Paieškos galimybės
Home Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal


Kas yra infliacija?

Bendro kainų lygio kilimas

Rinkos ekonomikoje prekių ir paslaugų kainos gali bet kada kisti. Vienos kainos kyla, kitos – mažėja. Infliacija būna tada, kai kyla ne pavienių prekių ar paslaugų kainos, o bendras kainų lygis. Tai reiškia, kad šiandien už 1 eurą galite nusipirkti mažiau negu vakar. Kitaip tariant, dėl infliacijos laikui bėgant sumažėja pinigų vertė.

Kai kurių kainų pokyčiai svarbesni nei kitų

Skaičiuojant, kiek vidutiniškai pakilo kainos, produktų, kuriems išleidžiame daugiau pinigų, (pvz., elektros) kainos turi didesnį svorį negu produktų, kuriems išleidžiame mažiau (pvz., cukraus ar pašto ženklų).

Pasižiūrėkite mūsų animacinį filmuką apie kainų stabilumą

Žmonės perka skirtingus dalykus

Kiekvieno namų ūkio pirkimo įpročiai yra skirtingi, nes vieni, pavyzdžiui, turi automobilį ir valgo mėsą, kiti naudojasi tik viešuoju transportu ir yra vegetarai. Apskaičiuojant infliaciją, skirtingų produktų ir paslaugų svorį nulemia visų namų ūkių pirkimo įpročių vidurkis.

Apskaičiuojant infliaciją, atsižvelgiama į visas namų ūkių vartojamas prekes ir paslaugas, įskaitant:

  • kasdienius daiktus (maisto produktus, laikraščius, benziną ir kt.);
  • ilgalaikio naudojimo prekes (drabužius, asmeninius kompiuterius, skalbimo mašinas ir kt.);
  • paslaugas (kirpyklos, draudimo, būsto nuomos ir kt.).

Palyginkite, kaip keletą metų iš eilės kito pirkėjo krepšelio kaina

Į pirkėjo krepšelį įtraukiamos visos per metus namų ūkių įsigytos prekės ir paslaugos. Kiekvienos į jį įtrauktos prekės ar paslaugos kaina ilgainiui gali kisti. Metinis infliacijos lygis – tai viso krepšelio kaina tam tikrą mėnesį, palyginti su jo kaina tą patį mėnesį prieš metus.

Infliacijos apskaičiavimo pavyzdys*
Baziniais metais nupirktas kiekis Kaina baziniais metais Kaina po 1 metų Kaina po 2 metų
1 vieneto iš viso 1 vieneto iš viso 1 vieneto iš viso
150 kepalų duonos 1,50 € 225 € 1,30 € 195 € 1,60 € 240 €
100 puodelių kavos 2,40 € 240 € 2,40 € 240 € 2,15 € 215 €
12 apsilankymų kirpykloje 20,00 € 240 € 22,00 € 264 € 23,00 € 276 €
1 žieminė striukė 145,00 € 145 € 176,00 € 176 € 160,00 € 160 €
Bendra krepšelio kaina 850 € 875 € 891 €
Kainų indeksas 100,0 102,9 104,8
Infliacijos lygis 2,9 % 1,8 %

* Euro zonos vartotojų kainų infliaciją kiekvieną mėnesį apskaičiuoja Eurostatas. Į suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) įtraukta apie 700 prekių ir paslaugų. Jis rodo euro zonos namų ūkių išlaidų į krepšelį įtrauktoms prekėms ir paslaugoms vidurkį. Visi į SVKI įtraukti produktai ir dabartinis infliacijos lygis.

Euro zonos infliacija

Euro zonoje vartotojų kainų infliacija apskaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, dažnai žymimą santrumpa SVKI. Žodis „suderintas“ reiškia, kad visos Europos Sąjungos šalys taiko vienodą metodiką. Dėl to vienos šalies duomenys gali būti lyginami su kitos šalies duomenimis.

Tai yra geras būdas sekti, kaip keičiasi kainos. Tai tarsi žemėlapis, padedantis ECB priimti teisingus sprendimus.

Mūsų pareiga yra palaikyti kainų stabilumą. Ją vykdome užtikrindami, kad infliacija, t. y. kainų kilimo laikui bėgant tempas, išliktų maža, stabili ir prognozuojama ir vidutiniu laikotarpiu būtų 2 proc.

Kodėl taip svarbu palaikyti kainų stabilumą

Tarpusavyje palyginama įvairių šalių infliacija

Prieš eurui tampant mūsų bendrąja valiuta, kiekviena šalis infliaciją skaičiavo pagal savo nacionalinius metodus ir tvarką. Įvedus eurą, iškilo būtinybė rasti būdą, kaip apskaičiuoti visos euro zonos infliaciją, ir užtikrinti, kad netrūktų tam reikalingų duomenų, kad jie nesidubliuotų ir kad įvairių šalių duomenys būtų tarpusavyje palyginami. Toks būdas buvo rastas – tai SVKI ir dėl jo priimti teisiškai privalomi standartai.

Produktų svoris suderintame vartotojų kainų indekse

Vieno produkto kainos pokyčio poveikio SVKI stiprumas priklauso nuo to, kiek pinigų namų ūkiai vidutiniškai išleidžia tam produktui.

Pavyzdžiui, kavos (kartu su arbata ir kakava) svoris yra 0,4 %. Todėl bendram SVKI jos kainos pokyčiai nedarys didelio poveikio.

O, pavyzdžiui, benzino (kartu su kitais automobilių degalais ir tepalais) svoris sudaro 4,6 % – tai reiškia, kad jei jų kaina kistų tokiu pačiu procentiniu dydžiu, kaip ir kavos, poveikis SVKI būtų apie 10 kartų didesnis.

Kaip apskaičiuojamas SVKI?

  1. Informacijos apie kainas rinkimas. Kainų stebėtojai kiekvieną mėnesį iš daugiau negu 200 000 prekybos vietų surenka apie 1,8 milijono kainų. Tai daroma beveik 1 600 didmiesčių ir miestų visoje euro zonoje. Kiekvienoje šalyje renkama informacija apie vidutiniškai 700 tipinių prekių ir paslaugų kainas. Kiekvienoje šalyje šis produktų rinkinys yra skirtingas. Informacija apie kiekvieno iš šių produktų kainas surenkama iš įvairių prekybos vietų ir skirtingų regionų. Pavyzdžiui, renkant informaciją apie knygų kainas, surašomos knygynuose, prekybos centruose ir interneto svetainėse parduodamų įvairių knygų (grožinės ir negrožinės literatūros, žinynų ir kt.) kainos.
  2. Produktų grupių svorių nustatymas. Produktų grupės svoris nustatomas pagal tų produktų svarbą vidutinio namų ūkio biudžete. Šie svoriai yra nuolat peržiūrimi, siekiant užtikrinti, kad indeksas kuo tiksliau rodytų kintančius pirkimo įpročius. Svoriai nustatomi atsižvelgiant į apklausų, kuriose namų ūkiai nurodo, kam jie leidžia pinigus, rezultatus. Svoriai apskaičiuojami kaip tam tikros šalies vidurkiai, rodantys, kokios yra įvairiausių vartotojų (turtingų, nepasiturinčių, jaunų, pagyvenusių ir kt.) išlaidos.
  3. Šalių svorių nustatymas. Šalių svoris nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią visų euro zonos vartojimo išlaidų dalį sudaro jų vartojimo išlaidos.

Po 2021 m. atliktos strategijos peržiūros Valdančioji taryba nusprendė pritarti siūlymui, kad į SVKI būtų įtrauktos išlaidos nuosavybės teise valdomam būstui, nes taip būtų geriau atsižvelgta į žmonių patirtį, susijusią su kainų didėjimu.

Šiam pokyčiui įgyvendinti prireiks laiko. Šiuo metu Eurostatas vykdo parengiamuosius darbus išlaidų savininkų gyvenamam būstui įtraukimui į SVKI.

O kol kas ECB naudos kitus infliacijos matus, atspindinčius išlaidas nuosavybės teise valdomam būstui, kad geriau suprastų kainų pokyčius ekonomikoje.

Kas apskaičiuoja...

...šalių SVKI? Kiekvienoje euro zonos šalyje yra nacionalinis statistikos institutas, kuris skaičiuoja savo šalies SVKI.

...euro zonos SVKI? Visi nacionaliniai statistikos institutai siunčia savo duomenis Eurostatui – Europos Bendrijų statistikos tarnybai. Tada Eurostatas apskaičiuoja visos euro zonos SVKI. Stebėdamas, kaip laikomasi teisiškai privalomų standartų, jis taip pat užtikrina nacionalinių duomenų kokybę. Daugiau informacijos rasite Eurostato interneto svetainėje.

Apskaičiuokite savo infliaciją

Suvokiama infliacija

Vartotojų apklausos dažnai rodo, kad žmonės mano infliaciją esant didesnę, negu rodo kainų indeksai. Tad nuo ko priklauso, kaip žmonės suvokia infliaciją? Atlikta keletas tyrimų, kurie parodė, kad:

  • Kylančios kainos pritraukia daugiau dėmesio negu nekintančios ar krintančios kainos. Be to, kainų kilimą atsimename ilgiau. Nekintančias ar krintančias kainas pastebime rečiau, nors, apskaičiuojant infliacijos lygį, į jas taip pat atsižvelgiama.
  • Geriau įsidėmime smulkias išlaidas dažniems pirkiniams. Pastaraisiais metais kai kurių dažnai įsigyjamų produktų ir paslaugų (pvz., benzino, duonos, autobuso bilietų) kainos pakilo daugiau negu vidutiniškai. Galvodami apie infliaciją dažnai per daug dėmesio skiriame šių prekių ir paslaugų kainų pokyčiams. Dėl to galime pradėti galvoti, kad reali infliacija yra didesnė, negu yra iš tiesų.
  • Rečiau įsidėmime nedažnus pirkinius ir tiesioginius debetus. Nemaža mūsų išlaidų dalis tenka rečiau įsigyjamoms prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, automobiliams ir atostogoms. Taip pat yra pirkinių (pvz., būsto nuoma ar telefono sąskaitos), už kuriuos atsiskaitome bankiniu pervedimu (tiesioginiu debetu ir nuolatiniu mokėjimo pavedimu). Galvodami apie infliaciją, apie tokias išlaidas ir tokių pirkinių kainų pokyčius pagalvojame rečiau.
  • „Asmeninė infliacija“. Suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) pagrindas yra vidutinis prekių ir paslaugų krepšelis. Šis vidutinis krepšelis sudarytas kaip tipinis visų namų ūkių pirkinių krepšelis. Tačiau kai kurie namų ūkiai gali jausti didesnę infliaciją negu kiti, nes jų asmeninė infliacija yra didesnė negu vidutinė.

    Pavyzdys: jei benzino kainos pakyla daug daugiau negu kitų prekių ir paslaugų kainos, tie, kurie daug važinėja automobiliu, gali manyti, kad infliacija yra didesnė negu infliacija pagal SVKI, nes jie degalams išleidžia daugiau negu vidutiniškai kiti. Tuo tarpu retai automobiliu važinėjančių arba visai nevažinėjančių žmonių „asmeninė infliacija“ bus mažesnė.

  • Duomenys apie infliacijos lygį yra metiniai, tačiau mes dažnai galvojame apie ilgesnį laikotarpį. SVKI paprastai skaičiuojamas kaip metinis augimo tempas. Tai reiškia, kad tam tikru laikotarpiu, pavyzdžiui, 2009 m. sausio mėn., bendras kainų lygis lyginamas su buvusiu prieš metus, t. y. 2008 m. sausio mėnesį. Galvodami apie infliaciją, žmonės gali turėti mintyje net prieš keletą metų buvusias kainas. O per ilgą laikotarpį kainos dažniausiai pakyla nemažai, net jei metinis infliacijos lygis yra nedidelis. Pavyzdžiui, jei metinis SVKI pokytis yra 2 %, po 10 metų bendras kainų lygis bus padidėjęs daugiau negu 20 %.
  • Kainos pokyčiai palyginti su kokybės pokyčiais. Infliacija dažnai laikome ant produkto etiketės nurodytos kainos pokyčius. Tačiau kartais keičiasi ne tik kaina, bet ir produkto kokybė. Į tai atsižvelgiama apskaičiuojant SVKI – minusuojamas dėl kokybės atsiradęs pokytis.

    Pavyzdys: automobilių kainos galbūt ir kyla, bet dažnai naujų modelių automobiliuose jau būna įmontuota įranga, kuri anksčiau būdavo parduodama atskirai, kaip priedas (pavyzdžiui, satelitinė navigacijos sistema, oro kondicionierius ar avarinės apsaugos pagalvės). Tokiais atvejais kaina kyla ir dėl to, kad gerėja kokybė, ne vien tik dėl infliacijos. Jei automobilių kainos vidutiniškai pakiltų, pavyzdžiui, 5 %, iš kurių 1 % – dėl geresnės kokybės, suderintame vartotojų kainų indekse būtų parodytas šio produkto kainos padidėjimas 4 %.

Panagrinėkite duomenis

Vartotojų kainų infliacija euro zonoje nuo 1961 m.

Aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečiais daugumoje Europos šalių infliacija buvo didelė. Tačiau praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio viduryje, šalims pradėjus rengtis įsivesti eurą ir ECB vykdant savo politiką, infliacijos lygis gerokai sumažėjo.

Dėl ko didėja dabartinė infliacija?

Ne visada stipriausią poveikį indeksui daro produktai, kurių kainos kinta labiausiai. Infliacijos lygis priklauso ir nuo to, kokią namų ūkių vartojimo išlaidų dalį sudaro kiekvienas produktas (t. y. nuo jo svorio).

Patyrinėkite naujausius duomenis naudodamiesi šia sąveikiąja suvestine

Susipažinkite su naujausiais ir istoriniais (nuo 1996 m.) duomenimis. Panagrinėkite atskiras šalis ir produktų grupes. Vedžiodami kompiuterio pelyte laiko kreive matysite, kaip kas mėnesį kito infliacija.

TAIP PAT ŽIŪRĖKITE

Sužinokite daugiau panašiomis temomis

Visi šios dalies puslapiai