DUK apie skaitmeninį eurą
Atnaujinta 2024 m. birželio 13 d.
1 klausimas. Kodėl Europai reikalingas skaitmeninis euras?
Dėl skaitmenizacijos kinta mūsų mokėjimo įpročiai. Grynaisiais pinigais atsiskaitoma vis rečiau, o koronaviruso (COVID-19) pandemija dar labiau paspartino perėjimą prie pirkimo internetu ir skaitmeninių mokėjimų. Skaitmeninis euras būtų elektroninės formos grynieji pinigai, skirti naudoti skaitmeniniame pasaulyje. Kartu su fiziniais banknotais ir monetomis vartotojai galėtų naudotis ir skaitmeniniais centrinio banko pinigais.
Skaitmeninis euras palengvintų žmonių gyvenimą, nes suteiktų naujų galimybių, kurių šiuo metu neturime – būtų galima naudotis visoje euro zonoje visuotinai priimama skaitmenine mokėjimo priemone ir ja atsiskaityti už pirkinius parduotuvėse, internetu arba tarpusavyje. Kaip ir grynieji pinigai, skaitmeninis euras būtų nerizikinga, plačiai prieinama, nesudėtinga naudoti priemonė, o pagrindinės jo paslaugos būtų nemokamos.
Be to, skaitmeninis euras sustiprintų euro zonos strateginį savarankiškumą ir piniginį suverenumą, nes padidėtų visos Europos mokėjimų ekosistemos veiksmingumas ir atsparumas galimiems kibernetiniams išpuoliams ar techniniams sutrikimams, pavyzdžiui, nutrūkus energijos tiekimui, ir būtų skatinamos inovacijos.
Plačiau apie tai, kodėl mums reikalingas skaitmeninis euras.
2 klausimas. Kaip skaitmeninis euras prisidėtų prie Europos strateginio savarankiškumo?
Skaitmeninis euras būtų visoje euro zonoje veikiantis europinis ir Europos valdomas mokėjimo sprendimas, todėl galėtų padėti sumažinti Europos priklausomybę nuo privačių ne Europos mokėjimo paslaugų teikėjų ir kartu atsverti jų dominavimą rinkoje. Įvedus skaitmeninį eurą Europos mokėjimų aplinka taptų konkurencingesnė ir naujoviškesnė, nes būtų sukurta platforma, leidžianti mokėjimo paslaugų teikėjams paprasčiau siūlyti savo europinius sprendimus.
Sėkmingai veikiantis skaitmeninis euras apskritai padėtų Europai užimti pasaulinės lyderės pozicijas skaitmeninių finansų ir centrinių bankų skaitmeninių valiutų srityje.
3 klausimas. Ar skaitmeninis euras pakeistų grynuosius pinigus?
Ne. Skaitmeninis euras papildytų grynuosius pinigus, o ne juos pakeistų. Skaitmeninis euras cirkuliuotų kartu su grynaisiais pinigais ir padėtų patenkinti vis didėjantį vartotojų poreikį sparčiai ir saugiai atsiskaityti skaitmeninėmis priemonėmis. Grynaisiais pinigais ir kitomis šiuo metu naudojamomis privačiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis euro zonoje būtų galima naudotis ir toliau.
4 klausimas. Ar skaitmeninis euras būtų alternatyvi valiuta Eurosistemoje?
Ne. Skaitmeninis euras būtų dar vienas būdas Europoje atsiskaityti euru – mūsų bendrąja valiuta. Į grynuosius eurus jis būtų keičiamas santykiu 1:1. Skaitmeninis euras patenkintų vis dažniau skaitmeniniams mokėjimams pirmenybę teikiančių gyventojų poreikius.
5 klausimas. Koks projekto etapas šiuo metu vykdomas?
Po dvejus metus trukusio tiriamojo etapo ECB valdančioji taryba nusprendė pradėti pasirengimo etapą. Jis prasidėjo 2023 m. lapkričio 1 d.
Pasirengimo etapo tikslas – toliau plėtoti ir testuoti skaitmeninį eurą, atsižvelgiant į tiriamojo etapo metu nustatytus modelius ir techninius reikalavimus.
Eurosistema išsamiai analizuoja, testuoja, eksperimentuoja ir konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis siekdama užtikrinti, kad skaitmeninis euras atitiktų aukščiausius kokybės, saugumo ir naudojimo standartus.
Dabartinis etapas truks dvejus metus ir baigsis 2025 m. pabaigoje. Tuomet Valdančioji taryba nuspręs, ar pereiti prie pasirengimo ir, jei taip, apibrėš jo mastą ir trukmę.
Ar išleisti skaitmeninį eurą ECB valdančioji taryba nuspręs tik kai bus priimti atitinkami teisės aktai.
6 klausimas. Kaip šiame procese dalyvauja Europos teisėkūros institucijos?
2023 m. birželio 28 d. Europos Komisija pateikė teisės akto projektą dėl galimo skaitmeninio euro. Teisės akto tikslas – užtikrinti, kad būsimas skaitmeninis euras suteiktų žmonėms ir verslo subjektams papildomą galimybę atsiskaityti skaitmeniniu būdu bet kurioje euro zonos šalyje naudojant visuotinai pripažįstamą, pigią, saugią ir atsparią viešųjų pinigų priemonę.
Abu procesai – teisėkūra ir skaitmeninio euro modelio kūrimas – bus plėtojami lygiagrečiai, kad Eurosistema galėtų nedelsdama išleisti skaitmeninį eurą, jei ir kai, sukūrus skaitmeniniam eurui reikalingą teisės aktų sistemą, toks sprendimas bus pagrįstas.
Eurosistema apsvarstys visas skaitmeninio euro modelio korekcijas, kurių gali prireikti atsižvelgus į teisės aktų svarstymo rezultatus. ECB taip pat yra pasirengęs teisėkūros proceso metu suteikti reikiamą pagalbą ir dalytis techninėmis žiniomis.
ECB valdančioji taryba nuspręs, ar išleisti skaitmeninį eurą, tik po to, kai bus priimtas teisės aktas.
7 klausimas. Kas dalyvauja skaitmeninio euro projekte?
Eurosistema –ECB ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai – privalo užtikrinti, kad skaitmeninis euras atitiktų naudotojų poreikius. Dėl to Eurosistema glaudžiai bendradarbiauja ir palaiko reguliarius ryšius su politikos formuotojais, teisės aktų leidėjais, rinkos dalyviais ir pilietinės visuomenės organizacijomis. Neįkainojamos yra ir tikslinės grupės – forumai, skirti gyventojų nuomonėms ir pageidavimams tiesiogiai išklausyti.
Bendradarbiaujama įvairiuose forumuose, pavyzdžiui, Mažmeninių mokėjimų eurais taryboje – forume, kuriam pirmininkauja ECB ir kuriame dalyvauja mokėjimų rinkos visos suinteresuotosios šalys, arba Rinkos patariamojoje grupėje, sudarytoje iš ekspertų, kurie tiriamojo etapo metu teikė atsiliepimus apie skaitmeninio euro modelį ir platinimą.
Be to, ECB dažnai dalyvauja Euro grupės susitikimuose su euro zonos šalių finansų ministrais ir reguliariai pristato naujausią informaciją apie projektą Europos politikos formuotojams Europos Parlamente. Siekdamas išklausyti Europos pilietinės visuomenės organizacijų nuomonės, ECB taip pat organizuoja joms skirtus seminarus.
8 klausimas. Kas galėtų naudotis skaitmeniniu euru?
Kaip nurodyta Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte, skaitmeniniu euru galėtų naudotis euro zonos valstybėje narėje laikinai ar nuolat gyvenantys ar veiklą vykdantys asmenys, įmonės ir viešieji subjektai.
Į euro zoną asmeniniais ar profesiniais tikslais keliaujantys asmenys arba anksčiau kurioje nors euro zonos šalyje gyvenę arba veiklą vykdę asmenys taip pat turėtų galimybę naudotis skaitmeniniu euru.
Be to, ne euro zonoje gyvenantys ar veiklą vykdantys asmenys, įmonės ir viešieji subjektai skaitmeniniu euru gali naudotis atsidarę skaitmeninių eurų sąskaitą pas mokėjimo paslaugų teikėjus, įsteigtus arba veikiančius šalyje, kuri yra Europos ekonominės erdvės narė, arba trečiojoje šalyje pagal iš anksto sudarytą ES ir trečiųjų šalių susitarimą ir (arba) Europos Centrinio Banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių ir trečiųjų šalių nacionalinių centrinių bankų sudarytus susitarimus.
9 klausimas. Kodėl žmonės turėtų norėti naudoti skaitmeninį eurą?
Skaitmeniniu euru būtų galima atsiskaityti už bet kokias prekes ar paslaugas, bet kuriuo metu ir bet kurioje euro zonos šalyje. Tai būtų visuotinai pripažįstama skaitmeninė mokėjimo priemonė, kuria vartotojai galėtų naudotis nemokamai, atsiskaitydami už pirkinius parduotuvėse, internetu arba tarpusavyje. Žmonės turėtų galimybę atsiskaityti skaitmeniniu būdu, bet vis dar naudojantis viešąja mokėjimo priemone. Šia priemone būtų galima naudotis ir internetu, ir neprisijungus prie interneto.
Skaitmeninis euras užtikrintų aukštesnio lygio privatumą, nei paprastai užtikrinamas kitais skaitmeniniais mokėjimo būdais. Eurosistema neidentifikuotų asmenų pagal jų mokėjimo duomenis. Be to, asmeninius duomenis iš mokėjimo skaitmeniniais eurais neprisijungus prie interneto žinotų tik mokėtojas ir gavėjas.
Skaitmeninis euras būtų saugus, jį būtų paprasta naudoti ir jį įvedus būtų skatinama skaitmeninė finansinė įtrauktis užtikrinant, kad nė vienas neliktų nuošalyje. Skaitmeninis euras būtų pritaikytas pagal neįgaliųjų ir asmenų, negalinčių naudotis banko sąskaita arba neturinčių skaitmeninių ar finansinių įgūdžių, poreikius.
Siekiant užtikrinti, kad skaitmeniniu euru būtų galima naudotis ir jis veiktų visoje euro zonoje, Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte numatoma, kad prekybininkai skaitmeninį eurą privalėtų priimti, o prižiūrimi tarpininkai – privalėtų jį platinti savo klientams.
10 klausimas. Kuo skaitmeninis euras būtų naudingas prekybininkams?
Skaitmeninis euras būtų visoje euro zonoje pripažįstamas visai Europai skirtas sprendimas. Tai galėtų būti paprastesnė ir pigesnė alternatyva dabartinei fragmentiškai mokėjimų aplinkai, kurioje veikia prekybininkai. Įvedus skaitmeninį eurą, prekybininkai galėtų užimti tvirtesnes derybines pozicijas, derėdamiesi dėl sąlygų su mokėjimo sprendimų teikėjais, ir sumažinti savo sąnaudas.
Skaitmeninis euras taip pat galėtų prisidėti prie didesnio prekybininkų klientų skaičiaus. Tai ypač aktualu pirkimams internetu, nes tikimybė, kad klientai atsisakys pirkinio, kai mokėjimo priemonė jiems yra žinoma, sumažėja. Be to, skaitmeninis euras leistų prekybininkams apmokėjimą gauti iš karto, be papildomų išlaidų.
11 klausimas. Kuo skaitmeninis euras būtų naudingas tarpininkams?
Pagrindinis vaidmuo platinant (anglų k.) skaitmeninį eurą tektų prižiūrimiems tarpininkams. Fiziniai asmenys, prekybininkai ir verslo subjektai visais klausimais dėl skaitmeninio euro pirmiausia kreiptųsi į juos ir jie teiktų visas galutiniams naudotojams skirtas paslaugas.
Kitaip negu dauguma privačių inovacijų, kurios paprastai būna orientuotos į konkrečias vidaus rinkas, skaitmeninis euras leistų tarpininkams iš karto aprėpti visą euro zoną. Taigi skaitmeniniu euru tarpininkai galėtų naudotis kaip platforma tolesnėms inovacijoms ir konkurencijai augančiose e. prekybos ir skaitmeninių mokėjimų rinkose skatinti visoje euro zonoje.
Skaitmeninis euras tarpininkams taip pat suteiktų papildomų verslo galimybių. Pavyzdžiui, Eurosistema siūlo, kad tuo atveju, jei ne euro zonos prekybininkai norėtų naudotis skaitmeniniu euru, jie turėtų atsidaryti sąskaitą euro zonos mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje.
Be to, atlygio už skaitmeninį eurą modelis, dabar numatytas Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte, suteikia tarpininkams ekonominių paskatų, panašių į suteikiamas kitomis skaitmeninėmis mokėjimo priemonėmis. Šiuo atžvilgiu skaitmeninis euras taip pat atveria galimybių tarpininkams investuoti į papildomas pridėtinės vertės klientams teikiančias paslaugas.
12 klausimas. Ar žmonėms reikėtų mokėti už naudojimąsi skaitmeniniu euru?
Skaitmeninis euras būtų viešoji gėrybė, todėl fiziniai asmenys galėtų nemokamai naudotis jo bazinėmis funkcijomis.
Bankai arba mokėjimo paslaugų teikėjai galėtų savo klientams pasiūlyti ir papildomų, mokamų skaitmeninio euro paslaugų. Šios papildomos paslaugos, pavyzdžiui, galimybė pasilyti sąskaitą tarp draugų arba atlikti reguliarius mokėjimus, skaitmeninį eurą padarytų dar patrauklesnį jo naudotojams.
13 klausimas. Kaip skaitmeninis euras veiktų?
Naudodamiesi skaitmeniniu euru žmonės galėtų atlikti saugius momentinius mokėjimus atsiskaitydami už pirkinius fizinėse ir internetinėse parduotuvėse bei tarpusavyje bet kurioje euro zonos šalyje ir nepriklausomai nuo jų mokėjimo paslaugų teikėjo. Šiuo metu ECB svarsto, kaip tai galėtų veikti praktiškai.
Pirmas žingsnis būtų per savo banką ar pašto skyrių susikurti skaitmeninių eurų piniginę.
Susikūrę skaitmeninių eurų piniginę, galėtumėte į ją įnešti pinigų – arba per susietą banko sąskaitą, arba grynaisiais. O tada jau galėtumėte atlikti mokėjimus skaitmeniniais eurais iš savo elektroninės piniginės.
Gavę pinigų skaitmeniniais eurais, laikytumėte juos savo elektroninėje piniginėje (sumą iki tam tikros ribos) arba įneštumėte į savo banko sąskaitą. Tai galėtumėte padaryti rankiniu būdu arba nustatyti, kad būtų atliekama automatiškai.
Mokėjimas skaitmeniniais eurais visada būtų saugus ir momentinis – tiek fizinėse, tiek internetinėse parduotuvėse, tiek tarp žmonių.
Skaitmeninis euras turėtų tiek internetu, tiek be jo veikiančių funkcijų, o tai reiškia, kad juo galėtumėte naudotis net jei tinklo ryšys yra silpnas arba jo visai nėra. Be to, asmeninius duomenis iš mokėjimo skaitmeniniais eurais neprisijungus prie interneto žinotų tik mokėtojas ir mokėjimo gavėjas – privatumo lygis būtų toks kaip mokant grynaisiais.
Daugiau informacijos apie tai, kaip skaitmeninis euras veiktų.
14 klausimas. Kiek privatumo suteiktų skaitmeninis euras?
Privatumas – vienas svarbiausių skaitmeninio euro ypatumų.
Skaitmeniniame eure numatytos ir ne internetu veikiančios funkcijos, užtikrinančios tokį privatumo lygį kaip mokant grynaisiais pinigais, asmenims atliekant tarpusavio atsiskaitymus ir atsiskaitant fizinėse parduotuvėse. Naudojant skaitmeninį eurą mokėjimams ne internetu asmeninio sandorio duomenimis nebūtų dalijamasi nei su mokėjimo paslaugų teikėju, nei su Eurosistema, nei su bet kuriuo galimu pagalbinių paslaugų teikėju.
Internetinių mokėjimų skaitmeniniu euru atveju privatumas būtų užtikrinamas taip, kad net pati Eurosistema – skaitmeninį eurą leidžianti institucija ir mokėjimo infrastruktūros teikėja – negalėtų tiesiogiai susieti sandorių su konkrečiais asmenimis.
Sužinokite daugiau apie skaitmeninį eurą ir privatumą.
15 klausimas. Kaip ECB užtikrintų, kad skaitmeninis euras būtų įtraukus?
Skaitmeninis euras būtų viešoji gėrybė, kaip banknotai ir monetos, tik skaitmeninės formos.
Naudojimasis pagrindinėmis skaitmeninio euro paslaugomis atsiskaitant per mobiliąją programėlę ar fizine kortele jį naudoti pageidaujantiems žmonėms būtų nemokamas. Jei galimybės prisijungti prie interneto būtų ribotos, skaitmeniniu euru būtų galima naudotis ir neprisijungus prie interneto.
Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte nustatyta, kad skaitmeninį eurą platinančios kredito įstaigos privalėtų suteikti nemokamas pagrindines mokėjimo skaitmeniniu euru paslaugas, jei klientas dėl jų kreiptųsi.
Siekiant užtikrinti, kad visi, įskaitant neįgaliuosius, funkcinių sutrikimų ar ribotus skaitmeninius įgūdžius turinčius asmenis ir vyresnio amžiaus asmenis, galėtų atsiskaityti skaitmeniniu euru, kiekvienoje euro zonos šalyje bus paskirti viešieji subjektai, pavyzdžiui, pašto skyriai. Šie subjektai dėl skaitmeninės finansinės atskirties pažeidžiamiems asmenims teiktų nemokamą pagalbą ir padėtų naudotis skaitmeninio euro paslaugomis, pavyzdžiui, teiktų asmeninę pagalbą ir specialią pagalbą, jei jos prireiktų atidarant sąskaitą skaitmeniniais eurais ir naudojantis bet kuriomis skaitmeninio euro paslaugomis. Pagrindinėmis skaitmeninio euro paslaugomis nemokamai galėtų naudotis ir banko sąskaitos neturintys asmenys.
Be to, ypač daug dėmesio bus skiriama pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, pastovios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų, prieglobsčio prašytojų arba tarptautinės apsaugos gavėjų, įtraukčiai.
Kuriant skaitmeninį eurą būtų užtikrinama, kad jis atitiktų visų poreikius ir niekas neliktų nuošalyje.
16 klausimas. Ar skaitmeninis euras būtų programuojamieji pinigai?
Skaitmeninis euras niekada nebūtų programuojamieji pinigai.
Programuojamaisiais pinigais vadinami skaitmeninės formos pinigai, naudojami iš anksto nustatytu tikslu, pavyzdžiui, kuponas, kuriam galioja tam tikri apribojimai dėl to, kur, kada arba su kuo žmogus gali jį naudoti.
Kaip numatyta ir Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte dėl skaitmeninio euro, skaitmeninis euras nebūtų programuojamieji pinigai, tačiau galėtų palengvinti automatizuotus mokėjimus, jei naudotojai norėtų naudotis šia funkcija. Pavyzdžiui, vartotojas galėtų nustatyti automatinį mėnesinį mokėjimą, kad skaitmeniniai eurai būtų akimirksniu pervesti šeimos nariams ar draugams.
17 klausimas. Ar tarpininkams būtų atlyginama už skaitmeninio euro platinimą?
Dar turi būti priimti galutiniai teisės aktai, tačiau Eurosistema siūlo atlygio modelį, pagal kurį būtų sukurtos sąžiningos ekonominės paskatos padengti mokėjimo paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, bankų, skaitmeninio euro platinimo veiklos išlaidas.
Kaip dabar kitų mokėjimo sistemų atveju, taip ir skaitmeninį eurą platinantys mokėjimo paslaugų teikėjai už šias paslaugas galėtų imti mokestį iš prekybininkų. Pagal Europos Komisijos pateiktą teisės akto projektą skaitmeninio euro kainoms, kurioms būtų taikomos prekybininkams ir mokėjimo paslaugų teikėjams, būtų nustatyta tam tikra viršutinė riba.
Eurosistema padengtų skaitmeninio euro sistemos ir infrastruktūros kūrimo išlaidas, kaip padengia banknotų gamybos ir leidimo išlaidas. Be to, Eurosistema siektų kuo labiau sumažinti papildomas tarpininkų investicijų išlaidas kuo daugiau panaudodama jau esamą infrastruktūrą.
18 klausimas. Ar skaitmeninis euras galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui, jei bankai nebeatliktų tarpininkų vaidmens?
Mūsų finansų sistema – o bankai sudaro jos pagrindą – veikia gerai, o Eurosistema nori išsaugoti pagrindinį bankų vaidmenį užtikrinant veiksmingą kreditų teikimą realiajai ekonomikai.
ECB pasirinko šiuos dizaino sprendimus, kad sumažintų bet kokią galimą grėsmę, kurią skaitmeninis euras galėtų kelti finansų sistemai.
- Naudotojai galėtų turėti tik ribotą skaitmeninių eurų kiekį savo sąskaitoje. Taip būtų užtikrinta, kad skaitmeninis euras būtų saugi vertės kaupimo priemonė, panaši į grynuosius pinigus, ir taip būtų išsaugotas mūsų finansų sistemos stabilumas ir užkirstas kelias banko indėlių nutekėjimui net ir krizės metu.
- Susieję savo skaitmeninę eurų piniginę su banko sąskaita, naudotojai galėtų iškart atlikti mokėjimus, viršijančius limitą, ir nedelsiant padengti bet kokį trūkumą, nes nereikėtų iš anksto įkelti lėtų į savo skaitmeninę euro piniginę (darant prielaidą, kad susietojoje sąskaitoje yra pakankamai lėšų).
Kaip ir už grynuosius pinigus, už skaitmeniniu euru laikomą sumą nebūtų mokamos jokios palūkanos.
19 klausimas. Kaip ECB užtikrintų, kad skaitmeniniu euru būtų galima atsiskaityti vienodai visoje euro zonoje?
Prižiūrimi tarpininkai (pvz., euro zonos bankai) būtų atsakingi už skaitmeninio euro platinimą. Tam, kad skaitmeninio euro sistema būtų įdiegta darniai visoje euro zonoje, Eurosistema kuria skaitmeninio euro taisyklių sąvadą – rinkinį bendrų taisyklių, standartų ir procedūrų, skirtų mokėjimams skaitmeniniu euru visoje euro zonoje standartizuoti ir užtikrinti, kad skaitmeninis euras veiktų visoje Europoje.
20 klausimas. Kaip rengiamas skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvadas?
Eurosistema įsteigė Taisyklių sąvado rengimo grupę, kuriai pavesta parengti skaitmeninio euro taisyklių sąvadą, pasiremiant įvairių suinteresuotųjų šalių indėliu.
Šią grupę sudaro Eurosistemos centrinių bankų specialistai ir Europos mažmeninių mokėjimų rinkos, įskaitant vartotojus, mažmenininkus ir tarpininkų asociacijas, atstovai. Savo darbe ji remiasi ECB valdančiosios tarybos jau patvirtintais pasirinktais skaitmeninio euro modelio aspektais.
Taisyklių sąvado rengimo grupėje sukurtos specialios darbo grupės, kurios nagrinėja taisyklių sąvado skyrius, kuriems reikia specialių ekspertinių žinių.
Čia patiekta daugiau informacijos apie skaitmeninio euro taisyklių sąvadą.
21 klausimas. Koks būtų momentinių mokėjimų ir skaitmeninio euro ryšys?
Šiandien vartotojai atsiskaitydami parduotuvėse retai turi galimybę atlikti momentinius mokėjimus, o tai taip pat reiškia, kad prekybininkai pinigų negauna iš karto. Įvedus skaitmeninį eurą, tai pasikeistų – visi mokėjimai skaitmeniniu euru būtų momentiniai.
Kai bus parengtas ir įgyvendintas (jei bus patvirtintas) bendras skaitmeninio euro taisyklių, standartų ir procedūrų rinkinys, momentinių mokėjimų sprendimus bus galima plėtoti toliau, kad jie veiktų visose euro zonos šalyse. Taip sumažėtų priklausomybė nuo šiuo metu mokėjimų sektoriuje dominuojančių privačių ne Europos bendrovių.
22 klausimas. Ar skaitmeninis euras būtų kuriamas paskirstytojo registro technologijos, pavyzdžiui, blokų grandinės, pagrindu?
Kurdama skaitmeninį eurą Eurosistema eksperimentuoja taikydama įvairias technologijas, tiek centralizuotas, tiek decentralizuotas, įskaitant paskirstytojo registro technologijas. Tačiau kol kas joks sprendimas nepriimtas.
23 klausimas. Ar įvedus skaitmeninį eurą mokėjimai Europoje būtų labiau pažeidžiami kibernetiniams išpuoliams?
Prieš skaitmeninį eurą, kaip ir prieš kitą skaitmeninę infrastruktūrą, gali būti vykdomi kibernetiniai išpuoliai. Kad ši rizika būtų kuo mažesnė, kuriant skaitmeninio euro modelį būtų naudojamos pažangiausios technologijos, kuriomis būtų sukurta kibernetiniams išpuoliams atspari ir ateities poreikius atitinkanti aplinka.
24 klausimas. Kuo skaitmeninis euras skirtųsi nuo stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų ir kriptoturto?
Skaitmeninis euras būtų centrinio banko pinigai. Tai reiškia, kad jie būtų užtikrinti centrinio banko ir būtų skirti tenkinti jį naudojančių žmonių poreikius. Jie būtų nerizikingi ir atitiktų privatumo bei duomenų apsaugos reikalavimus. Centriniai bankai yra įpareigoti išlaikyti pinigų vertę, kad ir kokie tie pinigai būtų – fiziniai ar skaitmeniniai.
Stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų stabilumas ir patikimumas galiausiai priklauso nuo jas į apyvartą leidžiančio subjekto ir nuo to, kiek patikimas ir įgyvendinamas yra jo įsipareigojimas bėgant laikui išlaikyti tokių pinigų vertę. Be to, valiutą leidžiantys privatūs subjektai asmens duomenis gali panaudoti komerciniais tikslais.
Kas yra atsakingas už kriptoturtą, tiksliai nustatyti neįmanoma, todėl užtikrinti, kad jūsų pretenzijos būtų patenkintos, irgi nėra įmanoma.