Eurų banknotų apyvarta

Nominalai

Banknotai jūsų piniginėje

Iš septynių eurų banknotų nominalų kasdieniams mokėjimams dažniausia naudojami mažo ir vidutinio nominalo banknotai. Paprastai jie išleidžiami į apyvartą per grynųjų pinigų išdavimo automatus. Žmonės gali turėti ir didelio nominalo banknotų grynaisiais. Dažniausia jie laikomi kaip santaupos, tačiau taip pat naudojami brangiems pirkiniams įsigyti.

Informacijos apie apyvartoje esančius septynių nominalų banknotus rasite statistikos dalyje.

Ne euro zona

Keliaujantys eurų banknotai

Eurų banknotus naudoja ne tik euro zonoje gyvenantys žmonės. Tai – tarptautinė valiuta, todėl nemažai eurų banknotų atsiduria ir lieka už euro zonos ribų.

Vertinama, kad 20–25 % apyvartoje esančių banknotų (pagal vertę) laiko už euro zonos ribų (daugiausia – kaimyninėse šalyse) gyvenantys žmonės. Eurų banknotų paklausa užsienyje smarkiai išaugo 2008 m. spalio mėn. įsisiūbavus finansiniams neramumams. Paklausa pastebimai išaugo Rytų Europos ne ES šalyse, kurių nacionalinės valiutos nuvertėjo euro atžvilgiu. Šie eurų banknotai tebėra apyvartoje, o tai reiškia, kad juos laiko ne euro zonos rezidentai.

Grynųjų pinigų ciklas

Pinigų srautas

Ekonomikoje banknotai nueina tam tikrą kelią. Komerciniai bankai juos užsako iš centrinių bankų ir išleidžia į apyvartą per grynųjų pinigų išdavimo automatus. Žmonės juos leidžia parduotuvėse, turguose ir kitose vietose, o paskui mažmenininkai ir kiti rinkos dalyviai šiuos pinigus deda į savo banką. Tada bankai ir kiti grynųjų pinigų tvarkytojai arba siunčia juos atgal į savo šalies centrinį banką, arba, patikrinę jų tikrumą ir tinkamumą apyvartai, vėl paleidžia į apyvartą.

Grynųjų pinigų tiekimo grandinės organizavimas kiekvienoje šalyje skiriasi ir priklauso, pavyzdžiui, nuo:

  • centrinio banko struktūros, įskaitant jo skyrių tinklą,
  • bankų ir jų skyrių tinklų,
  • teisinės tvarkos,
  • visuomenės mokėjimo įpročių,
  • rinkoje veikiančių pinigų pervežimo bendrovių infrastruktūros ir
  • kiekvienos šalies geografijos, istorijos ir tradicijų.

Dėl šių priežasčių negali būti vieno, visai euro zonai tinkančio nacionalinio grynųjų pinigų srautų ciklų modelio.

Nepaisant šių skirtumų, Eurosistema ir toliau siekia didesnės grynųjų pinigų paslaugų, kurias teikia euro zonos centriniai bankai, konvergencijos. Nacionaliniu ir Europos lygmenimis konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, komerciniais bankais, pinigų pervežimo bendrovėmis ir kitais grynųjų pinigų tvarkytojais. Esant geresniam suderinamumui ir integracijai, suinteresuotieji subjektai iš bendros valiutos turės daugiau naudos.

Daugiau informacijos rasite ECB metinėse ataskaitose.

Rūšiavimas ir sunaikinimas

Geras ar blogas?

Kad žmonės pasitikėtų banknotais, jie turi būti tikri ir aukštos kokybės. Todėl euro zonos nacionaliniai centriniai bankai (NCB), prieš išleisdami banknotus į apyvartą, juos tikrina, kad jie nebūtų suklastoti ir pernelyg sugadinti ar nešvarūs.

NCB turi visiškai automatizuotus banknotų apdorojimo įrenginius, kuriais tikrinami gauti banknotai. Šie įrenginiai rūšiuoja banknotus, kad būtų išlaikyti griežti kokybės standartai.