SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
Frankfurtas prie Maino, 2018 m. sausio 25 d.

ĮVADINIS PRANEŠIMAS

Ponios ir ponai, visų pirma noriu jus pasveikinti sulaukus Naujųjų metų. Man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Šiandien jame dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Tebemanome, kad jos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma turto pirkimo programa.

Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – patvirtiname, kad turto už naujai nustatytą sumą – 30 mlrd. eurų per mėnesį – bus perkama iki 2018 m. rugsėjo pabaigos arba ilgiau, jei bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį. Jeigu perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, esame pasirengę padidinti turto pirkimo programos apimtį ir (arba) pailginti jos trukmę. Lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Eurosistema reinvestuos dar gana ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynojo turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga. Tai padės užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir tinkamą pinigų politikos poziciją.

Gaunama informacija patvirtina, kad ekonomikos augimas, 2017 m. antrąją pusę paspartėjęs labiau, negu tikėtasi, tebėra tvirtas. Stiprus ciklinis impulsas, tebemažėjantis ekonomikos sąstingis ir didėjantis pajėgumų panaudojimas dar labiau stiprina mūsų įsitikinimą, kad infliacija vėl pasieks mūsų norimą mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį. Kita vertus, vidaus kainų spaudimas bendrai tebėra nedidelis ir dar nėra įtikinančių jo stabilaus didėjimo požymių. Neseniai svyravęs valiutos kursas sukuria tam tikrą neapibrėžtumą, todėl reikia stebėti, kokio poveikio jis gali turėti vidutinio laikotarpio kainų stabilumo perspektyvai. Kad spaudimas grynajai infliacijai toliau stiprėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją, vis dar būtinas aukštas skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygis. Toks skatinimas teikiamas grynojo turto pirkimu, dideliu įsigyto turto kiekiu ir numatytu jo reinvestavimu, taip pat ir mūsų ateities gairėmis dėl palūkanų normų.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, realusis BVP padidėjo 0,7 %, beveik tiek pat, kiek ir antrąjį ketvirtį. Naujausi ekonominiai duomenys ir apžvalgų rezultatai rodo vis dar spartų ir plataus masto augimą metų pabaigoje. Mūsų pinigų politikos priemonės, palengvinusios finansinio įsiskolinimo mažinimą, toliau skatina vidaus paklausą. Asmeninį vartojimą skatina didėjantis, taip pat ir dėl anksčiau įgyvendintų darbo rinkos reformų, užimtumas ir augantis namų ūkių turtas. Dėl labai palankių finansavimo sąlygų, augančio įmonių pelningumo ir didelės paklausos tebedidėja verslo investicijos. Pastaraisiais ketvirčiais toliau didėjo investicijos į būstą. Be to, plataus masto pasaulinis augimas skatina euro zonos eksportą.

Vertinama, kad su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės yra subalansuota. Viena vertus, vis dar stiprus ciklinis impulsas artimiausiu laikotarpiu gali lemti ir daugiau teigiamų su augimu susijusių netikėtumų. Kita vertus, tebėra lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, daugiausia susijusi su pasauliniais veiksniais, įskaitant užsienio valiutų rinkų pokyčius.

2017 m. gruodžio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo 1,4 % (lapkričio mėn. – 1,5 %). Tai daugiausia susiję su energijos kainų raida. Vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, bendrosios infliacijos metinis augimo tempas ateinančiais mėnesiais greičiausiai svyruos ties dabartiniu lygiu. Grynosios infliacijos rodikliai iš dalies dėl specifinių veiksnių tebėra maži ir dar nėra įtikinančių jų stabilaus didėjimo požymių. Tačiau vidutiniu laikotarpiu, palaikomi mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo, atitinkamai mažėjančio sąstingio ir didėjančio darbo užmokesčio, jie turėtų pamažu didėti.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad platusis pinigų junginys (P3) toliau stabiliai didėja – jo metinis augimo tempas 2017 m. lapkričio mėn. buvo 4,9 % (spalio mėn. – 5,0 %) – dėl ECB pinigų politikos priemonių poveikio ir mažų alternatyviųjų sąnaudų, patiriamų turint likvidžiausias priemones. Plačiojo pinigų junginio didėjimą ir toliau labiausiai skatino siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimas: lapkričio mėn. jis buvo 9,1 % (spalio mėn. – 9,4 %).

Toliau gerėja paskolų privačiajam sektoriui rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Padidėjo paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas – 2017 m. lapkričio mėn. jis buvo 3,1 % (spalio mėn. – 2,9 %), o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas lapkričio mėn. buvo 2,8 % (spalio mėn. – 2,7 %). Euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų 2017 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatai rodo, kad paskolų augimą tebeskatina didėjanti paklausa ir toliau švelnėjančios skolinimo sąlygos.

Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., toliau labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir galimybės gauti finansavimą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat didėja kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia ir toliau išsaugoti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad infliacija būtų tvariai sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, kitose politikos srityse taip pat būtina imtis ryžtingų priemonių ilgalaikio ekonomikos augimo potencialui stiprinti ir pažeidžiamumui mažinti. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų euro zonos našumas bei augimo potencialas. Kalbant apie fiskalinę politiką, pasakytina, jog sparčiau ir platesniu mastu augant ekonomikai, reikėtų didinti fiskalines atsargas. Tai ypač aktualu šalims, kurių valdžios sektoriaus įsiskolinimas tebėra didelis. Visoms šalims būtų naudinga dar labiau pasistengti, kad valstybės finansų struktūra taptų palankesnė augimui. Visiškas, skaidrus ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas ir makroekonominio disbalanso procedūros taikymas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad padidėtų euro zonos ekonomikos atsparumas. Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas ir toliau yra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba palankiai vertina tebevykstančias diskusijas apie bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos kūrimo užbaigimą bei apie tolesnį ekonominės ir pinigų sąjungos integracijos didinimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai