EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32020D0188

Europos Centrinio Banko Sprendimas (ES) 2020/188 2020 m. vasario 3 d. dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (nauja redakcija) (ECB/2020/9)

OJ L 39, 12.2.2020, p. 12–18 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2020/188/oj

12.2.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 39/12


EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2020/188

2020 m. vasario 3 d.

dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2020/9)

(nauja redakcija)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 12 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą kartu su 3 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka ir 18 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/774 (ECB/2015/10) (1) buvo keletą kartų iš esmės pakeistas (2). Kadangi reikalingi nauji daliniai pakeitimai, siekiant teisinio aiškumo, tas sprendimas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

Sprendimu (ES) 2015/774 (ECB/2015/10) buvo sukurta viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programa (VSVPPP). Kartu su trečiąja padengtų obligacijų pirkimo programa, turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa ir bendrovių sektoriaus pirkimo programa, VSVPPP yra Europos Centrinio Banko (ECB) išplėstinės turto pirkimo programos (TPP) dalis. TPP siekiama gerinti pinigų politikos perdavimą, skatinti kredito teikimą euro zonos ekonomikai, supaprastinti skolinimosi sąlygas namų ūkiams ir įmonėms ir vidutiniu laikotarpiu prisidėti prie to, kad infliacijos lygis tvariai artėtų prie mažesnio negu 2%, bet jam artimo lygio, suderinamo su pagrindiniu ECB tikslu – palaikyti kainų stabilumą;

(3)

2018 m. gruodžio 13 d. Valdančioji taryba nusprendė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. reikėtų patikslinti kai kuriuos TPP parametrus tam, kad būtų pasiekti TPP tikslai. Konkrečiai Valdančioji taryba nusprendė 2018 m. gruodžio 31 d. sustabdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP. Valdančioji taryba patvirtino savo ketinimą, kad pagrindinės sumos, gautos iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, ir toliau turėtų būti reinvestuojamos visa apimtimi dar gana ilgą laiką po to, kai Valdančioji taryba pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol reikės, kad būtų užtikrintos palankios likvidumo sąlygos ir aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis;

(4)

Valdančioji taryba taip pat nusprendė, kad tinkamų centrinės, regiono arba vietos valdžios ir pripažintų agentūrų išleistų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių bendrų grynųjų pirkimų pagal VSVPPP paskirstymas tinkamoms jurisdikcijoms, pagal likučius, turėtų ir toliau remtis atitinkamų nacionalinių centrinių bankų pasirašytu ECB kapitalu, kaip nurodyta ECBS statuto 29 straipsnyje;

(5)

2019 m. rugsėjo 12 d. Valdančioji taryba nusprendė nuo 2019 m. lapkričio 1 d. vėl pradėti grynuosius pirkimus pagal TPP, ir tikisi, kad jie bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai Valdančioji taryba pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas. Valdančioji taryba taip pat nusprendė, kad visos pagrindinės sumos, gautos iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, bus ir toliau reinvestuojamos dar gana ilgą laiką po to, kai Valdančioji taryba pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol to reikės, kad būtų užtikrintos palankios likvidumo sąlygos ir aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis. Atsižvelgdama į užsitęsusį lėtesnį euro zonos ekonomikos augimą, nuolatinę neigiamą riziką augimo prognozei ir infliacijos prognozę, kuri ir toliau neatitiko jos vidutinio laikotarpio infliacijos tikslo, Valdančioji taryba padarė išvadą, kad reikia išsamaus politikos atsako, kad infliacija ir toliau tvariai artėtų prie Valdančiosios tarybos vidutinės trukmės infliacijos tikslo. Grynųjų turto pirkimų atnaujinimas yra proporcinga priemonė, nes ji turi didesnį poveikį ilgesnės trukmės palūkanų normoms, nei palūkanų normų politika, ir mažina atitinkamus finansavimo kaštus įmonėms ir namų ūkiams;

(6)

VSVPPP, būdama TPP programą sudarančių turto pirkimo programų dalimi, yra proporcinga priemonė kainų pokyčių prognozės rizikai sumažinti, kadangi šios programos dar labiau supaprastins pinigų politikos ir finansines sąlygas, įskaitant euro zonos ne finansų bendrovių ir namų ūkių skolinimosi sąlygas, taip skatinant bendrąjį vartojimą ir investicijų išlaidas euro zonoje ir galiausiai prisidedant prie to, kad infliacijos lygis vidutiniu laikotarpiu grįžtų į mažesnį negu 2%, bet jam artimą lygį. Aplinkoje, kurioje pagrindinės ECB palūkanų normos yra arti jų žemesniosios ribos, būtina į Eurosistemos pinigų politikos priemones įtraukti turto pirkimo programas, kaip priemones, pasižyminčias dideliu poveikio realiai ekonomikai potencialu;

(7)

VSVPPP yra įtvirtinta nemažai saugiklių, kuriais siekiama užtikrinti, kad numatyti pirkimai būtų proporcingi programos tikslams, ir kad jos sąrangoje būtų tinkamai atsižvelgiama į susijusią finansinę riziką, kuri būtų ribojama rizikos valdymu. Siekiant užtikrinti sklandų tinkamų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių rinkų veikimą ir išvengti trukdymų tinkamai restruktūrizuoti skolą, Eurosistemos centrinių bankų vykdomiems tokių vertybinių popierių pirkimams bus taikomos tam tikros ribos;

(8)

VSVPPP yra visiškai suderinama su Eurosistemos centrinių bankų įsipareigojimais pagal Sutartis, įskaitant piniginio finansavimo draudimą, ir netrikdo Eurosistemos veikimo vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu;

(9)

siekdama užtikrinti VSVPPP veiksmingumą, Eurosistema patikslina, kad ji sutinka su tokiu pat (pari passu) kaip privačių investuotojų traktavimu antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių, kuriuos Eurosistema gali pirkti pagal VSVPPP, atžvilgiu, kaip nustatyta tokių priemonių sąlygose;

(10)

VSVPPP yra įgyvendinama decentralizuotai, tinkamai atsižvelgiant į rinkos kainų formavimąsi ir rinkos veikimo aplinkybes, ir koordinuojama ECB, taip apsaugant Eurosistemos pinigų politikos vieningumą;

(11)

2019 m. kovo 26 d. Valdančioji taryba nusprendė toliau derinti agentūros sąvokas, kurios šiuo metu naudojamos Eurosistemos pinigų politikos sistemoje, ir suvienodinti kriterijus, naudojamus pripažintoms agentūroms įkaito sistemoje ir VSVPPP tinkamoms agentūroms apibrėžti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

VSVPPP sukūrimas ir apimtis

Eurosistema sukuria VSVPPP, pagal kurią Eurosistemos centriniai bankai, laikydamiesi tam tikrų sąlygų, antrinėse rinkose perka tinkamus antrinę rinką turinčius skolos vertybinius popierius, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, iš tinkamų kitų sandorių šalių, kaip apibrėžta 7 straipsnyje.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamos šios apibrėžtys:

1)

Eurosistemos centrinis bankas – ECB ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai (toliau – NCB);

2)

pripažinta agentūra – subjektas, kurį Eurosistema klasifikuoja kaip pripažintą agentūrą;

3)

tarptautinė organizacija – subjektas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (3) 118 straipsnyje, kurį Eurosistema klasifikuoja kaip tarptautinę organizaciją VSVPPP tikslais;

4)

daugiašalis plėtros bankas – subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 117 straipsnio 2 dalyje, kurį Eurosistema klasifikuoja kaip daugiašalį plėtros banką VSVPPP tikslais;

5)

teigiamas peržiūros rezultatas – vėlesnis iš šių dviejų sprendimų: Europos stabilumo mechanizmo Direktorių valdybos sprendimas ir, jei Tarptautinis valiutos fondas kartu finansuoja finansinės pagalbos programą – Tarptautinio valiutos fondo Vykdančiosios valdybos sprendimas patvirtinti kitą išmokėjimą pagal tą programą, suprantant, kad abu sprendimai yra būtini pirkimams pagal VSVPPP atnaujinti;

6)

likučiai – visų nupirktų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių balansinė vertė pirkimo metu, atsižvelgiant į pagrindinės sumos išpirkimo suėjus terminui atvejus;

7)

grynieji pirkimai – tinkamų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių pirkimai konkretų mėnesį, atėmus pagrindines sumas, išpirktas suėjus vertybinių popierių, pirktų pagal TPP tą mėnesį, terminui;

8)

bendri grynieji pirkimai – nuo atitinkamos pirkimų programos pradžios vykdomų grynųjų pirkimų suma.

2–4 punktuose nurodytų subjektų sąrašai skelbiami ECB interneto svetainėje.

3 straipsnis

Antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių tinkamumo kriterijai

1.   Laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, eurais išreikšti antrinę rinką turintys skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido valstybės narės, kurios valiuta yra euro, centrinė, regiono arba vietos valdžia, euro zonoje esančios pripažintos agentūros, euro zonoje esančios tarptautinės organizacijos ir euro zonoje esantys daugiašaliai plėtros bankai, yra tinkami Eurosistemos centrinių bankų pirkimams pagal VSVPPP.

2.   Kad būtų tinkami pirkimams pagal VSVPPP, antrinę rinką turintys skolos vertybiniai popieriai turi atitikti antrinę rinką turinčio turto tinkamumo Eurosistemos kredito operacijoms kriterijus pagal Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) (4) 4 dalį. Jiems taikomi šie reikalavimai:

a)

antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių emitentas arba garantas turi bent kredito kokybės 3 žingsnio pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę kredito kokybės įvertinimą, išreikštą bent vienu viešu kredito reitingu, kurį suteikė Eurosistemos kredito vertinimo sistemoje pripažinta išorinė kredito vertinimo institucija (IKVI);

b)

jei yra keli IKVI emitento arba IKVI garanto reitingai, taikoma pirmojo geriausiojo taisyklė, t. y. taikomas geriausias IKVI emitento arba IKVI garanto reitingas. Jei atitiktis kredito kokybės reikalavimams yra nustatyta remiantis IKVI garanto reitingu, garantija turi atitikti priimtinos garantijos požymius, kaip nustatyta Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) 87 straipsnyje ir 113–115 straipsniuose;

c)

jei nėra IKVI emitento ir IKVI garanto reitingo, antrinę rinką turintis skolos vertybinis popierius turi bent vieną bent kredito kokybės 3 žingsnio pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę IKVI emisijos reitingą;

d)

jei pripažintos IKVI atliktas emitento, garanto arba emisijos kredito vertinimas neatitinka bent kredito kokybės 3 žingsnio pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę, antrinę rinką turintys skolos vertybiniai popieriai yra tinkami tik tuomet, jei juos išleido arba visapusiškai garantavo euro zonos valstybių narių centrinės Vyriausybės pagal finansinės pagalbos programą, ir kurių atžvilgiu Valdančioji taryba sustabdė Eurosistemos kredito kokybės minimalios ribos taikymą pagal Gairių ECB/2014/31 (5) 8 straipsnį;

e)

jei vykdomai finansinės pagalbos programai taikoma peržiūra, tinkamumas pirkti pagal VSVPPP yra sustabdomas ir atnaujinamas tik esant teigiamiems įvertinimo rezultatams.

3.   Kad būtų tinkami pirkti pagal VSVPPP, skolos vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta 1–2 dalyse, turi turėti ne mažesnį kaip vienų metų likusį terminą ir ne didesnį kaip 30 metų likusį terminą tuo metu, kai atitinkamas Eurosistemos centrinis bankas juos perka. Siekiant užtikrinti sklandų įgyvendinimą, antrinę rinką turinčios skolos priemonės, kurių likęs terminas 30 metų ir 364 dienos, yra tinkamos pagal VSVPPP. Jeigu numatyto pirkti centrinės, regiono arba vietos valdžios arba pripažintų agentūrų išleistų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių kiekio negalima pasiekti, nacionaliniai centriniai bankai taip pat gali vykdyti pakaitalų – tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių – pirkimus.

4.   Leidžiama pirkti nominalias antrinę rinką turinčias skolos priemones, kurių pelno marža iki termino pabaigos yra neigiama (arba kurių pelno marža yra blogiausia iš galimų), bet lygi palūkanų normai už naudojimąsi indėlių galimybe arba už ją didesnė. Prireikus leidžiama pirkti nominalias antrinę rinką turinčias skolos priemones, kurių pelno marža iki termino pabaigos yra neigiama (arba kurių pelno marža yra blogiausia iš galimų), bet mažesnė už palūkanų normai už naudojimąsi indėlių galimybe.

4 straipsnis

Pirkimų vykdymo apribojimai

1.   Siekiant leisti susiformuoti tinkamų vertybinių popierių rinkos kainai, tam tikru Valdančiosios tarybos nustatytu laikotarpiu („ribojimo laikotarpis“) neleidžiama pirkti naujai išleistų vertybinių popierių arba pagal tęstinę emisiją išleistų vertybinių popierių (angl. tapped security) ir antrinę rinką turinčių skolos priemonių, kurių likęs terminas sueina panašiu metu, kaip ir antrinę rinką turinčių skolos priemonių, kurios bus išleistos, terminas (prieš jį ir po jo). Sindikuotų vertybinių popierių atveju ribojimo laikotarpio turi būti laikomasi dedant visas įmanomas pastangas, kai tik tampa prieinama vieša informacija apie jų emisijos sąlygas.

2.   Jei kiekvienos finansinės pagalbos programos peržiūros rezultatas yra teigiamas, skolos vertybinių popierių, kuriuos išleido arba visapusiškai garantavo euro zonos valstybių narių, kurioms taikoma finansinės pagalbos programa, centrinės Vyriausybės, pirkimų pagal VSVPPP laikotarpis paprastai yra ne ilgesnis kaip du mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl susidariusių išimtinių aplinkybių pirkimai turi būti sustabdyti anksčiau arba pirkimai turi būti tęsiami ir praėjus šiam laikotarpiui, iki kitos peržiūros pradžios.

5 straipsnis

Pirkimo ribos

1.   Laikantis 3 straipsnio, antrinę rinką turintiems skolos vertybiniams popieriams, atitinkantiems 3 straipsnyje nustatytus kriterijus, konsolidavus visuose Eurosistemos centrinių bankų portfeliuose laikomus vertybinius popierius, pagal VSVPPP taikoma emisijos dalies riba kiekvienam tarptautiniam vertybinių popierių identifikavimo numeriui (ISIN). Emisijos dalies riba yra tokia:

a)

50 % kiekvienam tinkamų tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistų tinkamų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių ISIN;

b)

kitų tinkamų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių kiekvienam ISIN yra 33 %. Išimties tvarka nustatoma 25 % emisijos dalies riba kiekvienam antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių su bendrųjų veiksmų sąlyga (toliau – BVS), kuri skiriasi nuo Ekonomikos ir finansų komiteto parengto ir, remiantis Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties 12 straipsnio 3 dalimi, valstybių narių įgyvendinto euro zonos BVS modelio, ISIN, bet bus padidinta iki 33 %, kiekvienu konkrečiu atveju patikrinus, ar turima 33 % tokių vertybinių popierių dalis kiekvienam ISIN neleis Eurosistemos centriniams bankams įgyti blokuojančios mažumos tinkamai restruktūrizuojant skolą.

2.   Visiems antrinę rinką turintiems skolos vertybiniams popieriams, kurie yra tinkami pirkti pagal VSVPPP ir kurių likę terminai yra nustatyti 3 straipsnyje, konsolidavus turimus vertybinius popierius visuose Eurosistemos centrinių bankų portfeliuose, taikoma agreguota riba:

a)

50 % emitento, kuris yra tinkama tarptautinė organizacija arba daugiašalis plėtros bankas, likusių vertybinių popierių arba

b)

33 % emitento, kuris nėra tinkama tarptautinė organizacija arba daugiašalis plėtros bankas, likusių vertybinių popierių.

3.   3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytiems skolos vertybiniams popieriams taikomos kitokios emitento ir emisijos dalies ribos. Šias ribas nustato Valdančioji taryba, atitinkamai atsižvelgdama į svarstymus dėl rizikos valdymo ir rinkos veikimo.

6 straipsnis

Portfelių paskirstymas

1.   Grynųjų pirkimų balansinė vertė per kalendorinius metus paskirstoma taip:

a)

10 % tinkamų tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių;

b)

90 % tinkamų centrinės, regiono arba vietos valdžios ir pripažintų agentūrų išleistų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių.

2.   Antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių grynųjų pirkimų balansinė vertė per kalendorinius metus paskirstoma Eurosistemos centriniams bankams taip:

a)

10 % Europos Centriniam Bankui;

b)

90 % nacionaliniams centriniams bankams.

3.   Pagrindinės sumos, gautos suėjus centrinės, regiono arba vietos valdžios ir pripažintų agentūrų išleistų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių terminui, reinvestuojamos perkant centrinės, regiono arba vietos valdžios ir pripažintų agentūrų išleistus tinkamus antrinę rinką turinčius skolos vertybinius popierius. Pagrindinių sumų reinvestavimas paskirstomas per metus taip, kad būtų užtikrinta nuolatinė ir subalansuota rinkos dalis. Pagrindinės sumos, gautos suėjus tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių terminui, reinvestuojamos perkant tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistus tinkamus antrinę rinką turinčius skolos vertybinių popierius.

4.   Centrinės, regiono arba vietos valdžios ir pripažintų agentūrų išleistų tinkamų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių bendrų grynųjų pirkimų paskirstymas tinkamoms jurisdikcijoms, pagal likučius, ir toliau remiasi atitinkamų nacionalinių centrinių bankų pasirašytu ECB kapitalu, kaip nurodyta ECBS statuto 29 straipsnyje.

5.   Antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių, kurie perkami pagal VSVPPP, paskirstymui Eurosistemos centriniai bankai taiko specializacijos schemą. Valdančioji taryba leidžia ad hoc nukrypimus nuo specializacijos schemos, jeigu dėl objektyvių priežasčių šios schemos laikytis neįmanoma arba tokie nukrypimai reikalingi siekiant bendrų pinigų politikos tikslų pagal VSVPPP. Konkrečiai kiekvienas NCB perka savo paties jurisdikcijos emitentų tinkamus vertybinius popierius. Tinkamų tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistus vertybinius popierius gali pirkti visi NCB. ECB perka visų jurisdikcijų centrinių Vyriausybių ir pripažintų agentūrų išleistus vertybinius popierius.

6.   Tinkamų tarptautinių organizacijų, daugiašalių plėtros bankų ir regiono bei vietos valdžios išleistų skolos vertybinių popierių pirkimus vykdo tik NCB.

7 straipsnis

Tinkamos kitos sandorių šalys

VSVPPP tinkamos kitos sandorių šalys yra:

a)

subjektai, kurie atitinka tinkamumo dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose kriterijus pagal Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) 55 straipsnį, ir

b)

visos kitos sandorių šalys, kurias Eurosistemos centriniai bankai naudoja savo eurais išreikštų investicinių portfelių investavimui.

8 straipsnis

Skaidrumas

1.   Eurosistema kas savaitę skelbia vertybinių popierių, laikomų pagal VSVPPP, suvestinę balansinę vertę savo konsoliduotos savaitinės finansinės ataskaitos komentare.

2.   Eurosistema kas mėnesį skelbia: i) mėnesio grynuosius pirkimus ir bendrus grynuosius pirkimus ir ii) jos laikomų VSVPPP vertybinių popierių vidutinį svertinį likusį terminą pagal emitento rezidavimo vietą, iš kitų emitentų išskirdama tarptautines organizacijas ir daugiašalius plėtros bankus.

3.   Pagal VSVPPP laikomų vertybinių popierių balansinė vertė kas savaitę skelbiama ECB interneto svetainėje, atvirosios rinkos operacijų skiltyje.

9 straipsnis

Vertybinių popierių skolinimas

Siekdama užtikrinti VSVPPP efektyvumą, Eurosistema sudaro galimybę pagal VSVPPP nupirktus vertybinius popierius skolinti, įskaitant atpirkimo sandorius.

10 straipsnis

Panaikinimas

1.   Sprendimas (ES) 2015/774 (ECB/2015/10) panaikinamas.

2.   Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą.

11 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis sprendimas įsigalioja ketvirtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Frankfurte prie Maino 2020 m. vasario 3 d.

ECB Pirmininkė

Christine LAGARDE


(1)  2015 m. kovo 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/774 dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2015/10) (OL L 121, 2015 5 14, p. 20).

(2)  Žr. priedą.

(3)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(4)  2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2014/60) (OL L 91, 2015 4 2, p. 3).

(5)  2014 m. liepos 9 d. Gairės ECB/2014/31 dėl papildomų laikinų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu, ir kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2007/9 (OL L 240, 2014 8 13, p. 28).


PRIEDAS

Panaikintas sprendimas

ir vėlesnių jo dalinių pakeitimų sąrašas

2015 m. kovo 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/774 dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2015/10) (OL L 121, 2015 5 14, p. 20)

2015 m. lapkričio 5 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/2101, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/774 dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2015/33) (OL L 303, 2015 11 20, p. 106)

2015 m. gruodžio 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/2464, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/774 dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2015/48) (OL L 344, 2015 12 30, p. 1)

2016 m. balandžio 18 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2016/702, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/774 dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2016/8) (OL L 121, 2016 5 11, p. 24)

2017 m. sausio 11 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/100, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/774 dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2017/1) (OL L 16, 2017 1 20, p. 51)


Top