Klauskite mūsų

Europos Centrinis Bankas (ECB) yra euro zonos centrinis bankas, prižiūrintis apyvartoje cirkuliuojančių pinigų kiekį. Mūsų pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą, o pagrindinis būdas, kaip šio tikslo siekiame, – nustatydami tinkamas palūkanų normas.

Mes taip pat esame atsakingi už Bendrame priežiūros mechanizme (BPM) dalyvaujančių bankų priežiūrą.

Mūsų veiksmai grindžiami skaidrumo, nepriklausomumo ir atskaitingumo principais.

ECB nėra komercinis bankas, teikiantis banko paslaugas fiziniams asmenims ir įmonėms. Nesikreipiame į gyventojus, siūlydami jiems imti paskolas ar atsidaryti taupomąsias sąskaitas, neturime ir internetinės bankininkystės svetainės.

ECB taip pat:

• nedalyvauja pinigų pervedime;
• nerenka įmokų už tarpvalstybinius pervedimus;
• nepriima indėlių iš trečiųjų šalių;
• neblokuoja lėšų ir neišduoda patvirtinimų lėšoms išmokėti.

Šiuo metu yra 24 oficialiosios ES kalbos ir su mumis galite bendrauti bet kuria iš jų. Kalbos, kuriomis bendraujame su piliečiais, priklauso nuo tikslinės auditorijos ir nuo konkrečių aplinkybių. Teisės aktus ECB skelbia visomis oficialiosiomis ES kalbomis, o jo darbo kalba yra anglų kalba.

ECB priklauso ES šalių centriniams bankams. Kiekvienos šalies dalis ECB kapitale yra proporcinga tos šalies gyventojų skaičiui ir bendrajam vidaus produktui (BVP); abu šie veiksniai yra vienodai svarbūs. Eurą naudojančios šalys įneša daugiau kapitalo negu euro nenaudojančios šalys. Šie įvairūs veiksniai sudaro vadinamąjį kapitalo raktą, pagal kurį nustatoma kiekvieno nacionalinio centrinio banko mokėtina suma.

Kaip ir kitos įstaigos, ECB uždirba pelno ir patiria nuostolių. ECB grynasis pelnas ir nuostoliai paskirstomi euro zonos nacionaliniams centriniams bankams. ECBS statute nustatyta, kad iki 20 % pelno galima pasilikti kaip atsargas, o likusi pelno dalis turi būti paskirstoma ECB dalininkams proporcingai jų apmokėtoms dalims. Nuostolius galima padengti iš bendrojo atsargų fondo, atitinkamų metų pelno arba iš kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui skirtos sumos.

Valdančioji taryba išreiškė visapusišką palaikymą Ukrainos žmonėms.

Įgyvendinome ES bei Europos valstybių vyriausybių priimtas sankcijas ir esame pasirengę imtis visų reikiamų veiksmų kainų ir finansiniam stabilumui euro zonoje palaikyti.

Sužinokite daugiau

ECB pinigų politika – tai visi sprendimai, kuriuos priimame, siekdami daryti įtaką pinigų kainai ir prieigai prie jų, kad įgyvendintume mūsų kainų stabilumo tikslą. Mūsų pagrindinė pinigų politikos priemonė – kelios ECB pagrindinės palūkanų normos. Bet koks šių palūkanų normų pokytis daro poveikį (pasireiškiantį po kelių mėnesių) palūkanų normoms visoje ekonomikoje, ypač toms, kurias komerciniai bankai taiko skolindami privatiems asmenims ir įmonėms. Prireikus, galime naudoti ir kitas priemones, padedančias mums siekti pagrindinio mūsų tikslo – palaikyti kainų stabilumą.

Kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnyje, pagrindinis ECB uždavinys – palaikyti kainų stabilumą. Valdančioji taryba mano, kad kainų stabilumas geriausiai palaikomas, kai siekiama, kad infliacija, apskaičiuojama taikant suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), vidutiniu laikotarpiu būtų 2 % dydžio.

Kai kainos stabilios, žmonėms paprasčiau planuoti savo išlaidas, o įmonėms drąsiau investuoti. Be to, stabilios kainos stiprina pasitikėjimą mūsų valiuta, nes nedaug kinta kiekis prekių ir paslaugų, kurias galima nusipirkti už tam tikrą sumą eurais.

Manome, kad suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) yra tinkamas matas vertinant, ar pasiektas kainų stabilumo tikslas.

Šiuo indeksu matuojamas vartotojų kainų kilimas, t. y. euro zonos namų ūkių perkamų vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai bėgant laikui.

SVKI yra „suderintas“, nes visos ES šalys taiko tą pačią metodiką. Dėl to vienos šalies duomenys yra palyginami su kitos šalies duomenimis.

SVKI sudaro Eurostatas ir nacionalinės statistikos institucijos, taikydami suderintus statistikos metodus.

Dabartinį aukštą infliacijos lygį lemia trys pagrindiniai veiksniai. Visų pirma, infliaciją didina pakilusios energijos kainos, nes pabrango nafta, dujos ir elektra. Antra, kainos kyla ir dėl to, kad paklausa didėja greičiau nei pasiūla ir bendrovėms darosi sudėtinga patenkinti paklausą, nes jos turi atstatyti per pandemiją stipriai sutrikdytas tiekimo grandines. Trečia, pandemijos įkarštyje kainos buvo išskirtinai žemos. Tad, palyginus šiandienos didesnes kainas su ankstesnėmis labai mažomis kainomis, skirtumai pasirodo labai dideli.

Kai numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija bus mažesnė už siekiamą 2 % lygį, ECB stengiasi skatinti ekonomiką naudodamas savo pagrindines palūkanų normas ir kitas priemones. Kai palūkanų norma maža, bankai gali pigiai skolinti pinigus, dėl to ekonomikoje atitinkamai didėja investicijos ir vartojimas. Nedidelės palūkanos taip pat padidina tokio turto kaip pensijos ar būstas vertę, o tai irgi yra paskata leisti pinigus. Dėl to didėja ekonominis aktyvumas ir augimas, o atitinkamai – ir infliacija.

Turto pirkimu vadinama tai, kai centrinis bankas perka finansinį turtą, pavyzdžiui, vyriausybių ar įmonių obligacijų, siekdamas sumažinti ilgesnės trukmės laikotarpio palūkanų normas, kai yra rizika, kad infliacija toliau bus maža. Tai padeda ekonomikai, nes skatinamas vartojimas ir investicijos ir galiausiai prisidedama prie to, kad, sustiprėjus kainų spaudimui, infliacija pakiltų iki norimo 2 % dydžio.

Naująją pinigų politikos strategiją paskelbėme 2021 m. liepos 8 d. Nuo ankstesnės strategijos peržiūros, vykdytos 2003 m., ir euro zonos, ir pasaulio ekonomika labai pasikeitė. Sumažėjęs našumas, pakitusi demografinė padėtis ir finansų krizės padariniai sumažino mūsų gebėjimą pasiekti savo tikslus vien tik keičiant pagrindines palūkanų normas. Be to, pinigų politikos įgyvendinimą taip pat apsunkina globalizacija, skaitmenizacija, grėsmė aplinkos tvarumui ir finansų sistemos pokyčiai.

Nors mūsų įgaliojimai mums suteikti Sutartimis, pinigų politikos strategiją kuriame patys. Šioje strategijoje apibrėžiame, kaip ketiname pasiekti mūsų pagrindinį tikslą – kainų stabilumą – euro zonoje, taikydami tinkamas pinigų politikos priemones. Pagal naująją strategiją ECB siekia simetrinio 2 % dydžio infliacijos tikslo. Tai reiškia, kad už tikslinį dydį mažesnė infliacija yra lygiai taip pat nepageidautina kaip ir per didelė infliacija.

Norite sužinoti daugiau apie mūsų pinigų politikos priemones ir sprendimus?

Norite sužinoti daugiau apie pagrindines strategijos peržiūros išvadas?

Europos bankų priežiūros tikslas – užtikrinti Europos bankų sistemos saugumą ir patikimumą, padidinti finansinę integraciją bei stabilumą ir užtikrinti nuoseklią priežiūrą.

Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) – tai Europos bankų priežiūros sistema. Jį sudaro ECB Bankų priežiūros tarnyba ir dalyvaujančių šalių nacionalinės priežiūros institucijos.

Ne, vartotojų apsauga ir kova su pinigų plovimu nepatenka į ECB kompetencijos sritį. Už šiuos klausimus ir toliau yra atsakingos nacionalinės valdžios institucijos. Jei turite nusiskundimų savo banku, kreipkitės tiesiogiai į jį patį arba į atitinkamą savo šalies tarnybą.

Raginame kiekvieną tiesiogiai mums pranešti apie įtariamus Sąjungos teisės aktų pažeidimus per mūsų pranešimų apie pažeidimus teikimo platformą. ECB užtikrina tinkamą ir asmenų, pranešančių apie pažeidimus, ir asmenų, kurie dėl jų kaltinami, apsaugą, taip pat visų susijusių asmens duomenų apsaugą.

ECB nuomone, labai svarbu, kad informacija būtų prieinama. Siekiame būti kuo skaidresni, bet kartu užtikrinti konfidencialumą, kai kyla klausimų, kaip vykdome mūsų uždavinius.

Informacija apie konkrečius prižiūrimus bankus yra apsaugota profesinės paslapties reikalavimais, išdėstytais Europos teisės aktuose (pvz., Kapitalo reikalavimų direktyvoje).

Prieiga prie ECB dokumentų reglamentuojama 2004 m. kovo 4 d. Sprendimu ECB/2004/3, su pakeitimais. Laikydamiesi įsipareigojimo dirbti atvirai ir skaidriai ir sudaryti sąlygas tyrimams bei juos palengvinti, sukūrėme Viešą dokumentų registrą.

Bankai, kuriuos tiesiogiai prižiūri ECB, vadinami svarbiomis įstaigomis, o netiesiogiai prižiūrimi bankai vadinami mažiau svarbiomis įstaigomis.

Priežiūros institucijos vertina riziką, su kuria susiduria bankai, ir tikrina, ar jie yra pasirengę šią riziką tinkamai valdyti. Tai vadinama priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesu arba, trumpiau, SREP (angl. Supervisory Review and Evaluation Process). Juo siekiama užtikrinti nuoseklų bankų rizikos profilių vertinimą ir priimti sprendimus dėl būtinų priežiūros priemonių.

Naudodami testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, priežiūros specialistai tikrina, kaip gerai bankai yra pasirengę atlaikyti finansinius ir ekonominius sukrėtimus. Šių testavimų rezultatai padeda priežiūros institucijoms nustatyti bankų pažeidžiamumo sritis ir padėti jas stiprinti kuo ankstesniame priežiūrinio dialogo proceso etape.

Euro sukūrimas buvo įspūdingas pasiekimas, suartinęs Europos žmones, nes keliauti, studijuoti ir dirbti užsienyje tapo daug paprasčiau ir saugiau. Mastrichto sutartimi pasiektas vienas svarbiausių Europos integracijos etapų. Ja buvo paruoštas kelias bendros valiutos sukūrimui.

ECB svarsto galimybę įvesti skaitmeninį eurą. Tai būtų Eurosistemos išleisti pinigai elektronine forma. Tai būtų centrinio banko pinigai ir todėl nerizikingi. Šiuo metu grynieji pinigai yra vieninteliai centrinio banko pinigai, naudojami mažmeniniams mokėjimams. Skaitmeninis euras būtų papildomas būdas atlikti mokėjimus eurais – jis ne pakeistų grynuosius pinigus, bet juos papildytų. Skaitmeninis euras būtų konvertuojamas (santykiu vienas su vienu) į visas kitas euro formas, pavyzdžiui, banknotus.

Skaitmeninis euras sujungtų skaitmeninės mokėjimo priemonės efektyvumą ir centrinio banko pinigų saugumą. Tai padėtų ES išlikti nepriklausomai nuo skaitmeninių mokėjimo priemonių, sukurtų ir valdomų ne euro zonoje. Jis taip pat užtikrintų finansinį stabilumą ir monetarinį suverenumą ir padėtų išlaikyti pasitikėjimą mokėjimais skaitmeniniame amžiuje.

Kriptoturtas iš esmės skiriasi nuo centrinio banko pinigų: jo kaina labai stipriai svyruoja, todėl sudėtinga jį naudoti kaip atsiskaitymo priemonę ar apskaitos vienetą. Kriptoturtas neturi savosios vertės ir jo neužtikrina jokia viešoji institucija. Yra panašių nuogąstavimų ir dėl stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų (angl. stablecoins): jų patikimumas galiausiai priklauso nuo emitento ir turto, kuriuo jos užtikrinamos. Jos taip pat yra priklausomos nuo to, ar emitentas įvykdys savo pažadą laikui bėgant išlaikyti stabilią jų vertę.

O štai skaitmeninis euras būtų centrinio banko pinigai. Tai reiškia, kad jį leistų centrinis bankas ir jis būtų sukurtas taip, kad atitiktų piliečių poreikius: privatumo užtikrinimą ir nerizikingumą.

Eurosistemos ekspertai nustatė keletą pagrindinių savybių, kurios padėtų mums įsivaizduoti, koks galėtų būti skaitmeninis euras. Tarp jų yra lengvas skaitmeninio euro prieinamumas, patvarumas, saugumas, efektyvumas, privatumas ir atitiktis teisės aktams. Skaitmeninis euras būtų sukurtas taip, kad būtų suderinamas su jau siūlomomis mokėjimo paslaugomis ir prisidėtų teikiant europinių mokėjimų bei kitas paslaugas vartotojams.

ECB ir Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai yra atsakingi už eurų banknotų patikimumą ir visuomenės pasitikėjimo jais išsaugojimą. 2021 m. gruodžio mėn. ECB pradėjo nagrinėti naujos eurų banknotų temos ir naujo dizaino klausimą, siekdamas, kad banknotai taptų patrauklesni Europos gyventojams ir kad banknotams bei jų apsaugos priemonėms būtų pasitelktos geriausios turimos technologijos.

Galutinis sprendimas dėl naujų banknotų gamybos ir išleidimo bus priimtas tik tada, kai 2024 m. bus baigtas dizaino atnaujinimo procesas.

500 eurų banknotai į apyvartą nebeleidžiami, tačiau jie tebėra teisėta mokėjimo priemonė, tad vis dar galite juos naudoti kaip atsiskaitymo ir kaupimo priemonę.

Eurų banknotų atvaizdų naudojimui neprofesionaliems tikslams mūsų išankstinio sutikimo nereikia, jeigu laikomasi visų galiojančių taisyklių (visų pirma Sprendimo ECB/2013/10 2 straipsnio). Taip siekiama užtikrinti, kad atvaizdo niekada nebūtų galima supainioti su tikru banknotu, nes tai pakenktų pasitikėjimui eurais.

Jei didelės skiriamosios gebos eurų banknotų atvaizdus norite naudoti profesiniais tikslais, turite kreiptis į mus el. pašto adresu Euro-Banknotes-Images@ecb.europa.eu, kad galėtume įvertinti jūsų prašymą. Jei jūsų prašymas bus patenkintas, jums bus išsiųsti atitinkami elektroniniai atvaizdai.

TARGET2 yra ECB ir nacionalinių centrinių bankų sukurta ir valdoma mokėjimų sistema. Tai yra centrinių ir komercinių bankų dažniausiai naudojama platforma didelės apimties mokėjimams vykdyti. ECB ir nacionaliniai centriniai bankai negali teikti informacijos apie atskirų, tiek atliekamų euro zonoje, tiek tarptautinių, banko pervedimų statusą.

TIPS – tai rinkos infrastruktūros paslauga, kurią 2018 m. pradėjo teikti ECB ir nacionaliniai centriniai bankai. Ja naudodamiesi, mokėjimo paslaugų teikėjai gali visą parą vykdyti lėšų pervedimus realiu laiku savo klientams. Naudojantis TIPS, momentiniai mokėjimai dabar gali būti atliekami greitai ir saugiai.

Kokia mūsų grynųjų pinigų strategija? Kodėl grynieji pinigai svarbūs? Kokie atsiskaitymo būdai populiarūs euro zonoje?

Kodėl mokėjimo sistemos yra tokios svarbios?

Dažnesnės ir stipresnės stichinės nelaimės daro neigiamą poveikį ekonomikai ir finansų sistemai. Jos gali turėti įtakos ekonomikos augimui, infliacijai ir tam, kaip pinigų politika paveikia žmones ir verslą. Tai atsiliepia kainų stabilumui, t. y. pagrindiniam ECB tikslui. Todėl į savo pinigų politikos sąrangą įtraukėme ir su klimato kaita susijusius klausimus.

ECB tai daro šiose keturiose srityse:

• Ekonominė analizė: adaptuojami ir tobulinami modeliai, prognozavimo metodai ir rizikos vertinimai
• Bankų priežiūra: kuriami geresni bankų portfelių rizikos analizės būdai
• Pinigų politika: į klimato kaitos poveikį atsižvelgiama kuriant modelius ir valdant investicijų portfelius (obligacijų tvarumo aspektai)
• Finansinis stabilumas

Kovos su klimato kaita centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su įvairiais ECB veiklos padaliniais, naudoja ECB sukauptas žinias ir formuoja mūsų klimato darbotvarkę. Centro veikla yra įvairi – nuo pinigų politikos iki rizikos ribojimo funkcijų. Taip pat nusprendėme dalį ECB nuosavų lėšų portfelio investuoti į Tarptautinio atsiskaitymų banko valdomą žaliųjų obligacijų eurais fondą.

Atlikusi savo strategijos peržiūrą, ECB valdančioji taryba patvirtino plataus užmojo veiksmų planą, pagal kurį į savo darbą įtrauksime klimato kaitos klausimą.

Šiuo metu ECB turi maždaug penktadalį reikalavimus atitinkančių įmonių žaliųjų obligacijų. Žaliosios obligacijos paprastai išleidžiamos tokiuose sektoriuose kaip komunalinės paslaugos, infrastruktūra, transportas ir statyba. Šių sektorių bendrovės leidžia žaliąsias obligacijas siekdamos finansuoti veiksmingesnių technologijų diegimą, sumažinti savo anglies pėdsaką ir perorientuoti savo energetikos portfelius į atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Nors centriniai bankai nėra pagrindiniai kovotojai su klimato kaita, akivaizdu, kad tai yra veiksnys, kuris daro poveikį mūsų pagrindiniam tikslui palaikyti kainų stabilumą ir mūsų pinigų politikos strategijai.

Norite sužinoti daugiau apie tai, kaip ECB sprendžia klimato kaitos klausimą?

Su klimatu ir aplinka susijusi rizika bankams tampa vis svarbesnė. Sužinokite, kaip ekstremalios oro sąlygos gali paveikti bankus ir ką jie gali padaryti, kad išlaikytų svarbų savo, kaip skolintojų, vaidmenį ir prisidėtų prie perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

2020 ir 2021 m. ECB parengė keletą pinigų politikos ir bankų priežiūros srities priemonių, skirtų pandemijos poveikiui euro zonos ekonomikai sušvelninti ir visiems Europos piliečiams paremti.

2022 m. vasario 10 d. paskelbėme apie paskutinių laikinų paramos priemonių, kuriomis vis dar gali naudotis bankai, galiojimo pabaigą.

Šiuose DUK pateikiama išsami informacija apie su pandemija susijusias priemones, kurias ECB Bankų priežiūros tarnyba įgyvendino 2020 ir 2021 m.

Specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP) yra turto pirkimo programa, pradėta vykdyti 2020 m. kovo mėn. siekiant padėti sušvelninti neigiamą koronaviruso pandemijos poveikį. Šios programos tikslas buvo padėti piliečiams, bendrovėms ir vyriausybėms gauti jiems reikalingų lėšų palankiomis sąlygomis ir taip padėti ekonomikai atlaikyti pandemijos sukeltus sunkumus.

Suteikėme bankams galimybę gauti ilgalaikį finansavimą, kad paskatintume skolinimą namų ūkimas ir bendrovėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones. Už šį finansavimą imamos palūkanos buvo sumažintos – taip bankai buvo skatinami didinti skolinimą. Be to, išplėtėme turto, kurį bankai galėjo naudoti kaip įkaitą, sąrašą. Šį įkaitą naudojame kaip apsidraudimą, kai bankai iš mūsų skolinasi. Taikomos kartu, šios priemonės pandemijos metu padėjo palaikyti bankų skolinimą namų ūkiams ir įmonėms.

Pandemijos metu padidėjo ECB gaunamų pranešimų apie kibernetinius incidentus skaičius – palyginti su 2019 m., 2020 m. pranešimų padaugėjo 54 %. Labai svarbu nuo išpuolių ir atjungimo apsaugoti ypatingos svarbos paslaugas (pvz., prieigą prie finansų sistemos). Naudodamasis pranešimų apie kibernetinius incidentus sistema ir atsižvelgdamas į jungtinių priežiūros grupių vykdomos bankų metinės apklausos apie IT rizikas rezultatus, ECB, siekdamas, kad ES finansų sektorius taptų stipresnis ir atsparesnis skaitmeninėje plotmėje, įvertina bankų patiriamą IT riziką ir vertina, kaip jie šią riziką valdo.

Atsižvelgdamas į dėl pandemijos padidėjusį sisteminį neapibrėžtumą ir ekonominę įtampą, 2020 m. kovo 27 d. ECB kaip išimtinę priemonę rekomendavo bankams laikinai sustabdyti visų piniginių dividendų mokėjimą ir akcijų atpirkimą. Siekiant užtikrinti apdairų kapitalo planavimą ir bankų gebėjimą remti ekonomiką, buvo būtina išsaugoti kapitalą. 

2021 m. liepos 23 d. ECB nusprendė tos rekomendacijos dėl dividendų nepratęsti po 2021 m. rugsėjo mėn.