Paieškos galimybės
Home Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • ĮVADINIS PRANEŠIMAS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos

Frankfurtas prie Maino, 2021 m. sausio 21 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu pasveikinti visus, stebinčius mūsų spaudos konferenciją. Pristatysime, ką šiandien posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, nusprendė Valdančioji taryba.

Visoje euro zonoje prasidėjusios skiepijimo kampanijos yra labai svarbus žingsnis siekiant įveikti šią sveikatos krizę. Tačiau pandemija ir toliau kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai ir euro zonos bei viso pasaulio ekonomikai. Vėl padidėjęs susirgimų koronavirusu (COVID-19) skaičius ir daugelyje euro zonos šalių sugriežtintos bei ilgiau taikomos viruso plitimo ribojimo priemonės trikdo ekonominę veiklą. Ekonominis aktyvumas apdirbamosios gamybos sektoriuje ir toliau yra gero lygio, tačiau paslaugų sektoriuje jis yra labai suvaržytas, nors ir mažiau negu per pirmąją pandemijos bangą 2020 m. pradžioje. Tikėtina, kad 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį produkcija sumažėjo, o padidėjęs pandemijos intensyvumas sustiprino riziką, kad trumpalaikė ekonomikos perspektyva bus prastesnė. Mažos paklausos ir darbo bei produktų rinkų didelio sąstingio kontekste infliacija tebėra labai nedidelė. Apskritai, gaunami duomenys patvirtina mūsų ankstesnį pagrindinį vertinimą, kad artimiausiu metu pandemijos poveikis ekonomikai bus stiprus, o infliacija bus nedidelė gana ilgą laiką.

Esant tokioms aplinkybėms, pandemijos laikotarpiu palankioms finansavimo sąlygoms visiems ekonomikos sektoriams palaikyti vis dar būtinas aukštas skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygis. Tai padės sumažinti neapibrėžtumą ir sustiprinti pasitikėjimą ir galiausia – padidinti vartojimo išlaidas bei verslo investicijas, palaikyti ekonominį aktyvumą ir kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu. Kita vertus, tebėra didelis neapibrėžtumas, be kitų dalykų ir dėl pandemijos raidos bei skiepijimo kampanijų tempo. Be to, toliau stebėsime valiutų kurso raidą, kad galėtume įvertinti jos galimą poveikį infliacijos perspektyvai vidutiniu laikotarpiu. Laikydamiesi simetrinio tikslo ir savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, tebesame pasirengę atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad infliacija tvariai artėtų prie siekiamo lygio.

Atsižvelgdami į visa tai, nusprendėme ir toliau vykdyti itin skatinamojo pobūdžio pinigų politiką.

Pirma, Valdančioji taryba nusprendė pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.

Antra, toliau vykdysime turto pirkimą pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) už bendrą 1 850 mlrd. eurų sumą. Grynuosius turto pirkimus pagal SPPP vykdysime bent iki 2022 m. kovo pabaigos ir bet kokiu atveju tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, pasibaigs koronaviruso krizės etapas.

Pirkimai pagal SPPP bus vykdomi siekiant palaikyti palankias finansavimo sąlygas pandemijos laikotarpiu. Juos vykdysime lanksčiai, atsižvelgdami į rinkos sąlygas ir siekdami išvengti finansavimo sąlygų griežtinimo, nes tai būtų nesuderinama su siekiu atsverti pandemijos daromą neigiamą poveikį numatomai infliacijos raidai. Be to, pirkimus lanksčiai skirstant laiko atžvilgiu, tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų ir toliau bus užtikrinamas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Jeigu palankias finansavimo sąlygas galima palaikyti vykdant turto pirkimus neišnaudojant visos gryniesiems pirkimams pagal SPPP numatytos sumos per tam numatytą laiką, nebūtina ją visą išnaudoti. Šią sumą lygiai taip pat galima pakoreguoti, jeigu to reikėtų, kad būtų palaikytos palankios finansavimo sąlygos ir taip būtų atsvertas neigiamas pandemijos poveikis infliacijos raidai.

Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, reinvestuosime ne trumpiau kaip iki 2023 m. pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Trečia, pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP) vykdomi grynieji pirkimai ir toliau bus vykdomi už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Mes tebemanome, kad mėnesiniai grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį mūsų pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti ECB pagrindines palūkanų normas.

Be to, ketiname toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Galiausia toliau didinsime likvidumą vykdydami refinansavimo operacijas. Pažymėtina, kad trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) operacijos tebėra patrauklus finansavimo šaltinis bankams – tai skatina bankus skolinti bendrovėms ir namų ūkiams.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdama nuo ekonominės analizės. 2020 m. pirmąjį pusmetį labai susitraukęs, euro zonos realusis BVP trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, vėl labai pakilo – 12,4 %, tačiau tebebuvo gerokai mažesnis nei prieš pandemiją. Gaunami ekonominiai ir apklausų duomenys bei didelio dažnio rodikliai leidžia daryti išvadą, kad nauja pandemijos banga ir ja susijusios sustiprintos viruso plitimo ribojimo priemonės, tikėtina, lėmė ekonominio aktyvumo sumažėjimą 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį. Vertinama, kad tai aktyvumą slopins dar ir šių metų pirmąjį ketvirtį. Visa tai iš esmės atitinka 2020 m. gruodžio mėn. makroekonominėse prognozėse numatytą bazinį scenarijų.

Ekonomikos raida įvairiuose sektoriuose vis dar nevienoda – paslaugų sektorių nepalankiau nei pramonės sektorių veikia naujosios socialinės sąveikos ir judumo ribojimo priemonėms. Nors fiskalinės politikos priemonėmis ir toliau užtikrinama parama namų ūkiams ir įmonėms, vartotojai, atsižvelgdami į pandemiją ir jos padarinius užimtumui bei uždarbiui, toliau elgiasi atsargiai. Be to, silpnesni įmonių balansai ir neapibrėžtumas dėl ekonominės perspektyvos vis dar slopina verslo investicijas.

Vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, jog gruodžio pabaigoje pradėtas skiepijimas leidžia užtikrinčiau numatyti, kad ši sveikatos krizė bus įveikta. Tačiau užtruks, kol pakankamai daug žmonių įgaus imunitetą, todėl negalima atmesti tikimybės, kad pasireikš ir kiti su pandemija susiję neigiami pokyčiai. Vidutiniu laikotarpiu euro zonos ekonomikos atsigavimą turėtų skatinti palankios finansavimo sąlygos, skatinamoji fiskalinė politika bei dėl atšaukiamų ribojimo priemonių ir sumažėjusio neapibrėžtumo atsigaunanti paklausa.

Apskritai euro zonos ekonomikos perspektyva truputį pagerėjo, tačiau vis dar yra siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika. Naujienos apie pasaulio ekonomikos perspektyvas, susitarimas dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių ir pradėtos skiepijimo kampanijos teikia vilčių, tačiau tebesitęsianti pandemija ir jos padariniai ekonominėms ir finansinėms sąlygoms tebekelia prastesnių prognozių riziką.

Gruodžio mėn. metinė infliacija euro zonoje nepasikeitė ir buvo –0,3 %. Remiantis dabartine energijos kainų dinamika, tikėtina, kad per ateinančius mėnesius bendroji infliacija didės. Tam įtakos turės ir laikino PVM tarifų sumažinimo nebetaikymas Vokietijoje. Tačiau dėl nedidelės paklausos, ypač turizmo ir su kelionėmis susijusiuose sektoriuose, taip pat dėl mažesnio spaudimo didinti darbo užmokestį ir sustiprėjusio euro kurso kainų spaudimas, manoma, tebebus nedidelis. Kai pandemijos poveikis pradės nykti, dėl skatinamosios pinigų ir fiskalinės politikos poveikio atsigausianti paklausa vidutiniu laikotarpiu turėtų didinti infliaciją. Nors rinkos duomenimis pagrįsti infliacijos lūkesčiai šiek tiek padidėjo, apklausų ir rinkų duomenimis pagrįsti ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai tebėra maži.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad dėl toliau didėjančių indėlių metinis plačiojo pinigų junginio (P3) augimo tempas padidėjo nuo 10,5 % (2020 m. spalio mėn.) iki 11,0 % (2020 m. lapkričio mėn.). Spartų pinigų junginio augimą tebeskatino Eurosistemos vykdomi turto pirkimai – tai ir toliau yra pagrindinis pinigų kūrimo šaltinis. Atsižvelgiant į tai, kad pirmenybė vis dar teikiama likvidumui pinigų turinčiame sektoriuje, ir į mažas likvidžiausių pinigų formų laikymo alternatyviąsias sąnaudas, pinigų junginio P3 augimą ir toliau labiausiai skatino siaurasis pinigų junginys P1.

Kalbant apie paskolų privačiajam sektoriui raidą, pažymėtina, kad ne finansų bendrovėms skolinta nedaug, o skolinimas namų ūkiams tebebuvo stabilus. Lapkričio mėn. skolinimo ne finansų bendrovėms mėnesinis srautas ir toliau buvo labai nedidelis – tokia tendencija stebima nuo vasaros pabaigos. Metinis augimo tempas iš esmės nepakito ir buvo 6,9 %, o tai vis dar rodo labai išaugusį skolinimą pirmąjį pusmetį. Nepaisant didelio teigiamo mėnesinio paskolų srauto, lapkričio mėn. metinis paskolų namų ūkiams augimo tempas iš esmės nepakito ir buvo 3,1%.

Sprendžiant iš 2020 m. ketvirtojo ketvirčio naujos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatų, paskolų teikimo įmonėms sąlygos buvo sugriežtintos. Šį sugriežtinimą daugiausia lėmė bankų vertinimas, kad padidėjo rizika, atsižvelgiant į tebesitęsiantį neapibrėžtumą dėl ekonomikos atsigavimo ir susirūpinimą dėl skolininkų kreditingumo. Apklausoje dalyvavę bankai taip pat nurodė, kad ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo paskolų bendrovėms paklausa. Be to, iš apklausos rezultatų matyti, kad grynoji namų ūkių paskolų būstui įsigyti paklausa ketvirtąjį ketvirtį didėjo nepaisant toliau griežtinamų kredito standartų.

Apskritai mūsų politikos priemonės kartu su šalių vyriausybių ir kitų Europos institucijų priimtomis priemonėmis tebėra labai svarbios siekiant palaikyti bankų skolinimo sąlygas ir užtikrinti galimybę gauti finansavimą, visų pirma tiems, kuriems pandemija daro didžiausią poveikį.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis yra būtinas tam, kad būtų skatinama ekonominė veikla ir kad infliacija vidutiniu laikotarpiu užtikrintai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad, staiga smukus euro zonos ekonomikos augimui, tebėra svarbu išsaugoti ambicingą ir suderintą fiskalinės politikos pobūdį. Todėl būtinas tolesnis skatinimas nacionalinėmis fiskalinės politikos priemonėmis, nes įmonių ir namų ūkių paklausa tebėra vangi dėl vis labiau įsisiūbuojančios pandemijos ir griežtinamų viruso plitimo ribojimo priemonių. Fiskalinės priemonės, kurių imamasi reaguojant į pandemijos sukeltą krizę, turėtų ir toliau būti kuo tikslingesnės ir laikinos. Europos Vadovų Tarybos patvirtintos trys apsauginės priemonės darbuotojams, verslui ir vyriausybėms yra reikšminga finansinė parama.

Valdančioji taryba pripažįsta priemonių paketo „Next Generation EU“ svarbą ir pabrėžia, kad jis turi būti pradėtas įgyvendinti nedelsiant. Ji ragina valstybes nares spartinti ratifikavimo procesą, nedelsiant baigti rengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, naudoti lėšas produktyvioms viešosioms išlaidoms ir vykdyti produktyvumą didinančią struktūrinę politiką. Taip programa „Next Generation EU“ padės užtikrinti spartesnį, stipresnį ir tolygesnį atsigavimą ir padidins valstybių narių ekonomikos atsparumą bei augimo potencialą, o kartu padidins pinigų politikos veiksmingumą euro zonoje. Tokia struktūrinė politika itin svarbi norint išspręsti įsisenėjusias struktūrines ir institucines problemas ir paspartinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninio formato.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.