European Central Bank - eurosystem
Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

Kas yra pinigai?

2015 m. lapkričio 24 d. (atnaujinta 2017 m. birželio 20 d.)

Eurų banknotai ir monetos yra pinigai, bet lėšos banko sąskaitoje juk irgi pinigai. Tai kas gi iš tiesų yra pinigai? Kaip jie kuriami ir koks čia ECB vaidmuo?

Skaityti – kas yra centrinis bankas?

Kaip kito pinigai?

Pinigų forma laikui bėgant kito. Iš pradžių dažniausiai buvo naudojami „prekiniai pinigai“, t. y. daiktai, pagaminti iš medžiagų, kurios pačios turi rinkos vertę, pavyzdžiui, auksinės monetos. Vėliau pradėti naudoti „padengti pinigai“, t. y. banknotai, kuriuos buvo galima iškeisti į tam tikrą kiekį aukso ar sidabro. Šiuolaikinių valstybių, įskaitant euro zoną, ekonomika grindžiama dekretiniais pinigais. Tai – pinigai, kurie paskelbti teisėta mokėjimo priemone ir išleisti centrinio banko, bet, priešingai nei padengti pinigai, negali būti keičiami į, pavyzdžiui, tam tikrą kiekį aukso. Šie pinigai neturi savaiminės vertės – banknotams naudojamas popierius iš esmės bevertis, tačiau jais atsiskaitoma už prekes ir paslaugas, nes žmonės pasitiki, kad centriniai bankai užtikrins, jog pinigų vertė laikui bėgant išliktų tokia pati. Jei centriniai bankai nesugebėtų to padaryti, žmonės dekretinių pinigų nebepripažintų nei kaip mainų, nei kaip taupymo priemonės.

Pinigų forma bėgant laikui

Šiandien pinigai gali egzistuoti ir ne materialiu pavidalu. Tai gali būti kompiuterinis įrašas banko sąskaitoje arba santaupos taupomojoje sąskaitoje. Virtualieji arba elektroniniai pinigai – tai piniginė vertė, saugoma, pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo kortelėje arba išmaniajame telefone. Tiesioginis debetas, mokėjimai internetu ir kortele – tai atsiskaitymo būdai, kai grynieji pinigai nenaudojami. (Yra ir naujesnių decentralizuotų skaitmeninių valiutų ar virtualiųjų valiutų sistemų, tokių kaip bitkoinai, kurios nėra prižiūrimos centralizuotai, pavyzdžiui, centrinio banko. Teisiniu požiūriu jos apskritai nėra laikomos pinigais.)

Nepaisant to, kad elektroninių mokėjimų sparčiai daugėja, mokėti grynaisiais vis dar labai populiaru. Euro zonoje mokėjimai grynaisiais pinigais sudaro didelę dalį visų mokėjimų iki 20 eurų dalį. Grynųjų eurų vertę užtikrina ECB ir euro zonos šalių nacionaliniai centriniai bankai, kartu su ECB sudarantys Eurosistemą.

Kam naudojami pinigai ir kaip ECB tai stebi?

Pinigai, nepriklausomai nuo jų formos, atlieka tris skirtingas funkcijas. Tai mainų priemonė – atsiskaitymo priemonė, kurios vertę visi pripažįsta. Pinigai taip pat yra apskaitos vienetas, leidžiantis įkainoti prekes ir paslaugas. Jie yra ir vertės kaupimo priemonė. Tik nedidelė dalis į apyvartą išleistų grynųjų eurų iš tiesų yra apyvartoje, t. y. naudojami mokėjimui. Pavyzdžiui, daug į apyvartą išleistų 50 eurų banknotų laikomi namuose atsargai.

Pinigų funkcijos

Centriniai bankai paprastai apibrėžia ir stebi kelis pinigų junginius. Iš šių junginių raidos galima sužinoti vertingos informacijos apie pinigus ir kainas. Reikalingi keli pinigų junginiai, nes daug finansinio turto gali būti pakeičiama, o finansinio turto, sandorių ir mokėjimo priemonių pobūdis bei ypatybės laikui bėgant kinta. ECB atliekamos pinigų analizės tikslais Eurosistemoje apibrėžtas siaurasis pinigų junginys (P1), tarpinis pinigų junginys (P2) ir platusis pinigų junginys (P3). Įgyvendindamas savo pinigų politikos strategiją, ECB kartu su įvairia kita informacija stebi bei analizuoja ir šių pinigų junginių raidą.

Kaip kuriami pinigai?

Komerciniams bankams ECB teikia įprasto banko paslaugas ir taip kartu veikia pinigų ir kreditų srautus ekonomikoje, kad užtikrintų kainų stabilumą. Komerciniai bankai gali iš ECB skolintis pinigų, t. y. centrinio banko atsargų. Dažniausiai jie skolinasi, kad padengtų itin trumpo laikotarpio likvidumo poreikį. Pagrindinė priemonė, kurią naudodamas ECB reguliuoja išorės pinigų kiekį, o kartu ir komercinių bankų poreikį skolintis iš centrinių bankų, yra nustatomos trumpalaikės palūkanų normos – „pinigų kaina“.

Pinigų kūrimas euro zonoje

Komerciniai bankai gali sukurti ir vadinamųjų vidaus pinigų, t. y. banko indėlių. Taip nutinka kaskart, kai suteikiama nauja paskola. Skirtumas tarp išorės ir vidaus pinigų yra tas, kad išorės pinigai yra visos ekonomikos turtas ir niekieno įsipareigojimas, o vidaus pinigai taip vadinami, nes susidaro dėl privačių kreditų. Jei privatūs skolininkai grąžintų bankams visas skolas, vidaus pinigų kiekis būtų lygūs nuliui. Tai yra vienas iš būdų, kaip privačiajame sektoriuje kuriami pinigai ir kaip jų gali nebelikti.

O kaip yra su ECB „pinigų spausdinimu“, apie kurį vis girdime?

Eurų banknotus fiziškai leidžia tik nacionaliniai centriniai bankai. „Pinigų spausdinimu“ liaudiškai vadinama ECB vykdoma turto pirkimo programa, tam tikros formos „kiekybinis skatinimas“. ECB perka turtą finansų rinkoje ir taip sukuria papildomų centrinio banko atsargų. Jos gali padėti įvairiais būdais sumažinti namų ūkiams ir įmonėms taikomas palūkanų normas ir taip paremti ekonomiką, o galiausiai – užtikrinti pinigų vertės stabilumą, kai galimybės sumažinti šias ECB tiesiogiai reguliuojamas palūkanų normas yra ribotos. Šiame procese ECB banknotų nespausdina, kad sumokėtų už turtą, bet sukuria pinigus elektroniniu būdu, o šie įskaitomi į pardavėjo arba tarpininko, pavyzdžiui, komercinio banko, sąskaitą. Pardavėjas gali naudoti šias papildomas likvidžias lėšas kitam turtui pirkti arba, jei tai komercinis bankas, kreditams realiojoje ekonomikoje teikti. Tokie pirkimai padeda gerinti pinigines ir finansines sąlygas, tad įmonės ir namų ūkiai gali pigiau skolintis ir atitinkamai daugiau investuoti ir išleisti. Galiausiai siekiama, kad, ECB vykdant įsipareigojimą palaikyti kainų stabilumą, infliacija būtų sugrąžinta į šiek tiek mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Sužinoti daugiau – kas yra išplėstinė turto pirkimo programa?

Iššūkis jums!

Pasitikrinkite savo žinias apie pinigus interaktyviojoje viktorinoje. Pasirengę?

TAIP PAT SKAITYKITE

Sužinokite daugiau panašiomis temomis