Interviu su Delfi

Žanete Hāka-Rikarde ir Priit Pokk interviu su Piero Cipollone 2025 m. rugsėjo 29 d.

2025 m. spalio 9 d.

Įvedus skaitmeninį eurą, kokią naudą gautų vartotojai ir galutiniai naudotojai?

Pradėkime nuo to, kad pasaulis keičiasi, ir žmonės vis dažniau atsiskaito skaitmeniniu būdu. Bet skaitmeninių mokėjimų negali atlikti grynaisiais ir tai varžo pasirinkimo laisvę. Šią laisvę norime išsaugoti šalia grynųjų pinigų pasiūlydami skaitmeninį jų atitikmenį – skaitmeninį eurą. Tai padėtų užtikrinti, kad žmonės grynųjų pinigų pranašumais galėtų naudotis ir skaitmeniniame amžiuje.

Grynųjų pinigų pranašumų yra ne vienas. Tai europiečių pinigai, išleisti jų centrinio banko. Tai plačiausiai priimamas ir įtraukiausias mokėjimo būdas, be to, jis geriausiai apsaugo mūsų privatumą. Tačiau grynųjų vaidmuo traukiasi, nes jų negalime naudoti skaitmeniniams mokėjimams.

Šiandieniniame pasaulyje nesuteikdami žmonėms grynųjų pinigų skaitmeninio atitikmens varžome jų laisvę. Pateiksiu pavyzdį. E. prekybai, kuri euro zonoje sudaro jau trečdalį mūsų kasdienių sandorių, negalime naudoti grynųjų pinigų. Tarkime, e. prekyba toliau plėsis – neturėdami skaitmeninės viešosios mokėjimo priemonės, žmonės bus priversti naudotis privataus sektoriaus siūlomais mokėjimų sprendimais. Centriniam bankui tai esminė problema, nes esame įgalioti suteikti žmonėms viešą mokėjimo priemonę, kuria jie naudotųsi kasdieniams atsiskaitymams.

Europiečiams tai reiškia labai konkrečius dalykus.

Žmonės nori apsipirkti, o ne sukti galvą, kaip atsiskaityti. Reikia paprasto, greito, saugaus ir lengvo mokėjimo sprendimo. Ar šiandien turime tokį sprendimą? Nemanau. Italijoje, norėdamas ką nors nusipirkti parduotuvėje, galiu naudotis vietinio banko išduota plastikine – debeto – kortele. Tačiau tokia plastikinė kortelė veikiausiai priimama ne visose parduotuvėse, ja turbūt negalėsiu pasinaudoti apsipirkdamas internetu arba atsiskaitydamas Vokietijoje. Be to, negaliu ja pasinaudoti tarpusavyje atliekamiems atsiskaitymams. Visais šiais atvejais turiu naudotis skirtingais mokėjimo sprendimais. Tai neefektyvu ir nepatogu vartotojams.

Šiuo metu neturime vienos paprastos skaitmeninės mokėjimo priemonės, kuria galėtume atsiskaityti visoje Europoje – parduotuvėse, internetu ar tarpusavyje. Natūraliai kyla klausimas: jei tokią priemonę suteiktume, ar pagerintume žmonių gyvenimą Europoje? Manau, kad taip.

Pagrindinė skaitmeninio euro išleidimo priežastis – suteikti žmonėms galimybę atlikti skaitmeninius mokėjimus bet kur Europoje. Norime užtikrinti, kad mes, europiečiai, galėtume naudotis savo pinigais – euru – kada beprireiktų.

Kita svarbi priežastis – siekis sumažinti per didelę priklausomybę nuo neeuropinių sprendimų, šiuo metu varžančių konkurenciją ir lemiančių didesnius įkainius prekybininkams ir galiausiai – didesnes kainas vartotojams. Dėl to esame pažeidžiami, nes pinigų klausimu esame priklausomi nuo kitų, o tai gali būti panaudota prieš mus. Prieš dešimt metų šios problemos nebuvo, nes karaliavo grynieji. Skaitmeninius atsiskaitymus vykdėme per užsienio bendroves, bet mastas nebuvo kritiškas. Šiandien du trečdaliai euro zonos šalių neturi savo nacionalinių mokėjimo kortelių schemų, be to, visose šalyse mokėjimai į kitas euro zonos šalis atliekami naudojantis tarptautinių mokėjimo kortelių schemomis. Didžioji dalis mokėjimų internetu taip pat atliekama naudojantis neeuropiniais mokėjimų sprendimais, o sparčiai plėtojantis e. prekybai, šis priklausomybė tik didėja.

Be viso to, kai kur jau menksta ir mokėjimams grynaisiais reikalinga infrastruktūra. Štai toks pavyzdys. Prieš porą savaičių, lankydamasis Amsterdame, užsukau į prekybos centrą. Ten buvo dešimt savitarnos kasų, kur galima atsiskaityti tik kortele, ir tik viena kasa, priimanti grynuosius. Norint atsiskaityti grynaisiais, būtų tekę stovėti ilgoje eilėje. Tokie dalykai mažina motyvaciją naudoti grynuosius.

Mums patiems nenaudinga tai, kad Europoje neturime vieno bendro skaitmeninių mokėjimų sprendimo. Vis didėjant e. prekybos mastui, tampame dar labiau priklausomi nuo mokėjimų sprendimų, kurių visiškai nekontroliuojame.

Kaip piliečiams, mums turėtų rūpėti tai, kad bet kuriuo metu mūsų mokėjimo priemonės gali nustoti veikusios kažkieno už Europos ribų valia. O kaip vartotojams, mums turėtų rūpėti tai, kad prekybininkai moka didesnius įkainius, nes nėra tinkamų alternatyvų. Galiausiai už tai sumokame ir mes, mokėdami didesnes kainas.

Skaitmeninis euras papildytų grynuosius pinigus, kaip jų skaitmeninis atitikmuo. Tai būtų europinis sprendimas, pagrįstas europine infrastruktūra, sukuriantis europiečiams daugiau pasirinkimo galimybių ir išsaugantis jų laisvę mokėjimų srityje.

Kokius poreikius tenkintų skaitmeninis euras, kurių šiandien nepatenkina bankai ir kiti paslaugų teikėjai?

Tai labai priklauso nuo šalies. Pavyzdžiui, Estija neturi nacionalinių kortelių schemos ar elektroninės piniginės. Jei mokate ne grynaisiais, dažniausiai turite naudotis neeuropiniu mokėjimo sprendimu.

O kur slypi mūsų stiprybė? Europoje kai kurie nacionaliniai sprendimai puikiai veikia konkrečiose situacijose, pavyzdžiui, prekybos vietose atsiskaitant tradicinėmis kortelėmis. Tai pasakytina apie, tarkime, Prancūziją ar Italiją. Tačiau net ir šiuo atveju vietinės mokėjimų kortelės negali būti naudojamos kitose šalyse, todėl tarpvalstybiniams sandoriams atlikti reikia naudotis tarptautinių kortelių schemomis.

E. prekybos srityje taip pat labai trūksta sprendimų. Tik dvi euro zonos šalys – Ispanija ir Nyderlandai – turi nacionalines mokėjimų internetu schemas (Bizum ir iDEAL). Vokietijoje, priešingai, dauguma elektroninių mokėjimų atliekami naudojantis PayPal, o ne nacionaline mokėjimų schema. Wero dar neįsitvirtino šiame rinkos segmente.

Skaitmeninis euras būtų naudojamas visais pagrindiniais atvejais: prekybos vietose, e. prekyboje, tarpusavio atsiskaitymams ir netgi mokėjimams vyriausybei atlikti ar iš jos gauti. Tai būtų universali mokėjimo priemonė, tenkinanti visus teisinius reikalavimus ir priimama visais atvejais, kai galima atlikti skaitmeninius mokėjimus. Tokiu būdu skaitmeninis euras būtų skaitmeninė grynųjų pinigų alternatyva.

Gal galite daugiau papasakoti, kaip skaitmeninis euras veiks, kaip gyventojai jį gaus ir kaip galės juo naudotis?

Skaitmeninis euras veiks kaip bet kuri kita mokėjimo priemonė. Juo gyventojai galės naudotis per savo banką ar per kitą pasirinktą mokėjimo paslaugų teikėją. Bankas ar mokėjimo paslaugų teikėjas bus tarpininkas, tvarkantis klientų prisijungimą ir vykdantis įvairius procesus, kaip antai pinigų plovimo prevencijos patikras. Naudotojai gaus elektroninę piniginę arba kortelę, suteikiančią prieigą prie skaitmeninių eurų. O patys mokėjimai bus atliekami panašiai kaip bet kuriuo kitu atsiskaitymo būdu.

Bet tai dar ne viskas. Bankai turės galimybę į jau egzistuojančias pinigines įdiegti skaitmeninio euro programėlę. Klientui nebūtų jokio skirtumo, ar sandoris vykdomas naudojantis komercinio banko pinigais, ar per skaitmeninių eurų piniginę. Svarbu tai, kad bet kur Europoje galėtumėte atsiskaityti naudodamiesi viena paprasta programėle savo telefone – savo banko programėle. Tai – svarbiausias pranašumas.

Skaitmeniniu euru bus galima mokėti dviem būdais.

Galėsite persivesti pinigų iš savo banko sąskaitos į piniginę ir tada sumokėti.

Arba galėsite savo skaitmeninių eurų piniginę susieti su savo banko sąskaita. Pastaruoju atveju net nebūtina turėti lėšų savo skaitmeninių eurų piniginėje prieš atliekant mokėjimą. Tarkime, išėjau apsipirkti ir radau batus, kainuojančius 150 eurų. Net ir neturėdamas šios sumos savo skaitmeninių eurų piniginėje galiu susimokėti už pirkinį. Skaitmeninio euro programėlė automatiškai prisijungs prie mano banko sąskaitos, perves reikiamą sumą į mano skaitmeninių eurų piniginę ir sklandžiai bei akimirksniu atliks mokėjimą.

Skaitmeninis euras suteiks dar vieną svarbią galimybę – juo bus galima mokėti neprisijungus prie interneto ar nesant ryšio. Tarkime, einu į vaistinę ir nenoriu, kad kas nors žinotų, ką ten perku. Tokiu atveju galiu nuspręsti mokėti neprisijungęs prie interneto. Tam tiesiog turiu iš anksto persivesti lėšų į atjungties režimu veikiančią piniginę ir nusipirkti, ką noriu – apie šį sandorį žinosiu tik aš ir vaistinė. Atsiskaitymo neprisijungus funkcija bus labai patogi ne tik privatumui, bet ir atsparumui užtikrinti: galėsime atsiskaityti net ir nutrūkus energijos tiekimui arba nesant ryšio.

Žadama, kad skaitmeninis euras užtikrins, kaip jau paminėjote, aukštą privatumo lygį. Tačiau žmonės nerimauja, kad bus kaip tik priešingai – „didysis brolis“ stebės jų sandorių duomenis ir pan. Taigi, kas tiksliai turės prieigą prie sandorių duomenų? Ar bus atvejų, kai ECB, vyriausybė ar policija galės prie jų prieiti?

Sandoriai, atliekami neprisijungus prie interneto, bus visiškai anonimiški. Tik mokėtojas ir gavėjas žinos apie atliktą mokėjimą, nes nebus jokio įrašo apie šį sandorį – lygiai taip pat, kaip atsiskaitant grynaisiais. Pinigai tiesiog bus perkelti iš vienos piniginės į kitą, o sandorio detalės niekam kitam nebus žinomos. Vis dėlto, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui, gali būti nustatyta maksimali sandorių, atliekamų neprisijungus prie interneto, suma. Tačiau šį klausimą spręs teisės aktų leidėjai.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti, kaip privatumas bus užtikrinamas atliekant mokėjimus internetu. Atliekant tokius mokėjimus privatumas užtikrinamas trimis lygmenimis.

Pirmasis lygmuo – technologija. Jums pradėjus vykdyti mokėjimą, bankas perduos ECB tik šiuos duomenis: sumą, mokėtojo identifikacinį kodą ir gavėjo identifikacinį kodą. Tačiau ir mokėtojo, ir gavėjo kodai yra užšifruoti, todėl ECB nežino, kas už jų slepiasi. Tik mokėtojo bankas gali susieti kodą su mokėtojo tapatybe. Taip pat ir gavėjo atveju – tik gavėjo bankas žino gavėjo tapatybę. Patikros dėl galimos neteisėtos veiklos, pavyzdžiui, pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo, bus vykdomos komercinių bankų lygmeniu – kaip tai jau ir daroma atliekant mokėjimus internetu.

Antrasis lygmuo – reglamentavimas. Rengiame labai griežtas taisykles, kuriose bus nustatyta, kas galės prieiti prie jau mano minėtų trijų duomenų grupių, kad būtų užtikrinta sistemos veikla. Be to, pasirūpinsime, kad tai būtų galima patikrinti. Mūsų veiklą prižiūrės nepriklausomos duomenų apsaugos institucijos, kad būtų užtikrinta, jog laikomės ES duomenų apsaugos teisės aktų. Norime, kad šios institucijos matytų, ką darome, ir kad visi žinotų, jog laikomės savo žodžio. Taigi bus užtikrintas visiškas skaidrumas.

Na ir trečiasis lygmuo – atvirumas naujoms privatumo didinimo technologijoms. Kadangi privatumo technologijos nuolat tobulėja, bendradarbiaujame su novatoriais iš viso pasaulio, įskaitant BIS Innovation Hub, ir analizuojame šias naujas, sudėtingesnes technologijas, kurias galbūt pritaikysime ateityje.

Taigi, apibendrinsiu – privatumą užtikrinsime pasitelkdami technologijas bei reglamentavimą ir būsime atviri naujoms privatumo didinimo technologijoms, kad galėtume sukurti papildomą privatumo lygį, kai tik pažangesnės technologijos bus parengtos naudoti sistemoje, kuri kasdien apdoros milijardus sandorių.

Kokia skaitmeninio euro projekto padėtis šiuo metu? Ar susiduriate su rimtomis kliūtimis, pavyzdžiui, bankų ar kitų rinkos dalyvių pasipriešinimu?

Institucijos viduje techniniai darbai vyksta pagal planą, griežtai laikomės numatyto tvarkaraščio. Tačiau, kaip jau minėta, skaitmeninio euro neišleisime, kol nebus atitinkamų teisės aktų. Taigi laukiame, kol šie teisės aktai bus priimti.

Europos Komisija teisės akto projektą dėl skaitmeninio euro pateikė 2023 m. birželio 28 d., t. y. daugiau nei prieš dvejus metus. Dabar projektą svarsto Europos Parlamentas ir ES Taryba (ją sudaro valstybių narių finansų ministrai) ir paskui pasiūlys pageidaujamas pataisas. Kai abi institucijos susitars dėl savo pozicijos, jos susitiks su Europos Komisija ir nuspręs dėl galutinio teisės akto. Diskusijos ES Taryboje vyksta labai sklandžiai. Šiuo metu pirmininkaujant Danijai tikimasi, kad susitarimas bus pasiektas iki metų pabaigos. Rugsėjį buvo priimtas svarbus sprendimas dėl laikomos maksimalios sumos dydžio nustatymo. Dabar valstybės narės diskutuoja dėl kompensavimo modelio, t. y. kaip visoms susijusioms šalims bus atlyginama už jų indėlį. Jos daug dėmesio skiria privatumui, nes tai labai svarbus aspektas. Mano nuomone, kompensavimo modelis yra labiau politinis nei techninis klausimas – šiuo metu jį kaip tik sprendžia ES Taryba. Dabartinė pirmininkaujanti valstybė narė tvirtai tiki, kad ES Taryba dėl savo pozicijos, vadinamųjų bendrų principų, susitars iki šių metų pabaigos.

Europos Parlamento pranešėjas viešai informavo, kad savo pasiūlymą paskelbs iki spalio 24 d. Tada Europos Parlamento nariai turės per penkias ar šešias savaites pasiūlyti pataisas ir per beveik penkis mėnesius jas aptarti. Europos Parlamentas galutinę savo poziciją patvirtins galbūt gegužės pradžioje, o tai reiškia, kad po to jis pradės diskusijas su ES Taryba, kad susitartų dėl bendro teksto. Tai gali užtrukti ir tris, ir šešis mėnesius, bet teisės aktas turėtų būti priimtas 2026 m. antroje pusėje.

Kiek žinau, ne visų Europos Parlamento narių nuomonės sutampa, tačiau jie diskutuoja jau apie tai, kaip įvesti skaitmeninį eurą, o ne ar reikėtų tą daryti. Skaitmeninio euro sėkmei užtikrinti svarbu tai, kad Parlamente iki galo būtų įvykdytas visas demokratinis procesas.

Bankus neramina du dalykai: sąnaudos ir rizika, kad bus atsisakyta komercinių bankų sektoriaus tarpininkavimo. Tačiau mes ne kartą pabrėžėme, kad šie nuogąstavimai yra truputį perdėti ir kad numatytos atitinkamos apsaugos priemonės, kurias galima toliau aptarti.

Kaip bankai skatinami prisidėti prie skaitmeninio euro įvedimo? Juk tai svarbu, kad žmonės pradėtų juo naudotis.

Bankai gali iš to užsidirbti. Paprasčiau tariant, bankams bus mokama už jų teikiamas paslaugas gyventojams.

O kas mokės? ECB?

Kompensavimo modelis bus panašus į tą, kuris jau taikomas privataus sektoriaus siūlomiems skaitmeninių mokėjimų sprendimams, tačiau naudos gaus tiek bankai, tiek prekybininkai.

Dabar mokant kortele dalyvauja keturios šalys: kortelę išdavęs bankas (pirkėjo bankas), aptarnaujantysis bankas (prekybininko bankas), prekybininkas ir infrastruktūros teikėjas. Atliekant mokėjimą, prekybininkas aptarnaujančiajam bankui sumoka vadinamąjį prekybininko mokestį už mokėjimo apdorojimą; jo dalis kaip tarpbankinis mokestis tenka ir kortelę išdavusiam bankui. Be to, tiek prekybininko, tiek pirkėjo bankas turi mokėti vadinamuosius schemos įkainius ir kitus mokesčius mokėjimų schemos ir infrastruktūros teikėjams (dažniausiai tai tarptautinių mokėjimo kortelių schemos).

Kaip tai veiks su skaitmeniniu euru? Mes netaikysime schemos įkainių, nereikės mokėti ir už naudojimąsi infrastruktūra. Taigi bus sutaupoma. Iš dalies sutaupys ir prekybininkai (jie mokės mažesnius įkainius), ir prekybininko bei pirkėjo bankai, kurie gaus ir įprastą atlygį.

Ar tai reiškia, kad Visa ir MasterCard procese nebedalyvaus?

Visa ir MasterCard bus atlyginama pagal jų įkainių struktūrą, kai žmonės naudosis šiais mokėjimų sprendimais. Jei žmonės pasirinks mokėti skaitmeniniu euru, bus taikoma mano ką tik minėta schema. Neverčiame žmonių mokėti skaitmeniniu euru, tačiau jie gali tai daryti, jei nori.

Ar iš Visa ir Mastercard pusės buvo intensyvių lobizmo pastangų?

Be abejo – juk tai verslininkai. Tačiau jie gali sumažinti įkainius ir konkuruoti. Be to, jie siūlo draudimo ir kitų kokybiškų paslaugų. Svarbiausia yra tai, kad sprendimą turėtų priimti vartotojai. Nesiekiame ką nors palikti nuošalyje. Norime, kad sistema taptų atsparesnė.

Ar, jūsų nuomone, tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios skaitmeninis euras galėtų būti daugeliui priimtinas, ar yra kita priežastis?

Prekybininkai skatins klientus mokėti skaitmeniniu euru. Kodėl?

Pirma, patys prekybininkai mokės mažiau.

Antra, jie įgis derybinę galią, nes atsiras alternatyva tarptautinėms mokėjimo schemoms. Jie galės pasakyti: „Jei nenorite sumažinti prekybininkams taikomų įkainių, rinksiuosi skaitmeninį eurą“.

Yra ir dar viena priežastis. Tai – standartai. Jei esate prekybininkas, veikiantis keliose rinkose Europoje, turite naudotis daugybe skirtingų mokėjimų sprendimų. Tarkime, esate didelis prekybos centrų tinklas, veikiantis Estijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Vadinasi, turite pajėgti aptarnauti visus šių šalių vidaus mokėjimų sprendimus. O juk kiekvienas jų turi savo standartus. Todėl susiduriate su milžiniško techninio sudėtingumo problema. Skaitmeninio euro standartas, kurį galėtų naudoti įvairūs sprendimai visoje Europoje, būtų didžiulis supaprastinimas ir leistų sumažinti sąnaudas.

Apibendrinant pasakytina, kad prekybininkams skaitmeninis euras suteiks tris pagrindinius privalumus: mažesnius įkainius, stipresnę derybinę poziciją konkuruojant su mokėjimo kortelių schemomis ir procesų supaprastinimą tiek galutinio vartotojo, tiek operacijų atžvilgiu.

Minėjote įtrauktį. Daugelis žmonių, ypač vyresnio amžiaus, pirmenybę teikia gryniesiems pinigams. Todėl jiems kyla klausimas, ar skaitmeninis euras nėra tolesnis žingsnis siekiant atsisakyti grynųjų pinigų?

Yra kaip tik atvirkščiai.

Fiziniai grynieji pinigai yra centrinio banko pinigai. Mes tikrai nenorime atsisakyti pagrindinės mūsų išleidžiamų pinigų formos, prie kurios daugelis žmonių tebėra prisirišę.

Ir tai nėra tik tušti žodžiai – yra tai patvirtinančių faktų.

Pirma, investuojame į naują banknotų seriją. Kaip tik neseniai paskelbėme naujų banknotų dizaino konkursą.

Antra, vyksta diskusijos dėl siūlomo ES teisės akto, kuriuo siekiama sustiprinti grynųjų pinigų kaip teisėtos mokėjimo priemonės statusą. Siekiame žengti dar toliau – turime daugiausia galios reikalauti, kad būtų dar mažiau išimčių, leidžiančių atsisakyti priimti grynuosius pinigus. ECB labai aktyviai išsako savo poziciją šiuo klausimu.

Pagal mums patikėtus įgaliojimus, mūsų darbas – suteikti žmonėms mokėjimo priemones. Žmonės nori naudoti grynuosius pinigus, todėl mes ir toliau juos teiksime. Tačiau jie taip pat nori turėti galimybę mokėti skaitmeniniu būdu. Taigi, siekdami vykdyti minėtus įgaliojimus, pradėjome skaitmeninio euro projektą. Tai bus skaitmeninio pavidalo grynieji pinigai ir papildys fizinius grynuosius pinigus.

Nesiruošiame nurodinėti žmonėms, kaip jie turėtų mokėti. Tai jų pinigai ir jų pasirinkimas. Mūsų, kaip institucijos, darbas – techninis europiečių poreikių įgyvendinimas. Noriu tai aiškiai pabrėžti. Neturime nei galios, nei įgaliojimų spręsti, kaip žmonės turėtų mokėti. Tačiau esame atsakingi už tai, kad žmonės ir toliau turėti galimybę atsiskaityti centrinio banko užtikrinamais pinigais.

Nenorime kuo nors pakeisti grynųjų pinigų. Norime, kad jie egzistuotų ir fiziniu, ir skaitmeniniu pavidalu tam, kad galėtų toliau klestėti ir skaitmeniniame amžiuje.