SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2019 m. balandžio 10 d.

ĮVADINIS PRANEŠIMAS

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Vis dar manome, kad jos nesikeis dar bent iki 2019 m. pabaigos, tačiau bet kokiu atveju tol, kol to reikės siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Be to, ketiname toliau reinvestuoti visas lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką nuo tos dienos, kai pradėsime didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tiek, kiek tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų tolesnę tvarią infliacijos raidą Valdančiosios tarybos siekiamo infliacijos lygio link.

Išsamesnė informacija apie naujos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO) serijos sąlygas bus paskelbta viename iš ateinančių posėdžių. Naujų TITRO III operacijų kainodaroje bus atsižvelgta į išsamų pinigų politikos perdavimo per bankus mechanizmo įvertinimą ir tolesnius ekonomikos perspektyvos pokyčius. Savo reguliariai atliekamuose vertinimuose taip pat svarstysime, ar, siekiant išsaugoti teigiamą neigiamų palūkanų normų poveikį ekonomikai, reikia mažinti galimus jų šalutinius padarinius, jei tokių yra, bankų tarpininkavimui.

Nuo kovo pradžioje vykusio Valdančiosios tarybos posėdžio gauta informacija patvirtina, kad ir šiais metais augimo tempas lėtės. Nors yra ženklų, kad tam tikri išskirtinio pobūdžio vidaus veiksniai, kurie slopina augimą, pradeda nykti, neigiami pasauliniai veiksniai tebeslopina euro zonos ekonomikos augimą. Nemažėjantis neapibrėžtumas, susijęs su geopolitiniais veiksniais, protekcionizmo grėsme ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu, turi įtakos ekonominiams vertinimams. Kita vertus, tebedidėjantis užimtumas ir kylantis darbo užmokestis ir toliau didina vidaus ekonomikos atsparumą ir laipsniškai augantį spaudimą infliacijai. Vis dėlto aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis tebėra būtinas, siekiant išsaugoti palankias finansavimo sąlygas ir skatinti ekonomikos augimą, ir taip užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Stiprų skatinamąjį pinigų politikos poveikį užtikrina mūsų ateities gairės dėl pagrindinių ECB palūkanų normų, didelio įsigyto turto kiekio reinvestavimas ir nauja TITRO serija.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,2 % (trečiąjį ketvirtį – 0,1 %). Gaunami duomenys, ypač iš apdirbamosios pramonės sektoriaus, ir toliau yra nelabai palankūs; tai daugiausia susiję su lėčiau augančia išorės paklausa, jos augimą slopina ir kai kurie atskiroms šalims bei sektoriams būdingi veiksniai. Kadangi šių veiksnių poveikis, panašu, tampa ilgalaikis, vertinama, kad augimo tempas bus lėtesnis ir šiais metais. Tačiau, vertinant ateities perspektyvas, šių neigiamų veiksnių poveikis turėtų nuslūgti. Euro zonos ekonomikos augimą ir toliau skatins palankios finansavimo sąlygos, tebedidėjantis užimtumas, kylantis darbo užmokestis ir toliau vis labiau atsigaunanti, nors ir truputį lėtesniu tempu, pasaulio ekonomika.

Su euro zonos augimo perspektyva susijusios rizikos yra vis dar didelės dėl nemažėjančio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitiniais veiksniais, protekcionizmo grėsme ir besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu.

Pagal Eurostato išankstinį įvertį, 2019 m. kovo mėn. metinė euro zonos infliacija pagal SVKI buvo 1,4 %, palyginti su 1,5 % vasario mėn., tai daugiausia susiję su mažesniu maisto, paslaugų ir pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų kilimu. Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, pasakytina, kad bendroji infliacija artimiausius mėnesius turėtų mažėti. Grynosios infliacijos rodikliai iš esmės tebėra nedideli, tačiau, esant aukštam gamybos pajėgumų panaudojimo lygiui ir augant įtampai darbo rinkoje, darbo sąnaudų spaudimas sustiprėjo ir išsiplėtė. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad grynoji infliacija, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu turėtų didėti.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2019 m. vasario mėn. plačiojo pinigų junginio (P3) augimas padidėjo iki 4,3 % (sausio mėn. jis buvo 3,8 %). Nepaisant tam tikro mėnesinių srautų svyravimo, P3 augimą tebeskatina bankų teikiami kreditai, nors kreditų augimo tempas pastaruoju metu ir sulėtėjo. Labiausiai P3 augimą ir toliau skatino siaurasis pinigų junginys P1.

Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas 2019 m. vasario mėn. vėl padidėjo iki 3,7 % (sausio mėn. buvo 3,4 %) daugiausia dėl bazės efekto. Nepaisant trumpalaikių svyravimų, paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas pastaraisiais mėnesiais mažėjo dėl tipinės pavėluotos reakcijos į ekonomikos augimo sulėtėjimą. Tačiau paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas iš esmės nepakito ir vasario mėn. sudarė 3,3 %. Euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų 2019 m. pirmojo ketvirčio rezultatai rodo, kad apskritai bankų skolinimo sąlygos tebebuvo palankios.

Mūsų taikomos pinigų politikos priemonės, įskaitant kovo mėn. paskelbtą naują TITRO seriją, padės išsaugoti palankias bankų skolinimo sąlygas ir toliau užtikrins galimybes gauti finansavimą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis tebėra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti ir pažeidžiamumui mažinti būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ir kitose politikos srityse. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų euro zonos našumas bei augimo potencialas. Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad šiek tiek laisvėjanti euro zonos fiskalinės politikos pozicija ir savaiminės stabilizavimo priemonės skatina ekonominį aktyvumą, o šalys, kurių valdžios sektoriaus įsiskolinimas yra didelis, turi ir toliau vykdyti fiskalinių rezervų atkūrimą. Visos šalys turėtų dėti daugiau pastangų, kad viešųjų finansų struktūra taptų palankesnė augimui. Tam, kad euro zonos ekonomika būtų atsparesnė, būtina visose šalyse bėgant laikui skaidriai ir nuosekliai įgyvendinti Europos Sąjungos fiskalinio ir ekonominio valdymo sistemą. Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo gerinimas ir toliau yra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba teigiamai vertina atliekamą darbą ir primygtinai ragina imtis tolesnių konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų baigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai