Kas yra pinigai?

2015 m. lapkričio 24 d. (atnaujinta2017 m. birželio 20 d.)

Eurų banknotai ir monetos yra pinigai, bet lėšos banko sąskaitoje juk irgi pinigai. Tai kas gi iš tiesų yra pinigai? Kaip jie kuriami ir koks čia ECB vaidmuo?

Kaip kito pinigai?

Pinigų forma laikui bėgant kito. Senovėje dažniausiai buvo naudojami prekiniai pinigai, t. y. daiktai, pagaminti iš medžiagų, kurios pačios turi rinkos vertę, pavyzdžiui, auksinės monetos. Vėliau naudoti padengti pinigai, tai yra banknotai, kuriuos buvo galima iškeisti į tam tikrą kiekį aukso ar sidabro. Šiuolaikinių valstybių, įskaitant euro zoną, ekonomika grindžiama dekretiniais pinigais. Tai – pinigai, kurie paskelbti teisėta mokėjimo priemone ir išleisti centrinio banko, bet, priešingai nei padengti pinigai, negali būti keičiami į, pavyzdžiui, nustatytą kiekį aukso. Šie pinigai neturi savaiminės vertės: banknotams naudojamas popierius iš esmės bevertis, tačiau jais atsiskaitoma už prekes ir paslaugas, nes žmonės pasitiki centriniais bankais ir mano, jog šie užtikrins, kad pinigų vertė laikui bėgant būtų tokia pati. Jei centriniai bankai nesugebėtų to padaryti, žmonės nustotų naudoti dekretinius pinigus ir kaip mainų, ir kaip taupymo priemonę.

Pinigų forma bėgant laikui

Prekiniai pinigai

Padengti pinigai

Dekretiniai pinigai

Šiandien pinigai gali egzistuoti ir neturėdami materialaus pavidalo. Jie gali būti kaip kompiuterinis įrašas banko sąskaitoje arba kaip santaupos taupomojoje sąskaitoje. Virtualūs grynieji, arba e. pinigai, – tai piniginė vertė, laikoma, pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo kortelėje ar išmaniajame telefone. Tiesioginis debetas, mokėjimai internetu ir kortele – tai atsiskaitymo būdai, kai grynieji pinigai nenaudojami. (Yra ir naujesnių decentralizuotų virtualių valiutų ar virtualių valiutų sistemų, tokių kaip bitkoinai, kurios nėra prižiūrimos centralizuotai, pvz., centrinio banko. Teisiniu požiūriu jos apskritai nėra laikomos pinigais.)

Nepaisant to, kad elektroninių mokėjimų sparčiai daugėja, mokėti grynaisiais vis dar labai populiaru. Euro zonoje grynaisiais pinigais atliekama didelė dalis visų mokėjimų, kurių vertė yra iki 20 eurų. Grynųjų pinigų vertę užtikrina ECB ir euro zonos šalių nacionaliniai centriniai bankai, kartu sudarantys Eurosistemą.

Kam naudojami pinigai ir kaip ECB tai stebi?

Pinigai, nepriklausomai nuo formos, atlieka tris skirtingas funkcijas. Tai mainų priemonė – atsiskaitymo priemonė, kurios vertę visi pripažįsta. Pinigai taip pat yra apskaitos vienetas, leidžiantis įkainoti prekes ir paslaugas. Pinigai – ir vertės kaupimo priemonė. Tik nedidelė dalis į apyvartą išleistų grynųjų eurų iš tiesų yra apyvartoje, t. y. naudojami mokėjimui. Pavyzdžiui, daug į apyvartą išleistų 50 eurų banknotų laikomi namie juodai dienai.

Pinigų funkcijos

Mainų priemonė
pirkimui

Apskaitos vienetas
įkainojimui

Vertės kaupimo priemonė
taupymui

Centriniai bankai paprastai apibrėžia ir stebi kelis pinigų junginius. Šių junginių raida yra vertingos informacijos apie pinigus ir kainas šaltinis. Reikalingi keli pinigų junginiai, nes daug finansinio turto gali būti pakeičiama, o finansinio turto, sandorių ir mokėjimo priemonių pobūdis bei ypatybės laikui bėgant kinta. ECB atliekamai pinigų analizei Eurosistemoje apibrėžtas siaurasis pinigų junginys (P1), tarpinis pinigų junginys (P2) ir platusis pinigų junginys (P3). Vykdydamas pinigų politikos strategiją, ECB taip pat stebi ir analizuoja šių pinigų junginių raidą bei daug kitų duomenų.

Kaip kuriami pinigai?

Komerciniams bankams ECB teikia įprasto banko paslaugas. Taip jis kartu veikia pinigų ir kreditų srautus ekonomikoje, kad užtikrintų kainų stabilumą. Komerciniai bankai gali iš ECB skolintis pinigų, t. y. centrinio banko atsargų. Taip jie dažniausiai daro, kad padengtų itin trumpo laikotarpio likvidumo poreikį. Pagrindinė priemonė, kurią naudodamas ECB reguliuoja išorės pinigų kiekį, o kartu ir komercinių bankų poreikį skolintis iš centrinių bankų, – tai galimybė nustatyti trumpalaikes palūkanų normas, kitaip tariant, pinigų kainą.

Pinigų kūrimas euro zonoje

Europos Centrinis Bankas

Komerciniai bankai

Žmonės ir įmonės

Komerciniai bankai gali sukurti ir vadinamųjų vidaus pinigų, t. y. banko indėlių. Taip nutinka kaskart, kai suteikiama nauja paskola. Skirtumas tarp išorės ir vidaus pinigų yra tas, kad išorės pinigai yra visos ekonomikos turtas ir niekieno įsipareigojimas. O vidaus pinigai taip vadinami, nes jie susidaro suteikus paskolą privačiajam sektoriui. Jei privačiojo sektoriaus skolininkai grąžintų bankams visas skolas, viduje sukurti pinigai būtų lygūs nuliui. Tai yra vienas iš būdų, kaip privačiajame sektoriuje kuriami pinigai ir kaip jų gali nebelikti.

O kaip yra su ECB pinigų spausdinimo programa, apie kurią vis girdime?

Praktikoje eurų banknotus fiziškai leidžia tik nacionaliniai centriniai bankai. Pinigų spausdinimas – taip liaudiškai vadinama ECB turto pirkimo programa, arba kiekybinis skatinimas. ECB perka turtą finansų rinkoje ir taip sukuria papildomų centrinio banko atsargų. Tuomet, veikiant įvairiais kanalais, prisidedama prie to, kad namų ūkiams bei įmonėms būtų taikomos mažesnės palūkanų normos, siekiant, kad ekonomika atsigautų ir galiausiai būtų užtikrintas pinigų stabilumas, kai galimybės sumažinti šias ECB tiesiogiai reguliuojamas palūkanų normas yra ribotos. Šiame procese ECB banknotų nespausdina, kad sumokėtų už turtą, bet sukuria pinigus elektroniniu būdu, o šie įskaitomi į pardavėjo arba tarpininko, pavyzdžiui, komercinio banko, sąskaitą. Pardavėjas gali naudoti šias papildomas likvidžias lėšas kitam turtui pirkti arba, jei tai komercinis bankas, kreditams realiojoje ekonomikoje teikti. Tokie pirkimai padeda gerinti pinigines ir finansines sąlygas, tad įmonės ir namų ūkiai gali pigiau skolintis ir atitinkamai didinti investicijas bei išlaidas. Galiausiai siekiama, kad, ECB vykdant įsipareigojimą palaikyti kainų stabilumą, infliacija būtų sugrąžinta į šiek tiek mažesnį kaip 2 % lygį.