Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
2016 m. kovo 10 d., Frankfurtas prie Maino

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize dar kartą išsamiai apsvarstėme pinigų politikos poziciją. Svarstydami taip pat atsižvelgėme į naujas mūsų ekspertų makroekonomines prognozes, apimančias ir 2018 m. Taigi, Valdančioji taryba, siekdama kainų stabilumo, priėmė sprendimus dėl kelių priemonių. Taikant visapusišką priemonių rinkinį, pasireikš tų priemonių sąveika; jos parengtos taip, kad būtų galima dar pagerinti finansavimo sąlygas, paskatinti skolinimą ir galiausiai paspartinti euro zonos ekonomikos atsigavimą bei infliacijos lygio sugrąžinimą į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Pirma, dėl ECB pagrindinių palūkanų normų: nusprendėme Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą sumažinti 5 baziniais punktais – iki 0,00 %, o palūkanų normą naudojantis ribinio skolinimosi galimybe – 5 baziniais punktais – iki 0,25 %. Palūkanų norma naudojantis indėlių galimybe sumažinta 10 bazinių punktų – iki −0,40 %.

Antra, nusprendėme padidinti sumą, už kurią perkama turto pagal mūsų turto pirkimo programą – nuo dabartinės 60 mlrd. eurų iki 80 mlrd. eurų sumos. Turtas toliau bus perkamas iki 2017 m. kovo pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Be to, siekdami, kad turto pirkimas ir toliau vyktų sklandžiai, nusprendėme nuo 33 iki 50 % padidinti emitento ir emisijos dalies ribas, kai perkami programoje galinčių dalyvauti tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleisti vertybiniai popieriai.

Trečia, nusprendėme į turto, kuris tinkamas reguliariai pirkti pagal naują bendrovių sektoriaus pirkimo programą, sąrašą įtraukti euro zonoje veikiančių nebankinių bendrovių eurais išleistas investicinio reitingo obligacijas. Tai dar labiau sustiprins mūsų vykdomo turto pirkimo poveikį realiosios ekonomikos finansavimo sąlygoms. Pagal naująją programą turto bus pradėta pirkti artėjant šių metų antrojo ketvirčio pabaigai.

Ketvirta, nusprendėme, kad 2016 m. birželio mėn. bus pradėtos vykdyti keturios naujos tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (TITRO II); kiekvienos jų trukmė – ketveri metai. Naujosiomis operacijomis bus sustiprinta ECB skatinamosios pinigų politikos pozicija ir pagerintas pinigų politikos poveikio perdavimas realiajai ekonomikai, dar labiau skatinant bankus skolinti realiajai ekonomikai. Sandorio šalys galės pasiskolinti iki 30 % visų tinkamų paskolų sumos 2016 m. sausio 31 d. TITRO II palūkanų norma bus fiksuota visą atitinkamos operacijos trukmę ir bus lygi jos pasirašymo metu galiojusiai Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normai. Bankams, kurių grynasis skolinimas viršija nustatytą normą, TITRO II bus taikoma mažesnė palūkanų norma; ji gali būti lygi pasirašymo metu galiojusiai palūkanų normai už naudojimąsi indėlių galimybe. TITRO II nebus reikalavimo dėl privalomo išankstinio grąžinimo, taip pat bus galima pereiti iš TITRO I.

Galiausiai, atsižvelgdama į dabartinę kainų stabilumo perspektyvą, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką, ir net gerokai ilgiau, negu kol bus vykdoma turto pirkimo programa.

Pranešimas spaudai, kuriame bus pateikiama daugiau informacijos apie Valdančiosios tarybos priemones, bus paskelbtas šiandien 15.30 val. Vidurio Europos laiku.

Be priemonių, kurias taikome nuo 2014 m. birželio mėn., šiandien priimtas visapusiškas sprendimų dėl pinigų politikos rinkinys yra didelė paskata pinigų politikos priemonėmis mažinti padidėjusią riziką ECB siekiamam kainų stabilumui. Nors kelis artimiausius mėnesius nepavyks išvengti labai žemo ar net neigiamo palūkanų normų lygio, kintant naftos kainoms, labai svarbu, kad būtų užkirstas kelias antrinio poveikio pasireiškimui stengiantis kuo greičiau sugrąžinti infliaciją į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį. Valdančioji taryba ir toliau labai atidžiai stebės kainų stabilumo perspektyvos raidą.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimus, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,3 %, skatinamas vidaus paklausos, bet slopinamas grynojo eksporto neigiamo poveikio. Naujausių apklausų duomenimis, šių metų pradžioje realusis BVP augo lėčiau, nei tikėtasi. Ekonomikos atsigavimas ir toliau turėtų būti nuosaikus. Tikimasi, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės, darančios teigiamą poveikį finansinėms sąlygoms, ir dėl anksčiau įgyvendintų struktūrinių reformų toliau augantis darbo vietų skaičius tebeskatins vidaus paklausą. Be to, nedidelė naftos kaina vis dar turėtų daryti teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir asmeniniam vartojimui, o kartu – įmonių pelningumo rodikliams bei investicijoms. Fiskalinė politika euro zonoje taip pat šiek tiek laisvesnė, iš dalies dėl pabėgėliams remti taikomų priemonių. Vis dėlto euro zonos ekonomikos atsigavimą tebeslopina menkesnio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių augimo perspektyva, svyravimai finansų rinkose, būtinybė koreguoti įvairių sektorių balansus ir vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas.

Tai iš esmės parodo ir 2016 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2016 m. metinis realusis BVP padidės 1,4 %, 2017 m. – 1,7 %, o 2018 m. – 1,8 %. Palyginti su 2015 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė šiek tiek sumažinta, daugiausia dėl sulėtėjusio pasaulio ekonomikos augimo.

Euro zonos ekonomikos perspektyva toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika. Tai visų pirma susiję su padidėjusiu pasaulio ekonomikos raidos neapibrėžtumu, taip pat su platesnio masto geopolitine rizika.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2016 m. vasario mėn. metinė euro zonos infliacija pagal SVKI buvo −0,2 %, palyginti su 0,3 % sausio mėn. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo visos pagrindinės SVKI sudedamosios dalys. Sprendžiant iš dabartinių energijos ateities sandorių kainų, tikimasi, kad ateinančiais mėnesiais infliacijos lygis ir toliau bus neigiamas, o padidės įsibėgėjus 2016 m. Vėliau jis turėtų toliau didėti dėl mūsų pinigų politikos priemonių ir numatomo ekonomikos atsigavimo. Valdančioji taryba atidžiai stebės kainų nustatymo praktiką ir darbo užmokesčio raidą euro zonoje, ypatingą dėmesį skirdama tam, kad dėl dabartinės mažos infliacijos nepasireikštų antrinis poveikis darbo užmokesčio ir kainų nustatymui.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2016 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2016 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 0,1 %, 2017 m. – 1,3 %, o 2018 m. – 1,6 %. Palyginti su 2015 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, numatoma mažesnė infliacija, daugiausia dėl pastaraisiais mėnesiais sumažėjusių naftos kainų.

Pereinant prie pinigų analizės, pažymėtina, kad naujausi duomenys patvirtina stabilų plačiųjų pinigų (P3) augimą: metinis P3 augimo tempas 2016 m. sausio mėn. buvo 5,0 % (2015 m. gruodžio mėn. – 4,7 %). Metinį P3 augimą vis dar labiausiai skatina jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas sausio mėn. buvo 10,5 % (gruodžio mėn. – 10,8 %).

Toliau gerėjo paskolų augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, padidėjo ir 2016 m. sausio mėn. buvo 0,6 % (2015 m. gruodžio mėn. – 0,1 %). Įmonėms teikiamų paskolų raida teberodo uždelstą ryšį su verslo ciklu, kredito riziką ir tebevykstantį finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimą. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, nesikeitė ir 2016 m. sausio mėn. sudarė 1,4 %. Iš esmės reikia pripažinti, kad, nuo 2014 m. birželio mėn. taikant pinigų politikos priemones, pagerėjo įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir padidėjo kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina tolesnio skatinimo pinigų politikos priemonėmis poreikį tam, kad infliacija būtų kuo greičiau sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Siekiant, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, ryžtingų priemonių būtina imtis ir kitose srityse. Esant vis dar dideliam struktūriniam nedarbui ir mažam euro zonos potencialios gamybos apimties augimui, šiuo metu vykstančiam cikliniam ekonomikos atsigavimui stiprinti būtina imtis veiksmingų struktūrinės politikos priemonių. Kad išaugtų investicijos ir sparčiau būtų kuriamos darbo vietos, visų pirma būtina imtis priemonių našumui didinti ir verslo aplinkai gerinti, įskaitant tinkamą viešojo sektoriaus infrastruktūrą. Sparčiai ir veiksmingai vykdant struktūrines reformas, kartu taikant ir skatinamosios pinigų politikos priemones, ne tik spartės tvarus euro zonos ekonomikos augimas, bet ir didės euro zonos atsparumas pasauliniams sukrėtimams. Europos Komisija nurodė, kad 2015 m. buvo įgyvendinta palyginti nedaug konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, tad daugelyje euro zonos šalių reformoms įgyvendinti reikia dėti daugiau pastangų. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau turi būti laikomasi Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas yra būtina prielaida, kad būtų išlaikytas pasitikėjimas fiskaline sistema. Kartu visos šalys turėtų stengtis, kad fiskalinės politikos struktūra būtų palankesnė augimui.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Kontaktai žiniasklaidai