Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
Frank Elderson
Member of the ECB's Executive Board
Isabel Schnabel
Member of the ECB's Executive Board
  • ECB TINKLARAŠTIS

Skatinimas žalinti finansų sistemą

2022 m. liepos 8 d.

Frank Elderson ir Isabel Schnabel

ECB imasi priemonių, kad sumažintų savo portfelio anglies dioksido išmetimo rodiklį, ir ragina bankus geriau valdyti klimato ir aplinkos riziką. Laikydamiesi mums suteiktų įgaliojimų, integruojame klimato kaitos aspektus į savo pinigų politiką ir bankų priežiūros veiklą.

Klimato kaita centriniams bankams yra svarbi. Ji kelia grėsmę ne tik civilizacijos išlikimui – dėl jos didelė rizika patiriama ir ekonomikoje. Potvyniai, audros ir gamtos gaisrai tampa vis dažnesni. Dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių nukenčia infrastruktūra, niokojamas derlius ir kyla maisto produktų kainos.

Tam, kad gyvenimo sąlygos būtų tinkamos ir ateityje, Europos Sąjunga užsibrėžė iki 2050 m. pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslą. Tam prireiks didžiulių investicijų ir inovacijų, pereinamuoju laikotarpiu bus juntamas poveikis infliacijai. Dėl to dalis kapitalo priemonių taps perteklinės, kils finansinės rizikos.

Tad ECB klimato kaitos negali ignoruoti. Klimato kaita daro tiesioginį poveikį kainų stabilumui – svarbiausiai pagrindinių ECB įgaliojimų sričiai. Dėl klimato kaitos kyla finansinės rizikos, o tai ECB yra svarbu tiek valdant savo operacijų riziką, tiek prižiūrint bankus. Be to, kova su klimato kaita šiuo metu yra vienas iš Europos teisėkūros institucijų prioritetų, tad ECB pagal savo tikslą remti ES bendrąją ekonomikos politiką irgi privalo į ją atsižvelgti nekenkdamas kainų stabilumui.

Tuo tikslu ECB, laikydamasis jam suteiktų įgaliojimų, gali skatinti žalinti finansų sistemą. Jis gali remti žaliųjų kapitalo rinkų, kurios yra reikalingos perėjimui prie mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos finansuoti, plėtrą. Jis taip pat gali užtikrinti, kad bankai, priimdami sprendimus dėl skolinimo, tinkamai atsižvelgtų į su klimatu susijusią riziką.

1 pav.

Temperatūros raida pasaulyje ir Europoje

(skirtumas Celsijaus laipsniais, palyginti su iki industrializacijos buvusiu lygiu)

Šaltinis: metinės pasaulio (sausumos ir jūrų) temperatūros anomalijos. „Met Office Hadley Centre“ pateikti stebėjimo duomenų rinkinio „HadCRUT“ duomenys (Celsijaus laipsniais).

Pastabos. Temperatūros anomalijos pavaizduotos duomenis lyginant su laikotarpio iki industrializacijos (1850–1899 m.) duomenimis. Paskutiniai stebėjimo duomenys – 2020 m.

Nuo neutralaus poveikio rinkai – prie neutralaus anglies dioksido poveikio

Šią savaitę ECB pristatė pirmąjį klimato kaitos aspektų integravimo į pinigų politiką etapą. Viena svarbi priemonė yra susijusi su mūsų privačiojo sektoriaus turto pirkimu. Formuodamas įmonių obligacijų portfelį ECB iki šiol vadovavosi neutralaus poveikio rinkai principu, tad mūsų portfelis atspindi dabartinę obligacijų aibę. Tačiau tokias obligacijas daugiausia leidžia įmonės, veikiančios intensyvia tarša anglies dioksidu pasižyminčiuose sektoriuose. Dėl to mūsų portfelyje padidėjo anglies dioksido išmetimo rodiklis, o mūsų balanse kaupiasi klimato rizika. Siekdami sumažinti šią riziką, lėšas, gautas už suėjus terminui išpirktas įmonių obligacijas (apie 30 mlrd. eurų kasmet), pradėsime reinvestuoti į įmonių, pasižyminčių geresniais klimato srities veiklos rezultatais, leidžiamą turtą. Taip pamažu užtikrinsime, kad mūsų įmonių obligacijų portfelis atitiktų Paryžiaus susitarimo ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslus.

Taip pat nustatysime apribojimus tam, kokią dalį daug anglies dioksido išskiriančių įmonių turto bankai gali naudoti kaip įkaitą skolindamiesi iš mūsų. Ateityje kaip įkaitą leisime naudoti tik tų įmonių ir skolininkų turtą, kurie laikosi ES informacijos apie tvarumą teikimo standartų.

Šios priemonės daro dvejopą poveikį: pirma, jos padeda mažinti mūsų pačių su klimatu susijusią finansinę riziką ir, antra, jos motyvuoja obligacijų emitentus tobulinti atskleidžiamą informaciją ir mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį. Galiausiai tai padės nukreipti kapitalą žaliosios pertvarkos labui.

Bankų atsparumo klimato rizikai testavimas

Vykdydami priežiūros veiklą klimato kaitai skiriame daug dėmesio. Prieš kelerius metus pradėjome atidžiau vertinti, kaip klimato kaita veikia mūsų prižiūrimus bankus. Nuo 2020 m., paaiškinę savo priežiūrinius lūkesčius, raginame bankus tobulinti savo klimato ir aplinkos rizikos valdymo ir informavimo apie ją tvarką.

Pusę savo pajamų bankai uždirba intensyvia tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis pasižyminčiuose sektoriuose. Šiandien tokia veikla galbūt yra pelninga, tačiau ateityje taip nebebus.

Šioje srityje atlikome su klimato rizika susijusį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuriame naudojome bankų pateiktus duomenis, – tai buvo pirmas tokio pobūdžio testavimas. Nustatėme, kad trys iš penkių bankų vis dar nėra sukūrę su klimato rizika susijusio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemų. Teikdami paskolas į klimato riziką atsižvelgia tik vienas iš penkių bankų. Be to, skaičiuodami savo klientų išmetamą anglies dioksido kiekį dauguma bankų labai dažnai remiasi pakaitiniais rodikliais. Apskritai pusė bankų pajamų šiuo metu gaunamos iš intensyvia tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis pasižyminčių sektorių. Šiandien tokia veikla galbūt yra pelninga, tačiau ateityje taip nebebus. Tad vis priminsime bankams, kad jie privalo, palaikydami glaudžius ryšius su savo klientais, ryžtingai šalinti trūkumus ir pasirengti laiku pereiti prie neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos.

Žalesnės finansų sistemos kūrimas

Kiekvienas finansų rinkų dalyvis turės pasirengti žaliajai pertvarkai ir atremti su tuo susijusią riziką. Mūsų atliktas su klimato rizika susijęs testavimas nepalankiausiomis sąlygomis dar kartą parodė, kad bankai turi kuo greičiau imtis ryžtingų priemonių, kad užtikrintų geresnį savo patiriamos su klimato kaita susijusios rizikos valdymą. Mūsų pinigų politikos srities veiksmai ne tik padės sumažinti šią riziką, kurią patiriame patys, bet ir paskatins įmones ir bankus skelbti skaidresnę informaciją apie išmetamą anglies dioksido kiekį, o galiausiai – tą kiekį mažinti.

Taip pasieksime, kad mūsų finansų sistema būtų atsparesnė klimato ir aplinkos krizėms ir geriau pasiruošusi žaliajai pertvarkai. Laukia dar daug darbo. Savo ilgą kelionę tik pradedame. ECB veiksmai jokiu būdu negali atstoti plačių užmojų ir ryžtingų priemonių, kurių imasi vyriausybės ir parlamentai, tačiau savo pareigas pagal mums suteiktus įgaliojimus privalome atlikti ir jas atliksime.

Šis tinklaraščio įrašas paskelbtas kaip nuomonė įvairiuose Europos leidiniuose ir interneto svetainėse.