PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECB 2008 m. pranešimo apie konvergenciją skelbimas

2008 m. gegužės 7 d.

Europos Centrinis Bankas (ECB) šiandien skelbia 2008 m. pranešimą apie konvergenciją, kuriame vertinama šių dešimties ES valstybių narių ekonominė ir teisinė konvergencija: Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos, Švedijos ir Vengrijos. Pranešime nagrinėjama, ar šios šalys pasiekė tvarios ekonominės konvergencijos aukštą lygį. Be to, nustatoma, kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti nacionaliniai centriniai bankai, siekdami tapti neatskiriama Eurosistemos dalimi (teisinė konvergencija).

Apskritai pranešime padaryta išvada, kad per pastaruosius metus kai kurios šalys padarė pažangą siekdamos ekonominės konvergencijos, tačiau daugelyje šalių iškilo svarbių iššūkių, ypač didėjančios infliacijos pavidalu. Kalbant apie kiekvieną konvergencijos kriterijų atskirai, 2008 m. pranešime apie konvergenciją pateikti toliau apibūdinti rezultatai.

Kainų stabilumas

Per nagrinėjamą 12 mėnesių laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. kovo mėn. kainų stabilumo kriterijaus kontrolinis dydis buvo 3,2%. Jis gautas prie šių 12 mėnesių SVKI pagrindu apskaičiuotos infliacijos Maltoje (1,5%), Nyderlanduose (1,7%) ir Danijoje (2,0%) nesvertinio aritmetinio vidurkio pridėjus 1,5 procentinio punkto. Per nagrinėjamą laikotarpį Slovakijos ir Švedijos pagal SVKI apskaičiuotos infliacijos vidutinis lygis buvo mažesnis negu kontrolinis dydis, o Lenkijos – lygus kontroliniam dydžiui. Kitose septyniose šalyse SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija buvo didesnė negu kontrolinis dydis. Didžiausi nukrypimai buvo užfiksuoti Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje. Tokia infliacijos kaita vyko susiklosčius dinamiškoms ekonominėms sąlygoms, tačiau ji susijusi ir su išorės veiksniais. Daugumoje iš vertinamų valstybių infliacinį spaudimą didino didelė vidaus paklausa. Sparčiai augantis užimtumas kartu su didėjančiais darbo jėgos srautais į kitas ES šalis labai padidino įtampą darbo rinkose ir sustiprino darbo užmokestį didinantį spaudimą daugumoje iš vertinamų šalių. Svarbiausias infliaciją didinantis išorinis veiksnys buvo kylančios energijos ir maisto kainos, jų įtaka buvo didelė daugumoje Vidurio ir Rytų Europos šalių.

Valdžios sektoriaus biudžeto pozicija

Iš vertinamų dešimties valstybių narių Čekijai, Lenkijai, Slovakijai ir Vengrijai šiuo metu taikomas ES Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. 2007 m. tik Vengrijoje deficitas buvo didesnis kaip 3% BVP, o Čekijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje – mažesnis kaip 3% BVP. 2007 m. fiskalinis deficitas buvo užfiksuotas ir Lietuvoje bei Rumunijoje. O trijose kitose šalyse – Bulgarijoje, Estijoje ir Švedijoje – 2007 m. buvo užfiksuotas fiskalinis perviršis. Latvijos biudžetas buvo subalansuotas. Jeigu kalbėtume apie valdžios sektoriaus skolą, 2007 m. tik Vengrijos skolos santykis buvo didesnis kaip 60% BVP kontrolinis dydis. Kitose šalyse skolos santykis buvo mažesnis.

Valiutų kursas

Iš visų pranešime apie konvergenciją vertinamų valstybių VKM II šiuo metu dalyvauja Estija, Latvija, Lietuva ir Slovakija. Visos šios šalys dalyvavo VKM II jau daugiau kaip dvejus metus iki konvergencijos vertinimo ir nė vienos iš jų valiutos centrinis kursas nebuvo nuvertintas per aptariamą laikotarpį. Vis dėlto, Slovakijos kronos kursas buvo perkainotas 2007 m. kovo mėn. (žr. toliau).

Ilgalaikė palūkanų norma

Per nagrinėjamą 12 mėnesių laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. kovo mėn. ilgalaikių palūkanų normų kriterijaus kontrolinis dydis buvo 6,5%. Jis buvo apskaičiuotas prie trijų šalių, įtrauktų skaičiuojant kontrolinį kainų stabilumo kriterijaus dydį, t. y. Maltos (4,8%), Nyderlandų (4,3%) ir Danijos (4,3%), nesvertinio aritmetinio ilgalaikių palūkanų normų vidurkio pridėjus 2 procentinius punktus. Per nagrinėjamą laikotarpį Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos ir Švedijos vidutinės ilgalaikės palūkanų normos buvo mažesnės negu kontrolinis dydis. Tačiau nagrinėjamu laikotarpiu Rumunijoje ir Vengrijoje ilgalaikės palūkanų normos buvo didesnės negu kontrolinis dydis. Kadangi Estijoje nėra išvystytos Estijos kronomis išreikštų obligacijų rinkos ir valdžios sektoriaus skola nedidelė, nėra ir duomenų apie Estijos suderintas ilgalaikes palūkanų normas.

Teisinė konvergencija

Iš dešimties vertinamų valstybių narių tik Lietuvos teisės aktai atitinka visus Sutarties ir Statuto reikalavimus dėl ekonominės ir pinigų sąjungos trečiojo etapo. Slovakijos teisės aktai atitinka centrinio banko nepriklausomumo reikalavimus, o Slovakijos teisinė integracija į Eurosistemą šiuo metu artėja prie pabaigos. Estijos teisės aktai atitinka centrinio banko nepriklausomumo reikalavimus, tačiau yra su Estijos teisine integracija į Eurosistemą susijusių nesuderinamumo klausimų.

Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Švedijos ir Vengrijos teisės aktai atitinka ne visus centrinio banko nepriklausomumo ar teisinės integracijos į Eurosistemą reikalavimus. Be to Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos ir Vengrijos teisės aktai nėra visiškai suderinti su piniginio finansavimo draudimu.

Slovakija

Šiame pranešime Slovakija vertinama šiek tiek nuodugniau negu kitos šalys. Taip yra dėl to, kad 2008 m. balandžio 4 d. Slovakijos valdžios institucijos pateikė prašymą dėl šalies įvertinimo, atsižvelgdamos į ketinimus 2009 m. sausio 1 d. šalyje įvesti eurą.

Toliau pateiktas trumpas Slovakijos įvertinimo ECB 2008 m. pranešime apie konvergenciją aprašymas.

Nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. kovo mėn. Slovakijoje 12 mėnesių vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota SVKI pagrindu, buvo 2,2%, t. y. daug mažesnė negu 3,2% kontrolinis dydis. Sparčiai kylant darbo našumui, pastaraisiais metais vienetinės darbo sąnaudos didėjo nedaug. Tačiau pastaraisiais mėnesiais metinė infliacija vėl pradėjo didėti ir 2008 m. kovo mėn. buvo 3,6%.

Slovakijoje yra infliacijos didėjimo rizika. Ji susijusi pirmiausia su tuo, kad Slovakijos kronos nominaliojo kurso kilimo euro atžvilgiu poveikis, mažinantis infliaciją, negalėtų pasireikšti jei būtų nustatytas keitimo į eurus kursas. Antras veiksnys – dėl griežtų darbo rinkos sąlygų ir atsirandančių kliūčių tam tikruose regionuose ir darbo rinkos segmentuose kyla rizika, kad didės darbo užmokesčio augimas. Trečias veiksnys – energetikos išteklių kainos kelia infliacijos didėjimo riziką, nes vartotojų kainos dar iki galo nerodo pastaruoju metu visame pasaulyje kilusių energetikos išteklių kainų. Tikėtina, kad artimiausiais metais vijimosi procesas taip pat turės įtakos infliacijai. Apibendrinant, yra nemažas susirūpinimas dėl infliacijos konvergencijos tvarumo Slovakijoje.

Šiuo metu Slovakijai taikomas ES Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. Nagrinėjamais 2007 m. Slovakijoje fiskalinis deficitas sudarė 2,2% BVP, t. y. mažesnis kaip 3% kontrolinis dydis. Europos Komisija prognozuoja, kad 2008 m. deficitas sumažės iki 2,0% BVP. 2007 m. valdžios sektoriaus skolos santykis sumažėjo iki 29,4% BVP, t. y. buvo gerokai mažesnis už 60% kontrolinį dydį. Tačiau Slovakija turi tęsti fiskalinį konsolidavimą, jei nori pasiekti Stabilumo ir augimo pakte nustatytą vidutinės trukmės tikslą, kuris konvergencijos programoje nurodytas kaip dėl cikliškumo pakoreguotas deficitas, neįtraukiant laikinų priemonių, iki 2010 m. turintis būti 0,8% BVP.

Iki konvergencijos įvertinimo Slovakijos krona dalyvavo VKM II daugiau kaip dvejus metus. Centrinis Slovakijos kronos kursas VKM II iš pradžių buvo 38,4550 kronos už eurą esant standartinėms ±15% svyravimo riboms. Nagrinėjamu laikotarpiu Slovakijos krona brango euro atžvilgiu. Jos centrinis kursas 2007 m. kovo 19 d. buvo perkainotas 8,5% iki 35,4424 kronos euro atžvilgiu, o tai rodė tvirtus ekonominius pagrindus. Vėliau kronos kursas nuolat buvo didesnis už naująjį centrinį paritetą ir gegužės pradžioje jis buvo apie 9,0% didesnis. Dėl kronos brangimo tendencijos pastaraisiais metais dar sunkiau vertinti, kaip galėjo funkcionuoti Slovakijos ekonomika esant neatšaukiamai fiksuotam valiutos kursui.

Vidutinis ilgalaikių palūkanų normų lygis Slovakijoje nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. kovo mėn. buvo 4,5%, t. y. gerokai mažesnis kaip 6,5% palūkanų normos kriterijaus kontrolinis dydis. Nagrinėjamu laikotarpiu ilgalaikės palūkanų normos beveik atitiko atitinkamų euro zonos ilgalaikių palūkanų normų dinamiką.

Norint sudaryti konvergencijai palankią aplinką Slovakijoje, be kita ko, reikia siekti tvarios ir patikimos fiskalinės konsolidacijos raidos. Tai padėtų sumažinti paklausos sukeliamos infliacijos ir einamosios sąskaitos spaudimo pasireiškimo riziką bei garantuotų fiskalinių reformų procesą ir palankią ekonomikos varomąją jėgą. Kalbant apie struktūrinę politiką, neišvengiamai reikės pagerinti darbo rinkos, kuriai būdingas nuolat didelis struktūrinis nedarbas, darbo pasiūlos ir kvalifikacijos neatitikimai ir nepakankamas darbo jėgos mobilumas, funkcionavimą. Be to, darbo užmokesčio didinimas turi atitikti darbo našumo augimo pokyčius, darbo rinkos sąlygas ir raidą konkuruojančiose šalyse. Slovakijai taip pat reikės tęsti ekonomikos liberalizavimą ir toliau stiprinti konkurenciją gaminių rinkose, ypač energetikos srityje. Šios priemonės kartu su stabilumą stiprinančia makroekonomine politika padės sukurti kainų stabilumui palankią aplinką, skatins konkurencingumą ir didins užimtumą.

2007 m. liepos 20 d. ir rugsėjo 24 d. Slovakijos Finansų ministerija konsultavosi su ECB dėl euro įvedimo Slovakijoje įstatymo projekto ir kelių kitų atitinkamų įstatymų pakeitimų. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į ECB 2004 m. pranešimą apie konvergenciją ir 2007 m. gruodžio 19 d. ECB nuomonę CON/2007/43 Slovakijos Finansų ministerijos prašymu dėl euro įvedimo Slovakijoje įstatymo projekto ir kelių kitų atitinkamų įstatymų pakeitimų, 2007 m. lapkričio 28 d. Slovakijos parlamentas priėmė įstatymą (iš dalies keičiantis įstatymas), atitinkamai pakoregavusį Národná banka Slovenska įstatymą. Kai kurios iš dalies keičiančio įstatymo nuostatos įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d., o visos kitos nuostatos įsigalios euro įvedimo Slovakijoje dieną. Taip pat paminėta, kad po 2006 m. gruodžio mėn. pranešimo apie konvergenciją paskelbimo Slovakija iš dalies pakeitė savo įstatymus piniginio finansavimo draudimo reikalavimui įvykdyti.

***

Rengdamas pranešimą apie konvergenciją, ECB vykdo Europos Bendrijos steigimo sutarties 122 straipsnio 2 dalies ir 121 straipsnio 1 dalies reikalavimus ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma išlyga, prašymu pranešti Europos Sąjungos Tarybai „apie valstybių narių pažangą vykdant savo įsipareigojimus, siekiant ekonominės ir pinigų sąjungos“.

Šiuo metu 12 ES valstybių narių nėra visateisės ekonominės ir pinigų sąjungos dalyvės. Pagal atitinkamų prie Sutarties pridedamų protokolų sąlygas dvi iš šių valstybių – Danija ir Jungtinė Karalystė – turi specialų statusą. Todėl pranešimai apie konvergenciją šioms dviems valstybėms narėms turi būti ruošiami tik jei jos to prašo.

ECB pranešimas apie konvergenciją paskelbtas 22 Bendrijos kalbomis ECB interneto svetainėje ( http://www.ecb.europa.eu).

Publications

Kontaktai žiniasklaidai