SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
Frankfurtas prie Maino, 2017 m. liepos 20 d.

ĮVADINIS PRANEŠIMAS

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Manome, kad jos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma turto pirkimo programa. Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – patvirtiname, kad grynieji turto pirkimai už dabartinę 60 mlrd. eurų per mėnesį sumą bus vykdomi iki 2017 m. gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį. Grynieji pirkimai vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui.

Mūsų pinigų politikos priemonės ir toliau padeda išsaugoti labai palankias finansavimo sąlygas, būtinas toliau siekiant, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Gaunama informacija patvirtina, kad euro zonoje ekonomikos augimas toliau spartėja, apimdamas vis daugiau sektorių ir regionų. Su ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės yra subalansuota.

Nors tebesitęsiantis ekonomikos atsigavimas stiprina įsitikinimą, kad infliacija palaipsniui pasieks mūsų norimą lygį, jis dar nepakankamas, kad spartintų infliacijos didėjimą. Bendrosios infliacijos didėjimą varžo nedidelės energijos kainos. Be to, grynosios infliacijos rodikliai tebėra maži. Kad spaudimas grynajai infliacijai pamažu sustiprėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrosios infliacijos raidą, vis dar reikalingas labai aukštas skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygis. Jeigu perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, esame pasirengę padidinti mūsų vykdomos turto pirkimo programos apimtį ir (arba) trukmę.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,6 % (2016 m. paskutinį ketvirtį padidėjo 0,5 %). Gaunami duomenys, konkrečiau – apklausų rezultatai, ir toliau rodo, kad augimas bus stabilus ir plačiai apimantis. Mūsų pinigų politikos priemonių poveikis skatina vidaus paklausą. Jis taip pat padėjo mažinti finansinį įsiskolinimą. Investicijų atsigavimą vis dar skatina labai palankios finansavimo sąlygos ir didėjantis įmonių pelningumas. Asmeniniam vartojimui teigiamą poveikį daro dėl anksčiau įgyvendintų darbo rinkos reformų padidėjęs užimtumas ir didėjantis namų ūkių turtas. Be to, pasaulio ekonomikos atsigavimas turėtų vis labiau skatinti prekybą ir euro zonos eksportą. Tačiau ekonomikos augimo perspektyvas toliau slopina lėtas struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas, ypač produktų rinkose, ir nepaisant padarytos pažangos dar nebaigtas įvairių sektorių balansų koregavimo procesas.

Su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės yra subalansuota. Viena vertus, dėl šiuo metu palankaus ciklinio impulso didėja tikimybė, kad ekonomikos pakilimas bus didesnis, negu tikėtasi. Kita vertus, tebėra lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, susijusi daugiausia su pasauliniais veiksniais.

2017 m. birželio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje šiek tiek sumažėjo – iki 1,3 % (palyginti su 1,4 % gegužės mėn.) daugiausia dėl mažesnio energijos kainų kilimo. Vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, bendroji infliacija artimiausius mėnesius turėtų svyruoti ties dabartiniu lygiu. Kadangi vidaus sąnaudų spaudimas, įskaitant darbo užmokesčio augimą, vis dar yra nedidelis, grynosios infliacijos rodikliai tebėra maži ir dar nėra įtikinančių jų didėjimo požymių. Numatome, kad palaikoma mūsų pinigų politikos priemonių, tebevykstančio ekonomikos augimo ir atitinkamai mažėjančio sąstingio, vidutiniu laikotarpiu grynoji infliacija euro zonoje didės tik pamažu.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad platusis pinigų junginys (P3) toliau stabiliai didėja: jo metinis augimo tempas 2017 m. gegužės mėn. buvo 5,0 % (balandžio mėn. – 4,9 %). Kaip ir praėjusiais mėnesiais, metinį P3 augimą labiausiai skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas 2017 m. gegužės mėn. buvo 9,3 %, toks pat kaip ir balandžio mėn.

Toliau gerėjo paskolų privačiajam sektoriui augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas nepakito ir 2017 m. gegužės mėn. buvo 2,4 %, o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas padidėjo iki 2,6 %, palyginti su 2,4 % balandžio mėn. Euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų 2017 m. antrojo ketvirčio rezultatai rodo, kad paskolų įmonėms ir būsto paskolų namų ūkiams teikimo sąlygos buvo dar pagerintos ir kad didėjanti paklausa tebeskatina paskolų augimą. Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., toliau labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir didėja kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, jog tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia ir toliau išsaugoti labai aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad infliacija būtų tvariai sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, kitose politikos srityse taip pat būtina imtis ryžtingų priemonių ilgalaikio ekonomikos augimo potencialui stiprinti ir pažeidžiamumui mažinti. Reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau augtų našumas. Kalbant apie fiskalinę politiką, pasakytina, jog visoms šalims būtų naudinga dar labiau pasistengti, kad valstybės finansų struktūra taptų palankesnė augimui. Visiškas, skaidrus ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas ir makroekonominio disbalanso procedūros taikymas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad padidėtų euro zonos ekonomikos atsparumas.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai