Penki dalykai, kuriuos turite žinoti apie Mastrichto sutartį

2017 02 15

1. Ja buvo sukurta Europos Sąjunga.

Mastrichto sutartimi, kurios oficialus pavadinimas yra Europos Sąjungos sutartis, žymimas „naujas etapas dar glaudesnės sąjungos tarp Europos tautų kūrimo procese“. Šia sutartimi buvo padėtas pamatas bendros valiutos – euro – įvedimui ir gerokai išplėstas Europos šalių bendradarbiavimas naujose srityse, pavyzdžiui:

  • sukurta „Europos pilietybė“ – gyventojai gali gyventi valstybėse narėse ir laisvai judėti iš vienos į kitą;
  • nustatyta bendra užsienio ir saugumo politika;
  • susitarta dėl glaudesnio policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose.

Sutartis buvo pasirašyta Nyderlandų mieste Mastrichte, įsikūrusiame netoli sienos su Belgija ir Vokietija. Sutarties pasirašymas – keletą metą trukusių vyriausybių diskusijų dėl didesnės Europos integracijos rezultatas.

2. Ją pasirašė 12 šalių.

1992 m. vasario 7 d. sutartį pasirašė dvylikos šalių – Airijos, Belgijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos ir Vokietijos – atstovai.

Po to sutartį ratifikavo kiekvienos šalies parlamentas. Kai kuriose šalyse dėl to buvo surengti referendumai. Mastrichto sutartis oficialiai įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d. – Europos Sąjunga buvo oficialiai įsteigta.

Nuo to laiko prie ES prijungė dar 16 šalių. Jos priėmė Mastrichto arba vėlesnėmis sutartimis nustatytas taisykles.

3. Padėtas pamatas euro įvedimui.

Mastrichto sutartimi buvo padėtas pamatas Europos bendros valiutos – euro – sukūrimui, tapusiam kelis dešimtmečius trukusių derybų dėl didesnio bendradarbiavimo Europoje kulminacija. Be to, šia sutartimi buvo įsteigtas Europos Centrinis Bankas (ECB), sukurta Europos centrinių bankų sistema ir nustatyti jų tikslai. Pagrindinis ECB tikslas – palaikyti kainų stabilumą, t. y., užtikrinti euro vertę.

Bendros visos Europos valiutos idėją pirmą kartą pasiūlė Europos Komisija praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. Tačiau dėl nestabilios ekonominės padėties praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį projektas buvo sustabdytas.

Bendros valiutos idėją Europos valstybių vadovai atgaivino 1986 m., o 1989 m. įsipareigojo šį planą įgyvendinti trimis etapais. Mastrichto sutartyje buvo oficialiai nustatyti tokie etapai:

  • 1 etapas (1990 m. liepos 1 d. – 1993 m. gruodžio 31 d.): įvedamas laisvas kapitalo judėjimas tarp valstybių narių;
  • 2 etapas (1994 m. sausio 1 d. – 1998 m. gruodžio 31 d.): didinamas nacionalinių centrinių bankų bendradarbiavimas ir dar labiau derinama valstybių narių ekonominė politika;
  • 3 etapas (nuo 1999 m. sausio 1 d. iki dabar): palaipsniui įvedama euro valiuta ir pradedama įgyvendinti bendra pinigų politika, už kurią yra atsakingas ECB.

4. Nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti eurą norinčios įsivesti šalys.

Sutartyje buvo ne tik numatytas bendros valiutos įvedimo planas, bet ir nustatytos taisyklės, kaip viskas veiks praktiškai. Taip pat ir tai, kaip nustatyti, ar šalys pasirengusios įsivesti eurą.

Šių konkrečių taisyklių, dar vadinamų Mastrichto arba konvergencijos kriterijais, tikslas – užtikrinti, kad, net ir naujoms šalims įsivedus eurą, euro zonoje būtų užtikrintas kainų stabilumas. Taikant konvergencijos kriterijus siekiama įsitikinti, ar prie euro zonos norinčiose prisijungti šalyse yra stabilūs šie rodikliai:

  • infliacija,
  • valstybės skolos lygis,
  • palūkanų normos,
  • valiutos kursas.

5. Milžiniškas Europos integracijos šuolis.

Nuo Mastrichto sutarties pasirašymo Europos šalys suartėjo, tačiau, pavyzdžiui, ekonominė ir fiskalinė politika tebevykdoma nacionaliniu lygiu. Europos valstybių vadovai susitarė dėl papildomų veiksmų tolesnei Europos šalių integracijai stiprinti:

  • 1997 m. susitarta dėl Stabilumo ir augimo pakto – siekiama, kad šalys laikytųsi patikimos biudžeto politikos;
  • sukurtas Europos stabilumo mechanizmas – teikiama finansinė pagalba euro zonos šalims, kurios patiria didelių finansavimo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia;
  • po finansinės krizės sukurti Bendras priežiūros mechanizmas ir Bendra pertvarkymo valdyba – siekiama padidinti Europos bankų sistemos saugumą ir finansinę integraciją bei stabilumą.

Šiandien daugiau kaip 510 milijonų gyventojų 28 valstybėse narėse naudojasi Europos bendradarbiavimo teikiama nauda. Praėjus 25 metams nuo tos dienos, kai buvo susitarta dėl euro įvedimo plano, euro tapo antra labiausia prekiaujama valiuta pasaulyje. Ji yra 34 milijonų gyventojų devyniolikoje šalių kasdienio gyvenimo dalis.