Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
2016 m. spalio 20 d., Frankfurtas prie Maino

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Mes tebemanome, kad jos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomos turto pirkimo programos. Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – patvirtiname, kad turto bus perkama už 80 mlrd. eurų per mėnesį iki 2017 m. kovo pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį.

Informacija, kurią gavome po rugsėjo pradžioje įvykusio mūsų posėdžio, patvirtina, kad, kaip anksčiau ir tikėjomės, euro zonos ekonomika ir toliau po truputį atsigauna, o infliacija pamažu didėja. Euro zonos ekonomika vis dar yra atspari nepalankiam pasaulinio ekonominio ir politinio neužtikrintumo poveikiui, o tam įtakos turi mūsų visapusiškas pinigų politikos priemonių rinkinys, padedantis užtikrinti labai palankias finansavimo sąlygas įmonėms ir namų ūkiams. Vis dėlto bazinis scenarijus toliau siejamas su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika.

Vertindami ateities perspektyvas, pažymime, kad esame pasiryžę išsaugoti labai aukštą skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygį, būtiną, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu sugrįžtų į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį. Prireikus reaguoti, vėl imsimės visų pagal įgaliojimus turimų priemonių. Gruodžio mėn. vertinant padėtį Valdančiajai tarybai bus naudingos naujos jau ir 2019 m. apimsiančios ekspertų makroekonominės prognozės, taip pat ir Eurosistemos komitetų atliktas darbas vertinant būdus, kaip užtikrinti sklandų mūsų pirkimo programos įgyvendinimą iki 2017 m. kovo mėn., o prireikus – ir ilgiau.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2016 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, realusis BVP euro zonoje padidėjo 0,3 % (2016 m. pirmąjį ketvirtį – 0,5 %). Naujausi duomenys ir apklausų rezultatai rodo, kad 2016 m. trečiąjį ketvirtį ekonomika toliau augo panašiu tempu kaip ir antrąjį ketvirtį. Vertindami tolesnės ateities perspektyvas, manome, kad ekonomikos augimas ir toliau turėtų būti nuosaikus, tačiau stabilus. Vidaus paklausą turėtų skatinti mūsų pinigų politikos priemonių poveikis realiajai ekonomikai. Investicijų atsigavimą vis dar skatina palankios finansavimo sąlygos ir didėjantis įmonių pelningumas. Be to, vis dar palyginti mažos naftos kainos ir dėl, be kitų dalykų, anksčiau įgyvendintų struktūrinių reformų toliau didėjantis užimtumas daro papildomą teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir asmeniniam vartojimui. 2017 m. fiskalinės politikos pozicija euro zonoje bus iš esmės neutrali. Vis dėlto euro zonos ekonomikos atsigavimą turėtų slopinti ir toliau nedidelė užsienio paklausa, būtinybė koreguoti įvairių sektorių balansus ir vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas. Atsižvelgiant į tai, euro zonos ekonomikos perspektyva vis dar siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, daugiausia susijusia su išorės veiksniais.

Eurostato duomenimis, metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje 2016 m. rugsėjo mėn. sudarė 0,4 % (rugpjūčio mėn. – 0,2 %). Tai daugiausia susiję su tebedidėjančiu metiniu energijos kainų lygiu, nors dar nėra ženklų, užtikrintai rodančių grynosios infliacijos kilimo tendenciją. Sprendžiant iš dabartinių naftos ateities sandorių kainų, tikėtina, kad per pora ateinančių mėnesių infliacijos lygis šiek tiek padidės – daugiausia dėl metinio energijos kainų kitimo tempo bazės efektų. 2017 ir 2018 m. infliacijos lygis turėtų toliau didėti dėl mūsų pinigų politikos priemonių ir numatomo ekonomikos atsigavimo.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. toliau stabiliai didėjo platusis pinigų junginys (P3): metinis P3 augimo tempas buvo 5,1 % (liepos mėn. – 4,9 %). Kaip ir praėjusiais mėnesiais, metinį P3 augimą labiausiai skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas rugpjūčio mėn. buvo 8,9 % (liepos mėn. – 8,4 %).

Toliau gerėjo paskolų augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo 1,9 %. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas liepos mėn. taip pat nesikeitė ir rugpjūčio mėn. sudarė 1,8 %. Nors bankų teikiamų kreditų raida teberodo uždelstą ryšį su verslo ciklu, kredito riziką ir tebevykstantį finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimą, stiprėjant nuo 2014 m. birželio mėn. taikomų pinigų politikos priemonių poveikiui, labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir didėja kredito srautai visoje euro zonoje.

2016 m. trečiojo ketvirčio euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad dar šiek tiek pagerėjo paskolų ne finansų privačiajam sektoriui pasiūlos ir paklausos sąlygos. Be to, bankai, kaip ir anksčiau, teigė, kad skolinimo sąlygas jie gerinti galėjo ir dėl ECB vykdomos turto pirkimo programos bei neigiamos palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia išsaugoti labai aukštą skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygį tam, kad infliacija būtų kuo greičiau sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Kaip Valdančioji taryba yra ne kartą pabrėžusi ir kaip dar kartą aiškiai išsakyta europinėse ir tarptautinėse diskusijose, pažymime, jog, siekiant, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, daug ryžtingesnių priemonių būtina imtis kitose srityse, tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis. Reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų potencialios gamybos apimtis euro zonoje. Struktūrines reformas būtina įgyvendinti visose euro zonos šalyse. Kad padidėtų investicijos ir sparčiau būtų kuriamos darbo vietos, būtina imtis priemonių našumui kelti ir verslo aplinkai gerinti, taip pat reikia sukurti tinkamą viešojo sektoriaus infrastruktūrą. Teigiamą postūmį siekiant šio tikslo duotų ir dabartinių investicinių iniciatyvų sustiprinimas bei J. C. Juncker plano išplėtimas, taip pat spartesnis kapitalo rinkų sąjungos kūrimas ir reformų, padėsiančių sumažinti neveiksnių paskolų apimtį, įgyvendinimas. Sparčiai ir veiksmingai vykdant struktūrines reformas, kartu taikant ir skatinamosios pinigų politikos priemones, ne tik spartės tvarus euro zonos ekonomikos augimas, bet ir didės euro zonos atsparumas pasauliniams sukrėtimams. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau ir toliau turi būti laikomasi Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad būtų užtikrintas pasitikėjimas fiskaline sistema. Kartu visos šalys turėtų stengtis, kad fiskalinės politikos struktūra būtų palankesnė augimui.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai