EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2013 m. gegužės 28 d.

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR, pasiūlymo

(CON/2013/37)

2013/C 179/03

Įžanga ir teisinis pagrindas

2013 m. vasario 5 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Komisijos prašymą pateikti nuomonę dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR, pasiūlymo (1) (toliau – pasiūlyta direktyva). 2013 m. vasario 20 d. ir balandžio 2 d. ECB atitinkamai gavo Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento prašymus pateikti nuomonę dėl tos pačios pasiūlytos direktyvos.

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, kuriose numatyta, kad su ECB konsultuojamasi dėl bet kurio siūlomo Sąjungos akto, priklausančio jo kompetencijai. Be to, ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties 128 straipsnio 1 dalimi bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 16 straipsniu, kadangi pasiūlytoje direktyvoje yra nuostatų, kurios daro poveikį tam tikriems Europos centrinių bankų sistemos uždaviniams. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.    Pasiūlytos direktyvos tikslas ir turinys

Pasiūlyta direktyva pakeis Tarybos pamatinį sprendimą 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu (2) valstybių narių, dalyvaujančių priimant šią direktyvą, atžvilgiu. Ji išlaiko daugumą Tarybos pamatinio sprendimo 2000/383/TVR nuostatų; jos šiek tiek pakoreguojamos atsižvelgiant į Lisabonos sutartį. Be to, pasiūlyta direktyva papildo Tarybos pamatinį sprendimą 2000/383/TVR, nustatydama minimalią šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už pinigų padirbinėjimą ir padirbtų pinigų platinimą ir maksimalią ne mažiau kaip aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę už padirbtų pinigų platinimą. Joje taip pat yra naujų nuostatų, įpareigojančių valstybes nares: a) numatyti galimybę naudoti tam tikras tyrimo priemones ir b) užtikrinti, kad nacionaliniai analizės centrai ir nacionaliniai monetų analizės centrai galėtų analizuoti, kaip įtariama, padirbtus eurus, siekdami aptikti daugiau padirbtų pinigų, be kita ko, ir vykstant teismo procesui.

2.    Bendros pastabos

ECB pritaria pasiūlytai direktyvai, kuria siekiama papildyti 1929 m. balandžio 20 d. Ženevoje pasirašytos Tarptautinės konvencijos dėl kovos su pinigų padirbinėjimu ir jos protokolo (3) (toliau – Ženevos konvencija) nuostatas ir sudaryti valstybėms narėms (4) lengvesnes sąlygas jas taikyti. ECB taip pat pritaria tam, kad pasiūlyta direktyva atsižvelgiama į ECB nuomonę, kad turi būti sugriežtintos baudžiamosios teisės nuostatos, visų pirma sugriežtinant ir suvienodinant bausmes, be kita ko, nustatant minimalių bausmių standartus. Kartu ECB pažymi, kad pasiūlytoje direktyvoje iš esmės išlaikomos Tarybos pamatinio sprendimo 2000/383/TVR nuostatos. Tai užtikrins teisinį tikrumą po perėjimo prie pasiūlyta direktyva nustatytos naujos apsaugos tvarkos.

ECB supranta, kad, priėmus pasiūlytą direktyvą, Tarybos pamatinio sprendimo 2000/383/TVR 9a straipsnio nuostatai dėl teistumų tarpusavio pripažinimo siekiant pripažinti vadinamuosius pakartotinius nusikaltimus nebus padarytas poveikis tų valstybių narių, kurios jau perkėlė šią nuostatą į nacionalinę teisę, atžvilgiu. Tų valstybių narių, kurios dar to nepadarė, atžvilgiu jų pareiga nustatyti nacionalines taisykles dėl tokio teistumų tarpusavio pripažinimo pagal 9a straipsnį turėtų išlikti, atsižvelgiant į pasiūlytos direktyvos 12 straipsnį. Nepaisant to, siekiant aiškumo, ECB siūlo Tarybos pamatinio sprendimo 2000/383/TVR 9a straipsnio turinį įtraukti į pasiūlytą direktyvą.

Vadovaujantis pasiūlytos direktyvos 28, 29 ir 30 konstatuojamosiomis dalimis, ECB pažymi, kad nors Danija nedalyvauja priimant pasiūlytą direktyvą, Jungtinė Karalystė ir Airija gali nuspręsti, ar dalyvauti ją priimant ir taikant. ECB supranta, kad nors Danija, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant ir taikant pasiūlytą direktyvą, atsižvelgiant į pasiūlytos direktyvos 12 straipsnį joms ir toliau bus taikomos pareigos, susijusios su Tarybos pamatinio sprendimo 2000/383/TVR perkėlimo į nacionalinę teisę terminu. Todėl pasiūlytoje direktyvoje numatytos naujos taisyklės nebus taikomos Danijai, Jungtinei Karalystei ir Airijai. Todėl būtų naudinga pasiūlyti Danijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos (jei pastarosios šalys nedalyvauja priimant pasiūlytą direktyvą) kompetentingoms institucijoms įsipareigoti taikyti bausmių minimalius ir maksimalius standartus, užtikrinti galimybę naudotis veiksmingomis tyrimo priemonėmis ir užtikrinti, kad teisminės institucijos perduotų padirbtus banknotus ir monetas nacionaliniams analizės centrams ir nacionaliniams monetų analizės centrams, kaip nustatyta pasiūlytos direktyvos atitinkamai 5, 9 ir 10 straipsniuose. Priešingu atveju būtų pakenkta tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir palankesnės teisės sistemos rinkimosi rizikos mažinimui.

3.    Konkrečios pastabos

3.1.   Padirbtų banknotų ir monetų potenciali nominali vertė

ECB pažymi, kad gamybos požiūriu, pasiūlytos direktyvos 19 konstatuojamojoje dalyje ir 5 straipsnyje nurodyta padirbtų banknotų ir monetų nominali vertė gali būti nustatyta tik baigtų padirbti banknotų ar monetų atžvilgiu.

Tačiau ECB pažymi, kad padirbtų banknotų ir monetų sąvoka nebūtinai apsiriboja tik baigtais padirbti banknotais ir monetomis; ši sąvoka gali apimti ir nebaigtus padirbti banknotus ir monetas, kurių padirbinėjimo procesas dar vyksta. ECB pabrėžia, kad tirdamos apgaulingą eurų ar kitų valiutų banknotų ir monetų gaminimo ar perdirbimo veiką (5), teisėsaugos institucijos gali aptikti nebaigtų padirbti pinigų. ECB pažymi, kad policija, norėdama konfiskuoti slaptą pinigų padirbinėjimo vietą, paprastai stengiasi įsikišti nusikaltimo vykdymo metu. Tai priklauso nuo vertinimo – kartais randama nedaug padirbtų produktų, tačiau konstatuojamas vykdomas procesas. ECB pažymi, kad tokie nebaigti padirbti banknotai neturės nominalios vertės, o tik potencialią nominalią vertę, į kurią reikėtų atsižvelgti pagal pasiūlytos direktyvos 5 straipsnį nustatant proporcingą bausmę. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti 19 konstatuojamąją dalį ir 5 straipsnį, kad juose būtų minima ir nebaigtų padirbti banknotų potenciali nominali vertė. Potenciali nominali vertė turėtų būti laikoma dar vienu kriterijumi taikant proporcingą bausmę už bet kokią pasiūlytos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytą veiką.

Be to, kompetentingų nacionalinių institucijų aptikti padirbti banknotai ir monetos gali būti ne euro, o kitų valiutų banknotai ir monetos, arba atrodyti kaip kitų valiutų banknotai ir monetos. Tokiu atveju kompetentingoms teisminėms institucijoms turėtų būti leista nustatyti tokių padirbtų banknotų ir monetų atitinkamą nominalią arba potencialią nominalią vertę. Todėl ECB mano, kad būtų naudinga iš dalies pakeisti 19 konstatuojamąją dalį ir 5 straipsnį, kad nustatant minimalų ir maksimalų bausmės dydį būtų atsižvelgta į aptiktų padirbtų ne eurų banknotų ir monetų atitinkamą nominalią arba potencialią nominalią vertę.

3.2.   Nusikalstama banknotų ir monetų gamybos priemonių ir žaliavų padirbinėjimo veika

ECB mano, kad minimalių ir maksimalių bausmių standartai turėtų būti taikomi visų rūšių veikai, nurodytai pasiūlytos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje. Tai žymiai padidintų bausmių efektyvumą ir atgrasomą poveikį. Atsižvelgiant į tai, kad sudėtingiausi padirbti banknotai ir monetos pagaminami naudojant įvairių šaltinių sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, ne Sąjungos šalių apgaulingas hologramas, ECB pritartų, jei pasiūlytos direktyvos 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta bausmių sistema būtų taikoma ir pasiūlytos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytai veikai, kai yra atsakomybę itin sunkinančių aplinkybių.

3.3.   Pareiga perduoti padirbtus banknotus ir monetas analizuoti

ECB pritaria tam, kad pasiūlytoje direktyvoje pripažįstama nacionalinių analizės centrų ir nacionalinių monetų analizės centrų svarba, nes teisminės institucijos leidžia jiems analizuoti padirbtus eurų banknotus ir monetas, kad būtų galima nustatyti ir aptikti daugiau padirbtų pinigų. Vis dėlto ECB rekomenduoja, kad, jeigu, kaip įtariama, padirbtų banknotų ir monetų pavyzdžių perduoti negalima, nes juos būtina laikyti kaip įrodymus, šie padirbtų banknotų ir monetų pavyzdžiai turėtų būti perduoti nacionaliniam analizės centrui arba nacionaliniam monetų analizės centrui nedelsiant po to, kai baigiamas atitinkamas procesas.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą direktyvą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami priede.

(1)  COM(2013) 42 final.

(2)  OL L 140, 2000 6 14, p. 1.

(3)  1931 m. Tautų Lygos sutarčių serija, Nr. 2623, p. 372.

(4)  Ženevos konvenciją ratifikavo visos valstybės narės, išskyrus (kol kas) Maltą.

(5)  Žr. pasiūlytos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punktą.