Kaip veikia ECB turto pirkimo programa?

2016 01 22(atnaujinta 2019 02 28)

Kodėl mums reikalinga turto pirkimo programa?

Esant įprastai ekonomikos raidai, įtaką finansinėms sąlygoms platesne prasme ir galiausiai makroekonominei raidai bei infliacijai ECB daro nustatydamas trumpalaikes pagrindines palūkanų normas. Tačiau per pasaulinę finansų krizę pagrindinės palūkanų normos priartėjo prie savo faktinės apatinės ribos ir palūkanų mažinimas žemiau šios ribos duotų labai mažai naudos arba būtų išvis nenaudingas. Todėl ECB ėmėsi nestandartinių priemonių problemoms, susijusioms su užsitęsusiu žemo infliacijos lygio laikotarpiu, spręsti ir infliacijai vidutiniu laikotarpiu sugrąžinti į mažesnį kaip 2 %, bet šiai ribai artimą lygį – t. y. lygį, atitinkantį Valdančiosios tarybos kainų stabilumo apibrėžtį. Viena iš nestandartinių priemonių, kurias ECB naudoja siekdamas minėtų tikslų, yra Turto pirkimo programa. Grynieji pirkimai pagal Turto pirkimo programą baigėsi 2018 m. gruodžio mėn., tačiau programa toliau vykdoma reinvestuojant visas pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui.

Kaip Turto pirkimo programa veikia?

Pagal Išplėstinę turto pirkimo programą ECB pirko įvairų turtą: vyriausybės obligacijas, Europos viršvalstybinių institucijų vertybinius popierius, įmonių obligacijas, turtu užtikrintus vertybinius popierius ir padengtąsias obligacijas. Šio turto pirkta už 15–80 mlrd. eurų per mėnesį. Yra trys pagrindiniai būdai, kaip toks turto pirkimas veikia finansines sąlygas platesne prasme, o galiausiai – ekonomikos augimą ir infliaciją. Tai:

Tiesioginis poveikis

Kai ECB perka privačiojo sektoriaus turto, pavyzdžiui, turtu užtikrintų vertybinių popierių ar padengtųjų obligacijų, susietų su namų ūkiams ir įmonėms bankų teikiamomis paskolomis realiojoje ekonomikoje, padidėja šio turto paklausa, dėl to didėja jo kaina. Tai skatina bankus teikti daugiau paskolų, o jas jie vėliau gali panaudoti turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams ar padengtosioms obligacijoms leisti ir parduoti. Padidėjus paskolų pasiūlai, paprastai sumažėja įmonėms ir namų ūkiams bankų teikiamo skolinimo palūkanų normos, dėl to pagerėja finansinės sąlygos platesne prasme.

Investicijų portfelio perbalansavimas

ECB pirko privačiojo ir viešojo sektorių turtą iš tokių investuotojų, kaip pensijų fondai, bankai ir namų ūkiai. Šie investuotojai gali nuspręsti lėšas, gautas pardavus minėtą turtą ECB, investuoti į kitą turtą. Padidinus turto paklausą platesne prasme, šis investicijų portfelio perbalansavimo mechanizmas didina kainas ir mažina pajamingumą, net ir to turto, kuriam Turto pirkimo programa nėra tiesiogiai skirta. Dėl to mažėja įmonių, norinčių gauti finansavimą kapitalo rinkose, sąnaudos (faktinė rinkos palūkanų norma). Kartu sumažėjęs vertybinių popierių pajamingumas skatina bankus skolinti įmonėms ir namų ūkiams. Paprastai, kai bankai daugiau skolina realiajai ekonomikai, namų ūkiams ir įmonėms paskolų kaina mažėja. Kita vertus, investuotojams nusprendus už papildomas lėšas pirkti didesnio pajamingumo turto ne euro zonoje, gali susilpnėti euro kursas ir atitinkamai padidėti infliacinis spaudimas.

Ir tiesioginis poveikis, ir investicijų portfelio perbalansavimas gerina euro zonos įmonių ir namų ūkių finansines sąlygas platesne prasme. Taigi Turto pirkimo programa, mažindama finansavimo kainą, gali skatinti investavimą ir vartojimą. Sparčiau augant įmonių ir vartotojų paklausai, tai galiausiai padeda vidutiniu laikotarpiui sugrąžinti infliaciją į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Informacinis poveikis

Galiausiai turto pirkimas yra ženklas rinkai, kad centrinis bankas dar gana ilgą laiką palūkanų normų nedidins. Šis informacinis poveikis pasireiškia tuo, kad sumažėja rinkų kintamumas ir neužtikrintumas dėl palūkanų normų raidos ateityje. Tai svarbu, nes į šiuos veiksnius atsižvelgiama priimant įvairius investicinius sprendimus. Pavyzdžiui, už ilgalaikes paskolas mokamos palūkanos ir toliau nedidės, nes bankai orientuosis į tai, kad palūkanų normos dar gana ilgą laiką bus nedidelės.

Įgyvendindamas Turto pirkimo programą, ECB pabrėžia savo ryžtą vykdyti įsipareigojimą, naudojant šias ir kitas priemones, veiksmingai valdyti riziką, kylančią pernelyg užsitęsus mažos infliacijos laikotarpiui. Tai suteikia investuotojams daugiau užtikrintumo, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija vėl bus mažesnė nei 2 %, bet artima šiai ribai. Toks infliacijos lygis yra tvaraus augimo esant stabilioms kainoms prielaida.

Atnaujinimas: čia pateikta informacija atnaujinta 2016 m. balandžio 1 d., 2017 m. balandžio 1 d. ir 2018 m. kovo 9 d., Valdančiajai tarybai priėmus sprendimus pakeisti sumą, už kurią kas mėnesį pagal Turto pirkimo programą perkama turto, taip pat 2019 m. vasario 28 d., baigus vykdyti grynuosius turto pirkimus ir prasidėjus reinvestavimo etapui.