Eurų banknotų apyvarta

Nominalai

Banknotai jūsų piniginėje

Iš septynių eurų banknotų nominalų kasdieniams mokėjimams dažniausia naudojami mažo ir vidutinio nominalo banknotai. Paprastai jie išleidžiami į apyvartą per grynųjų pinigų išdavimo automatus. Naudodamiesi didelio nominalo (200 €, 500 €) banknotais, žmonės gali laikyti dideles sumas grynaisiais pinigais. Dažniausia jie laikomi kaip vertingos atsargos, tačiau taip pat naudojami brangiems pirkiniams įsigyti.

2013 m. pabaigoje apyvartoje buvo apytikriai 7 mlrd. 50 € banknotų. 50 € banknotai sudarė beveik 42 % visų apyvartoje esančių banknotų ir daugiau kaip trečdalį bendros apyvartoje esančių banknotų vertės. 500 € banknotai, kurių bendra vertė apyvartoje – 290 mlrd. eurų, sudarė 30 % bendros apyvartoje esančių banknotų vertės.

Informacijos apie apyvartoje esančius septynių nominalų banknotus rasite statistikos dalyje.

Ne euro zona

Keliaujantys eurų banknotai

Eurų banknotus naudoja ne tik euro zonoje gyvenantys žmonės. Tai – tarptautinė valiuta, todėl nemažai eurų banknotų atsiduria ir lieka už euro zonos ribų.

Vertinama, kad 20–25 % apyvartoje esančių banknotų (pagal vertę) laiko už euro zonos ribų (daugiausia – kaimyninėse šalyse) gyvenantys žmonės. Eurų banknotų paklausa užsienyje smarkiai išaugo 2008 m. spalio mėn. įsisiūbavus finansiniams neramumams. Paklausa pastebimai išaugo Rytų Europos ne ES šalyse, kurių nacionalinės valiutos nuvertėjo euro atžvilgiu. Šie eurų banknotai tebėra apyvartoje, o tai reiškia, kad juos laiko ne euro zonos rezidentai.

Grynųjų pinigų ciklas

Pinigų srautas

Ekonomikoje banknotai cirkuliuoja specialiu keliu. Komerciniai bankai juos užsako iš centrinių bankų ir išleidžia į apyvartą per grynųjų pinigų išdavimo automatus. Žmonės juos leidžia parduotuvėse, turguose ir kitose vietose, o paskui mažmenininkai ir kiti rinkos dalyviai šiuos pinigus deda į savo banką. Bankai juos siunčia atgal į atitinkamus centrinius bankus, kurie patikrina jų tikrumą ir tinkamumą apyvartai.

Grynųjų pinigų tiekimo grandinės organizavimas kiekvienoje šalyje skiriasi ir priklauso, pavyzdžiui, nuo:

  • vietos centrinio banko struktūros, įskaitant jo skyrių tinklą,
  • bankų ir jų skyrių tinklų,
  • teisinės tvarkos,
  • visuomenės mokėjimo įpročių,
  • rinkoje veikiančių pinigų pervežimo bendrovių infrastruktūros ir
  • kiekvienos šalies geografijos, istorijos ir tradicijų.

Dėl šių priežasčių neįmanoma sukurti nacionalinių grynųjų pinigų srautų ciklų organizavimo euro zonoje modelio „pagal vieną kurpalį“.

Nepaisant šių skirtumų, Eurosistema ir toliau siekia didesnės grynųjų pinigų paslaugų, kurias teikia euro zonos centriniai bankai, konvergencijos. Konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Esant geresniam suderinamumui ir integracijai, suinteresuotosios šalys iš bendros valiutos turės daugiau naudos.

Rūšiavimas ir sunaikinimas

Geras ar blogas?

Kad žmonės pasitikėtų banknotais, jie turi būti tikri ir aukštos kokybės. Todėl euro zonos centriniai bankai, prieš išleisdami banknotus į apyvartą, juos tikrina siekdami užtikrinti, kad jie nėra suklastoti ir pernelyg sugadinti ar nešvarūs.

Nacionaliniai centriniai bankai turi visiškai automatizuotas banknotų apdorojimo mašinas, kuriomis tikrinami gauti banknotai. Šios mašinos rūšiuoja banknotus, kad būtų išlaikyti griežti kokybės standartai. 2013 m. nacionaliniai centriniai bankai nustatė apytiksliai 6 mlrd. netinkamų apyvartai banknotų ir juos pakeitė naujais. Sutepti ar sugadinti banknotai sunaikinami.