SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2018 m. liepos 26 d.

ĮVADINIS PRANEŠIMAS

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Manome, kad jos nesikeis dar bent 2019 m. vasarą, tačiau bet kokiu atveju tiek, kiek to reikės siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – pažymime, kad grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) už dabartinę 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą tęsime iki 2018 m. rugsėjo pabaigos. Numatome, kad, atsižvelgiant į gaunamus duomenis, kurie patvirtina mūsų vidutinės trukmės infliacijos perspektyvą, po 2018 m. rugsėjo mėn. grynieji turto pirkimai bus vykdomi už mažesnę – 15 mlrd. eurų per mėnesį – sumą iki 2018 m. gruodžio pabaigos ir po to daugiau nebebus vykdomi. Ketiname ir toliau reinvestuoti lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynieji turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga norint išlaikyti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Nors neapibrėžtumas, visų pirma, susijęs su pasaulio prekybos aplinka, tebėra didelis, nuo mūsų praėjusio posėdžio pinigų politikos klausimais gauta informacija rodo, kad euro zonos ekonomikos augimas yra stabilus ir platus. Tvirti ekonomikos rodikliai patvirtina mūsų įsitikinimą, kad ir artimiausiu metu infliacija tvariai artės prie mūsų siekiamo tikslo, net ir palaipsniui mažinant ir visiškai baigiant turto pirkimus pagal TPP. Tačiau vis dar reikia gana stipraus skatinimo pinigų politikos priemonėmis, kad vidaus kainų spaudimas toliau didėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją. Tokį skatinimą ir toliau teiks grynieji turto pirkimai iki šių metų pabaigos, dideli įsigyto turto kiekiai ir numatytas jo reinvestavimas, taip pat ir praplėstos mūsų ateities gairės dėl ECB pagrindinių palūkanų normų. Bet kokiu atveju Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų tolesnę tvarią infliacijos raidą Valdančiosios tarybos norimo lygio link.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2018 m. pirmąjį ketvirtį ketvirtinis realiojo BVP augimas sulėtėjo iki 0,4 % (ankstesnius tris ketvirčius buvo 0,7 %). Šis sulėtėjimas užfiksuotas po labai spartaus BPV augimo 2017 m. Tam daugiausia įtakos turėjo silpnesnis užsienio prekybos, kuri praėjusius laikotarpius buvo itin stipri, poveikis, taip pat padidėjęs neapibrėžtumas ir tam tikri laikini ir su pasiūla susiję veiksniai tiek vietiniu, tiek pasauliniu lygmenimis. Naujausi ekonominiai rodikliai ir apklausų rezultatai stabilizavosi ir toliau rodo solidų ir platų ekonomikos augimą, kaip ir buvo numatyta 2018 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai. Mūsų pinigų politikos priemonės, palengvinusios finansinio įsiskolinimo mažinimą, toliau skatina vidaus paklausą. Asmeninį vartojimą skatina iš dalies ir dėl anksčiau įgyvendintų darbo rinkos reformų didėjantis užimtumas bei augantis namų ūkių turtas. Dėl palankių finansavimo sąlygų, augančio įmonių pelningumo ir didelės paklausos didėja verslo investicijos. Investicijos į būstą tebėra didelės. Be to, tikimasi, kad plataus masto pasaulinės paklausos augimas tęsis ir taip skatins euro zonos eksportą.

Su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejamą riziką ir toliau galima laikyti iš esmės subalansuota. Tačiau išlieka nemažas neapibrėžtumas, susijęs su pasauliniais veiksniais, įskaitant stipresnio protekcionizmo grėsmę. Taip pat pažymėtina, kad dėl tebesitęsiančio padidėjusio finansų rinkos svyravimo rizikos reikalinga stebėsena.

2018 m. birželio mėn. euro zonos metinė infliacija pagal SVKI padidėjo iki 2,0 % (gegužės mėn. buvo 1,9 %). Infliacijos padidėjimą daugiausia lėmė didesnė energijos ir maisto kainų infliacija. Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, likusią metų dalį bendroji metinė infliacija greičiausiai svyruos ties dabartiniu lygiu. Grynosios infliacijos rodikliai iš esmės tebėra nedideli, tačiau, palyginti su anksčiau pasiektu žemiausiu lygiu, didėjo. Esant aukštam gamybos pajėgumų panaudojimo lygiui ir mažėjant laisvų darbo vietų darbo rinkoje skaičiui, stiprėja vidaus sąnaudų spaudimas. Su infliacijos perspektyva susijęs neapibrėžtumas mažėja. Vertindami ateities perspektyvas numatome, kad grynoji infliacija metams baigiantis turėtų didėti sparčiau, o vėliau, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir atitinkamai mažėjančio ekonomikos sąstingio bei kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu turėtų laipsniškai didėti.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2018 m. birželio mėn. platusis pinigų junginys (P3) padidėjo iki 4,4 % (gegužės mėn. jis buvo 4,0 %). Teigiamą poveikį P3 augimui ir toliau daro ECB pinigų politikos priemonės ir mažos alternatyviosios sąnaudos, patiriamos turint likvidžiausias priemones. Siaurasis pinigų junginys P1 tebebuvo pagrindinis plačiojo pinigų junginio augimą skatinantis veiksnys.

Toliau gerėja paskolų privačiajam sektoriui rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas 2018 m. birželio mėn. padidėjo iki 4,1 % (gegužės mėn. buvo 3,7 %), o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas nesikeitė ir buvo 2,9 %. 2018 m. antrąjį ketvirtį atliktos euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad dėl palankesnių paskolų sąlygų ir didėjančios visų tipų paskolų paklausos toliau didėjo suteikiamų paskolų apimtys.

Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., poveikio visoje euro zonoje toliau labai gerėjo įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos, gerėjo galimybės – ypač mažųjų ir vidutinių įmonių – gauti finansavimą ir didėjo kredito srautai.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog ir toliau būtina išsaugoti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, kitose politikos srityse būtina imtis ryžtingesnių priemonių ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti ir pažeidžiamumui mažinti. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir padidėtų euro zonos našumo ir augimo potencialas. Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad ekonomikai toliau plačiu mastu augant, reikėtų didinti fiskalines atsargas. Tai ypač aktualu šalims, kurių valdžios sektoriaus įsiskolinimas tebėra didelis. Visoms šalims būtų naudinga dar labiau pasistengti, kad valstybės finansų struktūra taptų palankesnė augimui. Visiškas, skaidrus ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas ir makroekonominio disbalanso procedūros taikymas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida euro zonos ekonomikos atsparumui didėti. Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo gerinimas išlieka prioritetu. Valdančioji taryba primygtinai ragina imtis konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų baigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai