EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02013O0023-20180901
Guideline of the European Central Bank of 25 July 2013 on government finance statistics (recast) (ECB/2013/23) (2014/2/EU)
Consolidated text: Europos Centrinio Banko gairės 2013 m. liepos 25 d. dėl valdžios sektoriaus finansų statistikos (nauja redakcija) (ECB/2013/23) (2014/2/ES)
Europos Centrinio Banko gairės 2013 m. liepos 25 d. dėl valdžios sektoriaus finansų statistikos (nauja redakcija) (ECB/2013/23) (2014/2/ES)
02013O0023 — LT — 01.09.2018 — 001.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2013 m. liepos 25 d. dėl valdžios sektoriaus finansų statistikos (nauja redakcija) (ECB/2013/23) (OL L 002 2014.1.7, p. 12) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
L 267 |
9 |
6.9.2014 |
||
EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2018/861 2018 m. balandžio 24 d. |
L 153 |
161 |
15.6.2018 |
EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS
2013 m. liepos 25 d.
dėl valdžios sektoriaus finansų statistikos
(nauja redakcija)
(ECB/2013/23)
(2014/2/ES)
1 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiose gairėse:
1. |
euro zonos valstybė narė – valstybė narė, kurios valiuta yra euro; |
2. |
valdžios sektoriaus finansų statistika (VSFS) – pajamų, išlaidų, deficito ir pertekliaus, deficito ir skolos derinimo bei valdžios sektoriaus skolos statistika (kaip nustatyta I priede); |
3. |
valdžios sektoriaus skola – turi tokią pat reikšmę kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 479/2009 1 straipsnyje; |
4. |
pirmasis perdavimas – įprastas perdavimas, kurį iki balandžio 15 d. atlieka NCB; |
5. |
antrasis perdavimas – įprastas perdavimas, kurį iki spalio 15 d. atlieka NCB. |
2 straipsnis
NCB statistinės atskaitomybės įsipareigojimai
1. NCB teikia Europos Centriniam Bankui kiekvienų kalendorinių metų VSFS, kaip nurodyta I priede. Duomenys atitinka Reglamento (EB) Nr. 479/2009 ir 2010 m. ESS principus ir sąvokų apibrėžtis, kaip išsamiau išdėstyta II priede.
2. Vadovaudamiesi šių gairių II priedo 1 skirsnyje nustatytomis sektorių ir subsektorių metodologinėmis apibrėžtimis, NCB teikia duomenis šiai gairių II priedo 2 skirsnio statistikai:
a) „pajamų, išlaidų bei deficito ir pertekliaus statistikai“, kuri apima I priedo 1A, 1B ir 1C lentelėse nurodytą statistiką;
b) „deficito ir skolos derinimo statistikai“, kuri apima I priedo 2A ir 2B lentelėse nurodytą statistiką;
c) „valdžios sektoriaus skolos statistikai“, kuri apima I priedo 3A ir 3B lentelėse nurodytą statistiką.
3. Visą duomenų rinkinį sudaro visos kategorijos, kaip nurodyta I priede (apima pajamų, išlaidų, deficito ir pertekliaus, deficito ir skolos derinimo bei valdžios sektoriaus skolos statistiką). Tai taip pat apima ankstesnius duomenis nuo 1995 m. iki tų metų, su kuriais susijęs perdavimas (metai t-1).
4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, iš NCB nereikalaujama perduoti ankstesnių duomenų toms kategorijoms, dėl kurių Europos Komisijos (Eurostato) ir valstybių narių susitarimu padarytos išimtys.
5. I priedo 1A–C, 2A–B, 3A–B lentelėse nurodytų duomenų perdavimas pradedamas 2014 m. spalį.
6. Teikiant duomenis apie deficitą ir perteklių, skolą, pajamas, išlaidas ir nominalųjį bendrąjį vidaus produktą (BVP), kartu turi būti nurodomos pataisymų priežastys, kai pataisymų nulemtas deficito ir pertekliaus pokyčio dydis yra bent 0,3 % BVP arba pataisymų nulemtas skolos, pajamų, išlaidų arba nominaliojo BVP pokyčio dydis yra bent 0,5 % BVP.
3 straipsnis
ECB statistinės atskaitomybės įsipareigojimai
1. Remdamasis NCB pateiktais duomenimis, ECB tvarko „VSFS duomenų bazę“, kuri apima euro zonos ir nacionalinius duomenis. ECB išplatina VSFS duomenų bazę ECBS.
2. NCB pažymi savo nacionalinę statistinę informaciją, nurodydami, kam ji gali būti prieinama. ECB į tokį žymėjimą atsižvelgia platindamas VSFS duomenų bazę.
4 straipsnis
Savalaikiškumas
1. Išsamius duomenų rinkinius NCB pateikia du kartus per metus – iki balandžio 15 d. ir iki spalio 15 d.
2. (Dalinius) duomenų rinkinius NCB pateikia savo iniciatyva bet kuriuo metu, tuomet, kai atitinkama nauja informacija tampa prieinama. Šiame duomenų rinkinyje gali būti nurodomi kategorijų, kurioms nėra naujos informacijos, įverčiai.
3. ECB išplatina VSFS duomenų bazę NCB mažiausiai kartą per mėnesį, ne vėliau kaip kitą ECB darbo dieną po to, kai ECB galutinai nustato paskelbimo datą.
5 straipsnis
Bendradarbiavimas su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis
1. Kai tam tikrų arba visų 2 straipsnyje aprašytų duomenų šaltiniai yra ne NCB, o kompetentingos nacionalinės institucijos, NCB stengiasi užmegzti su šiomis institucijomis tinkamos formos bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinta nuolatinė duomenų perdavimo struktūra siekiant įvykdyti ECBS standartus ir reikalavimus, nebent toks pats rezultatas jau yra pasiektas remiantis nacionalinės teisės aktais.
2. Jeigu taip bendradarbiaujant NCB negali įvykdyti 2 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl to, kad kompetentinga nacionalinė institucija nesuteikė NCB būtinos informacijos, ECB ir NCB su šia institucija apsvarsto, kaip šią informaciją būtų galima padaryti prieinama.
6 straipsnis
Perdavimo standartai
Reikalaujama statistinė informacija pateikiama ECB tokia forma, kuri atitinka III priede nurodytus reikalavimus. Šis reikalavimas netrukdo naudoti tam tikrų kitų statistinės informacijos perdavimo ECB priemonių kaip sutarto atsarginio varianto.
7 straipsnis
Kokybė
1. ECB ir NCB stebi ir skatina Europos Centriniam Bankui teikiamų duomenų kokybę.
2. ECB vykdomoji valdyba kasmet teikia ECB valdančiajai tarybai ataskaitą apie metinės VSFS kokybę.
3. Ataskaitoje aptariama bent duomenų aprėptis, jų atitikties atitinkamoms apibrėžtims mastas ir pataisymų mastas.
8 straipsnis
Supaprastinta dalinių pakeitimų tvarka
Atsižvelgdama į Statistikos komiteto nuomonę, Vykdomoji valdyba turi teisę atlikti šių gairių priedų techninius dalinius pakeitimus, jeigu tokie daliniai pakeitimai nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio atskaitomybės naštai. Vykdomoji valdyba apie visus tokius dalinius pakeitimus nedelsdama praneša Valdančiajai tarybai.
9 straipsnis
Panaikinimas
1. Gairės ECB/2009/20 panaikinamos nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.
2. Nuorodos į panaikintas gaires laikomos nuorodomis į šias gaires ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.
10 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
1. Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.
2. Šios gairės įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d.
I PRIEDAS
DUOMENŲ ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI
Pajamų, išlaidų bei deficito ir pertekliaus statistika
1A lentelė
Kategorija |
Numeris ir tiesinis sąryšis |
Deficitas (–) arba perteklius (+) |
1 = 6 – 21 1 = 2 + 3 + 4 + 5 |
Centrinė valdžia |
2 |
Krašto (regiono) valdžia |
3 |
Vietos valdžia |
4 |
Socialinės apsaugos fondai |
5 |
Visos pajamos |
6 = 7 + 19 |
Visos einamosios pajamos |
7 = 8 + 9 + 13 + 16 + 17 |
Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai |
8 |
Gamybos ir importo mokesčiai |
9 |
Produktų mokesčiai |
10 |
iš jų: pridėtinės vertės mokestis (PVM) |
11 |
Kiti gamybos mokesčiai |
12 |
Grynosios socialinės įmokos |
13 |
iš jų: faktinės darbdavių socialinės įmokos |
14 |
iš jų: faktinės namų ūkių socialinės įmokos |
15 |
Pardavimai |
16 |
Kitos einamosios pajamos |
17 |
iš jų: gautinos palūkanos |
18 |
Visos kapitalo pajamos |
19 |
iš jų: kapitalo mokesčiai |
20 |
Visos išlaidos |
21 = 22 + 31 |
Visos einamosios išlaidos |
22 = 23 + 24 + 26 + 27 + 28 + 29 + 30 |
Tarpinis vartojimas |
23 |
Kompensacija darbuotojams |
24 |
iš jų: darbo užmokestis |
25 |
Mokėtinos palūkanos |
26 |
Mokėtinos subsidijos |
27 |
Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra |
28 |
Socialiniai pervedimai natūra – įsigyta rinkos produkcija |
29 |
Kitos einamosios išlaidos |
30 |
Visos kapitalo išlaidos |
31 = 32 + 33 + 34 |
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas |
32 |
Kiti grynieji nefinansinio turto įsigijimai ir atsargų pokytis |
33 |
Mokėtini kapitalo pervedimai |
34 |
Papildomi straipsniai: |
|
Kapitalo pervedimai, kuriuos sudaro mokesčiai ir socialinės įmokos, kurie yra apskaičiuoti, bet kurių surinkimas nėra tikėtinas |
35 |
1B lentelė
Kategorija |
Numeris ir tiesinis sąryšis |
Europos Sąjungos (ES) biudžeto ir Europos plėtros fondo (EPF) pajamos iš valstybės narės |
1 = 2 + 3 + 4 + 7 |
Gamybos ir importo mokesčiai |
2 |
Einamasis tarptautinis bendradarbiavimas |
3 |
Įvairūs einamieji pervedimai ir ES nuosavi ištekliai |
4 |
iš jų: PVM grindžiami trečiojo tipo nuosavi ištekliai |
5 |
iš jų: bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis grindžiami ketvirtojo tipo nuosavi ištekliai |
6 |
Kapitalo pervedimai |
7 |
ES biudžeto išlaidos valstybėje narėje |
8 = 9 + 10 + 11 + 12 + 13 + 14 |
Subsidijos |
9 |
Einamieji pervedimai valdžios sektoriui |
10 |
Einamieji pervedimai ne valdžios sektoriaus vienetams |
11 |
Kapitalo pervedimai valdžios sektoriui |
12 |
Kapitalo pervedimai ne valdžios sektoriaus vienetams |
13 |
Nuosavų išteklių rinkimo sąnaudos |
14 |
Valstybės narės balansas ES biudžeto ir EPF atžvilgiu (grynasis gavėjas +, grynasis mokėtojas –) |
15 = 8 – 1 |
1C lentelė
Kategorija |
Numeris ir tiesinis sąryšis |
Galutinio vartojimo išlaidos |
1 = 2 + 3 1= [1A.23] + [1A.24] + [1A.29] + 4 + 5 + 6 – [1A.16] |
Individualaus vartojimo išlaidos |
2 |
Kolektyvinio vartojimo išlaidos |
3 |
Pagrindinio kapitalo vartojimas |
4 |
Sumokėti gamybos mokesčiai, atėmus gautas subsidijas |
5 |
Grynasis likutinis perteklius |
6 |
Papildomi straipsniai: |
|
Galutinio vartojimo išlaidos praėjusių metų kainomis |
7 |
Bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas praėjusių metų kainomis |
8 |
Bendrasis vidaus produktas (BVP) einamosiomis kainomis |
9 |
BVP praėjusių metų kainomis |
10 |
Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai, kuriuos bendrovės moka valdžios sektoriui ir likusio pasaulio sektoriui |
11 |
Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai, kuriuos namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (NŪPTNPI) moka valdžios sektoriui ir likusio pasaulio sektoriui |
12 |
Deficito ir skolos derinimo statistika
2A lentelė
Kategorija |
Numeris ir tiesinis sąryšis |
Finansinių ir nefinansinių sąskaitų derinimas |
1 = [1A.1] – 2 |
Grynieji finansiniai sandoriai (konsoliduota) |
2 = 3 – 17 |
Finansinis turtas (konsoliduota) |
3 = 4 + 5 + 6 + 7 + 8 + 9 + 13 + 14 + 15 |
Piniginis auksas ir specialiosios skolinimosi teisės (SST) |
4 |
Pinigai ir indėliai |
5 |
Skolos vertybiniai popieriai |
6 |
Trumpalaikės paskolos |
7 |
Ilgalaikės paskolos |
8 |
Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos arba vienetai |
9 |
Privatizavimas (grynasis) |
10 |
Nuosavybės priemonių injekcijos (grynosios) |
11 |
Kita |
12 |
Draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemos |
13 |
Išvestinės finansinės priemonės ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai |
14 |
Kitos gautinos sumos |
15 |
iš jų: mokesčiai ir socialinės įmokos |
16 |
Įsipareigojimai (konsoliduota) |
17 = 18 + 19 + 20 + 21 + 22 + 23 + 24 + 25 + 26 + 27 |
Piniginis auksas ir SST |
18 |
Pinigai ir indėliai |
19 |
Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai |
20 |
Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai |
21 |
Trumpalaikės paskolos |
22 |
Ilgalaikės paskolos |
23 |
Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos arba vienetai |
24 |
Draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemos |
25 |
Išvestinės finansinės priemonės ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai |
26 |
Kitos mokėtinos sumos |
27 |
Bendras valdžios sektoriaus skolinimosi poreikis |
28 = 19 + 20 + 21 + 22 + 23 28 = 30 + 31 + 32 28 = 1 – [1A.1] + 3 – 18 – 24 – 25 – 26 – 27 |
iš jų: ilgalaikis |
29 |
Išreikšta nacionaline valiuta |
30 |
Išreikšta euro zonos valstybių narių valiutomis |
31 |
Išreikšta kitomis valiutomis |
32 |
Kiti valdžios sektoriaus skolos srautai |
33 = 34 + 37 |
Perkainojimo pasekmės |
34 = 35 + 36 |
Skolos užsienio valiuta padidėjimas ir sumažėjimas |
35 |
Kitos perkainojimo pasekmės (skirtumai lyginant su nominaliąja verte) |
36 = 38 – 28 – 35 – 37 |
Kiti apimties pokyčiai |
37 |
Valdžios sektoriaus skolos pokytis |
38 = 28 + 33 38 = 1 – [1A.1] + 3 – 18 – 24 – 25 – 26 – 27 + 33 38 = [3A.1][T] – [3A.1][T – 1] |
Papildomi straipsniai: |
|
Centrinio banko suteiktų paskolų grynasis prisiėmimas |
39 |
2B lentelė
Nėra.
Valdžios sektoriaus skolos statistika
3A lentelė
Kategorija |
Numeris ir tiesinis sąryšis |
Valdžios sektoriaus skola (konsoliduota) |
1 = 2 + 3 + 4 + 5 + 6 1 = 7 + 12 1 = 13 + 14 + 15 1 = 16 + 17 1 = 19 + 20 + 22 |
Pinigai ir indėliai |
2 |
Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai |
3 |
Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai |
4 |
Trumpalaikės paskolos |
5 |
Ilgalaikės paskolos |
6 |
Valstybės narės rezidentams |
7 = 8 + 9 + 10 + 11 |
Centriniam bankui |
8 |
Kitoms pinigų finansų įstaigoms |
9 |
Kitoms finansų įstaigoms |
10 |
Kitiems rezidentams |
11 |
Valstybės narės nerezidentams |
12 |
Išreikšta nacionaline valiuta |
13 |
Išreikšta euro zonos valstybių narių valiutomis |
14 |
Išreikšta kitomis valiutomis |
15 |
Trumpalaikė skola |
16 |
Ilgalaikė skola |
17 |
iš jų: kintama palūkanų norma |
18 |
Likutinis terminas – iki vienerių metų |
19 |
Likutinis terminas – nuo vienerių iki penkerių metų |
20 |
iš jų: kintama palūkanų norma |
21 |
Likutinis terminas – daugiau kaip penkeri metai |
22 |
iš jų: kintama palūkanų norma |
23 |
Papildomi straipsniai: |
|
Vidutinis iki skolos grąžinimo termino likęs laikas |
24 |
Valdžios sektoriaus skola – nulinės atkarpos obligacijos |
25 |
Valdžios sektoriaus skola – centrinio banko suteiktos paskolos |
26 |
3B lentelė
Kategorija |
Numeris ir tiesinis sąryšis |
Valdžios sektoriaus skola (nekonsoliduota tarp subsektorių) |
1 = 7 + 11 + 15 + 19 |
Konsoliduojantys elementai |
2 = 3 + 4 + 5 + 6 2 = 8 + 9 + 10 + 12 + 13 + 14 + 16 + 17 + 18 + 20 + 21 + 22 |
Pinigai ir indėliai |
3 |
Trumpalaikiai vertybiniai popieriai |
4 |
Ilgalaikiai vertybiniai popieriai |
5 |
Paskolos |
6 |
Centrinės valdžios skola (konsoliduota) |
7 |
krašto (regiono) valdžiai |
8 |
vietos valdžiai |
9 |
socialinės apsaugos fondams |
10 |
Krašto (regiono) valdžios skola (konsoliduota) |
11 |
centrinei valdžiai |
12 |
vietos valdžiai |
13 |
socialinės apsaugos fondams |
14 |
Vietos valdžios skola (konsoliduota) |
15 |
centrinei valdžiai |
16 |
krašto (regiono) valdžiai |
17 |
socialinės apsaugos fondams |
18 |
Socialinės apsaugos fondų skola (konsoliduota) |
19 |
centrinei valdžiai |
20 |
krašto (regiono) valdžiai |
21 |
vietos valdžiai |
22 |
II PRIEDAS
METODOLOGINĖS APIBRĖŽTYS
1. Sektorių ir subsektorių apibrėžtys
2010 m. ESS sektoriai ir subsektoriai
Visa ekonomika |
S.1 |
Ne finansų bendrovės |
S.11 |
Finansų bendrovės |
S.12 |
Centrinis bankas |
S.121 |
Indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką |
S.122 |
Pinigų rinkos fondai |
S.123 |
Ne PRF investiciniai fondai |
S.124 |
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus |
S.125 |
Finansiniai pagalbininkai |
S.126 |
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S.127 |
Draudimo bendrovės |
S.128 |
Pensijų fondai |
S.129 |
Pinigų finansų įstaigos |
S.121 + S.122 + S.123 |
Valdžios sektorius |
S.13 |
Centrinė valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus) |
S.1311 |
Krašto (regiono) valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus) |
S.1312 |
Vietos valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus) |
S.1313 |
Socialinės apsaugos fondai |
S.1314 |
Namų ūkiai |
S.14 |
Namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos |
S.15 |
Likusio pasaulio sektorius |
S.2 |
Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, institucijos ir įstaigos |
S.21 |
ES valstybės narės |
S.211 |
ES institucijos ir įstaigos |
S.212 |
Europos Centrinis Bankas (ECB) |
S.2121 |
Europos institucijos ir įstaigos, išskyrus ECB |
S.2122 |
Šalys, kurios nėra valstybės narės, ir tarptautinės organizacijos, kurios nėra ES rezidentės |
S.22 |
2. Kategorijų apibrėžtys ( 1 ) ( 2 )
1A lentelė
1. Deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.1] yra lygus S.13 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9), yra lygus visoms pajamoms [1A.6], atėmus visas išlaidas [1A.21], ir yra lygus centrinės valdžios deficitui (–) arba pertekliui (+) [1A.2], pridėjus krašto (regiono) valdžios deficitą (–) arba perteklių (+) [1A.3], vietos valdžios deficitą (–) arba perteklių (+) [1A.4], socialinės apsaugos fondų deficitą (–) arba perteklių (+) [1A.5].
2. Centrinės valdžios deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.2] yra lygus S.1311 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9).
3. Krašto (regiono) valdžios deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.3] yra lygus S.1312 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9).
4. Vietos valdžios deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.4] yra lygus S.1313 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9).
5. Socialinės apsaugos fondų deficitas (–) arba perteklius (+) [1A.5] yra lygus S.1314 grynajam skolinimui (+)/grynajam skolinimuisi (–) (B.9).
6. Visos pajamos [1A.6] yra lygios visoms einamosioms pajamoms [1A.7], pridėjus visas kapitalo pajamas [1A.19].
7. Visos einamosios pajamos [1A.7] yra lygios einamiesiems pajamų, turto ir kitiems mokesčiams [1A.8], pridėjus gamybos ir importo mokesčius [1A.9], grynąsias socialines įmokas [1A.13], pardavimus [1A.16] ir kitas einamąsias pajamas [1A.17].
8. Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai [1A.8] yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir kitiems mokesčiams (D.5), įrašytiems tarp S.13 išteklių.
9. Gamybos ir importo mokesčiai [1A.9] yra lygūs gamybos ir importo mokesčiams (D.2), įrašytiems tarp S.13 išteklių.
10. Produktų mokesčiai [1A.10] yra lygūs produktų mokesčiams (D.21), įrašytiems tarp S.13 išteklių.
11. Gamybos ir importo mokesčiai, iš jų pridėtinės vertės mokestis (PVM) [1A.11] yra lygūs pridėtinės vertės pobūdžio mokesčiams (D.211), įrašytiems tarp S.13 išteklių.
12. Kiti gamybos mokesčiai [1A.12] yra lygūs kitiems gamybos mokesčiams (D.29), įrašytiems tarp S.13 išteklių.
13. Grynosios socialinės įmokos [1A.13] yra lygios grynosioms socialinėms įmokoms (D.61), įrašytoms tarp S.13 išteklių.
14. Grynosios socialinės įmokos, iš jų faktinės darbdavių socialinės įmokos [1A.14], yra lygios faktinėms darbdavių socialinėms įmokoms (D.611), įrašytoms tarp S.13 išteklių.
15. Grynosios socialinės įmokos, iš jų faktinės namų ūkių socialinės įmokos [1A.15], yra lygios faktinėms namų ūkių socialinėms įmokoms (D.613), įrašytoms tarp S.13 išteklių.
16. Pardavimai [1A.16] yra lygūs rinkos produkcijai (P.11), pridėjus produkciją savo galutiniam naudojimui (P.12), mokėjimus už ne rinkos produkciją (P.131), įrašytus tarp S.13 išteklių.
17. Kitos einamosios pajamos [1A.17] yra lygios pajamoms iš turto (D.4), pridėjus kitus einamuosius pervedimus (D.7), įrašytus tarp S.13 išteklių, išskyrus palūkanų (D.41) S.13 išteklius, kurie taip pat yra S.13 panaudojimas, pridėjus gautas kitas subsidijas gamybai (D.39), kurios yra S.13 panaudojimas.
18. Kitos einamosios pajamos, iš jų gautinos palūkanos [1A.18], yra lygios palūkanoms (D.41), įrašytoms tarp S.13 išteklių ir visų sektorių, išskyrus S.13, panaudojimo.
19. Visos kapitalo pajamos [1A.19] yra lygios gautiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, ir įrašytiems kaip visų sektorių, išskyrus S.13, mokėtinas kapitalo pervedimas.
20. Visos kapitalo pajamos, iš jų kapitalo mokesčiai [1A.20] yra lygūs kapitalo mokesčiams (D.91), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
21. Visos išlaidos [1A.21] yra lygios visoms einamosioms išlaidoms [1A.22], pridėjus visas kapitalo išlaidas [1A.31].
22. Visos einamosios išlaidos [1A.22] yra lygios tarpiniam vartojimui [1A.23], pridėjus kompensaciją darbuotojams [1A.24], mokėtinas palūkanas [1A.26], mokėtinas subsidijas [1A.27], socialines išmokas, išskyrus socialinius pervedimus natūra [1A.28], socialinius pervedimus natūra – įsigytą rinkos produkciją [1A.29] ir kitas einamąsias išlaidas [1A.30].
23. Tarpinis vartojimas [1A.23] yra lygus tarpiniam vartojimui (P.2), įrašytam tarp S.13 panaudojimo.
24. Kompensacija darbuotojams [1A.24] yra lygi kompensacijai darbuotojams (D.1), įrašytai tarp S.13 panaudojimo.
25. Kompensacija darbuotojams, iš jos darbo užmokestis [1A.25], yra lygi darbo užmokesčiui (D.11), įrašytam tarp S.13 panaudojimo.
26. Mokėtinos palūkanos [1A.26] yra lygios palūkanoms (D.41), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo ir visų sektorių, išskyrus S.13, išteklių.
27. Mokėtinos subsidijos [1A.27] yra lygios atimtoms subsidijoms (–D.3), įrašytoms tarp S.13 išteklių.
28. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra [1A.28], yra lygios socialinėms išmokoms, išskyrus socialinius pervedimus natūra (D.62), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.
29. Socialiniai pervedimai natūra – įsigyta rinkos produkcija [1A.29] yra lygi socialiniams pervedimams natūra, susijusiems su valdžios sektoriaus įsigyta rinkos produkcija (D.632), įrašytai tarp S.13 panaudojimo.
30. Kitos einamosios išlaidos [1A.30] yra lygios einamiesiems pajamų, turto ir kitiems mokesčiams (D.5), pridėjus kitus gamybos mokesčius (D.29), pajamas iš turto (D.4), išskyrus palūkanas (D.41), pridėjus kitus einamuosius pervedimus (D.7), pridėjus koregavimą dėl pensinių įsipareigojimų/teisių pokyčių (D.8), įrašytą tarp S.13 panaudojimo.
31. Visos kapitalo išlaidos [1A.31] yra lygios bendrajam pagrindinio kapitalo formavimui [1A.32], pridėjus kitus grynuosius nefinansinio turto įsigijimus ir atsargų pokytį [1A.33], mokėtinus kapitalo pervedimus [1A.34].
32. Bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas [1A.32] yra lygus bendrajam pagrindinio kapitalo formavimui (P.51g), įrašytam tarp S.13 turto pokyčių.
33. Kiti grynieji nefinansinio turto įsigijimai ir atsargų pokytis [1A.33] yra lygūs atsargų pokyčiams (P.52), pridėjus vertybių įsigijimą atėmus pardavimus/perleidimus (P.53), pridėjus nefinansinio nesukurto turto (NP) įsigijimą atėmus pardavimus/perleidimus, įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių.
34. Mokėtini kapitalo pervedimai [1A.34] yra lygūs mokėtiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, ir įrašytiems kaip visų sektorių, išskyrus S.13, gautinas kapitalo pervedimas.
35. Kapitalo pervedimai, kuriuos sudaro mokesčiai ir socialinės įmokos, kurie yra apskaičiuoti, bet kurių surinkimas nėra tikėtinas [1A.35] yra lygūs kapitalo pervedimams, kuriuos sudaro mokesčiai ir socialinės įmokos, kurie yra apskaičiuoti, bet kurių surinkimas nėra tikėtinas (D.995), įrašyti tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
1B lentelė
1. Europos Sąjungos (ES) biudžeto ir Europos plėtros fondo (EPF) pajamos iš valstybės narės [1B.1] yra lygios gamybos ir importo mokesčiams (D2), gautiniems į ES biudžetą [1B.2], pridėjus einamąjį tarptautinį bendradarbiavimą (D.74), valdžios sektoriaus mokėtiną į ES biudžetą ir EPF [1B.3], įvairius einamuosius pervedimus (D.75) ir ES nuosavus išteklius, valdžios sektoriaus mokėtinus į ES biudžetą [1B.4], kapitalo pervedimus (D.9), valdžios sektoriaus mokėtinus į ES biudžetą [1B.7].
2. Gamybos ir importo mokesčiai [1B.2] yra lygūs gamybos ir importo mokesčiams (D.2), įrašytiems tarp ES biudžeto išteklių.
3. Einamasis tarptautinis bendradarbiavimas [1B.3] yra lygus einamajam tarptautiniam bendradarbiavimui (D.74), įrašytam tarp ES biudžeto ir EPF išteklių ir S.13 panaudojimo.
4. Įvairūs einamieji pervedimai ir ES nuosavi ištekliai [1B.4] yra lygūs įvairiems einamiesiems pervedimams (D.75), pridėjus pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) grindžiamus ES nuosavus išteklius (D.76), įrašytiems tarp ES biudžeto išteklių ir S.13 panaudojimo.
5. Įvairūs einamieji pervedimai ir ES nuosavi ištekliai, iš jų PVM grindžiami trečiojo tipo nuosavi ištekliai [1B.5] yra lygūs PVM grindžiamiems trečiojo tipo nuosaviems ištekliams (D.761), įrašytiems tarp ES biudžeto išteklių ir S.13 panaudojimo.
6. Įvairūs einamieji pervedimai ir ES nuosavi ištekliai, iš jų BPN grindžiami ketvirtojo tipo nuosavi ištekliai [1B.6] yra lygūs BNP grindžiamiems ketvirtojo tipo nuosaviems ištekliams (D.762), įrašytiems tarp ES biudžeto išteklių ir S.13 panaudojimo.
7. Kapitalo pervedimai [1B.7] yra lygūs mokėtiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, ir įrašytiems kaip ES biudžeto gautinas kapitalo pervedimas.
8. ES biudžeto išlaidos valstybėje narėje [1B.8] yra lygios subsidijoms (D.3), mokėtinoms iš ES biudžeto [1B.9], pridėjus kitus einamuosius pervedimus (D.7), mokėtinus valdžios sektoriui iš ES biudžeto [1B.10], kitus einamuosius pervedimus (D.7), mokėtinus ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto [1B.11], kapitalo pervedimus (D.9), mokėtinus valdžios sektoriui iš ES biudžeto [1B.12], kapitalo pervedimus (D.9), mokėtinus ne valdžios sektoriaus vienetams iš ES biudžeto [1B.13], ir nuosavų išteklių rinkimo sąnaudas [1B.14].
9. Subsidijos [1B.9] yra lygios subsidijoms (D.3), įrašytoms tarp ES biudžeto panaudojimo.
10. Einamieji pervedimai valdžios sektoriui [1B.10] yra lygūs einamajam tarptautiniam bendradarbiavimui (D.74), pridėjus įvairius einamuosius pervedimus (D.75), įrašytus tarp S.13 išteklių ir ES biudžeto panaudojimo.
11. Einamieji pervedimai ne valdžios sektoriaus vienetams [1B.11] yra lygūs įvairiems einamiesiems pervedimams (D.75), įrašytiems tarp ES biudžeto panaudojimo ir visų sektorių, išskyrus S.13, išteklių.
12. Kapitalo pervedimai valdžios sektoriui [1B.12] yra lygūs gautiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, ir įrašytiems kaip ES biudžeto mokėtinas kapitalo pervedimas.
13. Kapitalo pervedimai ne valdžios sektoriaus vienetams [1B.13] yra lygūs mokėtiniems kapitalo pervedimams (D.9), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, ir įrašytiems kaip ES biudžeto mokėtinas kapitalo pervedimas.
14. Nuosavų išteklių rinkimo sąnaudos [1B.14] yra ta ne rinkos produkcijos (P.13) dalis, įrašyta tarp S.13 išteklių, kuri yra iš ES biudžeto sumokėtos nuosavų išteklių rinkimo sąnaudos.
15. Valstybės narės balansas ES biudžeto ir EPF atžvilgiu (grynasis gavėjas +, grynasis mokėtojas –) [1B.15] yra lygus ES biudžeto išlaidoms valstybėje narėje [1B.8], atėmus ES biudžeto ir EPF pajamas iš valstybės narės [1B.1].
1C lentelė
1. Galutinio vartojimo išlaidos [1C.1] yra lygios galutinio vartojimo išlaidoms (P.3), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.
2. Individualaus vartojimo išlaidos [1C.2] yra lygios individualaus vartojimo išlaidoms (P.31), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.
3. Kolektyvinio vartojimo išlaidos [1C.3] yra lygios kolektyvinio vartojimo išlaidoms (P.32), įrašytoms tarp S.13 panaudojimo.
4. Pagrindinio kapitalo vartojimas [1C.4] yra lygus pagrindinio kapitalo vartojimui (P.51c), įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
5. Sumokėti gamybos mokesčiai, atėmus gautas subsidijas [1C.5], yra lygūs kitų gamybos mokesčių (D.29) mokėjimams, įrašytiems tarp S.13 panaudojimo, atėmus gautas kitas subsidijas gamybai (D.39), įrašytas tarp S.13 panaudojimo.
6. Grynasis likutinis perteklius [1C.6] yra lygus S.13 grynajam likutiniam pertekliui (B.2n).
7. Galutinio vartojimo išlaidos praėjusių metų kainomis [1C.7] yra lygios grandine susietai galutinio vartojimo išlaidų (P.3) apimčiai, įrašytai tarp S.13 panaudojimo, praėjusių metų kainomis.
8. Bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas praėjusių metų kainomis [1C.8] yra lygus grandine susietai bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (P.51g) apimčiai, įrašytai tarp S.13 turto pokyčių, praėjusių metų kainomis.
9. Bendrasis vidaus produktas (BVP) einamosiomis kainomis [1C.9] yra lygus BVP (B.1*g) rinkos kainomis.
10. BVP praėjusių metų kainomis [1C.10] yra lygus grandine susietai BVP (B.1*g) apimčiai praėjusių metų kainomis.
11. Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai, kuriuos moka bendrovės valdžios sektoriui ir likusio pasaulio sektoriui [1C.11], yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir kitiems mokesčiams (D.5), įrašytiems tarp S.13 ir S.2 išteklių ir S.11 bei S.12 panaudojimo.
12. Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai, kuriuos namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (NŪPTNPI) moka valdžios sektoriui ir likusio pasaulio sektoriui [1C.12], yra lygūs einamiesiems pajamų, turto ir kitiems mokesčiams (D.5), įrašytiems tarp S.13 ir S.2 išteklių ir S.14 bei S.15 panaudojimo.
2A lentelė
1. Finansinių ir nefinansinių sąskaitų derinimas [2A.1] yra lygus deficitui (–) arba pertekliui (+) [1A.1], atėmus grynuosius sandorius, susijusius su finansiniu turtu ir įsipareigojimais [2A.2].
2. Grynieji sandoriai, susiję su finansiniu turtu ir įsipareigojimais (konsoliduota) [2A.2], yra lygūs finansinio turto [2A.3] grynojo įsigijimo sandoriams, atėmus grynojo įsipareigojimų prisiėmimo sandorius [2A.17].
3. Finansinio turto sandoriai (konsoliduota) [2A.3] yra lygūs konsoliduotiems piniginio aukso ir specialiųjų skolinimosi teisių (SST) sandoriams (F.1) [2A.4], pridėjus pinigų ir indėlių sandorius, (F.2) [2A.5], pridėjus skolos vertybinių popierių sandorius (F.3) [2A.6], trumpalaikių paskolų sandorius (F.41) [2A.7], ilgalaikių paskolų sandorius (F.42) [2A.8], nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų sandorius (F.5) [2A.9], sandorius, susijusius su draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis (F.6) [2A.13], išvestinių finansinių priemonių ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorius (F.7) [2A.14], kitų gautinų sumų sandorius [2A.15], įrašytus tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
4. Piniginio aukso ir SST sandoriai [2A.4] yra lygūs grynajam piniginio aukso ir SST (F.1) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
5. Pinigų ir indėlių sandoriai [2A.5] yra lygūs grynajam pinigų ir indėlių (F.2) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
6. Skolos vertybinių popierių sandoriai [2A.6] yra lygūs grynajam skolos vertybinių popierių (F.3) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
7. Trumpalaikių paskolų sandoriai [2A.7] yra lygūs trumpalaikėms valdžios sektoriaus suteiktoms paskoloms (F.41), atėmus grąžinimus valdžios sektoriui, įrašytoms tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
8. Ilgalaikių paskolų sandoriai [2A.8] yra lygūs ilgalaikėms valdžios sektoriaus suteiktoms paskoloms (F.42), atėmus grąžinimus valdžios sektoriui, įrašytoms tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
9. Nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų sandoriai [2A.9] yra lygūs grynajam nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų (F.5) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
10. Privatizavimas (grynasis) [2A.10] yra lygus nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų sandoriams (F.5), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir S.11 arba S.12 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, kurie vykdomi tuo metu, kai S.13 atsisako kontroliuoti skolininko vienetą arba imasi jį kontroliuoti (2010 m. ESS 2.36–2.39 dalys); tokius sandorius S.13 gali vykdyti tiesiogiai su skolininko vienetu arba su kitu kreditoriaus vienetu.
11. Nuosavybės priemonių injekcijos (grynosios) [2A.11] yra lygios nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų sandoriams (F.5), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir S.11 arba S.12 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, kurie nėra vykdomi tuo metu, kai S.13 atsisako kontroliuoti skolininko vienetą arba imasi jį kontroliuoti, ir yra S.13 vykdomi tiesiogiai su skolininko vienetu.
12. Kita [2A.12] yra lygu nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų sandoriams (F.5), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių, kurie nėra vykdomi tuo metu, kai S.13 atsisako kontroliuoti skolininko vienetą arba imasi jį kontroliuoti, ir nėra S.13 vykdomi tiesiogiai su skolininko vienetu, o yra vykdomi su kitu kreditoriaus vienetu.
13. Sandoriai, susiję su draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis [2A.13], yra lygūs grynajam draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemų (F.6) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
14. Išvestinių finansinių priemonių ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai [2A.14] yra lygūs gryniesiems išvestinių finansinių priemonių įsigijimams ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimu (F.7), įrašytiems tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
15. Kitų gautinų sumų sandoriai [2A.15] yra lygūs grynajam kitų gautinų sumų (F.8) įsigijimui, įrašytam tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
16. Kitų gautinų sumų sandoriai, iš jų mokesčiai ir socialinės įmokos [2A.16], yra lygūs kitų gautinų sumų (F.8 turtas) daliai, susijusiai su mokesčiais ir socialinėmis įmokomis, įrašytais D.2, D.5, D.61 ir D.91, atėmus faktiškai surinktų mokesčių ir socialinių įmokų sumas, įrašytas tarp S.13 turto pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių.
17. Įsipareigojimų sandoriai (konsoliduota) [2A.17] yra lygūs konsoliduotiems piniginio aukso ir SSK sandoriams (F.1) [2A.18], pridėjus pinigų ir indėlių sandorius (F.2) [2A.19], trumpalaikių skolos vertybinių popierių sandorius (F.31) [2A.20], ilgalaikių skolos vertybinių popierių sandorius (F.32) [2A.21], trumpalaikių paskolų sandorius (F.41) [2A.22], ilgalaikių paskolų sandorius (F.42) [2A.23], nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų sandorius (F.5) [2A.24], sandorius, susijusius su draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis (F.6) [2A.25], išvestinių finansinių priemonių ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorius (F.7) [2A.26], kitų gautinų sumų sandorius [2A.27], įrašytus tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
18. Piniginio aukso ir SSK sandoriai [2A.18] yra lygūs grynajam piniginio aukso ir SSK (F.1) prisiėmimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
19. Pinigų ir indėlių sandoriai [2A.19] yra lygūs grynajam pinigų ir indėlių (F.2) prisiėmimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
20. Trumpalaikių skolos vertybinių popierių sandoriai [2A.20] yra lygūs grynųjų trumpalaikių skolos vertybinių popierių (F.31), kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau, įsipareigojimų prisiėmimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
21. Ilgalaikių skolos vertybinių popierių sandoriai [2A.21] yra lygūs grynųjų ilgalaikių skolos vertybinių popierių (F.32), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai, įsipareigojimų prisiėmimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
22. Trumpalaikių paskolų sandoriai [2A.22] yra lygūs valdžios sektoriaus paimtoms trumpalaikėms paskoloms (F.41), atėmus esamų trumpalaikių paskolų grąžinimus, įrašytoms tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
23. Ilgalaikių paskolų sandoriai [2A.23] yra lygūs valdžios sektoriaus paimtoms ilgalaikėms paskoloms (F.42), atėmus esamų ilgalaikių paskolų grąžinimus, įrašytoms tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
24. Nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų sandoriai [2A.24] yra lygūs grynajam nuosavybės priemonių ir investicinių fondų akcijų arba vienetų (F.5) prisiėmimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
25. Sandoriai, susiję su draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis [2A.25], yra lygūs grynajam draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemų (F.6), prisiėmimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
26. Išvestinių finansinių priemonių ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai [2A.26] yra lygūs grynajam mokėjimų, susijusių su išvestinių finansinių priemonių ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimu (F.7) prisiėmimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
27. Kitų mokėtinų sumų sandoriai [2A.27] yra lygūs grynajam kitų mokėtinų sumų (F.8) prisiėmimui, įrašytam tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir visų sektorių, išskyrus S.13, turto pokyčių.
28. Valdžios sektoriaus skolinimosi poreikis [2A.28] yra lygus grynajam pinigų ir indėlių (F.2) [2A.19] įsipareigojimų prisiėmimui, pridėjus skolos vertybinius popierius (F.3) [2A.20 ir 2A.21] ir paskolas (F.4) [2A.22 ir 2A.23], kurie nėra S.13 turtas. Tai taip pat lygu konsoliduotiems valdžios sektoriaus skolos priemonių sandoriams.
29. Ilgalaikių skolos priemonių sandoriai [2A.29] yra lygūs grynajam tokių pačių skolos priemonių, kaip bendras valdžios sektoriaus skolinimosi poreikis [2A.28], kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai, įsipareigojimų prisiėmimui.
30. Skolos priemonių, išreikštų nacionaline valiuta, sandoriai [2A.30] yra lygūs grynajam tokių pačių skolos priemonių, kaip bendras valdžios sektoriaus skolinimosi poreikis [2A.28], išreikštų valstybės narės teisėta mokėjimo priemone, įsipareigojimų prisiėmimui.
31. Skolos priemonių, išreikštų euro zonos valstybių narių valiutomis, sandoriai [2A.31] yra lygūs grynajam tokių pačių skolos priemonių, kaip bendras valdžios sektoriaus skolinimosi poreikis [2A.28], išreikštų ekiu, įsipareigojimų prisiėmimui, pridėjus skolos priemones, išreikštas eurais prieš valstybei narei įsivedant eurą, ir skolos priemones, išreikštas euro zonos valstybės narės teisėta mokėjimo priemone prieš jai tampant euro zonos valstybe nare.
32. Skolos priemonių, išreikštų kitomis valiutomis, sandoriai [2A.32] yra lygūs grynajam tokių pačių skolos priemonių, kaip bendras valdžios sektoriaus skolinimosi poreikis [2A.28], įsipareigojimų, neįtrauktų į [2A.30] arba [2A.31], prisiėmimui.
33. Kiti valdžios sektoriaus skolos srautai [2A.33] yra lygūs perkainojimo pasekmėms [2A.34] pridėjus kitus apimties pokyčius [2A.37].
34. Perkainojimo pasekmės [2A.34] yra lygios skolos užsienio valiuta padidėjimui ir sumažėjimui [2A.35], pridėjus kitas perkainojimo pasekmes (skirtumus lyginant su nominaliąja verte) [2A.36].
35. Skolos užsienio valiuta padidėjimas ir sumažėjimas [2A.35] yra lygus valdžios sektoriaus skolos [3A.1], kurios vertė kinta konvertavus į nacionalinę valiutą dėl valiutos kurso pokyčių, nominaliajam vertės padidėjimui ir sumažėjimui (K.7).
36. Kitas perkainojimo poveikis (skirtumai lyginant su nominaliąja verte) yra lygus valdžios sektoriaus skolos pokyčiui [2A.38], atėmus skolos priemonių sandorius (konsoliduota) [2A.28], skolos užsienio valiuta padidėjimą ir sumažėjimą [2A.35], kitus skolos apimties pokyčius [2A.37].
37. Kiti apimties pokyčiai [2A.37] yra lygūs kitiems tokių pačių skolos priemonių, kaip bendras valdžios sektoriaus skolinimosi poreikis, apimties pokyčiams (K.1, K.2, K.3, K.4, K.5 ir K.6).
38. Valdžios sektoriaus skolos pokytis [2A.38] yra lygus valdžios sektoriaus skolai [3A.1] t metais, atėmus valdžios sektoriaus skolą [3A.1] t – 1 metais.
39. Grynasis centrinio banko suteiktų paskolų [2A.39] prisiėmimas yra lygus paskolų sandoriams (F.4), įrašytiems tarp S.13 įsipareigojimų ir grynosios vertės pokyčių ir S.121 turto pokyčių.
2B lentelė
Nėra.
3A lentelė
1. Valdžios sektoriaus skola (konsoliduota) [3A.1] yra lygi skolai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 479/2009. Ji taip pat yra lygi konsoliduotiems S.13 įsipareigojimams pinigų ir indėlių (AF.2) [3A.2] priemonėje, pridėjus trumpalaikius skolos vertybinius popierius (AF.31) [3A.3], ilgalaikius skolos vertybinius popierius (AF.32)[3A.4], trumpalaikes paskolas (AF.41) [3A.5] ir ilgalaikes paskolas (AF.42) [3A.6].
2. Skola – pinigai ir indėliai [3A.2] yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai pinigų ir indėlių (AF.2) priemonėje.
3. Skola – trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai [3A.3] yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau, priemonėje (AF.31).
4. Skola – ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai [3A.4] yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai, priemonėje (AF.32).
5. Skola – trumpalaikės paskolos [3A.5] yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai paskolų, kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau, priemonėje (AF.41).
6. Skola – ilgalaikės paskolos [3A.6] yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai paskolų, kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai, priemonėje (AF.42).
7. Skola valstybės narės rezidentams [3A.7] yra lygi skolai centriniam bankui [3A.8], pridėjus skolą kitoms pinigų finansų įstaigoms [3A.9], skolą kitoms finansų įstaigoms [3A.10], skolą kitiems valstybės narės rezidentams [3A.11].
8. Skola centriniam bankui [3A.8] yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.121 turtas.
9. Skola kitoms pinigų finansų įstaigoms [3A.9] yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.122 arba S.123 turtas.
10. Skola kitoms finansų įstaigoms [3A.10] yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.124, S.125, S.126, S.127, S.128 arba S.129 turtas.
11. Skola kitiems rezidentams [3A.11] yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.11, S.14 arba S.15 turtas.
12. Skola valstybės narės nerezidentams [3A.12] yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, kuri yra S.2 turtas.
13. Skola, išreikšta nacionaline valiuta [3A.13], yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, išreikštai valstybės narės teisėta mokėjimo priemone.
14. Skola, išreikšta euro zonos valstybių narių valiutomis [3A.14], yra lygi – iki valstybė narė tapo euro zonos valstybe nare – tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, išreikštai vienos iš euro zonos valstybių narių teisėta mokėjimo priemone (išskyrus nacionalinę valiutą [3A.13]), pridėjus skolą, išreikštą ekiu arba eurais.
15. Skola, išreikšta kitomis valiutomis [3A.15], yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, neįtrauktai į [3A.13] arba [3A.14].
16. Trumpalaikė skola [3A.16] yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, kurios pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau.
17. Ilgalaikė skola [3A.17] yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, kurios pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai.
18. Ilgalaikė skola, iš jos kintama palūkanų norma [3A.18] yra lygi tai ilgalaikės skolos [3A.17] daliai, kurios palūkanų norma yra kintama.
19. Skola, kurios likutinis terminas yra iki vienerių metų [3A.19], yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, kurios likutinis terminas yra vieneri metai arba mažiau.
20. Skola, kurios likutinis terminas yra nuo vienerių iki penkerių metų [3A.20], yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, kurios likutinis terminas yra nuo vienerių iki penkerių metų.
21. Skola, kurios likutinis terminas yra nuo vienerių iki penkerių metų, iš jos kintama palūkanų norma [3A.21], yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, kurios likutinis terminas yra nuo vienerių iki penkerių metų [3A.20], kurios palūkanų norma yra kintama.
22. Skola, kurios likutinis terminas yra daugiau kaip penkeri metai [3A.22], yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, kurios likutinis terminas yra daugiau kaip penkeri metai.
23. Skola, kurios likutinis terminas yra daugiau kaip penkeri metai, iš jos kintama palūkanų norma [3A.23], yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai, kurios likutinis terminas yra daugiau kaip penkeri metai [3A.22], kurios palūkanų norma yra kintama.
24. Vidutinis iki skolos grąžinimo termino likęs laikas [3A.24] yra lygus vidutiniam iki grąžinimo termino likusiam laikui, apskaičiuotam pagal nesumokėtas sumas, išreikštam metais.
25. Valdžios sektoriaus skola – nulinės atkarpos obligacijos [3A.25] yra lygi tai valdžios sektoriaus skolos [3A.1] daliai nulinės atkarpos obligacijų forma, t. y. obligacijų be atkarpos išmokų, kurių palūkanos yra pagrįstos skirtumu tarp kainų išpirkimo ir emisijos metu.
26. Valdžios sektoriaus skola – iš centrinio banko gautos paskolos [3A.26] yra lygi tai skolos [3A.1] daliai paskolų (AF.4) priemonėje, kuri yra S.121 turtas.
3B lentelė
1. Valdžios sektoriaus skola (nekonsoliduota tarp subsektorių) [3B.1] yra lygi S.13 nekonsoliduotiems įsipareigojimams, išskyrus a) S.1311 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1311 turtas, b) S.1312 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1312 turtas, c) S.1313 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1313 turtas, ir d) S.1314 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
2. Konsoliduojantys elementai [3B.2] yra lygūs S.13 įsipareigojimams, kurie kartu yra S.13 turtas, išskyrus a) S.1311 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1311 turtas, b) S.1312 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1312 turtas, c) S.1313 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1313 turtas ir d) S.1314 įsipareigojimus, kurie kartu yra S.1314 turtas, pinigų ir indėlių [3B.3] priemonėje, pridėjus trumpalaikius skolos vertybinius popierius [3B.4], ilgalaikius skolos vertybinius popierius [3B.5] ir paskolas [3B.6].
3. Konsoliduojantys elementai pinigų ir indėlių priemonėje [3B.3] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai pinigų ir indėlių (F.2) priemonėje.
4. Konsoliduojantys elementai trumpalaikių skolos vertybinių popierių priemonėje [3B.4] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba mažiau (F.31), priemonėje.
5. Konsoliduojantys elementai ilgalaikių skolos vertybinių popierių priemonėje [3B.5] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai (F.32), priemonėje.
6. Konsoliduojantys elementai paskolų priemonėje [3B.6] yra lygūs tai konsoliduojančių elementų [3B.2] daliai paskolų (F.4) priemonėje.
7. Centrinės valdžios skola (konsoliduota) [3B.7] yra lygi S.1311 įsipareigojimams, kurie nėra S.1311 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
8. Centrinės valdžios skola krašto (regiono) valdžiai [3B.8] yra lygi S.1311 įsipareigojimams, kurie yra S.1312 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
9. Centrinės valdžios skola vietos valdžiai [3B.9] yra lygi S.1311 įsipareigojimams, kurie yra S.1313 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
10. Centrinės valdžios skola socialinės apsaugos fondams [3B.10] yra lygi S.1311 įsipareigojimams, kurie yra S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
11. Krašto (regiono) valdžios skola (konsoliduota) [3B.11] yra lygi S.1312 įsipareigojimams, kurie nėra S.1312 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
12. Krašto (regiono) valdžios skola centrinei valdžiai [3B.12] yra lygi S.1312 įsipareigojimams, kurie yra S.1311 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
13. Krašto (regiono) valdžios skola vietos valdžiai [3B.13] yra lygi S.1312 įsipareigojimams, kurie yra S.1313 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
14. Krašto (regiono) valdžios skola socialinės apsaugos fondams [3B.14] yra lygi S.1312 įsipareigojimams, kurie yra S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
15. Vietos valdžios skola (konsoliduota) [3B.15] yra lygi S.1313 įsipareigojimams, kurie nėra S.1313 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
16. Vietos valdžios skola centrinei valdžiai [3B.16] yra lygi S.1313 įsipareigojimams, kurie yra S.1311 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
17. Vietos valdžios skola krašto (regiono) valdžiai [3B.17] yra lygi S.1313 įsipareigojimams, kurie yra S.1312 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
18. Vietos valdžios skola socialinės apsaugos fondams [3B.18] yra lygi S.1313 įsipareigojimams, kurie yra S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
19. Socialinės apsaugos fondų skola (konsoliduota) [3B.19] yra lygi S.1314 įsipareigojimams, kurie nėra S.1314 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
20. Socialinės apsaugos fondų skola centrinei valdžiai [3B.20] yra lygi S.1311 įsipareigojimams, kurie yra S.1311 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
21. Socialinės apsaugos fondų skola krašto (regiono) valdžiai [3B.21] yra lygi S.1314 įsipareigojimams, kurie yra S.1312 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
22. Socialinės apsaugos fondų skola vietos valdžiai [3B.22] yra lygi S.1314 įsipareigojimams, kurie yra S.1313 turtas, tose pačiose priemonėse, kaip valdžios sektoriaus skola [3A.1].
III PRIEDAS
DUOMENŲ PERDAVIMAS EUROPOS CENTRINIAM BANKUI
Nacionaliniai centriniai bankai (NCB) elektroniniu būdu perduodami statistinę informaciją, kurios reikalauja Europos Centrinis Bankas (ECB), naudojasi infrastruktūra, kurią suteikia Europos centrinių bankų sistema (ECBS), ir kuri priklauso ECBS IT infrastruktūrai. ECBS viduje duomenimis keičiamasi pagal Statistinių duomenų ir metaduomenų perdavimo formatą. Šis reikalavimas netrukdo naudoti tam tikrų kitų statistinės informacijos perdavimo ECB priemonių kaip sutarto atsarginio varianto.
Siekdami užtikrinti, kad duomenų perdavimas vyktų tinkamai, NCB turi laikytis toliau išvardytų rekomendacijų.
— Pilnumas: NCB pateikia visus reikalaujamų eilučių kodus. Ne visų eilučių kodų ar neįtrauktų į sąrašus eilučių kodų pateikimas laikomas nepilna atskaitomybe. Jeigu trūksta pastabos, įrašomas praleidimas, panaudojant atitinkamą pastabos ženklą.
— Duomenų apskaitos nustatymas ir susitarimas dėl patvirtinimo: prieš perduodami duomenis ECB, NCB turi įgyvendinti patvirtinimo taisykles.
Jeigu peržiūrimas tik eilučių kodų pogrupis, tvirtinimo taisyklės taikomos visai ataskaitai.
IV PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
Gairės ECB/2009/20 |
Šios gairės |
1 straipsnis |
1 straipsnis |
2 straipsnio 1 dalis |
2 straipsnio 1 dalis |
2 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 3 dalis |
2 straipsnio 3 dalis |
2 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 4 dalis |
2 straipsnio 5 dalis |
2 straipsnio 5 dalis |
2 straipsnio 6 dalis |
3–8 straipsniai |
3–8 straipsniai |
9 straipsnio 1 dalis |
10 straipsnio 2 dalis |
9 straipsnio 2 dalis |
9 straipsnio 1 dalis |
9 straipsnio 3 dalis |
9 straipsnio 2 dalis |
10 straipsnis |
10 straipsnio 1 dalis |
— |
10 straipsnio 3 dalis |
I–III priedai |
I–III priedai |
( 1 ) [x.y] reiškia y kategorijos numerį x lentelėje.
( 2 ) Terminas „kategorijos“ apibūdina valdžios sektorių, jeigu nenurodyta kitaip.