Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
2016 m. liepos 21 d. Frankfurtas prie Maino

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Mes tebemanome, kad jos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu kol bus vykdomos turto pirkimo programos. Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – patvirtiname, kad turto bus perkama už 80 mlrd. eurų per mėnesį iki 2017 m. kovo pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį.

Šiandien aptarėme pokyčius, įvykusius nuo mūsų posėdžio pinigų politikos klausimais birželio pradžioje. Mūsų vertinimu, euro zonos finansų rinkos po referendumo dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje išliko atsparios labai padidėjusiam neužtikrintumui ir rinkos kintamumui, o tai suteikia pasitikėjimo. Centrinių bankų patikinimas, kad jie yra pasirengę prireikus suteikti likvidumo, mūsų skatinamosios pinigų politikos priemonės bei stipri reguliavimo ir priežiūros sistema prisidėjo prie to, kad rinkoje neišplistų įtampa. Finansavimo sąlygos vis dar yra labai palankios, o tai skatina kreditavimą. Jomis toliau grindžiame tebesitęsiančio ekonomikos atsigavimo ir infliacijos padidėjimo pagrindinį scenarijų.

Tačiau, atsižvelgdama į tvyrantį neužtikrintumą, Valdančioji taryba labai atidžiai stebės ekonomikos raidą bei padėtį finansų rinkoje ir sieks, kad jos skatinamosios pinigų politikos priemonių poveikis persiduotų realiajai ekonomikai. Per ateinančius mėnesius gausime daugiau informacijos, bus parengtos ir naujos ekspertų makroekonominės prognozės, todėl galėsime tiksliau įvertinti pagrindines makroekonomines sąlygas, labiausiai tikėtinus infliacijos bei augimo raidos scenarijus ir su jais susijusią riziką. Prireikus reaguoti, Valdančioji taryba, siekdama savo tikslo, imsis visų pagal įgaliojimus turimų priemonių.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2016 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,6 % (2015 m. paskutinį ketvirtį padidėjo 0,4 %). Augimą tebeskatina vidaus paklausa, bet eksporto augimas vis dar vangus. Gaunami duomenys rodo, kad 2016 m. antrąjį ketvirtį ekonomika toliau augo, nors ir lėčiau negu pirmąjį ketvirtį. Manome, kad ekonomikos atsigavimas ir toliau turėtų būti nuosaikus. Vidaus paklausą tebeskatina mūsų pinigų politikos priemonių poveikis realiajai ekonomikai. Investavimo atsigavimą ir toliau skatina palankios finansavimo sąlygos ir didėjantis įmonių pelningumas. Dėl anksčiau įgyvendintų struktūrinių reformų toliau augantis užimtumas ir vis dar palyginti mažos naftos kainos daro papildomą teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir, atitinkamai, asmeniniam vartojimui. Vertinama, kad euro zonoje fiskalinės politikos pozicija 2016 m. bus šiek tiek labiau skatinamoji, o 2017 ir 2018 m. taps iš esmės neutrali.

Vis dėlto euro zonos ekonomikos atsigavimą slopina Jungtinės Karalystės referendumo rezultatas ir kitos geopolitinio neapibrėžtumo priežastys, menkesnio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių augimo perspektyva, būtinybė koreguoti įvairių sektorių balansus ir vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas. Atsižvelgiant į tai, euro zonos ekonomikos perspektyva toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika.

Eurostato duomenimis, 2016 m. birželio mėn. metinė euro zonos infliacija pagal SVKI padidėjo ir buvo 0,1 %, palyginti su –0,1 % gegužės mėn., – daugiausia dėl kilusių energijos ir paslaugų kainų. Sprendžiant iš dabartinių energijos ateities sandorių kainų, tikėtina, kad kelis kitus mėnesius infliacijos lygis ir toliau bus labai mažas, o vėliau 2016 m. pradės šiek tiek didėti – daugiausia dėl metinio energijos kainų kitimo tempo bazės efektų. 2017 ir 2018 m. infliacijos lygis turėtų toliau didėti dėl mūsų pinigų politikos priemonių ir numatomo ekonomikos atsigavimo.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad 2016 m. gegužės mėn. tęsėsi stabilus plačiųjų pinigų (P3) augimas – metinis P3 augimo tempas buvo 4,9 %, palyginti su 4,6 % balandžio mėn. Kaip ir praėjusiais mėnesiais, metinį P3 augimą labiausiai skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas gegužės mėn. buvo 9,1 % (balandžio mėn. – 9,7 %).

Toliau gerėjo paskolų augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, padidėjo ir 2016 m. gegužės mėn. buvo 1,4 % (balandžio mėn. – 1,2 %). Įmonėms teikiamų paskolų raida teberodo uždelstą ryšį su verslo ciklu, kredito riziką ir tebevykstantį finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimą. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, iš esmės nesikeitė ir 2016 m. gegužės mėn. sudarė 1,6 % (balandžio mėn. – 1,5 %).

2016 m. antrojo ketvirčio euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad dar pagerėjo paskolų teikimo įmonėms ir namų ūkiams sąlygos ir toliau didėjo visų kategorijų paskolų paklausa. Be to, bankai, kaip ir anksčiau, teigė, kad skolinimo sąlygas jie gerinti galėjo ir dėl tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų.

Nuo 2014 m. birželio mėn. taikant pinigų politikos priemones, labai pagerėjo įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir padidėjo kredito srautai visoje euro zonoje. Paskolų didėjimą skatinančiu šių metų kovo mėn. priimtu visapusišku sprendimų dėl naujų pinigų politikos priemonių rinkiniu prisidedama ir prie realiosios ekonomikos atsigavimo. Atsižvelgiant į tvyrantį neužtikrintumą, labai svarbu, kad bankų skolinimo veikla nesutriktų.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia išsaugoti pakankamą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad infliacija būtų kuo greičiau sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Kaip Valdančioji taryba yra ne kartą minėjusi ir kaip dar kartą išsakyta europinėse ir tarptautinėse diskusijose, pažymime, kad siekiant, jog mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, daug ryžtingesnių priemonių būtina imtis kitose srityse, tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad sumažėtų nedarbas ir euro zonoje paspartėtų potencialios gamybos apimties augimas. Struktūrines reformas būtina vykdyti visose euro zonos šalyse, nors konkrečių reformų poreikis įvairiose šalyse skirtingas. Kad išaugtų investicijos ir sparčiau būtų kuriamos darbo vietos, būtina imtis priemonių našumui didinti ir verslo aplinkai gerinti, taip pat reikia sukurti tinkamą viešojo sektoriaus infrastruktūrą. Teigiamą postūmį siekiant šio tikslo duotų ir dabartinių investicinių iniciatyvų sustiprinimas bei J. C. Juncker plano išplėtimas, taip pat spartesnis kapitalo rinkų sąjungos kūrimas ir reformų, padėsiančių sumažinti neveiksnių paskolų apimtis, įgyvendinimas. Sparčiai ir veiksmingai vykdant struktūrines reformas pagal neseniai Europos Vadovų Tarybos patvirtintas 2016 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kartu taikant ir skatinamosios pinigų politikos priemones, ne tik spartės tvarus euro zonos ekonomikos augimas, bet ir didės euro zonos atsparumas pasauliniams sukrėtimams. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau ir toliau turi būti laikomasi Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas visada ir visose šalyse yra būtina prielaida, kad būtų išlaikytas pasitikėjimas fiskaline sistema. Kartu visos šalys turėtų stengtis, kad fiskalinės politikos struktūra būtų palankesnė augimui.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai