Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
2016 m. birželio 2 d., Viena

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Noriu padėkoti valdytojui p. Nowotny už svetingumą ir išreikšti ypatingą padėką visiems jo darbuotojams už šiandien puikiai suorganizuotą Valdančiosios tarybos posėdį. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Mes tebemanome, kad jos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu kol bus vykdoma turto pirkimo programa. Kalbant apie mūsų nestandartines pinigų politikos priemones, patvirtiname, kad turto bus perkama už 80 mlrd. eurų per mėnesį iki 2017 m. kovo pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį. Be to, birželio 8 d. pradėsime vykdyti pirkimus pagal mūsų bendrovių sektoriaus pirkimo programą, o birželio 22 d. atliksime pirmąją iš naujų tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų. Daugiau informacijos apie bendrovių sektoriaus pirkimo programos įgyvendinimo aspektus bus paskelbta ECB interneto svetainėje po spaudos konferencijos.

Po to, kai kovo pradžioje buvo priimtas visapusiškas sprendimų rinkinys, spartėja euro zonos ekonomikos atsigavimas ir skatinamas infliacijos sugrįžimas į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį. Mūsų priemonėmis visų pirma daromas teigiamas poveikis kredito kainai ir skatinamas kreditavimas. Ekonomika toliau pamažu atsigauna. Tikimasi, kad be paskatos, kuri jau daro poveikį, ekonomikos augimą skatins ir pinigų politikos priemonės, kurios bus netrukus pradėtos taikyti, ir kad tai padės dar geriau perbalansuoti riziką, kylančią ekonomikos augimo ir infliacijos perspektyvai. Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, būtina užtikrinti, kad dėl labai mažos infliacijos nepasireikštų antrinis poveikis darbo užmokesčio ir kainų nustatymui. Valdančioji taryba atidžiai stebės kainų stabilumo perspektyvos raidą, o prireikus reaguoti imsis visų pagal įgaliojimus turimų priemonių.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2016 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,5 % (2015 m. paskutinį ketvirtį padidėjo 0,3 %). Augimą tebeskatina vidaus paklausa, bet vangus eksportas jį slopina. Naujausi duomenys rodo, kad antrąjį ketvirtį ekonomika toliau augo, nors galbūt ir lėčiau negu pirmąjį ketvirtį. Tikimės, kad ekonomikos atsigavimas, nors ir bus nuosaikus, bet tęsis. Vidaus paklausą tebeskatina mūsų pinigų politikos priemonių poveikis realiajai ekonomikai. Investavimą ir toliau skatina palankios finansavimo sąlygos ir didėjantis įmonių pelningumas. Be to, dėl anksčiau įgyvendintų struktūrinių reformų toliau augantis užimtumas ir vis dar palyginti mažos naftos kainos daro papildomą teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir asmeniniam vartojimui. Fiskalinė politika euro zonoje taip pat yra šiek tiek skatinanti. Vis dėlto euro zonos ekonomikos atsigavimą tebeslopina menkesnio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių augimo perspektyva, būtinybė koreguoti įvairių sektorių balansus ir vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas.

Tai iš esmės parodo ir 2016 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2016 m. metinis realusis BVP padidės 1,6 %, o 2017 ir 2018 m. – 1,7 %. Palyginti su 2016 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2016 m. realiojo BVP augimo prognozė šiek tiek padidinta, o 2017 ir 2018 m. – iš esmės nepakeista.

Euro zonos ekonomikos augimo perspektyva toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuojama, augimo rizika, tačiau dėl jau įgyvendintų ir dar įgyvendinsimų pinigų politikos priemonių rizikos pusiausvyra pagerėjo. Ši lėtesnio, negu prognozuojama, ekonomikos augimo perspektyva toliau siejama su pasaulio ekonomikos raida, artėjančiu Didžiosios Britanijos referendumu ir kita geopolitine rizika.

Pagal Eurostato duomenis, 2016 m. gegužės mėn. metinė euro zonos infliacija pagal SVKI padidėjo ir buvo –0,1 %, palyginti su –0,2 % balandžio mėn., – tai daugiausia rodo didesnį energijos ir paslaugų kainų augimą. Sprendžiant iš dabartinių energijos ateities sandorių kainų, tikėtina, kad kelis kitus mėnesius infliacijos lygis ir toliau bus labai mažas arba neigiamas, o vėliau – 2016 m. antrąjį pusmetį – šiek tiek padidės – daugiausia dėl metinio energijos kainų kitimo tempo bazės efektų. 2017 ir 2018 m. infliacijos lygis turėtų toliau didėti dėl mūsų pinigų politikos priemonių ir numatomo ekonomikos atsigavimo.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2016 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2016 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 0,2 %, 2017 m. – 1,3 %, o 2018 m. – 1,6 %. Palyginti su 2016 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2016 m. infliacijos pagal SVKI prognozė šiek tiek padidinta dėl pastaruoju metu padidėjusių naftos kainų, o 2017 ir 2018 m. – iš esmės nepakeista.

Pereinant prie pinigų analizės, pažymėtina, kad 2016 m. balandžio mėn. stabilus plačiųjų pinigų (P3) augimas tęsėsi: metinis P3 augimo tempas buvo 4,6 %, palyginti su 5,0 % kovo mėn. Kaip ir praėjusiais mėnesiais, metinį P3 augimą labiausiai skatina jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas balandžio mėn. buvo 9,7 % (kovo mėn. – 10,1 %).

Toliau gerėjo paskolų augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir paskolų pakeitimą vertybiniais popieriais, 2016 m. balandžio mėn. buvo 1,2 % (kovo mėn. – 1,1 %). Įmonėms teikiamų paskolų raida teberodo uždelstą ryšį su verslo ciklu, kredito riziką ir tebevykstantį finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimą. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, iš esmės nesikeitė ir 2016 m. balandžio mėn. sudarė 1,5 % (kovo mėn. buvo 1,6 %).

Reikia pripažinti, kad, nuo 2014 m. birželio mėn. taikant pinigų politikos priemones, pagerėjo įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir padidėjo kredito srautai visoje euro zonoje. Paskolų didėjimą skatinančiu šių metų kovo mėn. priimtu visapusišku sprendimų dėl naujų pinigų politikos priemonių rinkiniu prisidedama ir prie realiosios ekonomikos atsigavimo.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia išsaugoti pakankamą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad infliacija būtų kuo greičiau sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Kaip Valdančioji taryba yra ne kartą minėjusi ir kaip dar kartą išsakyta europinėse ir tarptautinėse diskusijose, pažymime, kad siekiant, jog mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, daug ryžtingesnių priemonių būtina imtis kitose srityse, tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis. Esant vis dar dideliam struktūriniam nedarbui ir mažam euro zonos potencialios gamybos apimties augimui, labai svarbu imtis struktūrinės politikos priemonių. Struktūrines reformas būtina vykdyti visose euro zonos šalyse, nors konkrečių reformų poreikis įvairiose šalyse skirtingas. Kad išaugtų investicijos ir sparčiau būtų kuriamos darbo vietos, būtina imtis priemonių našumui didinti ir verslo aplinkai gerinti, įskaitant tinkamą viešojo sektoriaus infrastruktūrą. Teigiamą postūmį siekiant šio tikslo duotų ir dabartinių investicinių iniciatyvų sustiprinimas bei J. C. Juncker plano išplėtimas, taip pat spartesnis kapitalo rinkų sąjungos kūrimas. Sparčiai ir veiksmingai vykdant struktūrines reformas pagal neseniai Europos Komisijos paskelbtas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kartu taikant ir skatinamosios pinigų politikos priemones, ne tik spartės tvarus euro zonos ekonomikos augimas, bet ir didės euro zonos atsparumas pasauliniams sukrėtimams. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau ir toliau turi būti laikomasi Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas visada ir visose šalyse yra būtina prielaida, kad būtų išlaikytas pasitikėjimas fiskaline sistema. Kartu visos šalys turėtų stengtis, kad fiskalinės politikos struktūra būtų palankesnė augimui.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai