European Central Bank - eurosystem
Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

Klauskite mūsų

Siekiame būti skaidrūs, prieinami ir suprantami visiems piliečiams

Esame euro zonos centrinis bankas ir dirbame daugiau kaip 340 mln. Europos gyventojų labui. Stengiamės, kad kainos būtų stabilios ir padedame užtikrinti bankų saugumą.

Norite sužinoti daugiau apie mus, ką mes darome ir kaip tai veikia jus? Spustelėkite bet kurią iš žemiau pateiktų temų – čia rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, o puslapio apačioje rasite informacijos, kaip galite mums užduoti savo klausimą.

Apie ECB

Kas yra ECB?

Europos Centrinis Bankas (ECB) yra euro zonos centrinis bankas, prižiūrintis apyvartoje cirkuliuojančių pinigų kiekį. Mūsų pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą, o pagrindinis būdas, kaip šio tikslo siekiame, – nustatydami tinkamas palūkanų normas.

Mes taip pat esame atsakingi už Bendrame priežiūros mechanizme (BPM) dalyvaujančių bankų priežiūrą.

Paaiškinimas – kas yra centrinis bankas? ECB ir Eurosistemos trijų minučių pristatymas Apie BPM – per 3 minutes

Mūsų veiksmai grindžiami skaidrumo, nepriklausomumo ir atskaitingumo principais.

Paaiškinimas – kodėl ECB yra nepriklausomas? ECB aiškina apie atskaitomybę
Ar ECB teikia paskolas tiesiogiai fiziniams asmenims ar įmonėms?

ECB nėra komercinis bankas, teikiantis banko paslaugas fiziniams asmenims ir įmonėms. Nesikreipiame į gyventojus, siūlydami jiems imti paskolas ar atsidaryti taupomąsias sąskaitas, neturime ir internetinės bankininkystės svetainės.

ECB taip pat:

  • nedalyvauja pinigų pervedime;
  • nerenka įmokų už tarpvalstybinius pervedimus;
  • nepriima indėlių iš trečiųjų šalių;
  • neblokuoja lėšų ir neišduoda patvirtinimų lėšoms išmokėti.
Kokia kalba kalbama ECB?

Šiuo metu yra 24 oficialiosios ES kalbos ir su mumis galite bendrauti bet kuria iš jų. Kalbos, kuriomis bendraujame su piliečiais, priklauso nuo tikslinės auditorijos ir nuo konkrečių aplinkybių. Teisės aktus ECB skelbia visomis oficialiosiomis ES kalbomis, o jo darbo kalba yra anglų kalba.

Kam priklauso ECB?

ECB priklauso ES šalių centriniams bankams. Kiekvienos šalies dalis ECB kapitale yra proporcinga tos šalies gyventojų skaičiui ir bendrajam vidaus produktui (BVP); abu šie veiksniai yra vienodai svarbūs. Eurą naudojančios šalys įneša daugiau kapitalo negu euro nenaudojančios šalys. Šie įvairūs veiksniai sudaro vadinamąjį kapitalo raktą, pagal kurį nustatoma kiekvieno nacionalinio centrinio banko mokėtina suma.

Paaiškinimas – kam priklauso ECB?
Ar ECB uždirba pelno ir patiria nuostolių?

Kaip ir kitos įstaigos, ECB uždirba pelno ir patiria nuostolių. ECB grynasis pelnas ir nuostoliai paskirstomi euro zonos nacionaliniams centriniams bankams. ECBS statute nustatyta, kad iki 20 % pelno galima pasilikti kaip atsargas, o likusi pelno dalis turi būti paskirstoma ECB dalininkams proporcingai jų apmokėtoms dalims. Nuostolius galima padengti iš bendrojo atsargų fondo, atitinkamų metų pelno arba iš kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui skirtos sumos.

Paaiškinimas – ar ECB uždirba pelną?
Kokių veiksmų ECB ėmėsi dėl karo Ukrainoje?

Valdančioji taryba išreiškė visapusišką palaikymą Ukrainos žmonėms.

Įgyvendinome ES bei Europos valstybių vyriausybių priimtas sankcijas ir esame pasirengę imtis visų reikiamų veiksmų kainų ir finansiniam stabilumui euro zonoje palaikyti.

Sužinokite daugiau

2022 m. vasario 25 d. pranešimas spaudai Daugiau apie Rusijos invaziją į Ukrainą DUK apie invaziją į Ukrainą ir ECB bankų priežiūrą

Pinigų politika

Kokia yra ECB pinigų politika?

ECB pinigų politika – tai visi sprendimai, kuriuos priimame, siekdami daryti įtaką pinigų kainai ir prieigai prie jų, kad įgyvendintume mūsų kainų stabilumo tikslą. Mūsų pagrindinė pinigų politikos priemonė – kelios ECB pagrindinės palūkanų normos. Bet koks šių palūkanų normų pokytis daro poveikį (pasireiškiantį po kelių mėnesių) palūkanų normoms visoje ekonomikoje, ypač toms, kurias komerciniai bankai taiko skolindami privatiems asmenims ir įmonėms. Prireikus, galime naudoti ir kitas priemones, padedančias mums siekti pagrindinio mūsų tikslo – palaikyti kainų stabilumą.

Naujausi pinigų politikos sprendimai Mūsų kainų stabilumo tikslas ir strategijos peržiūra Christine Lagarde interviu su Redaktionsnetzwerk Deutschland
Kodėl kainų stabilumas taip svarbu?

Kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnyje, pagrindinis ECB uždavinys – palaikyti kainų stabilumą. Valdančioji taryba mano, kad kainų stabilumas geriausiai palaikomas, kai siekiama, kad infliacija, apskaičiuojama taikant suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), vidutiniu laikotarpiu būtų 2 % dydžio.

Kai kainos stabilios, žmonėms paprasčiau planuoti savo išlaidas, o įmonėms drąsiau investuoti. Be to, stabilios kainos stiprina pasitikėjimą mūsų valiuta, nes nedaug kinta kiekis prekių ir paslaugų, kurias galima nusipirkti už tam tikrą sumą eurais.

Paaiškinimas – kodėl stabilios kainos svarbu? Kodėl siekiame 2 % dydžio infliacijos?
Kaip įvertinamas kainų stabilumas?

Manome, kad suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) yra tinkamas matas vertinant, ar pasiektas kainų stabilumo tikslas.

Šiuo indeksu matuojamas vartotojų kainų kilimas, t. y. euro zonos namų ūkių perkamų vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai bėgant laikui.

SVKI yra „suderintas“, nes visos ES šalys taiko tą pačią metodiką. Dėl to vienos šalies duomenys yra palyginami su kitos šalies duomenimis.

SVKI sudaro Eurostatas ir nacionalinės statistikos institucijos, taikydami suderintus statistikos metodus.

Kodėl šiuo metu infliacija didelė?

Dabartinį aukštą infliacijos lygį lemia trys pagrindiniai veiksniai. Visų pirma, infliaciją didina pakilusios energijos kainos, nes pabrango nafta, dujos ir elektra. Antra, kainos kyla ir dėl to, kad paklausa didėja greičiau nei pasiūla ir bendrovėms darosi sudėtinga patenkinti paklausą, nes jos turi atstatyti per pandemiją stipriai sutrikdytas tiekimo grandines. Trečia, pandemijos įkarštyje kainos buvo išskirtinai žemos. Tad, palyginus šiandienos didesnes kainas su ankstesnėmis labai mažomis kainomis, skirtumai pasirodo labai dideli.

Paaiškinimas – kodėl šiuo metu infliacija tokia didelė? Christine Lagarde interviu su Redaktionsnetzwerk Deutschland Isabelės Schnabel interviu su Jung & Naiv (vokiečių k.)
Kodėl palūkanų normos mažos?

Kai numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija bus mažesnė už siekiamą 2 % lygį, ECB stengiasi skatinti ekonomiką naudodamas savo pagrindines palūkanų normas ir kitas priemones. Kai palūkanų norma maža, bankai gali pigiai skolinti pinigus, dėl to ekonomikoje atitinkamai didėja investicijos ir vartojimas. Nedidelės palūkanos taip pat padidina tokio turto kaip pensijos ar būstas vertę, o tai irgi yra paskata leisti pinigus. Dėl to didėja ekonominis aktyvumas ir augimas, o atitinkamai – ir infliacija.

Paaiškinimas – kodėl palūkanų normos mažos?
Ko siekiama vykdant turto pirkimą?

Turto pirkimu vadinama tai, kai centrinis bankas perka finansinį turtą, pavyzdžiui, vyriausybių ar įmonių obligacijų, siekdamas sumažinti ilgesnės trukmės laikotarpio palūkanų normas, kai yra rizika, kad infliacija toliau bus maža. Tai padeda ekonomikai, nes skatinamas vartojimas ir investicijos ir galiausiai prisidedama prie to, kad, sustiprėjus kainų spaudimui, infliacija pakiltų iki norimo 2 % dydžio.

Paaiškinimas – kaip veikia turto pirkimas?
Kokia yra naujoji ECB pinigų politikos strategija?

Naująją pinigų politikos strategiją paskelbėme 2021 m. liepos 8 d. Nuo ankstesnės strategijos peržiūros, vykdytos 2003 m., ir euro zonos, ir pasaulio ekonomika labai pasikeitė. Sumažėjęs našumas, pakitusi demografinė padėtis ir finansų krizės padariniai sumažino mūsų gebėjimą pasiekti savo tikslus vien tik keičiant pagrindines palūkanų normas. Be to, pinigų politikos įgyvendinimą taip pat apsunkina globalizacija, skaitmenizacija, grėsmė aplinkos tvarumui ir finansų sistemos pokyčiai.

Nors mūsų įgaliojimai mums suteikti Sutartimis, pinigų politikos strategiją kuriame patys. Šioje strategijoje apibrėžiame, kaip ketiname pasiekti mūsų pagrindinį tikslą – kainų stabilumą – euro zonoje, taikydami tinkamas pinigų politikos priemones. Pagal naująją strategiją ECB siekia simetrinio 2 % dydžio infliacijos tikslo. Tai reiškia, kad už tikslinį dydį mažesnė infliacija yra lygiai taip pat nepageidautina kaip ir per didelė infliacija.

Daugiau apie strategijos peržiūrą
Norite sužinoti daugiau apie mūsų pinigų politiką?

Norite sužinoti daugiau apie mūsų pinigų politikos priemones ir sprendimus?

Daugiau apie pinigų politiką

Norite sužinoti daugiau apie pagrindines strategijos peržiūros išvadas?

Klausimai ir atsakymai apie strategijos peržiūrą

Bankų priežiūra

Kas yra bankų priežiūra?

Europos bankų priežiūros tikslas – užtikrinti Europos bankų sistemos saugumą ir patikimumą, padidinti finansinę integraciją bei stabilumą ir užtikrinti nuoseklią priežiūrą.

ECB aiškina apie Europos bankų priežiūrą
Kas yra SSM?

Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) – tai Europos bankų priežiūros sistema. Jį sudaro ECB Bankų priežiūros tarnyba ir dalyvaujančių šalių nacionalinės priežiūros institucijos.

Apie BPM – per 3 minutes
Ar ECB Bankų priežiūros tarnyba atsakinga už vartotojų apsaugą ir kovą su pinigų plovimu?

Ne, vartotojų apsauga ir kova su pinigų plovimu nepatenka į ECB kompetencijos sritį. Už šiuos klausimus ir toliau yra atsakingos nacionalinės valdžios institucijos. Jei turite nusiskundimų savo banku, kreipkitės tiesiogiai į jį patį arba į atitinkamą savo šalies tarnybą.

Nacionalinės kompetentingos institucijos Kova su pinigų plovimu
Ką daryti įtarus, kad buvo pažeista ES teisė?

Raginame kiekvieną tiesiogiai mums pranešti apie įtariamus Sąjungos teisės aktų pažeidimus per mūsų pranešimų apie pažeidimus teikimo platformą. ECB užtikrina tinkamą ir asmenų, pranešančių apie pažeidimus, ir asmenų, kurie dėl jų kaltinami, apsaugą, taip pat visų susijusių asmens duomenų apsaugą.

Kaip galiu prašyti konkrečios informacijos apie prižiūrimus bankus?

ECB nuomone, labai svarbu, kad informacija būtų prieinama. Siekiame būti kuo skaidresni, bet kartu užtikrinti konfidencialumą, kai kyla klausimų, kaip vykdome mūsų uždavinius.

Informacija apie konkrečius prižiūrimus bankus yra apsaugota profesinės paslapties reikalavimais, išdėstytais Europos teisės aktuose (pvz., Kapitalo reikalavimų direktyvoje).

Prieiga prie ECB dokumentų reglamentuojama 2004 m. kovo 4 d. Sprendimu ECB/2004/3, su pakeitimais. Laikydamiesi įsipareigojimo dirbti atvirai ir skaidriai ir sudaryti sąlygas tyrimams bei juos palengvinti, sukūrėme Viešą dokumentų registrą.

Žr. Viešą dokumentų registrą
Kuriuos bankus prižiūri ECB?

Bankai, kuriuos tiesiogiai prižiūri ECB, vadinami svarbiomis įstaigomis, o netiesiogiai prižiūrimi bankai vadinami mažiau svarbiomis įstaigomis.

ECB prižiūrimų subjektų sąrašas
Kas yra SREP?

Priežiūros institucijos vertina riziką, su kuria susiduria bankai, ir tikrina, ar jie yra pasirengę šią riziką tinkamai valdyti. Tai vadinama priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesu arba, trumpiau, SREP (angl. Supervisory Review and Evaluation Process). Juo siekiama užtikrinti nuoseklų bankų rizikos profilių vertinimą ir priimti sprendimus dėl būtinų priežiūros priemonių.

Daugiau informacijos apie SREP pateikta bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje
Kas yra testavimas nepalankiausiomis sąlygomis?

Naudodami testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, priežiūros specialistai tikrina, kaip gerai bankai yra pasirengę atlaikyti finansinius ir ekonominius sukrėtimus. Šių testavimų rezultatai padeda priežiūros institucijoms nustatyti bankų pažeidžiamumo sritis ir padėti jas stiprinti kuo ankstesniame priežiūrinio dialogo proceso etape.

Daugiau informacijos apie testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pateikta bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje
Norite sužinoti daugiau apie bankų priežiūrą?

Euras ir mokėjimo sistemos

Kuo eurai naudingi mums, europiečiams?

Euro sukūrimas buvo įspūdingas pasiekimas, suartinęs Europos žmones, nes keliauti, studijuoti ir dirbti užsienyje tapo daug paprasčiau ir saugiau. Mastrichto sutartimi pasiektas vienas svarbiausių Europos integracijos etapų. Ja buvo paruoštas kelias bendros valiutos sukūrimui.

Kuo eurai naudingi europiečiams?
Kas yra skaitmeninis euras?

ECB svarsto galimybę įvesti skaitmeninį eurą. Tai būtų Eurosistemos išleisti pinigai elektronine forma. Tai būtų centrinio banko pinigai ir todėl nerizikingi. Šiuo metu grynieji pinigai yra vieninteliai centrinio banko pinigai, naudojami mažmeniniams mokėjimams. Skaitmeninis euras būtų papildomas būdas atlikti mokėjimus eurais – jis ne pakeistų grynuosius pinigus, bet juos papildytų. Skaitmeninis euras būtų konvertuojamas (santykiu vienas su vienu) į visas kitas euro formas, pavyzdžiui, banknotus.

Daugiau apie skaitmeninį eurą
Kokie būtų skaitmeninio euro privalumai?

Skaitmeninis euras sujungtų skaitmeninės mokėjimo priemonės efektyvumą ir centrinio banko pinigų saugumą. Tai padėtų ES išlikti nepriklausomai nuo skaitmeninių mokėjimo priemonių, sukurtų ir valdomų ne euro zonoje. Jis taip pat užtikrintų finansinį stabilumą ir monetarinį suverenumą ir padėtų išlaikyti pasitikėjimą mokėjimais skaitmeniniame amžiuje.

Kodėl skaitmeninis euras nebūtų kriptoturtas ar stabilizuotoji virtualioji valiuta?

Kriptoturtas iš esmės skiriasi nuo centrinio banko pinigų: jo kaina labai stipriai svyruoja, todėl sudėtinga jį naudoti kaip atsiskaitymo priemonę ar apskaitos vienetą. Kriptoturtas neturi savosios vertės ir jo neužtikrina jokia viešoji institucija. Yra panašių nuogąstavimų ir dėl stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų (angl. stablecoins): jų patikimumas galiausiai priklauso nuo emitento ir turto, kuriuo jos užtikrinamos. Jos taip pat yra priklausomos nuo to, ar emitentas įvykdys savo pažadą laikui bėgant išlaikyti stabilią jų vertę.

O štai skaitmeninis euras būtų centrinio banko pinigai. Tai reiškia, kad jį leistų centrinis bankas ir jis būtų sukurtas taip, kad atitiktų piliečių poreikius: privatumo užtikrinimą ir nerizikingumą.

Kaip galėtų atrodyti skaitmeninis euras?

Eurosistemos ekspertai nustatė keletą pagrindinių savybių, kurios padėtų mums įsivaizduoti, koks galėtų būti skaitmeninis euras. Tarp jų yra lengvas skaitmeninio euro prieinamumas, patvarumas, saugumas, efektyvumas, privatumas ir atitiktis teisės aktams. Skaitmeninis euras būtų sukurtas taip, kad būtų suderinamas su jau siūlomomis mokėjimo paslaugomis ir prisidėtų teikiant europinių mokėjimų bei kitas paslaugas vartotojams.

Kodėl ECB planuoja atnaujinti eurų banknotų dizainą?

ECB ir Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai yra atsakingi už eurų banknotų patikimumą ir visuomenės pasitikėjimo jais išsaugojimą. 2021 m. gruodžio mėn. ECB pradėjo nagrinėti naujos eurų banknotų temos ir naujo dizaino klausimą, siekdamas, kad banknotai taptų patrauklesni Europos gyventojams ir kad banknotams bei jų apsaugos priemonėms būtų pasitelktos geriausios turimos technologijos.

Galutinis sprendimas dėl naujų banknotų gamybos ir išleidimo bus priimtas tik tada, kai 2024 m. bus baigtas dizaino atnaujinimo procesas.

Pranešimas spaudai apie dizaino atnaujinimo procesą
Ar 500 eurų banknotais vis dar galima atsiskaityti?

500 eurų banknotai į apyvartą nebeleidžiami, tačiau jie tebėra teisėta mokėjimo priemonė, tad vis dar galite juos naudoti kaip atsiskaitymo ir kaupimo priemonę.

Daugiau apie 500 eurų banknotą
Ar galiu naudoti eurų banknotų atvaizdus?

Eurų banknotų atvaizdų naudojimui neprofesionaliems tikslams mūsų išankstinio sutikimo nereikia, jeigu laikomasi visų galiojančių taisyklių (visų pirma Sprendimo ECB/2013/10 2 straipsnio). Taip siekiama užtikrinti, kad atvaizdo niekada nebūtų galima supainioti su tikru banknotu, nes tai pakenktų pasitikėjimui eurais.

Jei didelės skiriamosios gebos eurų banknotų atvaizdus norite naudoti profesiniais tikslais, turite kreiptis į mus el. pašto adresu Euro-Banknotes-Images@ecb.europa.eu, kad galėtume įvertinti jūsų prašymą. Jei jūsų prašymas bus patenkintas, jums bus išsiųsti atitinkami elektroniniai atvaizdai.

Kas yra TARGET2?

TARGET2 yra ECB ir nacionalinių centrinių bankų sukurta ir valdoma mokėjimų sistema. Tai yra centrinių ir komercinių bankų dažniausiai naudojama platforma didelės apimties mokėjimams vykdyti. ECB ir nacionaliniai centriniai bankai negali teikti informacijos apie atskirų, tiek atliekamų euro zonoje, tiek tarptautinių, banko pervedimų statusą.

Daugiau informacijos apie TARGET2
Kas yra TIPS?

TIPS – tai rinkos infrastruktūros paslauga, kurią 2018 m. pradėjo teikti ECB ir nacionaliniai centriniai bankai. Ja naudodamiesi, mokėjimo paslaugų teikėjai gali visą parą vykdyti lėšų pervedimus realiu laiku savo klientams. Naudojantis TIPS, momentiniai mokėjimai dabar gali būti atliekami greitai ir saugiai.

Daugiau informacijos apie momentinių mokėjimų vykdymą
Ar turite daugiau klausimų apie eurus ir mūsų mokėjimo sistemas?

Kokia mūsų grynųjų pinigų strategija? Kodėl grynieji pinigai svarbūs? Kokie atsiskaitymo būdai populiarūs euro zonoje?

Čia rasite atsakymus į šiuos klausimus

Kodėl mokėjimo sistemos yra tokios svarbios?

Apsilankykite mūsų svetainės skiltyje, skirtoje mokėjimams ir rinkoms

Klimato kaita

Koks yra klimato kaitos poveikis pinigų politikai?

Dažnesnės ir stipresnės stichinės nelaimės daro neigiamą poveikį ekonomikai ir finansų sistemai. Jos gali turėti įtakos ekonomikos augimui, infliacijai ir tam, kaip pinigų politika paveikia žmones ir verslą. Tai atsiliepia kainų stabilumui, t. y. pagrindiniam ECB tikslui. Todėl į savo pinigų politikos sąrangą įtraukėme ir su klimato kaita susijusius klausimus.

Kaip, priimant pinigų politikos sprendimus, atsižvelgiama į klimato kaitos klausimus?
Kas yra ECB kovos su klimato kaita centras?

Kovos su klimato kaita centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su įvairiais ECB veiklos padaliniais, naudoja ECB sukauptas žinias ir formuoja mūsų klimato darbotvarkę. Centro veikla yra įvairi – nuo pinigų politikos iki rizikos ribojimo funkcijų. Taip pat nusprendėme dalį ECB nuosavų lėšų portfelio investuoti į Tarptautinio atsiskaitymų banko valdomą žaliųjų obligacijų eurais fondą.

Pranešimas spaudai apie Kovos su klimato kaita centrą
Kaip ECB planuoja pasiekti, kad jo pinigų politika taptų labiau „žalioji“?

Atlikusi savo strategijos peržiūrą, ECB valdančioji taryba patvirtino plataus užmojo veiksmų planą, pagal kurį į savo darbą įtrauksime klimato kaitos klausimą.

Pranešimas spaudai dėl veiksmų plano, siekiant į pinigų politikos strategiją įtraukti klimato kaitos klausimą
Ar ECB investuoja į žaliąsias obligacijas?

Šiuo metu ECB turi maždaug penktadalį reikalavimus atitinkančių įmonių žaliųjų obligacijų. Žaliosios obligacijos paprastai išleidžiamos tokiuose sektoriuose kaip komunalinės paslaugos, infrastruktūra, transportas ir statyba. Šių sektorių bendrovės leidžia žaliąsias obligacijas siekdamos finansuoti veiksmingesnių technologijų diegimą, sumažinti savo anglies pėdsaką ir perorientuoti savo energetikos portfelius į atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Nors centriniai bankai nėra pagrindiniai kovotojai su klimato kaita, akivaizdu, kad tai yra veiksnys, kuris daro poveikį mūsų pagrindiniam tikslui palaikyti kainų stabilumą ir mūsų pinigų politikos strategijai.

Norite sužinoti daugiau apie tai, kaip ECB sprendžia klimato kaitos klausimą?

Daugiau apie klimato kaitą ir ECB
Kodėl bankams turėtų rūpėti klimato kaita?

Su klimatu ir aplinka susijusi rizika bankams tampa vis svarbesnė. Sužinokite, kaip ekstremalios oro sąlygos gali paveikti bankus ir ką jie gali padaryti, kad išlaikytų svarbų savo, kaip skolintojų, vaidmenį ir prisidėtų prie perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

Vaizdo įrašas – kodėl bankams turėtų rūpėti klimato kaita? Pranešimas spaudai „ECB Bankų priežiūros tarnyba pradeda 2022 m. su klimato rizika susijusį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis“

Mūsų atsakas į koronavirusą

Koks buvo ECB atsakas reaguojant į prasidedančią koronaviruso (COVID-19) pandemiją?

2020 ir 2021 m. ECB parengė keletą pinigų politikos ir bankų priežiūros srities priemonių, skirtų pandemijos poveikiui euro zonos ekonomikai sušvelninti ir visiems Europos piliečiams paremti.

Mūsų atsakas į pandemiją

2022 m. vasario 10 d. paskelbėme apie paskutinių laikinų paramos priemonių, kuriomis vis dar gali naudotis bankai, galiojimo pabaigą.

Šiuose DUK pateikiama išsami informacija apie su pandemija susijusias priemones, kurias ECB Bankų priežiūros tarnyba įgyvendino 2020 ir 2021 m.

Kas yra PEPP?

Specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP) yra turto pirkimo programa, pradėta vykdyti 2020 m. kovo mėn. siekiant padėti sušvelninti neigiamą koronaviruso pandemijos poveikį. Šios programos tikslas buvo padėti piliečiams, bendrovėms ir vyriausybėms gauti jiems reikalingų lėšų palankiomis sąlygomis ir taip padėti ekonomikai atlaikyti pandemijos sukeltus sunkumus.

Kas yra specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP)? Pranešimas spaudai apie SPPP
Kaip ECB palaiko galimybes gauti kreditą?

Suteikėme bankams galimybę gauti ilgalaikį finansavimą, kad paskatintume skolinimą namų ūkimas ir bendrovėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones. Už šį finansavimą imamos palūkanos buvo sumažintos – taip bankai buvo skatinami didinti skolinimą. Be to, išplėtėme turto, kurį bankai galėjo naudoti kaip įkaitą, sąrašą. Šį įkaitą naudojame kaip apsidraudimą, kai bankai iš mūsų skolinasi. Taikomos kartu, šios priemonės pandemijos metu padėjo palaikyti bankų skolinimą namų ūkiams ir įmonėms.

Skaityti – kas yra įkaitas?
Kaip ECB tikrina, su kokia IT ir kibernetine rizika susiduria bankai?

Pandemijos metu padidėjo ECB gaunamų pranešimų apie kibernetinius incidentus skaičius – palyginti su 2019 m., 2020 m. pranešimų padaugėjo 54 %. Labai svarbu nuo išpuolių ir atjungimo apsaugoti ypatingos svarbos paslaugas (pvz., prieigą prie finansų sistemos). Naudodamasis pranešimų apie kibernetinius incidentus sistema ir atsižvelgdamas į jungtinių priežiūros grupių vykdomos bankų metinės apklausos apie IT rizikas rezultatus, ECB, siekdamas, kad ES finansų sektorius taptų stipresnis ir atsparesnis skaitmeninėje plotmėje, įvertina bankų patiriamą IT riziką ir vertina, kaip jie šią riziką valdo.

Skaitykite mūsų straipsnį „IT ir kibernetinė rizika – nuolatinis iššūkis“
Ar bankams leidžiama išmokėti dividendus?

Atsižvelgdamas į dėl pandemijos padidėjusį sisteminį neapibrėžtumą ir ekonominę įtampą, 2020 m. kovo 27 d. ECB kaip išimtinę priemonę rekomendavo bankams laikinai sustabdyti visų piniginių dividendų mokėjimą ir akcijų atpirkimą. Siekiant užtikrinti apdairų kapitalo planavimą ir bankų gebėjimą remti ekonomiką, buvo būtina išsaugoti kapitalą. 

2021 m. liepos 23 d. ECB nusprendė tos rekomendacijos dėl dividendų nepratęsti po 2021 m. rugsėjo mėn.

Būkite atidūs!

Sukčiavimas – netinkamas ECB pavadinimo ir logotipo naudojimas

ECB neteikia komercinio banko paslaugų. Mūsų tapatybe kartais piktnaudžiaujama atliekant netikrus finansinius sandorius ar kitą nesąžiningą veiklą. Be to, siekiant apgauti gali būti minimi mūsų darbuotojai ar jais apsimetama, taip pat gali būti netinkamai naudojamas ECB pavadinimas ir logotipas.

Daugiau apie netinkamą ECB pavadinimo naudojimą ir kaip nuo to apsisaugoti

Vartotojų apsauga ir kova su pinigų plovimu – ne ECB įgaliojimų sritis

Tokios užduotys kaip bankų ir jų klientų santykiai (vartotojų apsauga) ir kova su pinigų plovimu nepatenka į mūsų atsakomybės sritį ir priklauso nacionalinių priežiūros institucijų kompetencijai.

Informacija apie pinigų plovimo prevenciją

Kaip galite su mumis susisiekti?

Su mūsų uždaviniais ir veikla susijusius klausimus, pastabas ar pasiūlymus galite siųsti el. paštu arba įprastu paštu bet kuria iš 24 oficialiųjų ES kalbų. Be to, mums galite ir paskambinti: pirmadieniais–penktadieniais 10.00–12.00 val. ir 14.00–16.00 val. Vidurio Europos laiku.

Visi šios dalies puslapiai