Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
2015 m. liepos 16 d., Frankfurtas prie Maino

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime sprendimus, kuriuos šiandien per posėdį priėmė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize ir veikdami pagal savo ateities gaires, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti.

Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad turto pirkimo programos ir toliau vykdomos sklandžiai. Kaip jau minėta anksčiau, turto pirkimą už 60 mlrd. eurų per mėnesį planuojama vykdyti iki 2016 m. rugsėjo pabaigos, tačiau bet kokiu atveju tol, kol įsitikinsime, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka mūsų siekį užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Vertinimą Valdančioji taryba rengs vadovaudamasi savo pinigų politikos strategija ir atidžiai vertindama infliacijos tendencijas ir vidutinio laikotarpio kainų stabilumo perspektyvą.

Apskritai, informacija, paskelbta po birželio pradžioje įvykusio Valdančiosios tarybos posėdžio, iš esmės atitinka mūsų lūkesčius. Pastarojo meto pokyčiai finansų rinkose, iš dalies rodantys didesnį netikrumą, nepakeitė Valdančiosios tarybos vertinimo – ir toliau tikimasi, kad per ateinančius metus euro zonos ekonomikos atsigavimas apims vis daugiau sričių ir pamažu didės infliacija. ECB pinigų politikos pozicija vis dar yra skatinamoji. Bendrai vertinant, nuo mūsų posėdžio birželio pradžioje stabilizavosi ar tebegerėjo rinkos suformuoti infliacijos lūkesčių rodikliai. Naujausia informacija taip pat patvirtina vertinimą, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės ir toliau daro poveikį įmonių ir namų ūkių kredito prieinamumui ir kainai. Taigi mūsų priemonės vis dar padeda skatinti ekonomikos augimą, mažinti ekonomikos sąstingį ir spartinti pinigų bei kreditų augimą. Visapusiškai įgyvendinamos visos mūsų taikomos pinigų politikos priemonės padės pasiekti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu vėl priartėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio ir kad vidutiniu bei ilguoju laikotarpiais būtų tvirtai palaikomi infliacijos lūkesčiai.

Vertindami ateities perspektyvas, pažymime, kad ir toliau atidžiai stebėsime padėtį finansų rinkose ir analizuosime galimą jos poveikį pinigų politikos pozicijai ir kainų stabilumo perspektyvai. Jei dėl kokių nors veiksnių pinigų politika būtų be pagrindo griežtinama arba jei labai pasikeistų kainų stabilumo perspektyva, Valdančioji taryba į tai reaguotų imdamasi visų pagal įgaliojimus turimų priemonių.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti, kaip vertiname turimą informaciją, pradėdamas nuo ekonominės analizės. Dėl teigiamos asmeninio vartojimo ir investicijų įtakos euro zonos realusis BVP 2015 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 0,4 %. Naujausi apklausų duomenys, apimantys laikotarpį iki birželio mėn., taip pat rodo, kad nedidelio ekonomikos augimo tendencija išliks ir antrąjį ketvirtį. Vertindami ateities perspektyvas, tikimės, kad ekonomikos atsigavimas apims vis daugiau sričių. Mūsų taikomos pinigų politikos priemonės, darančios teigiamą poveikį finansinėms sąlygoms, ir pažanga fiskalinės konsolidacijos ir struktūrinių reformų srityse turėtų tebeskatinti vidaus paklausą. Be to, pastaruoju metu kritusios naftos kainos turėtų toliau daryti teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir įmonių pelningumo rodikliams, taigi ir asmeniniam vartojimui bei investicijoms, o didėjantis kainų konkurencingumas turėtų didinti euro zonos eksporto paklausą. Tačiau besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ekonomikos augimo lėtėjimas vis dar daro neigiamą įtaką pasaulio ekonomikos augimo perspektyvai, o euro zonos ekonomikos augimą, ko gero, tebeslopins būtinas įvairių sektorių balansų koregavimas ir vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas.

Rizika, kad euro zonos ekonomika augs lėčiau, negu prognozuojama, iš esmės suvaldyta dėl mūsų priimtų pinigų politikos sprendimų ir naftos kainos bei valiutos kurso pokyčių.

Metų pradžioje pasiekusi žemiausią lygį, infliacija vėl pradėjo didėti ir didėjo pastaruosius keletą mėnesių. Eurostato duomenimis, 2015 m. birželio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo 0,2 % (gegužės mėn. – šiek tiek didesnė, t. y. 0,3 %). Atsižvelgiant į turimą informaciją ir dabartines naftos ateities sandorių kainas, numatoma, kad ateinančius mėnesius metinė infliacija pagal SVKI bus maža, o metų pabaigoje padidės dėl 2014 m. pabaigoje nukritusių naftos kainų bazės efekto ir kitų veiksnių. Tikimasi, kad dėl numatomo ekonomikos atsigavimo, sumažėjusio euro kurso įtakos ir naftos ateities sandorių rinkoje įsitvirtinusios prielaidos, kad ateinančius kelerius metus naftos kainos šiek tiek didės, infliacijos lygis 2016 ir 2017 m. tebekils.

Valdančioji taryba ir toliau atidžiai stebės su kainų raida susijusią riziką vidutiniu laikotarpiu. Taigi, itin atidžiai stebėsime mūsų vykdomos pinigų politikos priemonių poveikį, taip pat geopolitinius, energijos kainų ir valiutų kurso pokyčius.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad naujausi duomenys patvirtina stabilų plačiųjų pinigų (P3) augimą. 2015 m. gegužės mėn. metinis P3 augimo tempas buvo 5,0 % (balandžio mėn. – 5,3 %). Metinį P3 augimą vis dar labai skatina jo likvidžiausios sudedamosios dalys; siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimas gegužės mėn. buvo 11,2 %.

Toliau gerėjo paskolų augimo rodikliai. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, padidėjo ir 2015 m. gegužės mėn. sudarė 0,1% (balandžio mėn. buvo –0,1 %); taigi, jis pamažu atsigauna, palyginti su 2014 m. vasario mėn. buvusiu žemiausiu lygiu (−3,2 %). Ši tendencija atitinka ir teigiamą perspektyvą rodančius 2015 m. antrąjį ketvirtį atliktos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų duomenis. Bankai nurodė, kad tebešvelnino reikalavimus paskolas imančioms įmonėms ir darė tai sparčiau, negu buvo prognozuota ankstesnės apklausos metu. Toliau didėjo įmonių paskolų grynoji paklausa, nes didėjo poreikis finansuoti investicijas į pagrindinį kapitalą. Kai kuriose šalyse sumažėjo kredito paklausos fragmentacija, o dėl tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų pagerėjo kredito pasiūlos sąlygos. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, paskolų ne finansų bendrovėms raida vis dar yra vangi, o tai teberodo uždelstą ryšį su verslo ciklu, kredito rizika, kredito pasiūlos veiksniais ir tebevykstančiu finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimu. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, padidėjo ir 2015 m. gegužės mėn. sudarė 1,4 % (balandžio mėn. – 1,3 %). Apskritai reikia pripažinti, kad nuo 2014 m. birželio mėn. mūsų taikomos pinigų politikos priemonės tikrai padeda gerinti skolinimosi sąlygas įmonėms bei namų ūkiams ir didinti kredito srautus visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad ekonominės analizės rezultatų ir pinigų analizės signalų palyginimas patvirtina, kad būtina laikytis nuoseklaus pinigų politikos kurso ir ryžtingai įgyvendinti Valdančiosios tarybos priimtus pinigų politikos sprendimus. Visapusiškai įgyvendinant visas mūsų taikomas pinigų politikos priemones bus duotas reikiamas postūmis euro zonos ekonomikos atsigavimui, tai taip pat padės pasiekti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu vėl priartėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Tačiau norint, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų kuo daugiau naudos, ryžtingų priemonių būtina imtis ir kitose srityse. Esant vis dar dideliam struktūriniam nedarbui ir mažam euro zonos potencialaus gamybos lygio augimui, šiuo metu vykstančiam cikliniam ekonomikos atsigavimui stiprinti būtina imtis veiksmingų struktūrinės politikos priemonių. Visų pirma, kad didėtų investicijos, užimtumas ir našumas, kai kuriose šalyse turi būti sparčiau vykdomos produktų ir darbo rinkų reformos ir imamasi priemonių įmonių verslo aplinkai gerinti. Sparčiai ir veiksmingai vykdant tokias reformas, kartu taikant ir skatinamosios pinigų politikos priemones, ne tik spartės tvarus euro zonos ekonomikos augimas, bet ir stiprės lūkesčiai, kad didės pajamos. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau turi būti laikomasi Stabilumo ir augimo pakto. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas yra būtina prielaida norint užsitikrinti pasitikėjimą mūsų fiskaline sistema.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai