SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
Frankfurtas prie Maino, 2017 m. spalio 26 d.

ĮVADINIS PRANEŠIMAS

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Šiandien jame dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, šiandien atlikome išsamų infliacijos perspektyvos, su ja susijusios rizikos ir mūsų pinigų politikos pozicijos vertinimą ir, siekdami kainų stabilumo, priėmėme šiuos sprendimus.

Pirma, pagrindinių ECB palūkanų normų nekeitėme. Tebemanome, kad jos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomi grynojo turto pirkimai.

Antra, kalbėdami apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymime, kad pagal turto pirkimo programą (TPP) turto pirkimą už dabartinę 60 mlrd. eurų per mėnesį sumą tęsime iki 2017 m. gruodžio pabaigos. Nuo 2018 m. sausio mėn. grynojo turto pirkimus planuojame vykdyti už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą iki 2018 m. rugsėjo pabaigos arba ilgiau, jei bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį. Jeigu perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, ketiname padidinti TPP apimtį ir (arba) trukmę.

Trečia, lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Eurosistema reinvestuos ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynojo turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga. Tai padės užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir tinkamą pinigų politikos poziciją.

Ir ketvirta, nusprendėme toliau vykdyti pagrindines ir 3 mėn. ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas kaip fiksuotųjų palūkanų normų konkursus, paskirstant visą sumą, tol, kol bus reikalinga, bet ne trumpiau kaip iki 2019 m. paskutinio atsargų laikymo laikotarpio pabaigos.

Šiandien sprendimai dėl pinigų politikos buvo priimti siekiant išsaugoti labai palankias finansavimo sąlygas, vis dar reikalingas, kad infliacija tvariai grįžtų į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį. Mūsų turto pirkimo programos perkalibravimas rodo stiprėjantį įsitikinimą, kad infliacija pamažu pasieks mūsų norimą lygį, kadangi labiau spartėja ir plečiasi ekonomikos augimas, šiek tiek gerėja grynosios infliacijos rodikliai, o mūsų pinigų politikos priemonių poveikis toliau veiksmingai perduodamas finansavimo sąlygoms realiojoje ekonomikoje. Tačiau vidaus kainų spaudimas bendrai tebėra vangus, o ekonomikos perspektyva ir infliacijos raida vis dar priklauso nuo skatinimo pinigų politikos priemonėmis. Kad spaudimas grynajai infliacijai toliau stiprėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją, vis dar būtinas aukštas skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygis. Toks skatinimas teikiamas papildomu grynojo turto pirkimu, dideliu įsigyto turto kiekiu ir numatytu jo reinvestavimu, taip pat ir mūsų ateities gairėmis dėl palūkanų normų.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. Euro zonos ekonomikos augimas tebėra tvirtas ir apima daugelį šalių bei sektorių. 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, realusis BVP padidėjo 0,7 % (2017 m. pirmąjį ketvirtį –  0,6 %). Naujausi duomenys ir apklausų rezultatai rodo, kad ekonomikos augimo pagreitis nemažėjo ir šių metų antrąją pusę. Mūsų pinigų politikos priemonės palengvino finansinio įsiskolinimo mažinimą ir toliau skatina vidaus paklausą. Asmeninį vartojimą skatina didėjantis, taip pat ir dėl anksčiau įgyvendintų darbo rinkos reformų, užimtumas ir augantis namų ūkių turtas. Verslo investicijų atsigavimui vis dar turi įtakos labai palankios finansavimo sąlygos ir augantis įmonių pelningumas. Taip pat padidėjo investicijos į statybas. Be to, vis labiau atsigaunant pasaulio ekonomikai, didėja euro zonos eksportas.

Su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės tebėra subalansuota. Viena vertus, stiprus ciklinis impulsas, kaip rodo pastarojo meto lūkesčių rodiklių pokyčiai, gali lemti ir daugiau teigiamų su augimu susijusių netikėtumų. Kita vertus, tebėra lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, daugiausia susijusi su pasauliniais veiksniais ir užsienio valiutų rinkų pokyčiais.

Rugsėjo mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje nepasikeitė ir buvo 1,5 %. Vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, bendroji infliacija metų pabaigoje turėtų laikinai sumažėti, daugiausia dėl energijos kainas veikiančių bazės efektų. Nuo 2017 m. pradžios grynosios infliacijos rodikliai šiek tiek padidėjo, bet dar nėra pakankamai įtikinančių jų stabilaus didėjimo požymių. Darbo užmokestis augo truputį sparčiau, tačiau vidaus sąnaudų spaudimas iš esmės tebėra nedidelis. Numatome, kad palaikoma mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo, atitinkamai mažėjančio sąstingio ir sparčiau didėjančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu grynoji infliacija euro zonoje ir toliau pamažu didės.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad platusis pinigų junginys (P3) toliau stabiliai didėja: jo metinis augimo tempas 2017 m. rugsėjo mėn. buvo 5,1 % (rugpjūčio mėn. – 5,0 %). Kaip ir praėjusiais mėnesiais, metinį P3 augimą labiausiai skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas rugsėjo mėn. buvo 9,7 % (rugpjūčio mėn. – 9,5 %).

Toliau gerėja paskolų privačiajam sektoriui rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Padidėjo paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas – 2017 m. rugsėjo mėn. jis buvo 2,5 % (rugpjūčio mėn. – 2,4 %), o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas nepasikeitė ir sudarė 2,7 %. Euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų 2017 m. trečiojo ketvirčio rezultatai rodo, kad grynoji paskolų paklausa visose paskolų kategorijose toliau didėjo. Paskolų namų ūkiams teikimo sąlygos buvo dar pagerintos, o paskolų įmonėms sąlygos iš esmės nesikeitė. Bendros bankų sąlygos visų kategorijų naujoms paskoloms gauti buvo dar supaprastintos.

Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., toliau labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir galimybės gauti finansavimą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir auga kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtino, kad reikia pakoreguoti mūsų politikos priemones, siekiant užtikrinti tokį skatinamosios pinigų politikos lygį, kad infliacija tvariai grįžtų į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, kitose politikos srityse taip pat būtina imtis ryžtingų priemonių ilgalaikio ekonomikos augimo potencialui stiprinti ir pažeidžiamumui mažinti. Visose euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų euro zonos našumas bei augimo potencialas. Kalbant apie fiskalinę politiką, pasakytina, jog visoms šalims būtų naudinga dar labiau pasistengti, kad valstybės finansų struktūra taptų palankesnė augimui. Visiškas, skaidrus ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas ir makroekonominio disbalanso procedūros taikymas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad padidėtų euro zonos ekonomikos atsparumas. Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas tebėra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba palankiai vertina tebevykstančias diskusijas apie tolesnį mūsų ekonominės ir pinigų sąjungos institucinės struktūros gerinimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai