European Central Bank - eurosystem
Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
Christine Lagarde
The President of the European Central Bank
Luis de Guindos
Vice-President of the European Central Bank
  • PRANEŠIMAS DĖL PINIGŲ POLITIKOS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2023 m. spalio 26 d., Atėnai

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Noriu padėkoti valdytojui p. Stournarasui už svetingumą ir išreikšti ypatingą padėką visiems jo darbuotojams už šiandien puikiai suorganizuotą Valdančiosios tarybos posėdį.

Valdančioji taryba šiandien nusprendė visų trijų ECB pagrindinių palūkanų normų nekeisti. Gaunama informacija iš esmės patvirtino mūsų ankstesnį vertinimą dėl vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos. Vis dar numatoma, kad infliacija toliau bus per didelė pernelyg ilgai, tebėra didelis ir vidaus kainų spaudimas. Kartu pažymėtina, kad rugsėjo mėn. infliacija gerokai sumažėjo, įskaitant ir dėl stiprių bazės efektų, tebemažėjo ir dauguma grynosios infliacijos rodiklių. Ir toliau yra stipriai juntamas ankstesnių palūkanų normų didinimų poveikis finansavimo sąlygoms. Tai vis labiau slopina paklausą ir taip padeda mažinti infliaciją.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamiesi dabartiniu savo vertinimu, manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Savo būsimais sprendimais užtikrinsime, kad mūsų politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga.

Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Euro zonos ekonomika tebėra silpna. Iš neseniai gautos informacijos matyti, kad apdirbamosios gamybos produkcija toliau mažėjo. Sumažėjusi užsienio paklausa ir griežtesnės finansavimo sąlygos vis stipriau veikia investavimą ir vartojimo išlaidas. Augimas tebelėtėja ir paslaugų sektoriuje. Tai daugiausia susiję su tuo, kad sulėtėjusi pramonės veikla daro įtaką ir kitiems sektoriams, silpsta anksčiau darytas skatinamasis ekonomikos atsivėrimo poveikis ir vis plačiau juntama didesnių palūkanų normų įtaka. Tikėtina, kad ekonomika tebebus silpna iki šių metų pabaigos. Tačiau toliau mažėjant infliacijai, atsigaunant namų ūkių realiosioms pajamoms ir didėjant euro zonos eksporto paklausai ekonomika per keletą ateinančių metų turėtų sustiprėti.

Ekonominį aktyvumą iki šiol palaiko stipri darbo rinka. Rugpjūčio mėn. nedarbo lygis tebebuvo istoriškai žemas – 6,4 proc. Kita vertus, yra ženklų, rodančių, kad darbo rinka silpnėja. Sukuriama mažiau naujų darbo vietų, taip pat ir paslaugų sektoriuje – vėstanti ekonomika pamažu daro poveikį ir užimtumui.

Slūgstant energijos krizei, vyriausybės turėtų tęsti atitinkamų priemonių nutraukimą. Tai būtina, siekiant, kad vidutiniu laikotarpiu nedidėtų infliacinis spaudimas, antraip gali prireikti dar griežtesnės pinigų politikos. Fiskalinė politika turėtų būti nukreipta į mūsų ekonomikos produktyvumo didinimą ir nuoseklų didelės valdžios sektoriaus skolos mažinimą. Euro zonos tiekimo pajėgumams didinti skirtos investicijos ir struktūrinės reformos, kurias įgyvendinti padėtų visapusiškas programos „Next Generation EU“ įvykdymas, gali prisidėti mažinant kainų spaudimą vidutiniu laikotarpiu ir kartu remti žaliąją bei skaitmeninę pertvarką. Tam reikėtų iki šių metų pabaigos užbaigti ES ekonomikos valdymo sistemos reformą ir paspartinti kapitalo rinkų sąjungos kūrimo bei bankų sąjungos sukūrimo procesą.

Infliacija

Rugsėjo mėn. infliacija sumažėjo iki 4,3 proc. ir buvo beveik visu procentiniu punktu mažesnė nei rugpjūčio mėn. Artimiausiu laikotarpiu ji turėtų dar sumažėti, nes 2022 m. rudenį fiksuotas staigus energijos ir maisto produktų kainų kilimas nebeturės įtakos metiniam infliacijos lygiui. Rugsėjo mėn. lėčiau kilo įvairios kainos. Vėl lėčiau kilo – nors ir tebėra istoriškai aukštos – maisto produktų kainos. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, energijos kainos sumažėjo 4,6 proc., tačiau neseniai vėl pakilo ir tapo mažiau nuspėjamos dėl atsinaujinusios geopolitinės įtampos.

Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, rugsėjo mėn. sumažėjo iki 4,5 proc. (rugpjūčio mėn. buvo 5,3 proc.). Mažėjimą skatino gerėjančios tiekimo sąlygos, anksčiau mažėjusių energijos kainų poveikis ir griežtesnės pinigų politikos poveikis paklausai ir bendrovių kainų nustatymo galiai. Prekių ir paslaugų kainos kilo gerokai mažiau – atitinkama infliacija sumažėjo iki 4,1 proc. ir 4,7 proc., o paslaugų kainų kilimą mažino dar ir stiprūs bazės efektai. Be to, slūgsta kainų spaudimas turizmo ir kelionių sektoriuose.

Toliau mažėja dauguma grynosios infliacijos rodiklių. Kita vertus, vidaus kainų spaudimas tebėra stiprus, o tai rodo ir didėjančią kylančio darbo užmokesčio svarbą. Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių svyruoja ties 2 proc., tačiau kai kurie rodikliai tebėra padidėję ir juos reikia atidžiai stebėti.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva vis dar siejama su lėtesnio augimo rizika. Augimas gali būti lėtesnis, jei paaiškės, kad pinigų politikos poveikis yra stipresnis, nei tikėtasi. Augimą slopintų ir silpnesnė pasaulio ekonomika. Nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir po teroristinių išpuolių Izraelyje kilęs tragiškas konfliktas yra pagrindiniai geopolitinės rizikos šaltiniai. Dėl to gali sumažėti įmonių ir namų ūkių pasitikėjimas ir padidėti jų neužtikrintumas dėl ateities ir gali dar prislopti augimas. Ir atvirkščiai, augimas gali būti didesnis, nei numatoma, jei dėl vis dar atsparios darbo rinkos ir didėjančių realiųjų pajamų didės gyventojų ir įmonių pasitikėjimas bei išlaidos arba jei stipriau, nei tikėtasi, augs pasaulio ekonomika.

Didesnės infliacijos riziką galėtų kelti didesnės energijos ir maisto sąnaudos. Padidėjusi geopolitinė įtampa gali padidinti energijos kainas artimiausiu laikotarpiu ir sumažinti vidutinio laikotarpio perspektyvos apibrėžtumą. Dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų ir intensyvėjančios platesnio masto klimato krizės maisto produktų kainos gali padidėti labiau, negu tikėtasi. Mūsų tikslinį lygį nuolat viršijantys infliacijos lūkesčiai arba didesnis, negu tikėtasi, darbo užmokesčio ar pelno maržų kilimas gali irgi padidinti infliaciją, taip pat ir vidutiniu laikotarpiu. Mažesnė paklausa, pavyzdžiui, dėl stipresnio pinigų politikos poveikio arba dėl pablogėjusių ekonominių sąlygų kitose pasaulio dalyse padidėjus geopolitinei rizikai, priešingai, padėtų sumažinti kainų spaudimą, ypač vidutiniu laikotarpiu.

Finansų ir pinigų aplinkos raida

Nuo mūsų praėjusio posėdžio ilgesnės trukmės palūkanų normos gerokai padidėjo, o tai rodo, kad jos labai padidėjo kitose didžiosiose ekonomikose. Mūsų pinigų politika tebedaro stiprų poveikį bendresnėms finansavimo sąlygoms. Pabrango finansavimasis bankams, o rugpjūčio mėn. vėl padidėjo įmonių ir hipotekos paskolų palūkanų normos – atitinkamai iki 5,0 proc. ir 3,9 proc.

Padidėjus kredito palūkanų normai ir dėl to sumažėjus planuojamoms investicijoms ir būstų įsigijimui, trečiąjį ketvirtį dar daugiau smuko kredito paklausa – tai nurodoma mūsų naujausioje bankų apklausoje dėl skolinimo sąlygų. Be to, buvo dar sugriežtinti paskolų reikalavimai įmonėms ir namų ūkiams. Bankams vis didesnį susirūpinimą kelia klientų patiriama rizika, o ir patys bankai yra vis mažiau linkę prisiimti riziką.

Esant tokioms sąlygoms, kreditų dinamika dar sulėtėjo. Labai smuko paskolų įmonėms metinis augimo tempas – nuo 2,2 proc. liepos mėn. iki 0,7 proc. rugpjūčio mėn. ir 0,2 proc. rugsėjo mėn. Vangus tebebuvo ir paskolų namų ūkiams augimo tempas, rugpjūčio mėn. sumažėjęs iki 1,0 proc., o rugsėjo mėn. – iki 0,8 proc. Esant vangiam skolinimui ir sumažėjus Eurosistemos balansui, metinis P3 augimo tempas rugpjūčio mėn. nukrito iki –1,3 proc. – žemiausio lygio nuo euro įvedimo – ir rugsėjo mėn. vis dar tebuvo –1,2 proc.

Išvada

Valdančioji taryba šiandien nusprendė visų trijų ECB pagrindinių palūkanų normų nekeisti. Gaunama informacija iš esmės patvirtino mūsų ankstesnį vertinimą dėl vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos. Vis dar numatoma, kad infliacija toliau bus per didelė pernelyg ilgai, tebėra didelis ir vidaus kainų spaudimas. Kartu pažymėtina, kad rugsėjo mėn. infliacija gerokai sumažėjo, įskaitant ir dėl stiprių bazės efektų, tebemažėjo ir dauguma grynosios infliacijos rodiklių. Ir toliau yra stipriai juntamas ankstesnių palūkanų normų didinimų poveikis finansavimo sąlygoms. Tai vis labiau slopina paklausą ir taip padeda mažinti infliaciją.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamiesi dabartiniu savo vertinimu, manome, kad palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės laiku sugrąžinti infliaciją į mūsų siekiamą lygį. Kad tai įvyktų, savo būsimais sprendimais užtikrinsime, kad ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis.

Bet kokiu atveju, esame pasirengę koreguoti visas pagal mums suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai