Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
Frankfurtas prie Maino, 2017 m. sausio 19 d.

Ponios ir ponai, visų pirma noriu jus pasveikinti sulaukus Naujųjų metų. Man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Mes tebemanome, kad jos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomos turto pirkimo programos. Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – patvirtiname, kad tęsime turto pirkimą pagal turto pirkimo programą už 80 mlrd. eurų per mėnesį iki 2017 m. kovo pabaigos. Nuo 2017 m. balandžio mėn. iki gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį, turto ketinama pirkti už 60 mlrd. eurų per mėnesį. Bus ne tik perkama turto, bet ir reinvestuojamos pagrindinės pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių sumos, suėjus jų terminui.

Šiandien Valdančioji taryba taip pat priėmė sprendimus, kuriais sukonkretino, kaip pagal savo viešojo sektoriaus pirkimo programą Eurosistema pirks turtą, kurio pajamingumas yra mažesnis negu palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe. Šie sprendimai bus paskelbti atskirame pranešime spaudai 15.30 val. (Vidurio Europos laiku).

2016 m. gruodžio mėn. priimtais sprendimais dėl pinigų politikos pavyko išsaugoti labai palankias finansavimo sąlygas, būtinas, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu sugrįžtų į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį. Mūsų taikomos priemonės ir toliau padeda užtikrinti geras įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygas. Kaip ir buvo tikėtasi, pastaruoju metu padidėjo bendroji infliacija, daugiausia dėl energijos kainas veikiančių bazės efektų, tačiau spaudimas grynajai infliacijai tebebuvo nedidelis. Valdančioji taryba ir toliau laikys infliacijos pagal SVKI pokyčius nereikšmingais, jeigu bus manoma, kad jie yra trumpalaikiai arba nedaro poveikio vidutinio laikotarpio kainų stabilumo perspektyvai.

Kad euro zonoje sustiprėtų spaudimas infliacijai ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją, reikalingas labai aukštas skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygis. Prireikus reaguoti Valdančioji taryba imsis visų pagal įgaliojimus turimų priemonių, kad pasiektų savo tikslą. Ypač tuo atveju, jeigu perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, esame pasirengę padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,3 % (panašiai kaip ir antrąjį ketvirtį). Gaunami duomenys, konkrečiau – apklausų rezultatai, rodo, kad 2016 m. paskutinį ketvirtį ekonomika augo šiek tiek sparčiau. Vertindami ateities perspektyvas, tikimės, kad ekonomikos plėtra toliau stiprės. Mūsų pinigų politikos priemonių poveikis skatina vidaus paklausą ir palengvina tebevykstantį finansinio įsiskolinimo mažinimą. Investicijų atsigavimą vis dar skatina labai palankios finansavimo sąlygos ir didėjantis įmonių pelningumas. Be to, dėl, be kitų dalykų, anksčiau įgyvendintų struktūrinių reformų toliau didėjantis užimtumas daro teigiamą poveikį asmeniniam vartojimui, nes auga namų ūkių realiosios disponuojamosios pajamos. Taip pat yra ženklų, kad šiek tiek labiau atsigauna pasaulio ekonomika. Vis dėlto vertinama, kad euro zonos ekonomikos augimą slopins vangiai įgyvendinamos struktūrinės reformos ir nebaigti koreguoti įvairių sektorių balansai. Atsižvelgiant į tai, euro zonos ekonomikos perspektyva vis dar siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, daugiausia susijusia su pasauliniais veiksniais.

Remiantis Eurostato duomenimis, 2016 m. gruodžio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje smarkiai padidėjo – iki 1,1 % (lapkričio mėn. ji buvo 0,6 %). Tai daugiausia susiję su labai padidėjusiu metiniu energijos kainų lygiu, nors dar nėra ženklų, užtikrintai rodančių grynosios infliacijos kilimo tendenciją. Sprendžiant pagal dabartines naftos ateities sandorių kainas, tikėtina, kad artimiausiu metu bendrosios infliacijos lygis dar didės – daugiausia dėl metinio energijos kainų kitimo tempo. Tačiau vidutiniu laikotarpiu grynosios infliacijos rodikliai turėtų didėti nuosekliau dėl mūsų pinigų politikos priemonių, numatomo ekonomikos atsigavimo ir atitinkamai mažėsiančio sąstingio.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad platusis pinigų junginys (P3) toliau stabiliai didėja: jo metinis augimo tempas 2016 m. lapkričio mėn. buvo 4,8 % (spalio mėn. – 4,4 %). Kaip ir praėjusiais mėnesiais, metinį P3 augimą labiausiai skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas lapkričio mėn. buvo 8,7 % (spalio mėn. – 8,0 %).

Toliau gerėjo paskolų augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas 2016 m. lapkričio mėn. buvo 2,2 % (spalio mėn. – 2,1 %). Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas lapkričio mėn. sudarė 1,9 % (spalio mėn. – 1,8 %). Nors bankų teikiamų kreditų raida teberodo uždelstą ryšį su verslo ciklu, kredito riziką ir tebevykstantį finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimą, stiprėjant nuo 2014 m. birželio mėn. taikomų pinigų politikos priemonių poveikiui, labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir didėja kredito srautai visoje euro zonoje. Euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų 2016 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatai rodo, kad paskolų teikimo įmonėms sąlygos iš esmės stabilizuojasi, o visų kategorijų paskolų paklausa toliau sparčiai didėjo.

Apibendrinant galima pasakyti, jog tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia ir toliau išsaugoti labai aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad infliacija būtų kuo greičiau tvariai sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Siekiant, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, daug ryžtingesnių priemonių būtina imtis kitose srityse tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis. Reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų investicijos, darbo našumas ir potencialios gamybos apimties augimas euro zonoje. Struktūrines reformas būtina įgyvendinti visose euro zonos šalyse. Reformos ypač reikalingos verslo aplinkai pagerinti, sukuriant ir tinkamą viešojo sektoriaus infrastruktūrą. Be to, daugiausia dėmesio turi būti skiriama dabartinių investicinių iniciatyvų sustiprinimui, taip pat spartesniam kapitalo rinkų sąjungos kūrimui ir reformoms, padėsiančioms sumažinti neveiksnių paskolų apimtį. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau ir toliau turi būti laikomasi Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad būtų užtikrintas pasitikėjimas fiskaline sistema. Kartu yra labai svarbu, jog visos šalys dar labiau stengtųsi padaryti fiskalinės politikos struktūrą palankesnę augimui.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai