EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52017AB0046

2017 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl Sąjungos kapitalo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms sistemos dalinių pakeitimų (CON/2017/46)

OJ C 34, 31.1.2018, p. 5–16 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

31.1.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/5


EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2017 m. lapkričio 8 d.

dėl Sąjungos kapitalo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms sistemos dalinių pakeitimų

(CON/2017/46)

(2018/C 34/05)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2017 m. vasario 2 d. ir 20 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo prašymus atitinkamai iš Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl sverto koeficiento, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, sandorio šalies kredito rizikos, rinkos rizikos, pagrindinių sandorio šalių pozicijų, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų, didelių pozicijų, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1) (toliau – pasiūlyti KRR pakeitimai).

2017 m. vasario 17 d. ir 20 d. ECB gavo prašymus atitinkamai iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių bei įgaliojimų ir kapitalo apsaugos priemonių (2) (toliau – pasiūlyti KRD pakeitimai).

ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, kadangi pasiūlytuose KRR ir KRD yra nuostatų, darančių įtaką ECB užduotims, susijusioms su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 6 dalyje, ir Europos centrinių bankų sistemos prisidėjimui prie kompetentingų institucijų sklandaus politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymo, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

ECB pritaria Komisijos bankų reformos paketui, kuriuo bus įgyvendinti svarbūs globalios reglamentavimo pertvarkos darbotvarkės elementai Sąjungos teisėkūroje. Tikimasi, kad Komisijos pasiūlymas iš esmės sustiprins reglamentavimo sistemą, tuo pačiu prisidedant prie rizikos bankų sektoriuje mažinimo. Tokia pažanga mažinant riziką nuties kelią neatsiejamo ir proporcingo rizikos pasidalijimo pažangai.

Šioje nuomonėje išdėstyti ECB ypatingai svarbūs aspektai, kurie suskirstyti į dvi dalis: 1) dabartinės Sąjungos reglamentavimo ir priežiūros sistemos pakeitimai ir 2) priežiūros standartų, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygiu, įgyvendinimas.

1.   Dabartinės Sąjungos reglamentavimo ir priežiūros sistemos pakeitimai

1.1.   2 ramsčio patobulinimai

1.1.1.

Pasiūlytais sistemos „Bazelis III“ (3) 2 ramsčio reikalavimų įgyvendinimo pakeitimais Kapitalo reikalavimų direktyvoje (4) (KRD) siekiama pasiekti didesnę priežiūros konvergenciją Sąjungoje, aiškiau apibrėžiant kapitalo hierarchijos elementus ir pateikiant 2 ramsčio rekomendacijas dėl papildomų nuosavų lėšų, taip pat smarkiai sugriežtinant sąlygas, kurioms esant kompetentingos institucijos gali įgyvendinti savo priežiūros įgaliojimus šiame kontekste.

1.1.2.

Nors ECB apskritai pritaria priežiūros konvergencijai, pasiūlymas priimti techninius reguliavimo standartus dėl papildomų nuosavų lėšų reikalavimų nėra tinkama priemonė šiam tikslui pasiekti.

Pirma, 2 ramsčio reikalavimai yra pritaikyti konkrečioms įstaigoms, dėl to reikia, kad kompetentingos institucijos naudotų priežiūros sprendimus. Pasikliaunant tik Europos bankininkystės institucijos (EBI) techniniais reguliavimo standartais arba naudojant juos rizikos elementų daliai, nebūtų konkrečiai įstaigai pritaikyto, rizika grįsto metodo, kuriuo atsižvelgiama į įstaigų rizikos profilių įvairovę, ir tai iš tiesų neleistų kompetentingoms institucijoms neatsilikti nuo rizikos ir sektoriaus naujovių.

Antra, EBI gairės dėl bendros priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) tvarkos ir metodikos (5) jau numato bendrą pagrindą nuosekliam SREP įgyvendinimui Sąjungoje, o tai sudaro sąlygas atitinkamam priežiūros sprendimų laipsniui Sąjungoje, ir gali būti papildyta naudojant EBI tarpusavio vertinimą. Pastaraisiais metais reikšmingai padidėjo konvergencija įgyvendinus šias gaires (6) ir ECB SREP metodiką, kuri nuosekliai taikoma Bendrame priežiūros mechanizme (BPM) (7).

Atsižvelgdamas į šiuos teigiamus pokyčius ECB mano, kad dabartinė sistema yra tinkama ir kad bendrajai rinkai ir toliau bus naudinga esamomis priemonėmis, galbūt labiau papildomai kliaunantis EBI tarpusavio vertinimu, pasiekta konvergencija.

1.1.3.

Be to, pasiūlyti KRD pakeitimai suteikia kredito įstaigoms, o ne priežiūros institucijoms, įgaliojimus nuspręsti tam tikrose ribose dėl nuosavų lėšų, laikomų siekiant išpildyti 2 ramsčio reikalavimus, sudėties, ir pašalina galimybę nustatyti, kad 2 ramsčio reikalavimus visiškai išpildytų bendras 1 lygio nuosavas kapitalas. ECB mano, kad priežiūros institucijos turėtų išlaikyti įgaliojimus nustatyti papildomų nuosavų lėšų sudėties reikalavimą ir reikalauti, kad papildomų nuosavų lėšų reikalavimai privalomai būtų išpildyti tik bendru 1 lygio nuosavu kapitalu. Riziką ribojančiu požiūriu bankų krizė ir neseni rinkos įvykiai parodė, kad gali būti didelių iššūkių naudojantis, pavyzdžiui, papildomomis 1 lygio priemonėmis, kurių nuostolių padengimo pajėgumo rodikliai nėra tokie veiksmingi kaip bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, ir kurių sąnaudos netgi dar labiau pakenktų kredito įstaigos pelningumui. Be to, ECB savo praktikoje nuo to laiko, kai jis ėmėsi savo rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros uždavinių, siekė nustatyti, kad 2 ramsčio reikalavimai būtų tenkinami naudojant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą. Reikalaudamos, kad rezervai būtų sukaupti naudojant tik bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, Sąjungos teisėkūros institucijos suteikė pirmenybę aukščiausios kokybės kapitalui. Tokios praktikos pokyčiai kredito įstaigoms reikštų mažesnes galimybes prognozuoti ir nevienodas veiklos sąlygas.

1.1.4.

Nors bendro kapitalo rekomendacijų pagrindo nustatymas padės nuosekliai įgyvendinti tokias rekomendacijas visoje Sąjungoje, ECB mano, kad pasiūlyti KRD pakeitimai turėtų aiškiau atspindėti lankstumo poreikį apibrėžiant 2 ramsčio rekomendacijas. Ypač turėtų būti atsižvelgta į santykį tarp testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ribų ir 2 ramsčio rekomendacijų nustatymo. Kadangi testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra pirmas žingsnis nustatant 2 ramsčio rekomendacijas, pasiūlyti KRD pakeitimai turėtų, atsižvelgiant į esamą geriausią tarptautinę praktiką, taip pat leisti kompetentingoms institucijoms, atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, visoms kredito įstaigoms taikyti fiksuotą ribą, kuri galėtų būti mažesnė nei visi SREP kapitalo reikalavimai (angl. total SREP capital requirements, TSCR). Lankstumas pasirenkant naudoti fiksuotą ribą turėtų būti nustatytas kaip nuolatinė galimybė. Be to, TSCR turėtų būti naudojami atsižvelgiant į testavimui nepalankiausiomis sąlygomis naudojamą metodiką. Pavyzdžiui, naudojant TSCR ribą nepalankaus scenarijaus atveju reikia naudoti dinaminio balanso metodą. Be to, į pasiūlytus KRD pakeitimus turėtų būti įtraukta nuostata dėl peržiūros po trejų metų.

1.1.5.

Be to, turėtų būti išsamiau paaiškinta 2 ramsčio rekomendacijų sąveika su jungtinio rezervo reikalavimais. Ypač turėtų būti vengiama galimų prieštaravimų anticiklinio kapitalo rezervo politikos tikslui. Tai apima nuorodos į „ciklinius ekonominius svyravimus“ kaip 2 ramsčio rekomendacijų politikos tikslą pašalinimą. Be to, nors turėtų būti vengiama bet kokio pasikartojimo tarp 2 ramsčio rekomendacijų ir 2 ramsčio reikalavimų, pasiūlytuose KRD pakeitimuose turėtų būti paaiškinta, kad jei atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatoma papildomų rūšių kredito rizika hipotetinėje situacijoje ir ji yra 2 ramsčio reikalavimų dalis, kompetentingos institucijos išsaugo galimybę taikyti priemones, kuriomis sprendžiami su šia rizika susiję klausimai pagal 2 ramsčio rekomendacijas.

1.1.6.

Pasiūlyti KRD pakeitimai apriboja kompetentingų institucijų įgaliojimus reikalauti, kad kredito įstaigos joms pateiktų papildomą informaciją arba ją teiktų dažniau. Nors ECB visiškai pritaria pagrindiniam tikslui, kad būtų išvengta tos pačios informacijos teikimo dar kartą ir kad būtų sumažintos informacijos teikimo išlaidos, galimybė ad hoc reikalauti neapibendrintų duomenų yra svarbi, jog būtų tinkamai įvertinti kredito įstaigų rizikos profiliai, be kita ko, SREP tikslu. Šias rizikas sunku visiškai atspindėti ex ante suderintu ataskaitų teikimu, ypač atsižvelgiant į tai, kaip plėtojasi kredito įstaigų veikla ir rizikos. Be to, kompetentingos įstaigos visada turės surinkti papildomą neapibendrintą informaciją, kad tinkamai įvertintų kredito įstaigų stipriąsias ir silpnąsias puses konkrečios rizikos arba turto rūšių, pvz., neveiksnių paskolų, atžvilgiu. Todėl ECB mano, kad šie apribojimai turėtų būti pašalinti iš pasiūlytų KRD pakeitimų.

1.1.7.

Kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus, kai palūkanų normos yra esminis susirūpinimo šaltinis, o ne tik tada kai rizika viršija tam tikrą iš anksto nustatytą ribą. Be to, siūlant suteikti įgaliojimus EBI, kad ji apibrėžtų tam tikrus standartus, reikalingus tikrinant įstaigoms tenkančią palūkanų normos riziką, kylančią ne dėl prekybos knygos veiklos, pateikiamas baigtinis aplinkybių, kurioms esant reikia taikyti priežiūros priemones dėl galimų palūkanų normų pokyčio, sąrašas (8). ECB mano, kad kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta daugiau lankstumo nustatant priežiūros priemones.

1.1.8.

Pasiūlyti KRD pakeitimai reikalauja, kad kompetentingos institucijos konsultuotųsi su pertvarkymo institucijomis prieš nustatydamos kokius nors papildomus kapitalo reikalavimus (9). Nors ECB pritaria tikslui siekti veiksmingo koordinavimo su pertvarkymo institucijomis, pasiūlymas oficialiai konsultuotis su pertvarkymo institucijomis prieš nustatant papildomų nuosavų lėšų reikalavimus arba teikiant rekomendacijas kaip nurodyta KRD, būtų nereikalinga našta ir praktiškai beprasmiškas formalumas, nepagerinant esamos tvarkos esmės. Be to, dabartinis ECB ir Bendros pertvarkymo valdybos susitarimo memorandumas (10), kuris pirmą kartą buvo įgyvendintas 2016 m. SREP sprendimų rengimo kontekste, jau užtikrina veiksmingą bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į neįpareigojantį kapitalo rekomendacijų pobūdį, sprendimas taikyti tokias rekomendacijas neturėtų būti įtrauktas į bendrų sprendimų sistemą ir turėtų būti taikomas tik kolegijos nariams keičiantis informacija.

1.2.   Mikroprudencinių ir makroprudencinių įgaliojimų sąveika

Apskritai ECB pritaria, kad 2 ramstis kaip priemonė būtų pašalintas iš makroprudencinių priemonių sąrašo, tačiau pabrėžia savo nuomonę, kad pašalinus 2 ramsčio reikalavimus neturėtų būti taip, jog institucijos neturėtų pakankamai priemonių vykdyti savo įgaliojimams ir pasiekti savo politikos tikslų (11). Todėl pasiūlytam 2 ramsčio reikalavimų pašalinimui iš makroprudencinių priemonių sąrašo ECB pritaria su sąlyga, kad priemonių sąrašas būtų išplėstas ir padarytas veiksmingu. Veiksminga ir efektyvi makropudencinė sistema yra itin svarbi pinigų sąjungoje, kurioje makroprudencinė politika reikalinga, kad būtų ištaisytas konkrečios šalies arba konkretaus sektoriaus disbalansas, taip ji atlieka svarbų pagalbinį vaidmenį kontroliuojant finansų ir verslo ciklų heterogeniškumą valstybėse narėse ir tokiu būdu padeda išlaikyti bendrosios rinkos vientisumą ir išsaugoti finansinį stabilumą. Tuo pat metu peržiūrėta sistema neturėtų sudaryti sąlygų priimti atskyrimo sprendimus, kurie galėtų padidinti rinkos gragmentaciją ir sukurti kliūtis konsoliduoti bankų sistemą.

Apskritai ECB dar kartą pabrėžia nuodugnios makroprudencinės peržiūros svarbą, kaip pažymėta ECB įnaše į Europos Komisijos konsultaciją dėl Sąjungos makroprudencinės politikos sistemos peržiūros. Tuo tarpu siekiant pagerinti makropudencinės sistemos operacinį veiksmingumą, prioritetine tvarka turi būti atlikti bent jau šie toliau nurodyti esamos sistemos patikslinimai.. Pirma, turėtų būti pašalinta esama aktyvavimo mechanizmo eiliškumo hierarchija (taip vadinama prioritetinė tvarka, angl. pecking-order). Dabartinė prioritetinė tvarka stimuliuoja neigiamas paskatas pasirenkant priemones ir lemia neveikimo tendenciją. Antra, daugybė makropudencinių priemonių pranešimo ir aktyvavimo procedūrų turėtų būti suvienodinta, supaprastinta ir suderinta. Be kita ko, tai reiškia, kad turėtų būti nustatyta suvienodinta ir supaprastinta makroprudencinių priemonių, numatytų Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) (12) 458 straipsnyje, naudojimo aktyvavimo procedūra ir suderintos skirtingų kapitalo rezervų aktyvavimo procedūros taip, kad makroprudencinės institucijos galėtų veikti veiksmingai, efektyviai ir laiku. Šiuo požiūriu turėtų būti apsvarstyti taisyklių, susijusių kitų sistemiškai svarbių įstaigų rezervais ir sisteminės rizikos rezervais, pakeitimai, siekiant patikslinti, kokiu tikslu šie rezervai nustatyti, taip pašalinant dubliavimą ir pagerinant veiksmingumą, kai juos naudoja institucijos. Trečia, KRD 136 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesas turėtų būti suvienodintas taip, kad kiekviena paskirtoji institucija kas ketvirtį įvertintų tinkamą anticiklinio kapitalo rezervo normą, bet ją nustatytų ar pakartotinai nustatytų tik pasikeitus ciklinės sisteminės rizikos intensyvumui. Šiomis aplinkybėmis taip pat turėtų būti iš dalies pakeista pranešimo apie anticiklinio rezervo normą tvarka, reikalaujant, kad BPM dalyvaujančių valstybių narių paskirtosios institucijos praneštų KRD 136 straipsnio 7 dalies a–g punktuose nurodytą informaciją taip pat ir ECB. Galiausiai ECB mano, kad labai svarbu, jog makroprudencinės politikos sistema būtų reguliariai peržiūrima, atsižvelgiant į analitinės sistemos pokyčius ir taip pat į praktinę politikos įgyvendinimo patirtį. Šiuo atžvilgiu taip pat turėtų būti įterpta nuostata, numatanti, kad per ateinančius trejus metus būtų išsamiai peržiūrėta makroprudencinė sistema, įskaitant priemonių sąrašo apimtį ir tinkamumą.

1.3.   Tarptautinis leidimas netaikyti prudencinių reikalavimų

1.3.1.

ECB apskritai pritaria, kad būtų numatyta galimybė kompetentingai institucijai suteikti leidimą netaikyti prudencinių reikalavimų individualiu atveju patronuojamajai įmonei, kurios pagrindinė buveinė yra kitoje nei patronuojančiosios įmonės valstybėje narėje, o tai derėtų su BPM ir bankų sąjungos sukūrimu.

1.3.2.

Papildomos riziką ribojančių sąlygų nuostatos ir papildomi techniniai pakeitimai galėtų spręsti galimus finansinio stabilumo klausimus, kylančius dėl leidimo netaikyti reikalavimų sistemos bankų sąjungai, kuri vis dar nėra užbaigta. Konkrečiai, galėtų būti nustatytos šios dvi papildomos išankstinės sąlygos, kurioms esant patronuojamosioms įmonėms galėtų būti leidžiama netaikyti reikalavimų: a) patronuojamosios įmonės, kurioms gali būti leidžiama netaikyti reikalavimų, pačios neviršija tam tikros ribos, pavyzdžiui, BPM reglamente nustatytų svarbos ribų; ir b) leidimui netaikyti reikalavimų turėtų būti taikoma žemutinė riba lygi 75 %, pavyzdžiui, minimalus nuosavų lėšų reikalavimas galėtų būti sumažintas daugiausia nuo 8 % iki 6 % bendros rizikos pozicijos sumosŠiuo aspektu garantija būtų reikalinga tik už faktiškai panaikintą nuosavų lėšų reikalavimų sumą. Be to, ECB rekomenduoja, kad sąlygos turėtų būti peržiūrėtos praėjus trejiems metams po jų įsigaliojimo ir turėtų būti svarstoma, ar ši žemutinė riba turėtų būti dar labiau sumažinta, atsižvelgiant į bankų sąjungos raidą.

1.3.3.

Pasiūlytuose daliniuose KRR pakeitimuose taip pat turėtų būti papildomai patikslinta, kad patronuojančiosios įmonės garantija patronuojamajai įmonei privalo būti tinkamai atspindėta patronuojančiajai įmonei taikytinuose riziką ribojančiuose reikalavimuose dėl kredito rizikos. Konkrečiai patronuojančioji įmonė turėtų turėti 100 % patronuojamosios įmonės balsavimo teisių.

1.3.4.

Galiausiai, turėtų būti nustatytos tinkamos pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos įgyvendinti tarptautinį leidimą netaikyti kapitalo reikalavimų, atsižvelgiant į planuojamą tolesnę pažangą kuriant bankų sąjungą, kaip aptarta Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl bankų sąjungos sukūrimo (13) (toliau – Komunikatas dėl bankų sąjungos sukūrimo).

1.4.   9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (9 TFAS) įgyvendinimas

Pasiūlyti KRR pakeitimai numato pereinamąjį laikotarpį tikėtinų kredito nuostolių atidėjiniams pagal 9-ąjį TFAS, kad sumažintų 9-ojo TFAS (14) poveikį kredito įstaigų reguliuojamajam bendram 1 lygio nuosavam kapitalui (15). ECB rekomenduoja, kad 9-ojo TFAS pereinamųjų priemonių laikotarpis prasidėtų 2018 m. sausio 1 d. linijine laipsniško įgyvendinimo tvarka (16). Šiomis aplinkybėmis Tarybai pirmininkaujanti šalis yra skatinama paskubinti teisės aktų, įgyvendinančių 9-ojo TFAS pereinamąsias priemones, priėmimą.

Be to, būtų pageidautina laipsnišką įgyvendinimą taikyti tik pradiniam bendro 1 lygio nuosavo kapitalo mažinimui 2018 m. sausio 1 d. (statinis metodas), o ne pagal 9-ąjį TFAS apskaičiuotoms tikėtinoms nuostolių sumoms atitinkamą ataskaitinę dieną pereinamuoju laikotarpiu (dinaminis metodas), nes pastarasis metodas smarkiai pavėlintų visaapimantį 9-ojo TFAS taikymą (17).

ECB rekomenduoja, kad siekiant išvengti vėl pridėtų prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumų dvigubo skaičiavimo, pereinamuoju laikotarpiu būtų koreguojamos visos KRR dalys, kuriose numatoma, kad bendras 1 lygio nuosavas kapitalas yra sumažinamas, t. y. dėl vėl pridedamų sumų prie 2 lygio kapitalo, dėl neatskaitytų atidėtųjų mokesčių turto sumų ir dėl pozicijų verčių sumažinimo taikant standartizuotą vertinimo metodą kredito rizikai, sverto koeficientui ir didelių pozicijų sistemai.

Pereinamosios priemonės turėtų būti privalomos visoms įstaigoms, prešingu atveju jų netaikančios įstaigos verstų kitas įstaigas taip pat pradėti taikyti naujas taisykles prieš numatytą terminą, o tai prieštarautų tikslui suteikti daugiau laiko prisitaikyti prie pradinio bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumažinimo pereinant prie 9-ojo TFAS.

1.5.   Papildomi 1 lygio nuosavo kapitalo atskaitymai ir patikslinimai

ECB pritaria KRD 104 straipsnio 1 dalies d punkto ir BPM reglamento 16 straipsnio 2 dalies d punkto apimties patikslinimui, kurį Komisija pateikė Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendro priežiūros mechanizmo, sukurto pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (toliau – Ataskaita apie bendrą priežiūros mechanizmą) (18), ir ypač patvirtinimui, kad kompetentingos institucijos turi teisę reikalauti, kad kredito įstaiga nuosavų lėšų skaičiavimams taikytų konkrečius koregavimus (atskaitymus, filtrus ar panašias priemones), kai kredito įstaigos taikomi apskaitos principai laikomi neapdairiais iš priežiūros perspektyvos. ECB laikosi nuomonės, kad toks patikslinimas, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, turėtų būti tiesiogiai įtrauktas į KRD tekstą.

1.6.   Tarpinė ES patronuojančioji įmonė

ECB pritaria reikalavimui įsteigti tarpines ES patronuojančiąsias įmones trečiosios valstybės bankų grupėms, kurios Sąjungoje turi dvi ar daugiau įsteigtų įstaigų, jei išpildomi tam tikri kriterijai arba viršijamos ribos (19), nes tai leistų konsoliduotos priežiūros institucijai įvertinti visos bankų grupės Sąjungoje riziką ir finansinį patikimumą bei konsoliduotai taikyti prudencinius reikalavimus.

Tačiau tam tikriems pasiūlytiems KRD pakeitimams reikia išsamesnio paaiškinimo, kad būtų išvengta galimybės rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas. Pirma, reikalavimas turėtų būti taikomas trečiosios valstybės kredito įstaigoms ir filialams (t. y. taip pat tais atvejais, kai visą trečiosios valstybės grupės veiklą arba jos dalį Sąjungoje vykdo filialai). Antra, įsteigus tarpinę ES patronuojančiąją įmonę, turėtų būti pateikiamas reikalavimas, kad tos pačios trečiosios valstybės bankų grupės, kuri viršija tam tikrą ribą, filialai būtų įsteigti iš naujo kaip Sąjungoje veiklos leidimą turinčios kredito įstaigos filialai, jog būtų užkirstas kelias galimybėms rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas, nes trečiosios valstybės filialų priežiūra nėra suderinta. Ilgalaikėje perspektyvoje taip pat svarbu suderinti trečiųjų šalių filialų Sąjungoje reglamentavimo ir priežiūros sistemą. Trečia, ar tarpinė ES patronuojančioji įmonė įsteigta kaip finansų kontroliuojančioji bendrovė, mišri finansų kontroliuojančioji bendrovė ar kaip kredito įstaiga, turėtų būti užtikrinta, kad dėl sistemos, apibrėžiančios konsoliduotą priežiūrą, nesusidarytų netinkama padėtis, galinti pakenkti veiksmingai ir efektyviai kompetentingų institucijų vykdomai individualiai subjektų, priklausančių trečiosios valstybės grupei, priežiūrai. Todėl, kai tarpinė ES patronuojančioji įmonė yra įsteigta kaip kredito įstaiga, ir tam, kad būtų suvienodintos veiklos sąlygos, turėtų būti nagrinėjama galimybė nustatyti kriterijų, panašų į nurodytą KRD 111 straipsnio 5 dalyje, šiuo metu taikomą finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms. Be to, turėtų būti paaiškinta KRD 111 straipsnio 5 dalies taikymo sritis ir su jos įgyvendinimu susijęs procesas. Ketvirta, esant prieštaravimui tarp trečiosios valstybės įstatymų ir vienos tarpinės ES patronuojančiosios įmonės reikalavimo, kuris galėtų sukliudyti išpildyti vienos tarpinės ES patronuojančiosios įmonės reikalavimą arba per daug apsunkinti jo išpildymą, turėtų būti pasitelkta nukrypti leidžianti nuostata, kad išimtinėmis aplinkybėmis kompetentingoms institucijoms būtų suteikta teisė veikti savo nuožiūra ir leisti, jog būtų steigiamos dvi atskiros tarpinės ES patronuojančiosios įmonės (arba leisti, kad konkretiems subjektams nebūtų taikomas vienos tarpinės ES patronuojančiosios įmonės reikalavimas). Šiuo atveju, tarpinės ES patronuojančiosios įmonės reikalavimo riba turėtų būti taikoma visos trečiosios valstybės grupės lygiu prieš pasinaudojant teise veikti savo nuožiūra, tam, kad ši teisė nesudarytų sąlygų „apeiti“ tarpinės ES patronuojančiosios įmonės įsteigimui taikytinų ribų, numatytų pasiūlytuose KRD pakeitimuose.

1.7.   Atskaitomybės proporcingumas

ECB apskritai pritaria, kad mažesnių įstaigų atskaitomybės įsipareigojimams būtų taikomas proporcingumo metodas. Kai kuriais atvejais mažesnėms įstaigoms turėtų būti taikomi supaprastinti atskaitomybės reikalavimai atsižvelgiant į jų dydį, sudėtingumą ir rizikingumą.

Pasiūlytas mažų kredito įstaigų reguliavimo ataskaitų teikimo dažnumo sumažinimas (20) kliudytų kompetentingoms institucijoms tinkamai atlikti šių kredito įstaigų priežiūrą (21). Reguliavimo ataskaitos yra labai svarbios, nes jos yra vienas iš svarbiausių informacijos, reikalingos tęstinei mažesnių įstaigų priežiūrai atlikti, šaltinių. Šis tinkamos informacijos prieinamumas leidžia kompetentingoms institucijoms pakoreguoti jų priežiūros veiksmų, nukreiptų į tokias įstaigas, intensyvumą. Be to, nors sumažinus ataskaitų teikimo dažnumą, žvelgiant iš žmogiškųjų išteklių perspektyvos, sumažėtų mažesnių kredito įstaigų išlaidos, skirtos atitikčiai užtikrinti, tačiau IT požiūriu mažai tikėtina, kad naštasumažėtų, nes mažesnės įstaigos vis tiek turėtų įdiegti atitinkamas IT sistemas, ir didžiąją šių išlaidų dalį jos jau patyrė.

ECB siūlo užuot sumažinus ataskaitų teikimo dažnumą iš dalies pakeisti mažesnių įstaigų ataskaitų apimtį, EBI įvertinus Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 (22) finansinį poveikį kredito įstaigų išlaidoms dėl reikalavimų laikymosi ir naudos priežiūrai (23).

Nuoseklus proporcingumo principo taikymas turėtų būti labiau sistemingai pripažintas KRR. Turėtų būti nustatyti konkretūs atvejai, kai proporcingesnis traktavimas galėtų sumažinti išlaidas dėl reikalavimų laikymosi nepakenkiant rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros sistemai. Galėtų taip pat būti pateiktas proporcingesnis metodas, ypač vidaus valdymo bei kompetencijos ir tinkamumo tvakos, atlygio ir informacijos atskleidimo srityse.

1.8.   Automatiniai paskirstymo apribojimai

Atsižvelgdamas į pasiūlytus KRD pakeitimus dėl didžiausios galimos paskirstyti sumos, ECB pritartų tam, kad būtų patikslinta kapitalo hierarchija. Be to, ECB siūlo, kad ne tik po paskutinio paskirstymo gautas pelnas, bet ir į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą (neįskaitant jau išmokėtų paskirstymų) dar neįtrauktas tarpinis ir (arba) metų pabaigos pelnas būtų įtrauktas į didžiausią galimą paskirstyti sumą. Susitelkus į naujausią paskirstymą arba mokėjimą, apribojamas pelnas, kuris galėtų būti naudojamas didžiausiai galimai paskirstyti sumai apskaičiuoti. Kredito įstaigos dažnai turi daug dienų, kada priima sprendimus dėl atkarpų, dividendų ir priedų išmokėjimo. Kuo dažniau kredito įstaiga priima sprendimus dėl išmokėjimų paskirstymo arba juos paskirsto, tuo trumpesnis yra laikotarpis pelnui gauti, ir tuo pačiu mažesnė pelno suma, kurią galima būtų naudoti didžiausiai galimai paskirstyti sumai apskaičiuoti. Šis apribojimas nėra pagrįstas, jei gautas tarpinis ir (arba) metų pabaigos pelnas, kuris dar neįskaitytas į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, yra didesnis nei atlikti paskirstymai.

1.9.   Kredito ir sandorio šalies kredito rizika

1.9.1.

Nors 2 lygio teisės aktuose išsamiai paaiškintas kredito, rinkų ir operacinės rizikos modeliavimas, to vis dar trūksta sandorio šalies kredito rizikos atžvilgiu. ECB rekomenduoja, kad KRR turėtų būti iš dalies pakeistas, nurodant, kad EBI nustatytų techninius reguliavimo standartus su konkrečiais vidaus modelių metodo (VMM) ir pažangaus kredito vertinimo patikslinimo metodo (PKVPM) vertinimo kriterijais. Šiuose techniniuose reguliavimo standartuose turėtų būti išsamiau išdėstytas modelių pokyčių ir išplėtimo VMM ir PKVPM atžvilgiu reikšmingumo vertinimas. Galiausiai, turėtų būti įterpta nuostata, reikalaujanti, kad kredito įstaigos gautų kompetentingų institucijų leidimą taikyti PKVPM.

1.9.2.

Kredito įstaigos, kurios jau įgyvendino VMM, nenaudoja vien tik jo šimtinai ir naudoja kitus (ne vidaus) metodus kai kurioms savo pozicijoms apskaičiuoti. Tai kelia susirūpinimą, kad daugelis kredito įstaigų gali nesugebėti įvykdyti reikalavimo, jog VMM nebūtų taikomas kartu su kitais metodais. Tuo tikslu KRR turėtų būti iš dalies pakeistas, kad kredito įstaigos galėtų gauti leidimą naudoti VMM sandorio šalies kredito rizikai įvertinti nuolatiniu daliniu būdu, kaip jos tai gali padaryti kitų rizikos rūšių atveju.

1.9.3.

Be to, dabartinės KRR termino nustatymo taisyklės turėtų būti išplėstos, kad apimtų išvestinių priemonių ir vertybinių popierių finansavimo sandorio pozicijas bei neterminuotus sandorius.

1.9.4.

Komisijos pasiūlyta priežiūrinės deltos apibrėžtis naujam standartizuotam metodui, skirtam sandorio šalies kredito rizikos pozicijoms įvertinti, turėtų būti suderinta su matematiškai teisingais Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) standartais.

1.10.   Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių traktavimas

1.10.1.

ECB pritaria finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūros tobulinimui ir stiprinimui. Svarbu, kad konsoliduotos priežiūros veiksmai galėtų būti nukreipti į bankų grupės patronuojančiąją įmonę, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų įstaiga ar kontroliuojančioji bendrovė. Šiuo požiūriu esminis priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad patronuojančioji įmonė vadovautų savo patronuojamosioms įmonėms ir jas koordinuotų taip, kad tai veiksmingai stiprintų konsoliduotą priežiūrą. Apskritai naujoji tvarka turėtų leisti deramai atsižvelgti į finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių konkrečias savybes ir jų vaidmenį grupėje, siekiant išvengti pernelyg didelių kliūčių grupei funkcionuoti.

1.10.2.

Kai kurie pasiūlytų KRD ir KRR pakeitimų aspektai galėtų būti patobulinti arba paaiškinti. Pavyzdžiui, reikia paaiškinimo, kaip pasiūlyti pakeitimai dėl veiklos leidimų finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms siejasi su dabartinėmis priežiūros taisyklėmis dėl kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių. Be to, pasiūlyti KRD ir KRR pakeitimai pakankamai aiškiai nenurodo, kurių esamų nuostatų, kuriose daroma nuoroda į „kredito įstaigą“, atžvilgiu turėtų būti traktuojama, kad jos apima finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrias finansų kontroliuojančiąsias bendroves konsoliduotos priežiūros tikslais. Taip pat reikia išsamiau nurodyti esamas priežiūros priemones, kurias konsoliduotos priežiūros institucija gali taikyti finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrioms finansų kontroliuojančiosioms.

1.10.3.

Be to, reikia apsvarstyti pasiūlytų pakeitimų poveikį KRD 111 straipsniui. Ypač susirūpinimą kelia tai, kad konsoliduotos priežiūros institucija gali būti kitoje šalyje nei finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišri finansų kontroliuojančioji bendrovė. Tuomet konsoliduotos priežiūros institucija turėtų užtikrinti, kad kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišri finansų kontroliuojančioji bendrovė laikosi konsoliduotų reikalavimų. Pasiūlytuose KRD daliniuose pakeitimuose turėtų būti įtrauktos nuostatos, kurios konkrečiau nustatytų, kaip turi būti veiksmingai bendradarbiaujama tarptautiniu mastu.

1.10.4.

Galiausiai, pasiūlytuose KRD daliniuose pakeitimuose turėtų būti įtrauktos nuostatos, kurios patikslintų, kaip turi būti traktuojamos dabartinės finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurioms taikomos šios nuostatos.

1.11.   Didelių tarptautinių investicinių įmonių priežiūra

Didelės ir sudėtingos į bankus panašios investicinės įmonės, teikiančios investicines paslaugas, darančias įtaką jų balansui, ypač užsiimančios tarptautine veikla, gali kelti padidintą finansinio stabilumo riziką bei padidintą neigiamo poveikio kitiems bankams išplitimo riziką. ECB laikosi nuomonės, kad didelių tarptautinių į banką panašių investicinių įmonių konsoliduota ir individuali priežiūra Sąjungoje turėtų būtų išsamiau išnagrinėta, siekiant užtikrinti, jog riziką ribojantys ir nuoseklūs priežiūros standartai būtų priderinti prie galimai šių įmonių keliamos rizikos. Viena iš galimybių būtų iš dalies pakeisti KRD/KRR, siekiant užtikrinti, kad didelės tarptautinės investicinės įmonės būtų laikomos kredito įstaigomis (24). Tai būtų aktualu investicinėms įmonėms, kurios dažnai vykdo į bankų veiklą panašią veiklą, kurią taip pat vykdo bankai. Į šią kategoriją nepatenkančios investicinės įmonės ir toliau turėtų būti traktuojamos skirtingai pagal nacionalinę tvarką.

1.12.   Nacionaliniai įgaliojimai

1.12.1.

BPM reglamentas paveda ECB specialius uždavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, kad būtų prisidedama prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo bei finansų sistemos stabilumo. Šie uždaviniai vykdomi visapusiškai atsižvelgiant į vidaus rinkos vienybę bei vientisumą, taip pat vienodą kredito įstaigų traktavimą ir siekiant, kad būtų užkirstas kelias galimybei rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas (25). Šiuo tikslu ECB turi taikyti visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę (26), ypač KRD ir Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (27) (BGPD). Tačiau kai kurie priežiūros įgaliojimai nėra konkrečiai paminėti Sąjungos teisėje ir nacionalinių teisės aktų skirtumai lemia ECB priežiūros įgaliojimų dalyvaujančiose valstybėse narėse asimetriškumą.

1.12.2.

Šiuo požiūriu ECB jau išnagrinėjo esamų priežiūros įgaliojimų apimtį ir sukūrė nuoseklų ECB įgaliojimų aiškinimą užtikrinantį metodą. Nepaisant šio ECB kompetencijos išaiškinimo, šiems dabartiniams priežiūros įgaliojimams suteikus bendrą teisinį pagrindą Sąjungos teisėje, atsirastų reikalavimas juos perkelti į nacionalinę teisę ir tai padėtų išsiaiškinti, ar pagal nacionalinę teisę suteiktas konkretus įgaliojimas neperžengia specialaus ECB pavesto uždavinio ribų. Be to, bendras teisinis pagrindas skatintų vienodas Sąjungos bankų priežiūros veiklos sąlygas suderinant kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimus. Norint tai pasiekti, Sąjungos teisėje turėtų būti aiški nuoroda į papildomus priežiūros įgaliojimus kai kuriose srityse, kad būtų išvengta teisinio neaiškumo ECB tiesioginių priežiūros įgaliojimų atžvilgiu ir užtikrintos vienodos veiklos, bankų sąjungoje vykdant priežiūros įgaliojimus, sąlygos. Šios sritys daugiausia susijusios su įsigijimais trečiosiose šalyse, susiliejimais, turto perleidimais ir kitais strateginiais sprendimais, kredito įstaigų įstatų ir jų akcininkų susitarimų dėl balsavimo teisių vykdymo pakeitimais, kredito suteikimu susijusioms šalims, kredito įstaigų sutartimis dėl paslaugų teikimo, priežiūros įgaliojimais išorės auditorių atžvilgiuir papildomais įgaliojimais, susijusiais su leidimų veikti išdavimu kredito įstaigoms.

1.13.   Kompetencijos ir tinkamumo įvertinimas bei pagrindines užduotis atliekantys asmenys

1.13.1.

Šiuo metu KRD nenustato, kokie turėtų būti reikalavimai kompetentingų institucijų naudojamai procedūrai, kai atliekamas valdymo organų narių vertinimas. Todėl nacionalinė praktika reikšmingai skiriasi dėl įvertinimo momento, terminų, taip pat tuo, ar įvertinimas vykdomas prieš paskyrimą ar tuoj pat po jo. ECB rekomenduoja iš dalies pakeisti Sąjungos teisę, kad būtų labiau suderinti kompetencijos ir tinkamumo įvertinimo procesai.

1.13.2.

Pagrindines užduotis atliekantys asmenys turi didelę įtaką kasdieniam kredito įstaigų valdymui bei visoje įstaigos valdymo struktūroje. ECB rekomenduoja, kad Sąjungos teisė būtų iš dalies pakeista įtraukiant pagrindines užduotis atliekančių asmenų apibrėžtį ir paaiškinant aukščiausios vadovybės apibrėžtį. Be to, siekiant suderinti nacionalines tvarkas, turėtų būti įterpta nuostata dėl kompetentingų institucijų įgaliojimų vertinant pagrindines užduotis atliekančius asmenis svarbiose įstaigose.

1.14.   Keitimasis informacija

Dabartinėje Sąjungos sistemoje tėra nedaug konkrečių nuorodų į būtinybę bendradarbiauti kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už riziką ribojančią priežiūrą, ir institucijoms, kovojančioms su pinigų plovimu (28). Taip pat nėra tiesioginių nuostatų, reglamentuojančių kompetentingų institucijų, atsakingų už riziką ribojančią priežiūrą, ir institucijų, atsakingų už struktūrinio atskyrimo taisyklių taikymą, bendradarbiavimą. ECB siūlo, kad KRD nuostatos dėl keitimosi konfidencialia informacija būtų iš dalies pakeistos, jose aiškiai numatant šių institucijų bendradarbiavimą.

1.15.   Vykdymo užtikrinimo ir sankcijų režimas

Pažeidimų, kuriems pagal KRD taikomos sankcijos, sąrašas neapima daugelio svarbių pažeidimų, t. y. 1 ramsčio kapitalo reikalavimų, kompetentingos institucijos priimtų priežiūros reglamentų ir sprendimų, reikalavimo prašyti išankstinio leidimo ir įsipareigojimų pranešti kompetentingai institucijai pažeidimų. Todėl valstybės narės turi teisę savo nuožiūra spręsti, ar suteikti kompetentingoms institucijoms įgaliojimus tokiais atvejais skirti administracines baudas. Toks traktavimas gali lemti nenuoseklumą tarp valstybių narių ir pakenkti veiksmingam riziką ribojančių reikalavimų vykdymo užtikrinimui. Kad tam būtų užkirstas kelias, ECB siūlo išplėsti pažeidimų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.

1.16.   Pasirinkimo galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra

1.16.1.

Nacionalinių pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra egzistavimas riziką ribojančiuose teisės aktuose kliudo įgyvendinti bendrą taisyklių sąvadą Sąjungos lygiu ir prideda papildomą sudėtingumo ir išlaidų sluoksnį, tuo pačiu sudarydamas sąlygas galimybei pasirinkti palankesnį reglamentavimą. Ypač valstybių narių pasirinkimo galimybės sukuria kliūtis veiksmingam BPM veikimui, kadangi reikia atsižvelgti į dalyvaujančių valstybių narių skirtingus teisės aktus ir praktiką. Dėl tuo pačiu metu skirtingai realizuojamų tokių pasirinkimo galimybių susidaro reglamentavimo įvairovė, kuri gali pakenkti sklandžiam ECB priežiūros vykdymui dalyvaujančiose valstybėse narėse ir sutrečiosiomis šalimis susijusių pozicijų atžvilgiu.

1.16.2.

Kai kuriais atvejais šie skirtumai taip pat daro poveikį priežiūros įgaliojimams. Todėl tos nepageidaujamos pasirinkimo galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra, kurios nėra pagrįstos riziką ribojančios perspektyvos aspektu, turėtų būti tiesiogiai suderintos 1 lygio teisės aktuose. Taip pat turėtų būti neskatinama nustatyti naujas pasirinkimo galimybes ir teises veikti savo nuožiūra, kaip, tai yra, pavyzdžiui, pasiūlytuose KRR pakeitimuose nuosavybės vertybinių popierių investicijų į fondus srityje.

1.17.   Nuosavų lėšų reikalavimai pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) pozicijoms

ECB pritaria, kad pasiūlytuose KRR pakeitimuose būtų nustatytas iš anksto apibrėžtas atleidimo nuo nuosavų lėšų reikalavimų pagrindinių sandorio šalių pozicijoms laikotarpis. Šis iš anksto apibrėžtas atleidimo nuo reikalavimų laikotarpis leistų institucijoms svarstyti trečiosios valstybės pagrindinę sandorio šalį, kuri pateikė prašymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (29) 25 straipsnį, dėl pripažinimo reikalavimus atitinkančia pagrindine sandorio šalimi. Toks reikalavimų netaikymo laikotarpis yra svarbus, kad įstaigos turėtų teisinį aiškumą dėl jų pozicijų traktavimo atitinkamu laikotarpiu. Tačiau ECB mano, kad ilgiausio penkerių metų atleidimo nuo reikalavimų taikymo laikotarpio suteikimas po to, kai pateikiamas prašymas pripažinti (kai Komisija dar nėra priėmusi įgyvendinimo akto), galėtų būti laikomas pernelyg ilgu atsižvelgiant į galimą finansiniam stabilumui daromą poveikį, atsirandantį dėl nepripažintų trečiosios valstybės pagrindinių sandorio šalių pozicijų. Todėl ECB siūlo nustatyti trumpesnį ilgiausią atleidimo nuo pagrindinių sandorio šalių, dar nepripažintų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, pozicijų reikalavimų laikotarpį.

2.   Tarptautiniu mastu priimtų priežiūros standartų įgyvendinimas

ECB pritaria tarptautiniu mastu priimtų priežiūros standartų įgyvendinimui Sąjungos teisėje. Atsižvelgiant į pasaulinės finansų sistemos tarpusavio sąsajas, reikia pasaulinių standartų siekiant užtikrinti palyginamumą ir vienodas veiklos sąlygas.

2.1.   Sverto koeficientas

2.1.1.

ECB pritaria tam, kad Sąjungos teisėje būtų nustatytas sverto koeficiento reikalavimas ir jo 3 % kalibravimas, kuris atitinka BBPK standartus ir EBI rekomendacijas (30). ECB rekomenduoja, kad detalus sverto koeficiento standartų įgyvendinimas Sąjungoje deramai atsižvelgtų į vykstančių tarptautinių diskusijų, ypač BBPK, rezultatus, taip pat visus tolesnius pokyčius tarptautiniu mastu.

2.1.2.

Pasiūlytas dalinis KRR pakeitimas atima esamą kompetentingų institucijų teisę veikiant savo nuožiūra neįtraukti į sverto koeficiento matą bet kurių grupės vidaus pozicijų, kurių jau leidžiama neįtraukti į rizikos koeficientus, ir pozicijų, susidarančių dėl perleidžiamųjų reguliuojamųjų taupomųjų indėlių (31), ir vietoj to nustato, kad tokios pozicijos neįtraukiamos automatiškai (32). ECB laikosi nuomonės, kad kredito įstaigoms turėtų būti leidžiama neįtraukti į sverto koeficiento matą šių pozicijų tik jeigu kompetentinga institucija, atlikusi susijusios sverto rizikos įvertinimą, kaip tai yra pagal dabartinę taikytiną Sąjungos teisę, ex ante tam pritaria. Bendro priežiūros mechanizmo atveju svarbių įstaigų vertinimas grindžiamas ECB vadovu dėl Sąjungos teisės aktuose numatytų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra (33).

2.1.3.

Jeigu leidimas neįtraukti pozicijų, susidarančių dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų (34), bus paliktas, jis turėtų būti apribotas tiek, kiek jis pateisinamas visos Sąjungos būtinumu, o ne vien tik nacionaliniais pageidavimais, kadangi jis nukrypsta nuo BBPK standartų. Pozicijų, susidarančių dėl skatinamųjų paskolų, automatinis neįtraukimas į pozicijų matą (35) taip pat nukrypsta nuo BBPK standartų ir prieštarauja sverto koeficiento, kaip ne rizika pagrįstos priemonės, esmei. Be to, šis automatinis neįtraukimas prieštarauja EBI rekomendacijoms ir neleidžia rinkoje veiksmingai palyginti sverto koeficientų. Galiausiai, keleto atleidimų nuo reikalavimų formuluotė, kuri dažnai yra neaiški sąlygų, kurios turi būti išpildytos, atžvilgiu, gali įstaigoms leisti skirtingai aiškinti atleidimą nuo reikalavimų, o tai gali lemti, kad išimtys taikomos plačiau ir nėra nukreiptos į labai specifinius atvejus.

2.1.4.

ECB pritaria sverto koeficiento priedui specialiai pasaulinės sisteminės svarbos institucijoms (G-SII), ir jis turėtų būti pagrįstas tarptautiniais standartais dėl tokių reikalavimų struktūros ir kalibravimo, kai šie standartai bus patvirtinti. Papildomi reikalavimai pasaulinės sisteminės svarbos institucijoms turėtų atspindėti jų sisteminę svarbą ir nustatyti papildomą nuostolių padengimo pajėgumą, reikalingą užtikrinant papildomą apsaugą nuo galimo jų žlugimo.

2.1.5.

Pasiūlyti KRR daliniai pakeitimai taip pat numato pradinės garantinės įmokos užskaitymą išvestinių finansinių priemonių pozicijų, susijusių su klientų tarpuskaita, atveju, o tai yra dar vienas aspektas, kuris nukrypsta nuo BBPK standartų. Pradinės garantinės įmokos traktavimas šiuose sandoriuose yra jautrus klausimas, kuris šiuo metu nagrinėjamas tarptautiniu lygiu. Jo įgyvendinimas Sąjungoje turėtų atspindėti šio nagrinėjimo, kai jis bus baigtas, išvadas (36).

2.1.6.

Pasiūlyti KRR daliniai pakeitimai laikosi dabartinio požiūrio apskaičiuojant sverto koeficientą remiantis ketvirčio pabaigos balansu (37). ECB rekomenduoja peržiūrėti šią nuostatą, atsižvelgiant į vykstančias tarptautines diskusijas dėl ataskaitinio laikotarpio apskaičiuojant sverto koeficientą.

2.1.7.

Klausimas, kaip traktuoti centrinio banko rezervus apskaičiuojant sverto koeficiento poziciją, yra kitas jautrus klausimas, kuris šiuo metu svarstomas tarptautiniu mastu. Sverto koeficiento įgyvendinimas pagal Sąjungos teisę turėtų atsižvelgti į šio svarstymo, kai jis bus baigtas, išvadas.

2.1.8.

ECB pritaria EBI rekomendacijoms, kad PSŠ neturėtų būti taikomas sverto koeficiento reikalavimas, net jei šie subjektai turi banko licenciją kuriose nors valstybėse narėse. Sverto koeficiento netaikymą šioms PSŠ pateisina tai, kad PSŠ pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 yra nustatytos konkrečios apsauginės priemonės, taip pat aplinkybė, kad PSŠ įsipareigojimai, pavyzdžiui, garantinės įmokos, laikomos indėlių forma, yra iš esmės kaupiamos rizikos valdymo tikslais, o ne investicinei veiklai finansuoti.

2.2.   Grynasis pastovaus finansavimo rodiklis (angl. net stable funding ratio, NSFR)

2.2.1.

Pasiūlyti KRR pakeitimai nukrypsta nuo BBPK standartų 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui taikant 0 % būtino pastovaus finansavimo (angl. required stable funding, RSF) koeficientą, o ne 5 % koeficientą (38). ECB siūlo, kad būtų išlaikytas pastovaus finansavimo reikalavimas 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui (išskyrus pinigus ir centrinio banko atsargas, kuriems turėtų būti taikomas 0 % RSF koeficientas), nes šis turtas priklauso nuo kainos rizikos vienų metų laikotarpiu net nesant nepalankiausių sąlygų scenarijaus. Tas pats metodas kaip ir padengimo likvidžiuoju turtu rodikliui netinka, nes skiriasi šių dviejų standartų taikymo laikotarpiai.

2.2.2.

Pasiūlyti KRR pakeitimai taip pat nukrypsta nuo BBPK standartų dėl išvestinių finansinių priemonių sutarčių būsimos finansavimo rizikos traktavimo (39). ECB pritaria EBI suteiktiems įgaliojimams pranešti Komisijai apie galimybę priimti rizikai jautresnę priemonę (40), jei BBPK standartai nėra pakankamai jautrūs rizikai (41). Tačiau pasiūlyta laikina tvarka pasižymi kai kuriais konceptualiais trūkumais dėl kurių atsiranda galimybė rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas, ir jų poveikis kredito įstaigoms dar nėra įvertintas. Todėl, kol bus nustatyta tinkamesnė metodika, ECB siūlo, kad pereinamasis režimas būtų suderintas su BBPK standartais.

2.2.3.

Užtikrintųjų skolinimo sandorių atveju pagal pasiūlytus KRR pakeitimus užtikrintiesiems ir neužtikrintiesiems sandoriams su finansinėmis sandorio šalimis, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, taikomas mažesnis RSF koeficientas nei numatytas pagal BBPK standartus (42). Į NSFR įtraukti, visiems užtikrintiesiems sandoriams taikomi koeficientai turėtų būti visapusiškai peržiūrėti, remiantis išsamia analize, siekiant nustatyti, ar koeficientai tinkamai sukalibruoti konkrečiam įkaitui ir terminui. ECB siūlo, kol tokia peržiūra bus atlikta, taikyti pagal BBPK standartus numatytus RSF koeficientus.

2.2.4.

Pasiūlytuose KRR pakeitimuose yra išimtis dėl NSFR reikalavimo turtui ir įsipareigojimams, tiesiogiai susijusiems su paprastomis padengtomis obligacijomis, atitinkančiomis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (43), bei lanksčiomis pagrindinės sumos išmokų obligacijomis arba sąlyginėmis perleidžiamosiomis obligacijomis, atitinkančiomis tam tikrus terminų išpildymo kriterijus (44). ECB pritaria EBI rekomendacijai, kad išimtis būtų suteikta tik gavusioms visą finansavimą perleidžiamųjų padengtų obligacijų struktūroms, jei jos nekelia finansavimo rizikos jas išleidusiam bankui (45). Ir atvirkščiai, ECB siūlo, kad kitoms padengtoms obligacijoms išimtis dėl NSFR neturėtų būti taikoma, nes šios obligacijos, panašiai kaip ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai, pasižymi reikšminga finansavimo rizika, kurios jų struktūrinės savybės nesumažina. Atsižvelgiant į padengtų obligacijų svarbą bankų teikiamo finansavimo atveju, faktinis išimties taikymas daugumai neapmokėtų padengtų obligacijų veda į reikšmingą riziką ribojančių standartų pablogėjimą.

2.3.   Esminė prekybos knygos peržiūra

2.3.1.

ECB pritaria pasiūlymui, inicijuotam atlikus pamatinę prekybos knygos peržiūrą (PPKP), dėl naujo rinkos rizikos BBPK standarto įgyvendinimo Sąjungos teisėje) (46). ECB rekomenduoja, kad detalus BBPK standarto įgyvendinimas Sąjungos teisėje, ypač dėl tinkamos pereinamojo laikotarpio tvarkos, deramai atsižvelgtų į vykstančių diskusijų tarptautiniu mastu, konkrečiai BBPK, rezultatus, taip pat į tolesnius pokyčius tarptautiniu lygiu. Be to, šiuo metu numatyto dvejų metų įgyvendinimo laikotarpio gali nepakakti įstaigoms, kad jos galėtų laikytis modelio reikalavimų, ir priežiūros institucijoms, kad jos tinkamai įvertintų ir patvirtintų rinkos rizikos modelius. Taip yra dėl to, kad kai kurių svarbių vidaus modelių metodų aspektų techninės nuostatos bus išdėstytos techniniuose reguliavimo standartuose, kurie bus prieinami tik jau įsigaliojus pasiūlytiems KRR pakeitimams. Dėl šios priežasties būtų patartina pratęsti įgyvendinimo trukmę

2.3.2.

Pasiūlytas pereinamasis režimas, kuriuo nustatomas reikšmingas rekalibravimas sumažinant (35 %) PPKP kapitalo reikalavimus trejų metų laikotarpiu, kelia susirūpinimą, nes gali lemti, kad rinkos rizikos kapitalo reikalavimai taptų žymiai mažesni nei dabartiniai konkrečių įstaigų lygiai. Nors pereinamasis laikotarpis gali padėti sušvelninti kredito įstaigų kapitalo reikalavimams daromą poveikį, ECB siūlo, kad pereinamasis kalibravimas būtų įgyvendintas palaipsniui, laikantis iš anksto nustatyto grafiko ir suderinus su žemiausia riba, tam, kad rinkos rizikos kapitalo reikalavimai nesumažėtų žemiau esamo lygio.

ECB, atsižvelgdamas į papildomus rinkos rizikos sistemos pakeitimus siekiant didesnio proporcingumo, mano, kad pasiūlyti KRR pakeitimai, kuriais leidžiama įstaigoms, pasižyminčioms smulkiai prekybos knygoje apskaitoma veikla, naudoti supaprastintus metodus, yra tinkamas papildymas, jei taikomos ribos yra išlaikomos pasiūlyme nustatytuose lygiuose. Tačiau pasiūlytas supaprastintas standartizuotas metodas turėtų būti pakankamai jautrus rizikai ir lemti kapitalo reikalavimus, kurie yra tinkami palyginus su naujais metodais, taikytinais didesnėms kredito įstaigoms. Todėl atliekant būsimas KRR peržiūras reikėtų atsižvelgti į atitinkamus pokyčius BBPK lygiu.

2.3.3.

Pasiūlyti KRR pakeitimai neapima kai kurių BBPK standartų pagrindinių elementų, pvz., išsamaus pelno ir nuostolių priskyrimo principo išdėstymo tiesiogiai 1 lygio teisės aktuose, taip juos paliekant būsimiems deleguotiesiems teisės aktams. ECB siūlo, kad šie elementai turėtų būti įtraukti tiesiogiai į KRR, palikus tik technines nuostatas įgyvendinti techniniuose standartuose.

2.3.4.

Pasiūlyti KRR pakeitimai kredito įstaigoms suteikia daug modeliavimo laisvės, kuri gali lemti reikšmingus nukrypimus priežiūros praktikoje ir rizikos modeliavime. ECB siūlo, kad siekiant nuo to apsisaugoti, į KRR būtų įtraukti modeliavimo apribojimai, sukurti kaip PPKP dalis remiantis palyginamąja analize.

2.3.5.

Skirtingai nuo BBPK standartų, pasiūlyti KRR pakeitimai leidžia kredito įstaigoms be jokių apribojimų pasirinkti prekybos operacijų sąrašus, dėl kurių jos prašo patvirtinti vidaus modelį, ir tuos, kuriems ir toliau taikys standartinį metodą. Siekiant išvengti galimybės rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas, kompetentingos institucijos turėtų galėti, remdamosi kredito įstaigų pasirinktu metodu panašiems prekybos operacijų sąrašams, apibrėžti, kurie prekybos operacijų sąrašai, jų manymu, turėtų būti įtraukti į vidaus modelių sritį.

Konkretūs ECB darbuotojų redagavimo pasiūlymai dėl pasiūlytų KRR ir KRD pakeitimų kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami atskirame techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas nebuvo primintas Valdančiosios tarybos. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas ECB interneto svetainėje.

Priimta Frankfurte prie Maino 2017 m. lapkričio 8 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  COM(2016) 850 final.

(2)  COM(2016) 854 final.

(3)  Paskelbta Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) interneto svetainėje www.bis.org

(4)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(5)  Žr. 2014 m. gruodžio 19 d. Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2014/13 dėl bendros priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) tvarkos ir metodikos.

(6)  Žr. 2016 m. liepos 14 d. EBI ataskaitą dėl priežiūros praktikos konvergencijos (angl. EBA Report on the convergence of supervisory practices) (EBA-Op-2016–11), paskelbta EBI interneto svetainėje www.eba.europa.eu

(7)  Remdamasis 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63) (BPM reglamentas), 4 straipsnio 1 dalies f punktu, ECB atlieka priežiūrinį tikrinimą ir tuo tikslu apibrėžė bendrą SREP metodiką. Ypač žr. ECB bankų priežiūros vadovą, 2014 m. lapkričio mėn., paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu. Tai lėmė, kad labai suvienodėjo svarbioms kredito įstaigoms taikomi papildomi reikalavimai. Ypač BPM esančių svarbių kredito įstaigų atžvilgiu koreliacija tarp bendrų SREP balų ir kapitalo reikalavimų išaugo nuo 26 % (buvo iki 2014 m.) iki 76 % (2016 m.) (žr. 2016 m. BPM SREP metodikos brošiūros 44 p., paskelbta ECB Bankų priežiūros interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu).

(8)  Žr. naują pasiūlytą KRD 98 straipsnio 5a dalį.

(9)  Žr. naują pasiūlytą KRD 104c straipsnį.

(10)  2015 m. gruodžio 22 d. Europos Centrinio Banko ir Bendros pertvarkymo valdybos susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo ir informacijos mainų (angl. Memorandum of understanding between the Single Resolution Board and the European Central Bank), paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(11)  Žr. ECB įnašą į Europos Komisijos konsultacijas dėl ES makroprudencinės politikos sistemos peržiūros (angl. ECB contribution to the European Commission’s consultation on the review of the ES macroprudential policy framework) (2016 m. gruodžio 12 d.) paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(12)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(13)  COM(2017) 592 final.

(14)  Žr. Tarptautinės apskaitos standartų valdybos finansinių priemonių 9-ąjį TFAS (2014), paskelbta: www.ifrs.org

(15)  Žr. naują pasiūlytą KRR 473a straipsnį.

(16)  Atsižvelgiant į naują pasiūlytą „Bazelis III“ dokumento 96A punktą, žr. BBPK standartai: apskaitos nuostatų reguliavimo režimas – tarpinis metodas ir pereinamosios nuostatos, 2017 m. kovo mėn., paskelbta TAB interneto sveitainėje www.bis.org. Remiantis šiuo punktu, procentinės dalys už kiekvienus metus nustatomos vadovaujantis tiesiniu metodu.

(17)  Žr. naują pasiūlytą KRR 473a straipsnį.

(18)  COM(2017) 591 final.

(19)  Žr. naują pasiūlytą KRD 21b straipsnį.

(20)  Žr. naują pasiūlytą KRR 99 straipsnio 4 dalį, 101 straipsnio 5 dalį, 394 straipsnio 3 dalį ir 430 straipsnio 1 dalį.

(21)  Šis pasiūlymas paveiktų maždaug 80 % visų mažiau svarbių įstaigų.

(22)  2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).

(23)  Žr. naują pasiūlytą KRR 99 straipsnio 7 dalį.

(24)  Žr. Komunikatą dėl bankų sąjungos sukūrimo, p. 19 ir Ataskaitą apie bendrą priežiūros mechanizmą, p. 8.

(25)  Žr. BPMR 1 straipsnio pirmą pastraipą.

(26)  Žr. BPMR reglamento 4 straipsnio 3 dalį.

(27)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(28)  Nei KRD, nei 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73), konkrečiai nenumato šio pobūdžio bendradarbiavimo.

(29)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(30)  2016 m. rugpjūčio 3 d. EBI ataskaita dėl sverto koeficiento reikalavimų pagal KRR 511 straipsnį (angl. EBA Report on the leverage ratio requirements under Article 511 of the CRR) (Nr. EBA-Op-2016–13), paskelbta EBI interneto svetainėje www.eba.europa.eu

(31)  Žr. naują pasiūlytą KRR 429a straipsnio 1 dalies j punktą.

(32)  Žr. naują pasiūlytą KRR 429a straipsnį.

(33)  Žr. ECB vadovą dėl Sąjungos teisės aktuose numatytų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra (suvestinė redakcija), 2016 m. lapkričio mėn., paskelbta ECB Bankų priežiūros interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu.

(34)  Žr. naują pasiūlytą KRR 429a straipsnio 1 dalies f punktą.

(35)  Žr. naują pasiūlytą KRR 429a straipsnio 1 dalies e punktą.

(36)  Žr. 2016 m. balandžio 25 d. BBPK konsultacinį dokumentą: „Bazelis III“ sverto koeficiento sistemos peržiūra (angl. Revisions to the Basel III leverage ratio framework), paskelbta TAB interneto svetainėje www.bis.org.

(37)  Žr. naują pasiūlytą KRR 429 straipsnio 2 dalį kartu su Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 14 straipsnio 2 dalimi.

(38)  Žr. naują pasiūlytą KRR 428r straipsnio 1 dalies a punktą ir BBPK dokumentą „Bazelis III“: Grynasis pastovus finansavimo rodiklis (angl. Basel III: the net stable funding ratio, toliau - BBPK NSFR sistema), 2014 m. spalio mėn., paskelbta TAB interneto svetainėje www.bis.org

(39)  Žr. naują pasiūlytą KRR 428u straipsnio 2 dalį ir 428x straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

(40)  Žr. naują pasiūlytą KRR 510 straipsnio 4 ir 5 dalis.

(41)  Žr. Eurosistemos įnašą į Europos Komisijos finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos GD konsultacinį dokumentą dėl tolesnių svarstymų apie grynojo pastovaus finansavimo rodiklio įgyvendinimą Europos Sąjungoje (angl. European Commission’s DG FISMA consultation paper on further considerations for the implementation of the net stable funding ratio in the European Union), 2016 m. rugsėjo 14 d.

(42)  Žr. naują pasiūlytą KRR 428s straipsnio b punktą ir 428u straipsnio 1 dalies a ir b punktus bei BBPK NSFR sistemos 38 punktą ir 39 punkto b dalį.

(43)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(44)  Žr. naujus pasiūlytus KRR 428f straipsnio 2 dalies c ir d punktus.

(45)  Žr. 2015 m. gruodžio 15 d. EBI ataskaitos dėl grynųjų pastovaus finansavimo poreikių pagal KRR 510 straipsnį (angl. EBA Report on NET Stable Funding Requirements under Article 510 of the CRR) 6-ą rekomendaciją (EBA Op/2015/22), paskelbta EBI interneto svetainėje www.eba.europa.eu

(46)  BBPK standartai: Būtinieji rinkos rizikos kapitalo reikalavimai (angl. Minimum capital requirements for market risk), 2016 m. sausio mėn., paskelbta TAB interneto svetainėje www.bis.org


Top