ĮVADINIS PRANEŠIMAS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2020 m. kovo 12 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Pristatysime, ką šiandien posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, nusprendė Valdančioji taryba.

Nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio, vykusio sausio pabaigoje, viso pasaulio ir euro zonos ekonomikos augimo perspektyvai didžiausią grėsmę sukėlė ir svyravimus rinkose padidino koronaviruso (COVID-19) plitimas. Net jeigu galiausiai ši grėsmė tik laikina, ji bus padariusi reikšmingą poveikį ekonominiam aktyvumui. Visų pirma, dėl nutrūkusių tiekimo grandinių sulėtės gamyba, sumažės vidaus ir užsienio paklausa – ypač dėl neigiamo būtinų viruso plitimo ribojimo priemonių poveikio. Be to, padidėjęs neapibrėžtumas neigiamai paveiks išlaidų planus ir jų finansavimą.

Vyriausybės ir visos kitos politikos institucijos raginamos laiku imtis kryptingų veiksmų, kad atremtų visuomenės sveikatai iškilusią grėsmę, suvaldytų koronaviruso plitimą ir sumažintų jo poveikį ekonomikai. Visų pirma, reikia ambicingos ir suderintos fiskalinės politikos su rizika susidūrusiems verslams ir darbuotojams paremti. Valdančioji taryba tvirtai pritaria euro zonos šalių vyriausybių ir Europos institucijų pasiryžimui imtis bendrų ir suderintų politikos veiksmų reaguojant į koronaviruso plitimo padarinius. Mes taip pat pritariame ECB priežiūros valdybos priimtiems sprendimams, kurie išdėstyti šiandien paskelbtame atskirame pranešime spaudai.

Pagal savo įgaliojimus Valdančioji taryba, reaguodama į šiuo metu patiriamus ekonominius trikdžius ir padidėjusį neapibrėžtumą, yra pasiryžusi padėti namų ūkiams ir bendrovėms. Todėl priėmėme sprendimą dėl visapusiško pinigų politikos priemonių paketo. Kartu su jau vykdomomis didelį skatinamąjį poveikį darančiomis pinigų politikos priemonėmis, šios priemonės padės išlaikyti namų ūkiams, bendrovėms ir bankams reikalingą likvidumą bei finansavimo sąlygas ir užtikrinti tolesnį sklandų kreditų teikimą realiajai ekonomikai.

Pirma, nusprendėme laikinai vykdyti papildomas ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (ITRO), siekdami nedelsiant suteikti likvidumo paramą euro zonos finansų sistemai. Nors nematome reikšmingų įtampos pinigų rinkose ar likvidumo stygiaus bankų sistemoje požymių, prireikus, šios operacijos bus veiksminga priemonė. Jos bus vykdomos pagal fiksuotųjų palūkanų konkurso procedūrą ir paskirstant visą sumą, taikant palūkanų normą, lygią vidutinei palūkanų normai už naudojimąsi indėlių galimybe. ITRO palankiomis sąlygomis suteiks paramą likvidumu pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 m. birželio mėn., kai bus pradėta TITRO III operacija.

Antra, Valdančioji taryba nusprendė, kad nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. visoms tuo laikotarpiu galiosiančioms TITRO III operacijoms bus taikomos gerokai palankesnės sąlygos. Šios operacijos paskatins bankų skolinimą tiems, kuriems koronaviruso plitimas daro didžiausią poveikį, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Šiuo laikotarpiu šioms TITRO III operacijoms taikoma palūkanų norma bus 25 baziniais punktais mažesnė už Eurosistemos pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomą vidutinę normą. Toms sandorio šalims, kurios nekeis skolinimo lygio, šiems sandoriams bus taikoma mažesnė palūkanų norma – 2021 m. birželio mėn. pasibaigsiančiu laikotarpiu ji gali būti net 25 baziniais punktais mažesnė negu vidutinė palūkanų norma naudojantis indėlių galimybe. Be to, maksimali suma, kurią sandorio šalims nuo šiol bus leidžiama skolintis vykdant TITRO III operacijas, padidinta iki 50 % jų tinkamų paskolų sumos 2019 m. vasario 28 d. Atsižvelgdama į tai, Valdančioji taryba įgalios Eurosistemos komitetus ištirti įkaitui taikomų sąlygų švelninimo priemones, kad užtikrintų, jog sandorio šalys ir toliau galėtų visapusiškai naudotis mūsų teikiama finansavimo parama.

Trečia, nusprendėme, kad iki metų pabaigos bus laikinai vykdomi papildomi 120 mlrd. eurų vertės grynieji turto pirkimai, užtikrinsiantys didelį privačiojo sektoriaus pirkimo programų indėlį. Kartu su dabartine turto pirkimo programa (TPP) tai padės palaikyti palankias realiosios ekonomikos finansavimo sąlygas esant padidėjusiam neapibrėžtumui. Mes tebemanome, kad grynieji turto pirkimai bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį mūsų pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti ECB pagrindines palūkanų normas.

Be to, Valdančioji taryba nusprendė ECB pagrindinių palūkanų normų nekeisti. Manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol neįsitikinsime, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio ir kad grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.

Be to, ketiname toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Pranešimai spaudai, kuriuose bus pateikta išsamesnės informacijos apie naujųjų operacijų sąlygas, bus paskelbti šiandien 15.30 val. (Vidurio Europos laiku).

Atsižvelgdama į dabartines aplinkybes, Valdančioji taryba toliau akylai stebės koronaviruso plitimo padarinius ekonomikai, vidutinio laikotarpio infliacijai ir jos pinigų politikos poveikio perdavimui ekonomikai. Valdančioji taryba, laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad užtikrintų tvarią infliacijos raidą siekiamo lygio link.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdama nuo ekonominės analizės. Naujausi rodikliai rodo, kad artimiausio laikotarpio augimo perspektyva labai pablogėjo. Dėl nutrūkusių tiekimo grandinių apdirbamosios pramonės sektorius nevykdo gamybos planų, o būtinos tolesnio koronaviruso plitimo ribojimo priemonės neigiamai veikia ekonominį aktyvumą. Iki koronaviruso protrūkio euro zonos realiojo BVP augimas 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo iki 0,1 %, palyginti su 0,3 % augimu trečiąjį ketvirtį. Šį sumažėjimą iš esmės lėmė tebesitęsiantys sunkumai euro zonos apdirbamosios pramonės sektoriuje ir sulėtėjęs investicijų augimas. Atmetus koronaviruso sukeltų trikdžių poveikį, euro zonos ekonomikos augimas vidutiniu laikotarpiu turėtų įsibėgėti, nes jį skatintų palankios finansavimo sąlygos, euro zonos fiskalinės politikos pozicija ir tikėtinas pasaulinio ekonominio aktyvumo atsigavimas.

Toks vertinimas tik iš dalies įtrauktas į 2020 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonomines prognozes euro zonai, nes prognozės parengtos naudojant duomenis, fiksuotus iki pastaruoju metu stebėto spartaus koronaviruso išplitimo į euro zoną. Jose prognozuojama, kad metinis realiojo BVP augimas 2020 m. padidės 0,8 %, 2021 m. – 1,3 %, o 2022 m. – 1,4 %. Prognozėse numatoma, kad 2020 m. pirmąjį pusmetį augimas bus labai vangus, tačiau antrąjį pusmetį paspartės. Palyginti su 2019 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė 2020 m. buvo gerokai, o 2021 m. – šiek tiek sumažinta, įvertinus galimą koronaviruso protrūkio poveikį ekonomikai.

Akivaizdu, kad euro zonos ekonomikos augimas bus lėtesnis, negu prognozuota. Anksčiau įvardytas rizikas, susijusias su geopolitiniais veiksniais, didėjančiu protekcionizmu ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu, papildo koronaviruso plitimas – naujas ir didelis mažesnio, negu prognozuota, ekonomikos augimo rizikos šaltinis.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2020 m. vasario mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje sumažėjo iki 1,2 % (sausio mėn. buvo 1,4 %). Atsižvelgiant į staigų dabartinių naftos kainų ir naftos ateities sandorių kainų kritimą, bendroji infliacija artimiausius mėnesius turėtų toliau mažėti. Infliacijos lūkesčių rodikliai sumažėjo, grynosios infliacijos matai iš esmės išlieka prasti. Nors, augant įtampai darbo rinkoje, darbo sąnaudų spaudimas kol kas atsparus, dėl mažesnio augimo pagreičio jų spaudimas infliacijai persiduoda lėčiau. Vidutiniu laikotarpiu infliaciją didėti skatins mūsų pinigų politikos priemonės ir atsigaunanti euro zonos ekonomikos augimo dinamika.

Tokį vertinimą tik iš dalies patvirtina 2020 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2020 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 1,1 %, 2021 m. – 1,4 %, o 2022 m. – 1,6 %. Palyginti su 2019 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, infliacijos pagal SVKI prognozė prognozuojamu laikotarpiu iš esmės nepakeista. Koks bus koronaviruso poveikis infliacijai, labai neaišku, nes jos mažėjimą dėl sumažėjusios paklausos gali atsverti jos padidėjimas dėl tiekimo trikdžių. Pastaruoju metu staigiai kritusios naftos kainos kelia didelę riziką, kad infliacija trumpuoju laikotarpiu bus mažesnė, negu prognozuota.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad plačiojo pinigų junginio (P3) augimas, neseniai pasiekęs aukščiausią lygį, 2020 m. sausio mėn. šiek tiek sumažėjo ir sudarė 5,2 %. Pinigų junginio augimas ir toliau yra susijęs su bankų teikiamais kreditais privačiajam sektoriui ir mažomis alternatyviosiomis sąnaudomis laikant P3, palyginti su kitomis finansinėmis priemonėmis. Labiausiai plačiojo pinigų junginio augimą ir toliau skatino siaurasis pinigų junginys P1.

Toliau didėjo skolinimas privačiajam sektoriui. Metinis paskolų namų ūkiams augimo tempas 2020 m. sausio mėn. šiek tiek padidėjo ir sudarė 3,7 % (2019 m. gruodžio mėn. – 3,6 %), o metinis paskolų ne finansų bendrovėms augimo tempas nesikeitė ir buvo toks pat kaip sausio mėn., t. y. 3,2 %. Tai patvirtina, kad nuo 2019 m. rudens augimo tempas lėtėja ir greičiausiai tai yra susiję su, kaip įprasta, uždelstu anksčiau sulėtėjusio ekonomikos augimo poveikiu. Apskritai mūsų vykdoma skatinamoji pinigų politika, įskaitant priemones, dėl kurių susitarta šiandien, padės išsaugoti palankias bankų skolinimo sąlygas ir toliau užtikrins galimybes gauti finansavimą, taip pat ir tiems, kuriems koronaviruso plitimas daro didžiausią poveikį, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis yra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu užtikrintai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kalbant apie fiskalinę politiką, pasakytina, kad, esant prastesnei perspektyvai ir siekiant, kad ji dar labiau nepablogėtų, šiuo metu reikalinga ambicinga ir suderinta fiskalinės politikos pozicija. Palankiai vertiname kai kurių vyriausybių jau pradėtas taikyti priemones, skirtas užtikrinti pakankamus sveikatos sektoriaus išteklius ir teikti pagalbą poveikį patiriančioms įmonėms ir darbuotojams. Pinigų politikos priemonių, dėl kurių šiandien susitarta, poveikiui sustiprinti reikia taikyti tokias priemones, kaip kredito garantijų teikimas. Pritariame euro zonos šalių vyriausybių ir Europos institucijų pasiryžimui jau dabar kartu imtis ryžtingų veiksmų reaguojant į koronaviruso tolesnio plitimo padarinius.

Prieš pradėdami atsakinėti į jūsų klausimus, norime nuoširdžiai padėkoti visiems, kas negailėdami savo laiko ir jėgų gelbsti gyvybes ir stabdo koronaviruso plitimą.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai