Klauskite mūsų
Siekiame būti skaidrūs, prieinami ir suprantami visiems piliečiams
Esame euro zonos centrinis bankas ir dirbame daugiau kaip 340 mln. europiečių labui. Stengiamės, kad kainos būtų stabilios ir prisidedame prie bankų saugumo užtikrinimo.
Norite sužinoti, kokius sprendimus priima ECB ir kokį poveikį jie daro jūsų kasdieniam gyvenimui? Pasižvalgykite šiame puslapyje ir klauskite mūsų! 2020 m. atsakėme į daugiau kaip 16 000 užklausų iš viso pasaulio.
Apie ECB
Europos Centrinis Bankas (ECB) yra euro zonos centrinis bankas, prižiūrintis euro zonos apyvartoje cirkuliuojančių pinigų kiekį. Mūsų pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą, o pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti – nustatyti tinkamas palūkanų normas.
Paaiškinimas – kas yra centrinis bankas? ECB ir Eurosistemos trijų minučių pristatymasBe to, mes atsakingi už Bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančių bankų priežiūrą.
Mūsų veiksmai grindžiami skaidrumo, nepriklausomumo ir atskaitingumo principais.
Paaiškinimas – kodėl ECB yra nepriklausomas?Ne, ECB neteikia komercinio banko paslaugų nei fiziniams, nei juridiniams asmenims. Mes nesikreipiame į piliečius siūlydami komercinio banko paslaugas ir neturime internetinės bankininkystės svetainės.
Be to, ECB:
- nedalyvauja pervedant pinigus
- nerenka įmokų už tarpvalstybinius pervedimus
- nepriima indėlių iš trečiųjų šalių
- neblokuoja lėšų ir neišduoda patvirtinimų lėšoms išmokėti
Šiuo metu yra 24 oficialiosios ES kalbos ir su mumis galite bendrauti bet kuria iš jų. Kalbos, kuriomis bendraujame su piliečiais, priklauso nuo tikslinės auditorijos ir aplinkybių.
Teisės aktus ECB skelbia visomis oficialiosiomis kalbomis.
Mūsų darbinė kalba yra anglų k.
ECB priklauso visų ES šalių centriniams bankams. Kiekvienos šalies dalis ECB kapitale yra proporcinga tos šalies gyventojų skaičiui ir bendrajam vidaus produktui (BVP); abu šie veiksniai yra vienodai svarbūs. Eurą įsivedusios šalys moka daugiau nei euro neįsivedusios ES šalys. Šie veiksniai sudaro vadinamąjį kapitalo raktą, pagal kurį nustatoma kiekvieno nacionalinio centrinio banko mokama suma.
Paaiškinimas – kam priklauso ECB?Kaip ir bet kuris kitas bankas, ECB turi pelno (nuostolio) ataskaitą. ECB grynasis pelnas (nuostolis) yra paskirstomas euro zonos nacionaliniams centriniams bankams. ECBS statute nustatyta, kad iki 20 % pelno galima pasilikti kaip atsargas, o likusi pelno dalis yra paskirstoma ECB dalininkams proporcingai jų apmokėtoms dalims. Nuostolius galima padengti iš bendrojo atsargų fondo, atitinkamų metų pelno arba iš kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui skirtos sumos.
Paaiškinimas – ar ECB uždirba pelną?Pinigų politika
ECB pinigų politika – tai visi sprendimai, kuriuos priimame siekdami daryti įtaką pinigų kainai ir prieigai prie jų, kad įgyvendintume mūsų kainų stabilumo tikslą. Mūsų pagrindinė pinigų politikos priemonė – kelios ECB pagrindinės palūkanų normos. Bet koks šių palūkanų normų pokytis turi įtakos palūkanų normoms visoje ekonomikoje, ypač toms, kurias taiko komerciniai bankai, skolindami žmonėms ir įmonėms. Prireikus, galime naudoti ir kitas priemones, padedančias mums siekti pagrindinio mūsų tikslo – palaikyti kainų stabilumą.
Naujausi pinigų politikos sprendimaiKaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnyje, pagrindinis ECB uždavinys – palaikyti kainų stabilumą. Valdančioji taryba mano, kad kainų stabilumas geriausiai palaikomas, kai siekiama, kad infliacija, apskaičiuojama taikant suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), vidutiniu laikotarpiu būtų 2 % dydžio. Kai kainos stabilios, žmonėms paprasčiau planuoti savo išlaidas, o įmonės drąsiau investuoti. Be to, stabilios kainos stiprina pasitikėjimą mūsų valiuta, nes nedaug kinta kiekis prekių ir paslaugų, kurias galima nusipirkti už tam tikrą sumą eurais.
Paaiškinimas – kodėl stabilios kainos svarbu?Numatydamas, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija bus mažesnė už siekiamą 2 % lygį, ECB stengiasi skatinti ekonomiką naudodamas savo pagrindines palūkanų normas ir kitas priemones. Kai palūkanų norma maža, bankai gali pigiai skolinti pinigus, dėl to ekonomikoje atitinkamai didėja investicijos ir vartojimas. Nedidelės palūkanos taip pat sustiprina tokio turto kaip pensijos ar būstas vertę, o tai irgi yra paskata leisti pinigus. Dėl to didėja ekonominis aktyvumas ir augimas, o atitinkamai – ir infliacija.
Paaiškinimas – kodėl palūkanų normos mažos?Turto pirkimu vadinama tai, kai centrinis bankas perka finansinį turtą, pavyzdžiui, vyriausybių ar įmonių obligacijų, siekdamas sumažinti ilgesnės trukmės laikotarpio palūkanų normas. Tai padeda ekonomikai, nes skatina vartojimą ir investavimą ir galiausiai prisideda prie to, kad, sustiprėjus kainų spaudimui, infliacija pasiektų norimą 2 % dydį. Tai yra pinigų politikos priemonė, taikoma ypač tada, kai pagrindinės palūkanų normos yra labai mažos.
Paaiškinimas – kaip veikia turto pirkimas?ECB nauja pinigų politikos strategija buvo paskelbta 2021 m. liepos 8 d. Nuo ankstesnės strategijos peržiūros 2003 m. ir euro zonos, ir pasaulio ekonomika labai pasikeitė. Sumažėjęs našumas, pakitusi demografinė padėtis ir finansų krizės padariniai sumažino mūsų galimybes pasiekti savo tikslus vien tik keičiant pinigų politikos palūkanų normas. Be to, pinigų politikos įgyvendinimą taip pat apsunkina globalizacija, skaitmenizacija, grėsmė aplinkos tvarumui ir finansų sistemos pokyčiai.
Nors mūsų įgaliojimai mums suteikti Sutartimis, pinigų politikos strategiją kuriame patys. Šioje strategijoje apibrėžiame, kaip pasiekti pagrindinį tikslą – kainų stabilumą – euro zonoje, taikant tinkamas pinigų politikos priemones. Pagal naująją strategiją ECB sieks simetrinio 2 % dydžio infliacijos tikslo. Tai reiškia, kad už tikslinį dydį mažesnė infliacija yra lygiai taip pat nepageidaujama, kaip per didelė infliacija.
Daugiau apie strategijos peržiūrąNorėtumėte sužinoti daugiau apie mūsų pinigų politikos priemones ir sprendimus?
Daugiau apie pinigų politikąNorėtumėte sužinoti daugiau apie pagrindines strategijos peržiūros išvadas?
Klausimai ir atsakymai apie strategijos peržiūrąBankų priežiūra
Europos bankų priežiūros tikslas – užtikrinti Europos bankų sistemos saugumą ir patikimumą, padidinti finansinę integraciją bei stabilumą ir užtikrinti nuoseklią priežiūrą.
ECB aiškina: Europos bankų priežiūraBendras priežiūros mechanizmas (BPM) – tai Europos bankų priežiūros sistema. Jį sudaro ECB ir dalyvaujančių ES šalių nacionalinės priežiūros institucijos.
3 minučių trukmės BPM pristatymasNe, vartotojų apsauga ir kova su pinigų plovimu nepatenka į ECB kompetenciją. Už šias sritis ir toliau yra atsakingos nacionalinės institucijos. Jei turite nusiskundimų savo banku, kreipkitės tiesiogiai į jį patį arba į atitinkamą savo šalies tarnybą.
Nacionalinės kompetentingos institucijos Apie kovą su pinigų plovimuRaginame žmones tiesiogiai mums pranešti apie įtariamą Sąjungos teisės aktų pažeidimą per mūsų pranešimų apie pažeidimus teikimo platformą. ECB saugo asmens duomenų konfidencialumą ir užtikrina tinkamą tiek apie pažeidimus pranešusių asmenų, tiek kaltinamų asmenų apsaugą.
ECB labai svarbu, kad būtų suteikiama prieiga prie informacijos. Siekiame būti kuo skaidresni, bet kartu saugoti konfidencialią informaciją apie tai, kaip vykdome mūsų uždavinius, susijusius su mūsų vykdomais uždaviniais.
Informacija apie konkrečius prižiūrimus bankus yra apsaugota profesinės paslapties reikalavimais, išdėstytais Europos teisės aktuose (pvz., Kapitalo reikalavimų direktyvoje).
Prieiga prie ECB dokumentų reglamentuojama 2004 m. kovo 4 d. Sprendimu ECB/2004/3, su pakeitimais. Laikydamiesi įsipareigojimo dirbti atvirai ir skaidriai, taip pat siekdami suteikti visuomenei galimybę susipažinti su įvairiais dokumentais ir sudaryti sąlygas tai padaryti paprasčiau, sukūrėme Viešą dokumentų registrą.
Viešas dokumentų registrasEuras ir mokėjimo sistemos
Euro sukūrimas buvo įspūdingas pasiekimas, suartinęs Europos žmones, nes keliauti, studijuoti ir dirbti užsienyje tapo daug paprasčiau ir saugiau. Mastrichto sutartis buvo vienas svarbiausių Europos integracijos etapų. Ja buvo paruoštas kelias bendros valiutos sukūrimui.
Kuo eurai buvo naudingi europiečiams?Skaitmeninis euras vis tiek būtų euras, tik ne popierinis, o skaitmeninis. Tai būtų visiems piliečiams ir įmonėms prieinami Eurosistemos (ECB ir euro zonos nacionalinių centrinių bankų) išleisti pinigai elektronine forma.
Skaitmeninis euras būtų greita, patogi ir saugi priemonė kasdieniams mokėjimams atlikti. Jis prisidėtų prie Europos ekonomikos skaitmenizacijos ir padėtų skatinti inovacijas mažmeninių mokėjimų srityje. Analizuojame naudą ir grėsmes, kad euras ir toliau tinkamai tarnautų europiečiams.
Daugiau apie skaitmeninį eurąSkaitmeninis euras apjungtų skaitmeninės mokėjimo priemonės efektyvumą ir centrinio banko saugumą. Tai padėtų ES išlikti nepriklausomai nuo skaitmeninių mokėjimo priemonių, sukurtų ir valdomų ne euro zonoje. Jis taip pat užtikrintų finansinį stabilumą ir monetarinį suverenumą ir padėtų išlaikyti pasitikėjimą mokėjimais skaitmeniniame amžiuje.
Skaitmeninis euras grynuosius pinigus ne pakeistų, o papildytų. Nacionaliniai centriniai bankai kartu su ECB ir toliau užtikrins, kad visoje euro zonoje piliečiai turėtų prieigą prie grynųjų eurų banknotų ir monetų. Skaitmeninis euras suteiktų žmonėms papildomą galimybę rinktis, kaip mokėti, ir sudarytų palankesnes sąlygas tai padaryti, taip skatindamas įtrauktį.
Eurosistemos ekspertai nustatė keletą pagrindinių reikalavimų, kaip antai lengvas prieinamumas, patikimumas, saugumas, veiksmingumas, privatumas ir atitiktis teisės aktams. Šie reikalavimai mums padės apibrėžti, kaip skaitmeninis euras galėtų atrodyti. Skaitmeninis euras būtų sukurtas taip, kad būtų suderinamas su privačiojo sektoriaus siūlomais mokėjimo sprendimais ir prisidėtų teikiant europinių mokėjimų bei papildomas paslaugas vartotojams.
500 eurų banknotai tebėra teisėta mokėjimo priemonė, tad vis dar galite juos naudoti kaip atsiskaitymo ir kaupimo priemonę.
Daugiau apie 500 eurų banknotusEurų banknotų atvaizdų naudojimui neprofesionaliems tikslams mūsų išankstinio sutikimo nereikia, jeigu laikomasi galiojančių taisyklių (visų pirma Sprendimo ECB/2013/10 2 straipsnio). Taip siekiama užtikrinti, kad atvaizdo niekada nebūtų galima supainioti su tikru banknotu, nes tai pakenktų pasitikėjimui eurais.
Jei didelės skiriamosios gebos eurų banknotų atvaizdus norite naudoti profesiniais tikslais, turite kreiptis į mus el. pašto adresu Euro-Banknotes-Images@ecb.europa.eu, kad galėtume įvertinti jūsų prašymą. Jei jūsų prašymui bus pritarta, atsiųsime jums elektroninius atvaizdus.
TARGET2 yra ECB ir nacionalinių centrinių bankų sukurta ir valdoma mokėjimų sistema. Tai yra centrinių ir komercinių bankų dažniausiai naudojama platforma didelės apimties mokėjimams.
Daugiau informacijos apie šią mokėjimo sistemąTIPS yra nauja ECB ir nacionalinių centrinių bankų sukurta rinkos infrastruktūros paslauga, kuri leidžia paslaugų teikėjams siūlyti savo klientams realaus laiko lėšų pervedimo paslaugą ištisą parą. Naudojantis TIPS, momentiniai mokėjimai dabar gali būti atliekami greitai ir saugiai.
Daugiau informacijos apie momentinių mokėjimų vykdymąKokia mūsų grynųjų pinigų strategija? Kodėl grynieji pinigai svarbūs? Kokie atsiskaitymo būdai populiarūs euro zonoje?
Čia rasite atsakymus į šiuos klausimusKodėl mokėjimo sistemos yra tokios svarbios?
Apsilankykite mūsų svetainės dalyje apie mokėjimus ir rinkasKlimato kaita
Dažnesnės ir stipresnės stichinės nelaimės daro neigiamą poveikį ekonomikai ir finansų sistemai. Jos gali turėti įtakos ekonomikos augimui, infliacijai ir tam, kaip pinigų politika paveikia žmones ir verslą. Tai atsiliepia kainų stabilumui, t. y. pagrindiniam ECB tikslui. Todėl į savo pinigų politikos sąrangą įtraukėme ir su klimato kaita susijusius klausimus.
ECB tai daro šiose keturiose srityse:
- Ekonominė analizė: adaptuojami ir tobulinami modeliai, prognozavimo metodai ir rizikos vertinimai
- Bankų priežiūra: kuriami geresni bankų portfelių rizikos analizės būdai
- Pinigų politika: į klimato kaitos poveikį atsižvelgiama kuriant modelius ir valdant investicijų portfelius (obligacijų tvarumo aspektai)
- Finansinis stabilumas
ECB neseniai įkūrė Kovos su klimato kaita centrą, siekdamas panaudoti sukauptas žinias ir formuoti ECB klimato darbotvarkę glaudžiai bendradarbiaujant su kitais banko padaliniais. Centro veikla apims plačiai – nuo pinigų politikos iki prudencinių funkcijų. Taip pat nusprendėme dalį ECB nuosavų lėšų portfelio investuoti į Tarptautinio atsiskaitymų banko žaliųjų obligacijų eurais fondą.
Pranešimas spaudai apie Kovos su klimato kaita centrąAtlikusi savo strategijos peržiūrą, ECB valdančioji taryba priėmė plataus užmojo veiksmų planą, pagal kurį į savo darbą įtrauksime klimato kaitos klausimą.
Pranešimas spaudai dėl veiksmų plano, siekiant į pinigų politikos strategiją įtraukti klimato kaitos klausimąŠiuo metu ECB turi maždaug penktadalį reikalavimus atitinkančių įmonių žaliųjų obligacijų. Žaliosios obligacijos paprastai išleidžiamos tokiuose sektoriuose kaip komunalinės paslaugos, infrastruktūra, transportas ir statyba. Šių sektorių bendrovės leidžia vadinamąsias žaliąsias obligacijas siekdamos finansuoti veiksmingesnių technologijų diegimą, sumažinti savo anglies pėdsaką ir perorientuoti savo energetikos portfelius į atsinaujinančiuosius energijos išteklius.
Nors centriniai bankai nėra pagrindiniai kovotojai su klimato kaita, akivaizdu, kad tai yra veiksnys, kuris daro poveikį mūsų pagrindiniam tikslui palaikyti kainų stabilumą ir pinigų politikos strategijai. Norite sužinoti daugiau apie klimato kaitos ir ECB ryšį?
Daugiau apie klimato kaitą ir ECBMūsų atsakas į koronavirusą
Parengėme keletą pinigų politikos ir bankų priežiūros srities priemonių, skirtų koronaviruso pandemijos poveikiui euro zonos ekonomikai sušvelninti ir visiems Europos piliečiams paremti.
Mūsų atsakas į pandemiją Daugiau apie pandemijos metu taikomas mūsų priemonesSpecialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP) yra turto pirkimo programa, pradėta vykdyti 2020 m. kovo mėn. siekiant sušvelninti neigiamą koronaviruso pandemijos poveikį euro zonos ekonomikai. Šios programos tikslas – padėti piliečiams, bendrovėms ir vyriausybėms gauti jiems reikalingų lėšų palankiomis sąlygomis ir taip padėti ekonomikai atlaikyti pandemijos sukeltus sunkumus.
Pranešimas spaudai apie SPPP Daugiau apie ECB specialiąją pandeminę pirkimo programąSuteikėme bankams galimybę gauti ilgalaikį finansavimą, kad paskatintume skolinimą namų ūkimas ir bendrovėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones. Buvo sumažintos už šį finansavimą imamos palūkanos – taip bankai skatinami didinti skolinimą. Be to, išplėtėme turto, kurį bankai gali naudoti kaip įkaitą, sąrašą. Šį įkaitą naudojame kaip apsidraudimą, kai bankai iš mūsų skolinasi. Taikomos kartu, šios priemonės pandemijos metu padėjo palaikyti bankų skolinimą namų ūkiams ir įmonėms.
Skaityti – kas yra įkaitas?2020 m. kovo 27 d. ECB rekomendavo bankams laikinai sustabdyti dividendų mokėjimą ir akcijų išpirkimą dėl išimtinių ir sudėtingų aplinkybių. Taip buvo siekiama užtikrinti, kad bankai būtų pajėgūs susitvarkyti su nuostoliais ir toliau teikti paskolas ekonomikai remti.
2020 m. gruodžio mėn. ši rekomendacija buvo peržiūrėta, ja buvo raginama laikytis itin didelio atsargumo.
2021 m. liepos 23 d. paskelbėme savo sprendimą nepratęsti rekomendacijos dėl dividendų taikymo po 2021 m. rugsėjo mėn.
Būkite atidūs!
ECB pavadinimas ir logotipas gali būti netinkamai naudojami
ECB neteikia komercinio banko paslaugų. Mūsų tapatybe kartais piktnaudžiaujama atliekant netikrus finansinius sandorius ar vykdant kitokią nesąžiningą veiklą. Be to, apgaudinėjimo atvejais gali būti minimi mūsų darbuotojai ar jais apsimetama.
Sužinokite daugiau apie netinkamą ECB pavadinimo naudojimą ir apie tai, kaip galite nuo to apsisaugotiVartotojų apsauga ir kova su pinigų plovimu nepatenka į ECB įgaliojimų sritį
Tokios užduotys kaip bankų ir jų klientų santykiai (vartotojų apsauga) ir kova su pinigų plovimu nepatenka į mūsų atsakomybės sritį ir priklauso nacionalinių priežiūros institucijų kompetencijai.
Informacija apie pinigų plovimo prevencijąKaip galite su mumis susisiekti?
Su mūsų uždaviniais ir veikla susijusius klausimus, pastabas ar pasiūlymus galite siųsti el. paštu arba įprastu paštu bet kuria iš 24 oficialiųjų ES kalbų. Be to, mums galite ir paskambinti: pirmadieniais–penktadieniais 10.00–12.00 val. arba 14.00–16.00 val. Vidurio Europos laiku.