European Central Bank - eurosystem
Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
Christine Lagarde
The President of the European Central Bank
Luis de Guindos
Vice-President of the European Central Bank
  • PRANEŠIMAS DĖL PINIGŲ POLITIKOS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2023 m. birželio 15 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Infliacija mažėja, tačiau numatoma, kad ji dar pernelyg ilgai bus pernelyg didelė. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį, todėl Valdančioji taryba šiandien nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais.

Palūkanas pakėlėme atsižvelgę į atnaujintą infliacijos perspektyvos vertinimą, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Pagal birželio mėn. makroekonomines prognozes, Eurosistemos ekspertai numato, kad bendroji infliacija 2023 m. vidutiniškai bus 5,4 proc., 2024 m. – 3,0 proc., o 2025 m. – 2,2 proc. dydžio. Tebejuntamas stiprus bazinis kainų spaudimas, nors jau yra šiokių tokių švelnėjimo požymių. Ekspertai padidino infliacijos, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozes, ypač šių ir kitų metų, atsižvelgdami į ankstesnius netikėtai didesnius rodiklius ir aktyvios darbo rinkos poveikį dezinfliacijos greičiui. Dabar ekspertai numato, kad ši infliacija 2023 m. bus 5,1 proc., o 2024 ir 2025 m. sumažės atitinkamai iki 3,0 ir 2,3 proc. Be to, ekspertai šiek tiek sumažino ekonomikos augimo šiais ir kitais metais prognozes. Dabar jie numato, kad 2023 m. ekonomika augs 0,9 proc., 2024 m. – 1,5 proc., o 2025 m. – 1,6 proc.

Kartu jau yra stipriai juntamas mūsų anksčiau padidintų palūkanų normų poveikis finansavimo sąlygoms; jis pamažu plinta ir visoje ekonomikoje. Staigiai išaugo skolinimosi išlaidos ir lėtėja paskolų augimas. Griežtesnės finansavimo sąlygos yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios numatomas infliacijos mažėjimas link mūsų tikslinio lygio – jos turėtų vis stipriau slopinti paklausą.

Savo būsimais sprendimais sieksime užtikrinti, kad ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį, ir tokį jų lygį palaikysime tol, kol to reikės. Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų ir toliau pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.

Valdančioji taryba patvirtina, kad nuo 2023 m. liepos mėn. ji nebevykdys reinvestavimo pagal turto pirkimo programą.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Pastaraisiais mėnesiais fiksuotas euro zonos ekonomikos sąstingis. Kaip ir praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, 2023 m. pirmąjį ketvirtį, smuktelėjus privačiam bei valdžios sektoriaus vartojimui, ekonomika susitraukė 0,1 proc. Artimiausiu metu ekonomikos augimas turėtų būti nedidelis, bet vėliau šiais metais, mažėjant infliacijai ir nykstant pasiūlos sutrikimams, jis turėtų padidėti. Įvairių ūkio sektorių sąlygos yra nevienodos: apdirbamosios gamybos sektorius tebesilpsta, iš dalies dėl mažesnės pasaulinės paklausos ir euro zonoje taikomų griežtesnių finansavimo sąlygų, o paslaugų sektorius vis dar yra atsparus.

Darbo rinka tebėra stabili. Šių metų pirmąjį ketvirtį sukurta milijonas naujų darbo vietų, o nedarbo lygis balandžio mėn. buvo istoriškai žemo – 6,5 proc. – lygio. Padidėjo ir vidutinis dirbtų valandų skaičius, nors jis vis dar yra šiek tiek mažesnis nei iki pandemijos.

Slūgstant energijos krizei, vyriausybės turėtų neatidėliodamos ir suderintai nutraukti atitinkamas paramos priemones, kad būtų išvengta infliacinio spaudimo kilimo vidutiniu laikotarpiu, galinčio nulemti stipresnį pinigų politikos atsaką. Fiskaline politika turėtų būti siekiama padaryti mūsų ekonomiką produktyvesnę ir nuosekliai sumažinti didelę valdžios sektoriaus skolą. Politika, orientuota į euro zonos tiekimo (ypač energetikos sektoriuje) pajėgumo didinimą, vidutiniu laikotarpiu taip pat gali padėti sumažinti kainų spaudimą. Taip pat reikėtų netrukus užbaigti ES ekonomikos valdymo sistemos reformą.

Infliacija

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, gegužės mėn. infliacija dar sumažėjo – iki 6,1 proc. (balandžio mėn. buvo 7,0 proc.). Tai vyko įvairiuose sektoriuose. Balandžio mėn. didėjusi, energijos kainų infliacija pradėjo vėl mažėti ir gegužės mėn. buvo neigiama. Maisto produktų kainų infliacija vėl sumažėjo, tačiau vis dar buvo didelė – 12,5 proc.

Infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos, gegužės mėn. mažėjo antrą mėnesį iš eilės ir buvo 5,3 proc. (balandžio mėn. – 5,6 proc.). Prekių kainų infliacija irgi toliau mažėjo – balandžio mėn. siekusi 6,2 proc., ji nukrito iki 5,8 proc. Pirmą kartą per keletą mėnesių sumažėjo paslaugų kainų infliacija – nuo 5,2 iki 5,0 proc. Tebejuntamas stiprus bazinis kainų spaudimas, nors jau yra šiokių tokių švelnėjimo požymių.

Kainas daugelyje sektorių vis dar didina anksčiau kilusios energijos sąnaudos. Per ekonomikos atsivėrimo laikotarpį susikaupusi paklausa taip pat toliau didina infliaciją, ypač paslaugų sektoriuje. Spaudimas darbo užmokesčiui, nors iš dalies dėl vienkartinių išmokų, tampa vis svarbesniu infliacijos šaltiniu. Šių metų pirmąjį ketvirtį atlygis vienam samdomajam darbuotojui padidėjo 5,2 proc., o sutartas darbo užmokestis pakilo 4,3 proc. Be to, kai kuriuose sektoriuose – ypač tuose, kur paklausa viršija pasiūlą, – bendrovėms pavyko išsaugoti santykinai didelį pelną. Nors dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių šiuo metu yra apie 2 proc., kai kurie rodikliai tebėra didesni ir juos reikia atidžiai stebėti.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo ir infliacijos perspektyva vis dar yra labai neapibrėžta. Lėtesnio augimo rizikos veiksniai apima nepateisinamą Rusijos karą prieš Ukrainą ir padidėjusias platesnio masto geopolitines įtampas – tai gali nulemti pasaulinės prekybos fragmentaciją ir taip paveikti euro zonos ekonomiką. Augimas gali būti lėtesnis ir tuo atveju, jei mūsų pinigų politikos poveikis būtų stipresnis, nei buvo prognozuota. Jei atsinaujintų įtampa finansų rinkose, finansavimo sąlygos gali tapti dar griežtesnės, nei manyta, o pasitikėjimas gali sumažėti. Be to, lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas galėtų dar sumažinti euro zonos ekonominį aktyvumą. Tačiau augimas gali būti didesnis, nei prognozuota, jei dėl stiprios darbo rinkos ir mažėjančio neapibrėžtumo žmonės ir įmonės ims labiau pasitikėti ir išleis daugiau. 

Vienas iš didesnės infliacijos rizikos veiksnių yra galintis atsinaujinti energijos ir maisto kainas didinantis spaudimas, be kita ko, susijęs su Rusijos karu prieš Ukrainą. Mūsų tikslinį lygį nuolat viršijantys infliacijos lūkesčiai arba didesnis, negu tikėtasi, darbo užmokesčio ar pelno maržų kilimas taip pat galėtų dar padidinti infliaciją, taip pat ir vidutiniu laikotarpiu. Neseniai kai kuriose šalyse sudaryti susitarimai dėl darbo užmokesčio taip pat padidino infliacijos didėjimo riziką. Tačiau atsinaujinus įtampai finansų rinkose infliacija, atvirkščiai, galėtų mažėti sparčiau, negu prognozuojama. Silpstanti paklausa, pavyzdžiui, dėl stipresnio pinigų politikos poveikio perdavimo, taip pat padėtų sumažinti kainų spaudimą, ypač vidutiniu laikotarpiu. Be to, infliacija sumažėtų sparčiau, jei krintančios energijos kainos ir mažesnis maisto kainų kilimas greičiau, nei šiuo metu tikimasi, persiduotų kitų prekių ir paslaugų kainoms.

Finansų ir pinigų aplinkos raida

Mūsų politikos griežtinimas tebedaro poveikį nerizikingoms palūkanų normoms ir finansavimo sąlygoms platesne prasme. Griežtėja finansavimosi sąlygos bankams, brangsta paskolos ir įmonėms bei namų ūkiams. Balandžio mėn. paskolų palūkanų normos buvo didžiausios per daugiau kaip dešimtmetį – įmonių paskoloms taikyta 4,4 proc., o hipotekos paskoloms – 3,4 proc. palūkanų norma.

Didesnės skolinimosi palūkanų normos, griežtesnės kreditavimo sąlygos bei sumažėjusi paskolų paklausa ir toliau slopino kreditų augimo tempą. Balandžio mėn. metinis paskolų įmonėms augimo tempas dar sumažėjo ir buvo 4,6 proc. Pokyčiai per mėnesį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo neigiami vidutiniškai nuo lapkričio mėn. Metinis paskolų namų ūkiams augimo tempas balandžio mėn. buvo 2,5 proc. ir padidėjo tik nežymiai, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Dėl vangesnio bankų skolinimo ir Eurosistemos balanso sumažėjimo metinis plačiojo pinigų junginio augimas toliau mažėjo ir balandžio mėn. buvo 1,9 proc. Plačiojo pinigų junginio pokyčiai per mėnesį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo neigiami nuo gruodžio mėn.

Atsižvelgdama į ECB pinigų politikos strategiją, Valdančioji taryba nuodugniai įvertino sąsajas tarp pinigų politikos ir finansinio stabilumo. Nuo 2022 m. gruodžio mėn. vykdytos peržiūros iki dabar finansinio stabilumo perspektyva tebėra sudėtinga. Dėl griežtesnių finansavimo sąlygų kyla bankų finansavimosi sąnaudos ir neapmokėtų paskolų kredito rizika. JAV bankų sistemoje pastaruoju metu kilusi įtampa ir jau minėti veiksniai galėtų sukelti sisteminę įtampą ir slopinti ekonomikos augimą trumpuoju laikotarpiu. Kitas finansų sektoriaus atsparumui neigiamos įtakos turintis veiksnys yra nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis. Jį dar labiau sustiprinti gali padidėjusi skolinimosi kaina ir galintis padidėti nedarbo lygis. Kita vertus, euro zonos bankų kapitalo ir likvidumo pozicijos yra tvirtos, o tai švelnina minėtas grėsmes finansiniam stabilumui. Makroprudencinė politika tebėra pirmoji gynybos linija saugantis nuo didėjančio finansinio pažeidžiamumo.

Išvada

Infliacija mažėja, tačiau numatoma, kad ji dar pernelyg ilgai bus pernelyg didelė. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį, todėl Valdančioji taryba šiandien nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais.

Savo būsimais sprendimais sieksime užtikrinti, kad ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį, ir tokį jų lygį palaikysime tol, kol to reikės. Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų ir toliau pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.

Bet kokiu atveju, esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai