojo ketvirčio rezultatai leidžia geriau suprasti šiuos pokyčius. Kalbant apie bendroves, rezultatai rodo, kad dėl pandemijos vis dar stipriai auga paskolų paklausa, daugiausia dėl poreikio skubiai gauti likvidumo. Tuo tarpu investicijų į pagrindinį kapitalą finansavimo poreikis sumažėjo. Paskolų bendrovėms teikimo sąlygos iš esmės nesikeitė. Dėl prastesnių ekonominių perspektyvų sugriežtintas sąlygas ir su tuo susijusį bendrovių kreditingumo sumažėjimą iš esmės atsvėrė politikos priemonių, ypač ECB likvidumo didinimo priemonių ir valstybės garantijų paskoloms, poveikis. Tačiau, vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, jog bankai numato, kad bus sugriežtinti paskolų teikimo bendrovėms standartai, iš dalies dėl to, kad ateityje nebebus taikomos valstybės garantijų schemos. Paskolų namų ūkiams teikimo sąlygos buvo sugriežtintos, ypač atsižvelgiant į prastesnes namų ūkių pajamų ir užimtumo perspektyvas pandemijos metu.

Apskritai mūsų priemonės kartu su šalių vyriausybių ir Europos institucijų priimtomis kreditavimo skatinimo priemonėmis ir toliau užtikrins nuolatinę galimybę gauti finansavimą, taip pat ir tiems, kuriems pandemija daro didžiausią poveikį.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis yra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu užtikrintai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad, staiga smukus euro zonos ekonomikos augimui, šiuo metu tebėra būtina ambicinga ir suderinta fiskalinės politikos pozicija. Priemonės, kurių imamasi reaguojant į pandemijos sukeltą krizę, turėtų būti kuo tikslingesnės ir laikinos. Europos Vadovų Tarybos patvirtintos trys apsauginės priemonės darbuotojams, verslui ir valstybėms, kurių bendra vertė sudaro 540 mlrd. eurų, dabartinėje situacijoje yra svarbi finansinė parama. Tuo pačiu metu Valdančioji taryba primygtinai ragina nedelsti ir dėti dideles pastangas, padėsiančias pasirengti ekonomikos atsigavimui ir jį skatinti. Todėl mes labai palankiai vertiname Europos Komisijos pasiūlytą priemonę „Next Generation EU“, kuria būtų siekiama paremti nuo pandemijos labiausiai nukentėjusius regionus ir sektorius, stiprinti bendrąją rinką ir užtikrinti ilgalaikį ir sėkmingą atsigavimą. Labai svarbu, kad Europos šalių vadovai ilgai nedelsdami susitartų dėl ryžtingų veiksmų paketo.

Kad būtų išnaudotas visas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės potencialas, ji turės būti gerai įtvirtinta nacionaliniu lygiu sukurtoje ir įgyvendinamoje patikimoje struktūrinėje politikoje. Gerai parengta struktūrinė politika galėtų prisidėti prie greitesnio, stipresnio ir vienodesnio atsigavimo po krizės ir taip padidinti pinigų politikos veiksmingumą euro zonoje. Mūsų šalių ekonomikai atgaivinti labai svarbi tikslinė struktūrinė politika, daugiausia dėmesio skiriant spartesnėms investicijoms prioritetinėse srityse, tokiose kaip perėjimas prie ekologiškos ekonomikos ir skaitmeninio formato.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai