Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
2015 m. balandžio 15 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize ir veikdami pagal savo ateities gaires, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti.

Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad kovo 9 d., vykdydami išplėstinę turto pirkimo programą, pradėjome pirkti viešojo sektoriaus eurais išreikštus vertybinius popierius. Ši programa apima ir turtu užtikrintų vertybinių popierių bei padengtų obligacijų pirkimą. Pirkimą planuojama vykdyti iki 2016 m. rugsėjo pabaigos, tačiau bet kokiu atveju tol, kol įsitikinsime, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka mūsų siekį užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Vertinimą Valdančioji taryba rengs vadovaudamasi savo pinigų politikos strategija ir atidžiai vertindama infliacijos tendencijas, neatsižvelgdama į netikėtus apskaičiuotos infliacijos pokyčius (padidėjimą ar sumažėjimą), jei bus padaryta išvada, kad jie yra laikino pobūdžio ir nedaro poveikio vidutinės trukmės laikotarpio kainų stabilumo perspektyvai.

Turto pirkimo programa vykdoma sklandžiai, vertybinių popierių superkama už paskelbtą 60 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Be to, jau akivaizdu, kad mūsų pritaikytos pinigų politikos priemonės yra paveikios. Per pastaruosius keletą mėnesių labai pagerėjo sąlygos finansų rinkose ir sumažėjo išorinio finansavimo sąnaudos privačiajam sektoriui. Taip pat akivaizdžiai pagerėjo skolinimosi sąlygos įmonėms ir namų ūkiams, todėl padidėjo kreditų paklausa.

Kalbant apie ateitį, pasakytina, kad daugiausia dėmesio skirsime visapusiškam pinigų politikos priemonių įgyvendinimui. Šiomis priemonėmis sieksime, kad toliau gerėtų ekonomikos perspektyva, mažėtų ekonomikos sąstingis ir spartėtų pinigų ir kreditų augimas. Tai savo ruožtu padės pasiekti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu vėl priartėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio, ir tokia būtų toliau, o kartu padės vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais tvirtai palaikyti infliacijos lūkesčius.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimus, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2014 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,3 %. Svarbiausias ekonomikos atsigavimą lėmęs veiksnys ir toliau buvo vidaus paklausa, visų pirma asmeninis vartojimas. Naujausi ekonominiai rodikliai, įskaitant apklausų duomenis, apimančius laikotarpį iki kovo mėn., rodo, kad nuo 2014 m. pabaigos euro zonos ekonomikos atsigavimas dar labiau įsibėgėjo. Vertindami ateities perspektyvas, tikimės, kad ekonomikos atsigavimas apims vis daugiau sričių ir pamažu stiprės. Vidaus paklausą turėtų toliau skatinti toliau gerėjančios finansinės sąlygos ir pažanga fiskalinės konsolidacijos ir struktūrinių reformų srityse. Be to, žemesnis naftos kainų lygis turėtų toliau daryti teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir įmonių pelningumo rodikliams, taigi ir asmeniniam vartojimui bei investicijoms, o didėjantis kainų konkurencingumas turėtų didinti euro zonos eksporto paklausą. Tačiau tikėtina, kad euro zonos ekonomikos atsigavimą toliau slopins būtinas įvairių sektorių balansų koregavimas ir vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas.

Nors euro zonos ekonomikos perspektyva ir toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuojama, ekonomikos augimo rizika, dėl pastaruoju metu priimtų pinigų politikos sprendimų, naftos kainų kritimo ir mažesnio euro kurso ši rizika yra labiau subalansuota.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2015 m. kovo mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo –0,1 % (vasario ir sausio mėn. atitinkamai –0,3 % ir –0,6 %). Šį padidėjimą daugiausia lėmė nuo sausio vidurio kilusios naftos kainos eurais. Atsižvelgiant į turimą informaciją ir dabartines naftos ateities sandorių kainas, numatoma, kad ir ateinančiais mėnesiais metinė infliacija pagal SVKI bus labai maža arba vis dar neigiama. Tikimasi, kad dėl mūsų taikomų pinigų politikos priemonių teigiamo poveikio visuminei paklausai, sumažėjusio euro kurso įtakos ir tikėtino bazės efekto bei nedidelio naftos kainų didėjimo kelerius ateinančius metus, įpusėjus 2015 m., infliacijos lygis pradės pamažu kilti, o 2016 ir 2017 m. kils toliau.

Valdančioji taryba ir toliau atidžiai stebės su kainų raida susijusią riziką vidutiniu laikotarpiu. Esant tokioms aplinkybėms, itin atidžiai stebėsime mūsų vykdomos pinigų politikos priemonių poveikį, taip pat geopolitinius, valiutų kurso ir energijos kainų pokyčius.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad naujausi duomenys patvirtina nedidelį plačiųjų pinigų (P3) augimo spartėjimą. P3 metinis augimo tempas 2015 m. vasario mėn. buvo 4,0 % (sausio mėn. – 3,7 %). Metinį P3 augimą toliau skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys; siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimas vasario mėn. buvo 9,1 %.

Pamažu toliau didėjo ir paskolų augimas. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, 2015 m. vasario mėn. sudarė –0,4 % (sausio mėn. buvo –0,9 %), tačiau jis toliau pamažu atsigauna, palyginti su 2014 m. vasario mėn. buvusiu žemiausiu lygiu (−3,2 %). Tai patvirtina 2015 m. balandžio mėn. atliktos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai, kurie rodo, kad sušvelninus skolinimo sąlygas toliau didėjo paskolų, ypač įmonėms, augimas. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, paskolų ne finansų bendrovėms raida ir toliau yra vangi ir vis dar rodo uždelstą ryšį su ekonominiu ciklu, kredito rizika, kredito pasiūlos veiksniais ir tebevykstančiu finansų bei ne finansų sektorių balansų koregavimu. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais, toliau didėjo ir 2015 m. vasario mėn. sudarė 1,0 % (sausio mėn. buvo 0,9 %). Mūsų taikytos pinigų politikos priemonės turėtų padėti toliau mažinti skolinimosi kainą įmonėms bei namų ūkiams ir didinti kredito srautus visoje euro zonoje.

Apibendrinant galima sakyti, kad ekonominės analizės rezultatų ir pinigų analizės signalų palyginimas patvirtina, kad būtina ryžtingai įgyvendinti pastaruoju metu Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus. Visapusiškai įgyvendinant visas mūsų taikomas pinigų politikos priemones, bus duotas reikiamas postūmis euro zonos ekonomikos atsigavimui ir sudarytos būtinos prielaidos pasiekti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacijos lygis būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, o kadangi ji vykdoma laikantis skatinamosios pozicijos, skatinamas ir ekonominis aktyvumas. Tačiau norint, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų kuo daugiau naudos, ryžtingų priemonių būtina imtis ir kitose srityse. Esant vis dar dideliam struktūriniam nedarbui ir mažam euro zonos potencialaus gamybos lygio augimui, šiuo metu vykstančiam cikliniam ekonomikos atsigavimui pastiprinti būtina imtis veiksmingų su pasiūla susijusių priemonių. Visų pirma, kad didėtų investicijos, užimtumas ir našumas, kai kuriose šalyse turi būti sparčiau vykdomos produktų ir darbo rinkų reformos ir imamasi priemonių įmonių verslo aplinkai gerinti. Sparčiai ir veiksmingai vykdant tokias reformas, ne tik spartės tvarus euro zonos ekonomikos augimas, bet ir stiprės lūkesčiai, kad didės pajamos, o tai skatins namų ūkius didinti vartojimą, įmones – jau dabar investuoti daugiau. Visa tai dar labiau sustiprins vykstantį ekonomikos atsigavimą. Ekonomikos atsigavimas turi būti skatinamas ir fiskalinės politikos priemonėmis, tačiau turi būti laikomasi Stabilumo ir augimo pakto. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas yra būtina prielaida norint užsitikrinti pasitikėjimą mūsų fiskaline sistema. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose šalyse būtina stiprinti struktūrines reformas, dar svarbu užtikrinti, kad būtų veiksmingai vykdoma makroekonominio disbalanso procedūra, taip siekiant spręsti kai kuriose valstybėse narėse nustatytas perviršinio disbalanso problemas.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

Kontaktai žiniasklaidai