Kas yra „AnaCredit“?

2015 m. lapkričio 11 d. (atnaujinta 2019 m. liepos 10 d.)

„AnaCredit“ yra duomenų rinkinys, kuriame sukaupta išsami informacija apie bankų paskolas euro zonoje. Visas šio rinkinio pavadinimas yra „analitiniai kredito duomenų rinkiniai“ (angl. analytical credit datasets). ECB šį projektą pradėjo įgyvendinti 2011 m. kartu su euro zonos šalių ir kai kurių euro zonai nepriklausančių šalių nacionaliniais centriniais bankais. Suderintai duomenų bazei sukurti naudojami duomenys ir nacionaliniai kreditų registrai. Ši duomenų bazė svarbi atliekant įvairias centrinio banko funkcijas, pavyzdžiui, priimant sprendimus pinigų politikos klausimais ir vykdant makroprudencinę priežiūrą.

„AnaCredit“ projektas

Kodėl reikalingas „AnaCredit“?

Geriems pinigų politikos sprendimams priimti reikalingi geri duomenys. Geresnių ir išsamesnių statistikos duomenų poreikis padidėjo finansų krizės metu dėl dviejų priežasčių:

  1. Per krizę tapo aišku, kad ekonominiai sukrėtimai įvairius ekonomikos sektorius, įmones ir namų ūkius įvairiose euro zonos šalyse veikia nevienodai. Kad galėtų formuoti pinigų politiką, ECB turi apie šiuos reiškinius žinoti, juos suprasti ir galėti stebėti.
  2. ECB kartu su euro zonos šalių nacionaliniais centriniais bankais ir institucijomis pradėjo vykdyti naujus uždavinius makroprudencinės priežiūros srityje. Naujiems uždaviniams vykdyti reikia ir naujų priemonių bei žinių. „AnaCredit“ iš esmės sukurtas tam, kad būtų galima gauti papildomos informacijos, reikalingos pinigų politikos ir finansinio stabilumo sričių uždaviniams vykdyti. Vėliau galbūt bus svarstomas šio duomenų rinkinio papildymas bankų priežiūrai reikalingais duomenimis.

„AnaCredit“ grindžiamas suderintomis sąvokomis bei apibrėžtimis ir apima (bent jau) visų euro zonos šalių duomenis, todėl juos galima geriau palyginti. Tai labai pagerina Eurosistemos statistinės informacijos bazę.

Kuo „AnaCredit“ gali būti naudingas man?

Norint priimti gerus sprendimus labai svarbu aiškiai žinoti, kokia yra padėtis. Būtent todėl centriniams bankams yra reikalingi geri statistiniai duomenys. Rinkinyje „AnaCredit“ pateikiama visapusiškai išanalizuota statistika, tad centriniai bankai gaus tikslesnių ir išsamesnių duomenų, kurie reikalingi jiems priimant sprendimus dėl pinigų politikos ir rūpinantis, kad finansų sistema būtų patikima ir skaidri. Tai duos nemažai naudos visiems: politikos formuotojams ir priežiūrą vykdantiems specialistams, taip pat bankams ir galiausiai – piliečiams.

Kuo „AnaCredit“ skiriasi nuo kitų duomenų rinkinių?

Rinkinyje „AnaCredit“ pateikiami itin detalūs visų euro zonos šalių duomenys. Be to, jie yra visiškai palyginami, nes rengiami taikant vienodas sąvokas ir apibrėžtis. Turint „AnaCredit“ duomenis, galima atlikti tokią analizę ir palyginimus, kokie buvo neįmanomi anksčiau, turint tik bendrus duomenis. Ši analizė yra svarbi vykdant pagrindines centrinės bankininkystės politikos funkcijas, pavyzdžiui, formuojant ir įgyvendinant pinigų politiką, taip pat vykdant makroprudencinę priežiūrą.

Dar vienas pavyzdys: duomenų rinkinyje „AnaCredit“ pateikiama išsami informacija apie įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), galimybes gauti kreditą. Anksčiau informacijos apie tai gaudavome tik iš kelių apklausų, todėl ji nebuvo išsami. Be to, paaiškėjo įvairių ekonomikos sektorių ar įvairių kategorijų įmonių (didelių, palyginti su mažomis, gamintojų, palyginti su paslaugų teikėjais, ir pan.) pasiūlos ir paklausos sąlygų skirtumai – tai, ko anksčiau iš bendrų duomenų nebuvo galima matyti. Priimant sprendimus dėl pinigų politikos labai svarbu turėti patikimus duomenis apie MVĮ galimybes gauti bankų paskolas, nes šios įmonės yra Europos ekonomikos stuburas ir pagrindiniai darbdaviai, o bankai yra kone vienintelis jų finansavimo šaltinis. Neapibendrinti duomenys, kurie yra renkami į „AnaCredit“, taip pat naudojami vertinant šios specifinės kategorijos įmonių skolos raidą ir tvarumą, o tai yra labai svarbi informacija vertinant su tam tikrų kategorijų bankų pozicijomis susijusią riziką.

Išsamios informacijos ekspertams reikia ir vertinant finansiniam stabilumui kylančią riziką. Pavyzdžiui, jeigu kurios nors valstybės narės bankų sistema nėra pakankamai diversifikuota ir didesnioji jos pozicijų dalis yra susijusi su tam tikrais regionais ar pramonės šakomis, tai galima pamatyti duomenų rinkinyje „AnaCredit“, todėl galima atidžiau analizuoti (su sektoriumi ar regionu susijusią) kredito riziką ir tikimybę, kad ji gali tapti sistemine rizika finansų sektoriuje.

Kadangi duomenys į „AnaCredit“ teikiami suderinti, galima įvertinti atskiros įmonės bendrą paskolų poziciją visų euro zonos bankų atžvilgiu, įskaitant ir pozicijas keliose šalyse. Anksčiau tai buvo neįmanoma, nes duomenų arba trūko, arba jie nebuvo visiškai palyginami. Dabar bankų priežiūrą vykdantys specialistai gali matyti požymius, kad viena ar kita įmonė gali vėluoti mokėti įmokas vienam ar daugiau bankų, taip pat jie gali įvertinti jos kreditingumą ir riziką, galinčią kilti bankams dėl šios įmonės.

Kodėl ECB reikia tiek daug duomenų?

Į „AnaCredit“ renkami tik tie duomenys, kurie yra būtini. Šiuo metu reikalaujama teikti tik duomenis apie įmonėms (ir kitiems juridiniams asmenims) suteiktas didesnes negu 25 000 eurų paskolas. Pasirinkta ši palyginti nedidelė suma, nes šiuo metu labai trūksta būtent šios kategorijos duomenų, reikalingų euro zonos MVĮ finansavimo sąlygoms analizuoti.

Ar mano kaimynas matys, kiek esu skolingas savo bankui?

ECB nereikia ir jis nesiekia žinoti paskolų gavėjų (t. y. namų ūkių) tapatybės. Jei ECB valdančioji taryba kada nors ateityje ir svarstys galimybę išplėsti „AnaCredit“, kad būtų renkami ir kiti paskolų privatiems namų ūkiams, pavyzdžiui, paskolų nekilnojamajam turtui įsigyti, duomenys, šie duomenys bus nuasmeninti. Be to, teisės aktui šiuo klausimu tinkamai parengti ECB konsultavosi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu. Atsižvelgta į visas jo pastabas.

O kas, jei į jūsų sistemas būtų įsilaužta?

Centriniai bankai turi daug patirties duomenų konfidencialumo užtikrinimo srityje. Tai jų kasdienio darbo dalis. Eurosistema jau ir dabar tvarko daug neskelbtinos informacijos ir turi tam tinkamas sistemas. Keliose Europos šalyse šiuo metu naudojami kreditų registrai. Kai kuriuose iš jų sukaupta dar daugiau neskelbtinos informacijos, negu numatyta „AnaCredit“ atveju. Asmens duomenims apsaugoti imamasi ir ateityje bus imamasi visų ES asmens duomenų apsaugos sistemoje numatytų atsargumo priemonių. Suderinti šios srities reikalavimai nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 45/2001.

Kiek „AnaCredit“ kainuoja bankams? Ar neuždedate per didelės naštos mažiems bankams?

Kadangi reikalaujama išsamios informacijos, ECB suvokia, kokia našta tenka atskaitingiesiems agentams, ypač tose šalyse, kuriose teikti neapibendrintus duomenis yra nauja praktika. Dėl to 2014 m. ECB atliko išsamią kaštų ir naudos analizę, kad kuo labiau sumažintų atskaitomybės naštą. Atlikus šią analizę, į reglamentą dėl „AnaCredit“ įtraukti reikalavimai teikti tik tuos duomenis, kurie yra tikrai reikalingi politikai įgyvendinti ir veiklai vykdyti, kad pateisintų kaštus, susijusius su jų parengimu ir tvarkymu. ECB jau seniai nusistovėjusi praktika prieš pradedant taikyti naujus statistinių duomenų reikalavimus atlikti kaštų ir naudos analizę. Apibendrinant pasakytina, kad tikrai verta dėti pastangas surinkti minėtus duomenis, nes tiek centriniams bankams, tiek komerciniams bankams reikalinga, kiekvienam dėl savo tikslų, išsami ir laiku gaunama informacija apie kreditus.

Be to, buvo dedama labai daug pastangų, kad našta būtų kuo mažesnė, ypač mažesnėms įstaigoms. Proporcingumui užtikrinti nacionaliniai centriniai bankai gali atleisti mažesnes įstaigas nuo tam tikrų atskaitomybės reikalavimų. Todėl gali būti, kad kai kuriose šalyse nuo atskaitomybės reikalavimų bus visiškai atleisti net keli šimtai bankų.

Ar ne per daug reikalaujate prašydami apie kiekvieną paskolą užpildyti daugiau nei 100 klausimų formą?

Žvilgtelkime į tai kiek kitu kampu. Panagrinėkime, kokių duomenų apie paskolas yra reikalaujama. Kalbame apie 94 duomenų parametrus ir 7 unikalius žymenis, kelis kartus pasikartojančius įvairiose formose. Nors tiesa, kad prašoma pateikti ir tam tikrus neskelbtinus duomenis (pvz., įmonės pavadinimą, adresą, teisinę formą), bet jie yra reikalingi tam, kad būtų galima nustatyti visą įmonės skolos sumą, nes įmonė gali būti pasiskolinusi iš daug įvairių bankų įvairiose Europos šalyse. Todėl informacija turi būti neapibendrinta, tiksli ir išsami.

Kaip užtikrinate, kad „AnaCredit“ bankams nekainuotų per daug?

ECB, siekdamas kuo mažesnių sąnaudų bankams, nuo pat šio projekto pradžios atidžiai vertino galimą „AnaCredit“ poveikį. Kaip ir kiekvieną kartą prieš pradėdamas rinkti naują statistinę informaciją, 2014 m. ECB atliko kaštų ir naudos analizę. Išanalizuota, kokios tikėtinos naudos nauja informacija duos naudotojams ir kokie bus kaštai, įskaitant kaštus, kuriuos patirs atskaitingieji agentai (bankai). Šiame procese tiesiogiai, daugiausia per savo nacionalinius centrinius bankus (NCB), dalyvavo ir bankų sektoriaus atstovai. Pagal šią nusistovėjusią tvarką užtikrinama, kad būtų nustatyti ekonomiškiausi atskaitomybės reikalavimai. 2015 m. gruodžio 4 d. ECB paskelbė neoficialias viešas konsultacijas dėl ECB reglamento dėl neapibendrintų kredito ir kredito rizikos duomenų rinkimo („AnaCredit“) projekto, taip suteikdamas galimybę ir plačiajai visuomenei pateikti pastabų dėl atskaitomybės reikalavimų. ECB išnagrinėjo visas per šias konsultacijas gautas pastabas ir atitinkamai į jas atsižvelgė. Jeigu ateityje ECB valdančioji taryba nuspręstų išplėsti duomenų rinkinį „AnaCredit“, būtų svarstoma, kaip į pasirengimą geriausia įtraukti įvairius suinteresuotuosius subjektus; galbūt bus surengtos viešos konsultacijos dėl reikalavimų teikti konkrečiai bankų priežiūrai reikalingus duomenis.

Šis aiškinamasis tekstas atnaujintas 2019 m. liepos 10 d., atsižvelgiant į tai, kad „AnaCredit“ projektas jau įgyvendintas visoje euro zonoje.