PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECB skelbia 2010 m. pranešimą apie konvergenciją

2010 m. gegužės 12 d.

Europos Centrinis Bankas (ECB) šiandien skelbia 2010 m. pranešimą apie konvergenciją, kuriame vertinama šių devynių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ekonominė ir teisinė konvergencija: Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Švedijos. Pranešime nagrinėjama, ar šios šalys pasiekė tvarios ekonominės konvergencijos aukštą lygį. Be to, nustatoma, kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti nacionaliniai centriniai bankai, siekdami tapti neatskiriama Eurosistemos dalimi (teisinė konvergencija).

Bendrai pranešime daroma išvada, kad daugelis šalių susidūrė su iššūkiais, susijusiais su anksčiau atsiradusiu nesubalansuotumu ir pažeidžiamumu, todėl pastaraisiais metais vyko esminio koregavimo procesas. Dėl pasaulinės finansinės ir ekonominės krizės realusis BVP daugelyje nagrinėjamų šalių visiškai sumenko arba labai sumažėjo. Nors sumenkusi ekonominė veikla ir išoriniai poveikiai prisidėjo prie infliacijos mažėjimo, fiskalinės pozicijos itin pablogėjo, o šalių rizikos premijos, kurias rodo ilgalaikės palūkanų normos, labai padidėjo.

Kalbant apie kiekvieną konvergencijos kriterijų atskirai, 2010 m. pranešime apie konvergenciją pateikti toliau apibūdinti rezultatai.

Kainų stabilumas

Per 12 mėnesių nagrinėjamą laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2010 m. kovo mėn. infliacija ES buvo labai maža dėl neigiamų pasaulinių kainų sukrėtimų ir daugumoje valstybių reikšmingai sumažėjusios ekonominės veiklos. Atitinkamai kainų stabilumo kriterijaus kontrolinis dydis buvo 1,0 %. Šis dydis buvo gautas prie šių 12 mėnesių pagal SVKI apskaičiuotos infliacijos Portugalijoje (–0,8 %), Estijoje (–0,7 %) ir Belgijoje (–0,1 %) nesvertinio aritmetinio vidurkio pridėjus 1,5 procentinio punkto. Pagal SVKI apskaičiuota infliacija Airijoje buvo gerokai mažesnė dėl keleto tik šiai šaliai būdingų ypatingų veiksnių. Tačiau, pagal principą, taikytą ankstesniuose pranešimuose, infliacijos lygis Airijoje buvo įvertintas kaip išskirtinis ir todėl neįtrauktas apskaičiuojant kontrolinį dydį. Nagrinėjamu laikotarpiu vidutinis pagal SVKI apskaičiuotos infliacijos lygis buvo mažesnis už kontrolinį dydį Čekijoje, Estijoje ir Latvijoje, o kitose šešiose šalyse infliacija buvo didesnė už kontrolinį dydį. Didžiausi nukrypimai užfiksuoti Rumunijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje.

Valdžios sektoriaus biudžeto pozicija

Fiskalinė padėtis daugumoje šalių gerokai pablogėjo, palyginti su padėtimi, aprašyta 2008 m. pranešime apie konvergenciją, ir rodė reikšmingai pablogėjusias makroekonomines sąlygas. Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos ir Rumunijos fiskalinio deficito ir BVP santykis 2009 m. viršijo 3 % kontrolinį dydį. Europos Komisija inicijuoja perviršinio deficito procedūrą Bulgarijai, o kitoms išvardintoms šalims taikomas ES Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. Tiktai Estijos ir Švedijos fiskalinis deficitas 2009 m. buvo mažesnis už kontrolinį dydį.

Kalbant apie valdžios sektoriaus skolą, 2009 m. tiktai Vengrijos skolos santykis buvo didesnis už 60 % BVP kontrolinį dydį. Kitose valstybėse skolos santykis buvo mažesnis, nors jis ir padidėjo visose devyniose nagrinėjamose šalyse, kai kuriose žymiai.

Valiutų kursai

Iš visų šiame pranešime apie konvergenciją vertinamų valstybių VKM II šiuo metu dalyvauja Estija, Latvija ir Lietuva. Šių valstybių narių valiutos dalyvavo VKM II jau daugiau kaip dvejus metus iki konvergencijos nagrinėjimo ir nė vienos iš jų centrinis kursas nebuvo nuvertintas per aptariamą laikotarpį. Tačiau buvo keletas su Latvijos latu susijusios didelės rinkos įtampos VKM II atvejų.

Ilgalaikė palūkanų norma

Per nagrinėjamą 12 mėnesių laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2010 m. kovo mėn. ilgalaikių palūkanų normų kriterijaus kontrolinis dydis buvo 6,0%. Kadangi Estijoje nėra suderintos ilgalaikės palūkanų normos, šis dydis buvo apskaičiuotas prie dviejų kitų ES šalių, įtrauktų apskaičiuojant kainų stabilumo kriterijaus kontrolinį dydį pagal suderintą ilgalaikę palūkanų normą, t. y. Belgijos (3,8 %) ir Portugalijos (4,2 %), nesvertinio aritmetinio ilgalaikių palūkanų normų vidurkio pridėjus du procentinius punktus. Per nagrinėjamą laikotarpį tiktai Čekijos ir Švedijos vidutinės ilgalaikės palūkanų normos buvo mažesnės už kontrolinį dydį.

Estija

Šiame pranešime Estija vertinama šiek tiek nuodugniau negu kitos šalys. Taip yra dėl to, kad Estijos valdžios institucijos išreiškė savo šalies ketinimus nuo 2011 m. sausio 1 d. įsivesti eurą. Toliau pateiktas trumpas Estijos įvertinimo ECB 2010 m. pranešime apie konvergenciją aprašymas.

Per nagrinėjamą laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2010 m. kovo mėn. Estijoje 12 mėnesių vidutinė pagal SVKI apskaičiuota infliacija buvo –0,7 %, t. y. gerokai mažesnė už 1,0 % kainų stabilumo kriterijaus kontrolinį dydį. Remiantis naujausia informacija, manoma, kad 12 mėnesių vidutinė pagal SVKI apskaičiuota infliacija artimiausiais mėnesiais didės.

Dabartinis mažas infliacijos lygis Estijoje yra daugiausia susijęs su laikinais veiksniais, įskaitant tebesitęsiantį esminio ekonominio koregavimo procesą, dėl kurio realusis BVP, po ilgo laikotarpio, kurio metu atsirado reikšmingas makroekonominis nesubalansuotumas ir pažeidžiamumas, 2009 m. sumažėjo 14,1 %. Be to, dabartinis infliacijos spaudimo nebuvimas Estijos ekonomikoje rodo būtinybę ekonomikai su fiksuotu valiutos kursu atkurti anksčiau prarastas savo konkurencingumo pozicijas. Pasibaigus koregavimo etapui, išsaugoti mažą infliacijos lygį bus labai sudėtinga dėl ribotų pinigų politikos galimybių. Atsižvelgiant į tai, kad Estijoje BVP, tenkantis vienam gyventojui, ir kainų lygis yra vis dar mažesni negu euro zonoje, tikėtina, kad atotrūkio mažinimo procesas artimiausiais metais turės įtakos infliacijai. Kai produkcija vėl ims augti, esant fiksuoto valiutos kurso režimui tikėtina, kad tikrasis realusis koregavimas pasireikš didesne infliacija. Dėl valiutų valdybos modelio ir ribotų alternatyvių anticiklinės politikos priemonių, gali būti sunku išvengti pakartotinio makroekonominio nesubalansuotumo, įskaitant ir aukštą infliacijos lygį, susidarymo. Kelių pastarųjų metų spartaus augimo patirtis išryškina iššūkius, su kuriais susiduria Estijos valdžios institucijos, siekdamos kainų stabilumo, kai beveik nėra galimybių vykdyti nepriklausomą pinigų politiką. Apibendrinant, yra susirūpinimo dėl infliacijos konvergencijos tvarumo Estijoje.

Estijai netaikomas ES Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. Nagrinėjamais 2009 metais valdžios sektoriaus biudžeto balanso deficitas buvo 1,7 % BVP, t. y. gerokai mažesnis už kontrolinį dydį. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis buvo 7,2 % BVP, t. y. gerokai mažesnis už 60 % kontrolinį dydį.

Iki konvergencijos įvertinimo Estijos krona dalyvavo VKM II daugiau kaip dvejus metus. Estija prie valiutų kurso mechanizmo prisijungė su esamu valiutų valdybos modeliu kaip vienašaliu įsipareigojimu. Nagrinėjamu laikotarpiu krona ir toliau buvo stabili ir nenukrypo nuo savo centrinio kurso euro atžvilgiu VKM II, o tai rodė nepasikeitusią Estijos valiutos kurso politiką taikant valiutų valdybos modelio režimą. Be to, dalyvaudama VKM II, Estija savo iniciatyva nesumažino savo valiutos centrinio kurso euro atžvilgiu.

Estijos finansų sistemai būdinga tai, kad joje nėra gerai išplėtotos ilgalaikių skolos vertybinių popierių Estijos kronomis rinkos, o tai rodo žemą valdžios sektoriaus skolos lygį ir labai plačiai paplitusį euro naudojimą. Šiame kontekste neįmanoma nustatyti rodiklio, kuris būtų palyginamas su ilgalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumu arba galėtų šį rodiklį pakeisti, o tai komplikuoja konvergencijos tvarumo Estijoje įvertinimo procesą. Šiame kontekste buvo atlikta visapusiška finansų rinkų analizė, atsižvelgiant į įvairius svarbius veiksnius. Apskritai finansinių rinkų raidą nagrinėjamu laikotarpiu reikėtų vertinti nevienareikšmiškai. Kai kurie rodikliai rodo, kad rinkos dalyviai buvo gerokai susirūpinę dėl konvergencijos tvarumo Estijoje. Šis susirūpinimas ypač išryškėjo pasaulinei krizei pasiekus aukščiausią tašką. Nuo 2009 m. pabaigos pasaulyje sumažėjęs rizikos vengimas, fiskalinė raida ir tai, kaip rinkos dalyviai vertino Estijos perspektyvas įsivesti eurą, prisidėjo prie įtampos rinkoje sumažėjimo.

Norint sukurti tvariai konvergencijai palankią aplinką Estijoje, reikia, kad ekonominės politikos veiksmai būtų nukreipti bendram makroekonominiam stabilumui, taip pat ir tvariam kainų stabilumui, užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad, veikiant valiutų kurso mechanizmui, pinigų politikos veiksmams yra nedaug erdvės, būtina, kad, remiantis kitomis politikos sritimis, ekonomika būtų aprūpinta priemonėmis, reikalingomis susidoroti su šaliai būdingais sukrėtimais ir išvengti, kad nepasikartotų makroekonominis nesubalansuotumas.

Teisinė konvergencija

Iki 2010 m. kovo 12 d., t. y. dienos, iki kurios priimtos teisės aktų pataisos vertinamos 2010 m. ECB pranešime apie konvergenciją, devyniose vertinamose šalyse teisinė sistema nevisiškai atitiko visus Sutarčių ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto reikalavimus dėl euro įvedimo. Tačiau 2010 m. balandžio 22 d. Estijos parlamentas priėmė Įstatymą dėl euro įvedimo, kuriuo pašalino paskutinius buvusius neatitikimus Estijoje. Tuo tarpu kitose vertinamose šalyse tebėra su centrinio banko nepriklausomumu susijusių neatitikimų. Kalbant konkrečiau, šie neatitikimai susiję su instituciniu, asmeniniu ir finansiniu centrinių bankų nepriklausomumu. Be to, visose nagrinėjamose šalyse, išskyrus Lietuvą, yra neatitikimų, susijusių su piniginio finansavimo draudimu bei atitinkamų centrinių bankų teisine integracija į Eurosistemą.

***

Rengdamas šį pranešimą apie konvergenciją, ECB vykdo Sutarties 140 straipsnio reikalavimą ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, prašymu pranešti Europos Sąjungos Tarybai (Tarybai) „apie pažangą, padarytą valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, vykdant savo įsipareigojimus Ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti“.

Šiuo metu 11 ES valstybių narių nėra visateisės Ekonominės ir pinigų sąjungos dalyvės. Pagal atitinkamų prie Sutarčių pridedamų protokolų sąlygas dvi iš šių valstybių – Danija ir Jungtinė Karalystė – turi specialų statusą. Todėl pranešimai apie konvergenciją šioms dviems valstybėms narėms turi būti ruošiami tik jei jos to prašo.

ECB pranešimas apie konvergenciją paskelbtas 21 Bendrijos kalba ECB interneto svetainėje.

Publications

Kontaktai žiniasklaidai