EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2014 m. birželio 24 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo

(CON/2014/49)

(2014/C 336/04)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2014 m. kovo 18 d. ir 2014 m. kovo 27 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo prašymus atitinkamai iš Europos Parlamento ir Tarybos pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytame reglamente yra nuostatų, darančių poveikį Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) prisidėjimui prie sklandaus politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymo, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.   Bendros pastabos

ECB iš esmės pritaria pasiūlytam reglamentui, kuriuo siekiama padidinti finansų rinkos saugumą ir skaidrumą, atsižvelgiant į Finansinio stabilumo tarybos (FST) priimtas ir 2013 m. rugsėjo mėn. G20 lyderių patvirtintas rekomendacijas (2). Pasiūlytame reglamente nustatomos priemonės trijose srityse: 1) siekiant palengvinti su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (VPĮFS) naudojimu susijusios sisteminės rizikos didėjimo stebėseną, duomenys apie sandorius turi būti teikiami sandorių duomenų saugykloms, o kompetentingos institucijos ir atitinkamos Sąjungos įstaigos turi turėti galimybę tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su šiais duomenimis; pasiūlyto reglamento tikslais šiems sandoriams priskiriami atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas ir skolinimasis bei kiti sandoriai, turintys lygiavertį ekonominį poveikį ir keliantys panašią riziką, visų pirma pirkimo siekiant parduoti atgal ir pardavimo siekiant atpirkti sandoriai; 2) informaciją apie VPĮFS būtina atskleisti investuotojams, kurių turtas naudojamas šiuose sandoriuose arba kitose finansavimo struktūrose, kurios yra lygiavertės VPĮFS; ir 3) būtinas pakartotinio įkeitimo veiklos sutarčių skaidrumas. ECB mano, kad naujosios vienodos VPĮFS duomenų teikimo ir skaidrumo taisyklės bei nuostatos dėl pakartotinio įkeitimo gali vaidinti svarbų vaidmenį stiprinant finansų stabilumą Sąjungoje. Be to, pasiūlytame reglamente reikėtų atsižvelgti į FST duomenų ekspertų grupės darbą dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo rinkų; ši ekspertų grupė buvo įsteigta siekiant parengti rekomendacijas dėl duomenų rinkimo ir apibendrinimo pasauliniu lygiu pagal FST rekomendacijas; ji parengs siūlomus standartus ir procesus iki 2014 m. pabaigos (3). Be to, ECB pateikia šias konkrečias pastabas.

2.   Konkrečios pastabos

2.1.   Centrinių bankų atleidimas nuo duomenų apie sandorius teikimo ir jų skaidrumo įsipareigojimų

Pasiūlytoje duomenų teikimo ir skaidrumo sistemoje nenumatyta išimtis sandoriams, kurių sandorio šalis yra ECBS centrinis bankas (4).

Šiuo atžvilgiu ECB pažymi, kad duomenų apie sandorius, kuriuos centriniai bankai vykdo įgyvendindami atitinkamus savo įstatymuose nustatytus tikslus ir uždavinius, teikimas ir jų skaidrumas neužtikrintų didesnio rinkos skaidrumo; tiksliau, informacijos apie tokius sandorius pateikimas arba skaidrumas gali labai pakenkti šių operacijų, ypač pinigų politikos arba užsienio valiutos keitimo operacijų srityje, veiksmingumui, o kartu – ir šiems centrinių bankų vykdomiems uždaviniams, kur savalaikiškumas ir konfidencialumas vaidina esminį vaidmenį.

Prievolė, kad sandorių, kurių viena iš šalių yra ECBS narė, šalys teiktų visus susijusius duomenis sandorių duomenų saugykloms gali pakenkti ECB ir nacionalinių centrinių bankų (NCB) taikomoms konfidencialumo tvarkoms ir paneigti pagal Sutartį ECB suteiktų imunitetų tikslą, o ypač – ECB archyvų ir oficialios korespondencijos neliečiamumą (5). Dėl šių priežasčių VPĮFS, kurių šalis yra ECBS centrinis bankas, turėtų būti atleisti nuo duomenų teikimo ir skaidrumo įsipareigojimų.

ECB labai rekomenduoja į pasiūlytą reglamentą įtraukti sandoriu grindžiamą išimtį (6). Tokios išimties neįtraukimas turėtų tokį pat poveikį kaip tokių duomenų teikimo ir skaidrumo įsipareigojimų nustatymas pačiai ECBS.

2.2.   Komisijos įgaliojimų keisti išimčių sąrašą patikslinimas

Be to, reikia patikslinti pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 3 dalį, kuria Komisijai suteikiami įgaliojimai deleguotuoju aktu keisti 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimčių sąrašą. ECB mano, kad 2 straipsnio 3 dalyje turėtų būti tiesiogiai įtvirtinta galimybė išplėsti išimčių sąrašą, į jį įtraukiant trečiųjų šalių centrinius bankus (7).

2.3.   Pakartotinis įkeitimas

Pasiūlytame reglamente pakartotinis įkeitimas yra „finansinių priemonių, kurias sandorio šalis gavo kaip užtikrinimo priemones, naudojimas savo vardu ir savo naudai arba kitos sandorio šalies naudai“ (8). Pasiūlytame reglamente nustatyta, kad sandorio šaliai, gaunančiai finansines priemones kaip užtikrinimo priemones, bus leista jas pakartotinai įkeisti tik gavus aiškų užtikrinimo priemones pateikusios sandorio šalies sutikimą ir tik pervedus jas į savo sąskaitą (9).

ECB pritaria duomenų apie VPĮFS teikimo įsipareigojimams pagal 4 straipsnį, įskaitant įsipareigojimą teikti duomenis apie suteiktą užtikrinimo priemonę, ypač tada, kai ji gali būti arba buvo pakartotinai įkeista. Be to, ECB pritaria pasiūlyto reglamento 15 straipsnyje nustatytiems sutarčių skaidrumo reikalavimams. Vis dėlto, siekiant užtikrinti nuoseklumą, ECB siūlo kiek įmanoma suderinti pasiūlytame reglamente vartojamą terminiją su FST rekomendacijomis (10); todėl vietoje termino „pakartotinis įkeitimas“ reikėtų vartoti terminą „pakartotinis panaudojimas“, nes jis geriau atspindi platų sandorių, kuriems taikomas pasiūlytas reglamentas, spektrą ir suteikia teisinį tikrumą rinkos dalyviams. ECB tuo tikslu pateikia redagavimo pasiūlymus (11).

Kalbant apie sutartinio skaidrumo reikalavimus, pasiūlytame reglamente nėra išskiriamos finansinės užtikrinimo priemonės, perduodamos pagal „susitarimą dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė“ ir pateikiamos pagal „susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo“ pagal Direktyvą 2002/47/EB (12). Susitarimu dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, užtikrinimo priemonės davėjas perduoda užtikrinimo priemonės gavėjui visą finansinės užtikrinimo priemonės nuosavybės teisę arba visą teisę į ją. Ir priešingai, susitarimu dėl finansinio įkaito, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, užtikrinimo priemonės davėjas pateikia finansinę užtikrinimo priemonę kaip užtikrinimą arba užtikrinimo priemonės gavėjo naudai, ir pagal kurį, nustačius teisę į prievolės įvykdymo užtikrinimą, visą ar ribotą finansinės užtikrinimo priemonės nuosavybės teisę arba visą teisę į ją išsaugo užtikrinimo priemonės davėjas. Finansinio stabilumo požiūriu, iš principo reikėtų pritarti plačiai pasiūlyto reglamento taikymo sričiai. Vis dėlto, atsižvelgiant į Direktyvos 2002/47/EB nuostatas, užtikrinimo priemonės gavėjui neturėtų būti trukdoma visa apimtimi naudotis finansinės užtikrinimo priemonės nuosavybės teise arba visa teise į ją, sudarius susitarimą dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė. Nors gaunančioji sandorio šalis turėtų laikytis kitų pasiūlyto reglamento 15 straipsnyje nustatytų reikalavimų, reikėtų patikslinti, kad susitarimo dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, sudarymas reiškia sutikimą panaudoti pakartotinai ir bet koks 15 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimas nedarys poveikio VPĮFS galiojimui ar vykdymui, o gaunančiajai sandorio šaliai galėtų būti taikomos tik administracinės sankcijos pagal pasiūlytą reglamentą. ECB tuo tikslu pateikia redagavimo pasiūlymus (13).

ECB pažymi, kad pasiūlytame reglamente daugiausia dėmesio skiriama tik duomenų teikimo ir skaidrumo įsipareigojimų nustatymui. Vis dėlto, pastarojo meto finansų krizė parodė, kad reikšminga finansinio stabilumo rizika gali kilti dėl klientams priklausančio turto pakartotinio naudojimo ir pakartotinio įkeitimo: tai gali padidinti išplitimo riziką, gali sudaryti sąlygas pernelyg didinti svertą finansų sistemoje ir padidinti lėšų atsiėmimą atskirose įstaigose. Atsižvelgiant į tai pažymima, kad FST tarptautiniu lygiu yra pateikusi rekomendacijas, kuriose nustatyti apribojimai: 1) klientams priklausančio turto pakartotiniam įkeitimui, siekiant finansuoti tarpininko veiklą; ir 2) subjektams, kuriems leidžiama vykdyti pakartotinį klientams priklausančio turto įkeitimą (14). Be to, Sąjungoje gali būti pateisinamos ir papildomos priemonės. Todėl ECB mano, kad Komisija turėtų įvertinti poreikį imtis papildomų reglamentavimo priemonių, viršijančių pasiūlytus duomenų teikimo ir skaidrumo reikalavimus, įskaitant kiekybinius klientams priklausančio turto pakartotinio naudojimo ir pakartotinio įkeitimo apribojimus, kuriuos būtų galima įgyvendinti būsimame teisės akte ateityje. Reikėtų atlikti išsamią sąnaudų ir naudos analizę siekiant užtikrinti, kad tokie kiekybiniai apribojimai neturės neigiamo poveikio vertybinių popierių įsigijimo finansavimo rinkoms.

2.4.   Duomenų apie VPĮFS teikimo būdai

Kad galėtų vykdyti ECBS uždavinius ir stebėti finansų rinkas bei finansinę veiklą euro zonoje ir visoje Sąjungoje, ECB, padedamas NCB, turi rinkti aukštos kokybės statistinę informaciją (15). Todėl sandorio duomenys, teikiami sandorių duomenų saugykloms, o tam tikromis aplinkybėmis ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI), pagal pasiūlytą reglamentą yra gyvybiškai svarbūs, kad ECBS galėtų vykdyti savo uždavinius: 1) prisidėti prie finansų sistemos stabilumo pagal Sutarties 127 straipsnio 5 dalį, stebint su VPĮFS susijusios sisteminės rizikos augimą; 2) įgyvendinti pinigų politiką; 3) analizuoti pinigų politikos perdavimo mechanizmą; 4) vykdyti finansų rinkos infrastruktūros priežiūrą (16); ir 5) teikti analitinę ir statistinę paramą Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV) pagal Reglamentą (ES) Nr. 1096/2010 (17).

Dėl šių priežasčių, taip pat siekiant sumažinti finansų rinkų dalyviams tenkančią duomenų teikimo naštą, duomenys, kuriuos reikia teikti apie konkrečių rūšių VPĮFS, ir šių ataskaitų forma ir dažnumas turėtų palengvinti naudojimąsi tokia informacija vykdant ECBS uždavinius. ECB pritaria galimybei glaudžiai bendradarbiauti su EVPRI rengiant techninių standartų projektus ir yra pasirengęs padėti EVPRI vykdyti jos užduotį.

Be to, ECB rekomenduoja teikti bei kaupti duomenis apie VPĮFS ir suteikti galimybę ECBS su jais susipažinti kuo labiau neapibendrinta ir visapusiškai standartizuota forma. Kalbant apie duomenų straipsnius, kuriuos reikia pateikti, ECB rekomenduoja, kad techniniuose standartuose, parengtuose pagal pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 7 dalį, būtų reikalaujama pateikti duomenis apie atskirą turtą, naudojamą kaip užtikrinimo priemonė, ir kiekvieno turto pagrindinę sumą, valiutą, rūšį, kokybę ir vertę. Tai padės nustatyti turtą, kurį galima pakartotinai įkeisti ar kuris buvo pakartotinai įkeistas, ir palengvins automatines tokios informacijos kaupimo procedūras. Techniniuose standartuose taip pat turėtų būti leidžiama teikti duomenis apie atskirą turtą, naudojamą vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimui ar skolinimuisi. Duomenis apie atskirą turtą taip pat reikėtų pateikti, kai sandoriai užtikrinami turto grupėmis, pavyzdžiui, portfelio pagrindu arba per trišales užtikrinimo priemonių valdymo paslaugas (18). Techniniuose standartuose reikėtų atsižvelgti į technines tokių turto grupių ypatybes ir jų dinamišką pobūdį, ypač tada, kai grupės sudėtis dažnai keičiasi. Duomenų apie atskirą turtą teikimo būdas turėtų būti atitinkamai pritaikytas. Pavyzdžiui, viena iš galimybių palengvinti duomenų apie trišalius atpirkimo sandorius teikimą būtų leisti teikti duomenis apie užtikrinimo priemonių, kuriomis užtikrinami sandoriai, grupės atskiro turto sudėtį dienos pabaigoje. Duomenų teikimas per atitinkamą finansų rinkos infrastruktūrą gali palengvinti technines duomenų teikimo galimybes (įskaitant duomenis apie atskirą užtikrinimo priemonės turtą) ir tai atitiktų pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 1 dalį, pagal kurią sandorio šalys VPĮFS duomenų teikimo užduotį gali pavesti kitam subjektui.

Be to, ECB siūlo techninius standartus papildyti reikalavimu sandorio šalims teikti duomenis apie papildomus straipsnius, siekiant palengvinti išsamesnį stebėjimą finansinio stabilumo tikslais ir siekiant vykdyti pirmiau išdėstytus ECBS uždavinius, atsižvelgiant, inter alia, į tarptautinius pokyčius, pavyzdžiui, FST vykdomą darbą.

Pasiūlytame reglamente reikalaujama pateikti duomenis apie VPĮFS ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sandorio sudarymo, pakeitimo ar nutraukimo. Siekiant užtikrinti duomenų kokybę ir visų duomenų teisingumą ir išsamumą, ECB rekomenduoja išnagrinėti, ar reikalavimai teikti duomenis papildomai ir ne taip dažnai apie visus sandorius, kurių terminas dar nesuėjo, turėtų būti taikomi sandorio šalims. Tokiais papildomais duomenų teikimo reikalavimais būtų siekiama mažinti teikiamuose duomenyse apie VPĮFS ilgainiui pasitaikančių klaidų ir tai atitiktų FST rekomendaciją reguliariai fiksuoti likučius (19).

ECB itin rekomenduoja, kad techniniai standartai pagal pasiūlytą reglamentą būtų papildyti reikalavimu į teikiamus duomenis įtraukti atitinkamus identifikatorius, pasitelkiant galiojančius ir būsimus tarptautiniu lygiu suderintus standartus. EVPRI turėtų įpareigoti naudoti tokius identifikatorius visas sandorio šalis, patenkančias į pasiūlyto reglamento taikymo sritį, o ypač tarptautinį vertybinių popierių identifikavimo numerį (ISIN), pasaulinį juridinių asmenų identifikatorių (LEI) ir unikalų sandorių identifikatorių (20).

Pirma, ISIN, kuris yra priskiriamas vertybiniams popieriams ir unikaliu būdu identifikuoja vertybinių popierių emisiją, turėtų būti nurodomas teikiant duomenis apie nepinigines užtikrinimo priemones.

Antra, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir suteikti tinkamo duomenų rengimo priemonę, visos finansinių sandorių šalys turėtų būti identifikuojamos unikaliu kodu. Tuo tikslu ECB pritaria pasaulinės LEI sistemos, kurią patvirtino Europos bankininkystės institucija (EBI) ir EVPRI (21), naudojimui, laikantis FST rekomendacijų (22). Nors pasaulinė LEI sistema dar nevisiškai veikia, pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 8 dalyje turėtų būti nurodyta būtinybė taikyti LEI techniniuose standartuose, visų pirma atsižvelgiant į išankstinio LEI naudojimą laikinoje, tačiau šiuo metu veikiančioje pasaulinėje LEI sistemoje (23). LEI ar išankstinės LEI sistemos naudojimas palengvins duomenų rinkimą ir apibendrinimą pasauliniu lygiu, ypač siekiant ištaisyti dvigubą tarptautinių sandorių, apie kuriuos duomenys teikiami skirtingose jurisdikcijose, skaičiavimą.

Trečia, nesant suderintos sistemos tarptautiniu lygiu ECB itin rekomenduoja EVPRI parengti unikalų sandorių identifikatorių Europos lygiu. Tai itin svarbu siekiant suderinti informaciją apie tą patį sandorį, kurią pateikia dvi ar daugiau sandorio šalių; tai taip pat yra būtina sąlyga sandorio šalies pateiktos informacijos vientisumui užtikrinti, pavyzdžiui, siekiant išvengti spragų ir dvigubo skaičiavimo.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad ECBS galėtų tinkamai susipažinti su išsamia, visiškai standartizuota ir neapibendrinta informacija, kurią sandorių duomenų saugyklos surenka tokia forma, kuri ECBS leidžia lengviau vykdyti uždavinius (24). Jei EVPRI mano, kad tai yra reikalinga ir tinkama, ji turėtų turėti galimybę į techninių standartų projektus įtraukti procedūras, kurias turi taikyti sandorių duomenų saugyklos, kad patikrintų joms teikiamų duomenų išsamumą ir teisingumą, ypač tada, kai sandorių duomenų saugykla nustato trūkstamą, neišsamią ar nenuoseklią informaciją (25). Tai nedaro poveikio kompetentingų institucijų įgaliojimams taikyti sandorio šalims administracines sankcijas ir priemones pagal pasiūlyto reglamento VIII skyrių.

Priėmus šiuos techninius standartus pagal Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 (26) nustatytą procedūrą, svarbu juos periodiškai atnaujinti tam, kad jie tinkamai atspindėtų rinkos pokyčius, stiprintų reglamentavimo sistemą ir visiškai įgyvendintų Europos bendrą taisyklių sąvadą.

Techninius standartus, priimtus pagal kitus Sąjungos finansų paslaugas reglamentuojančius teisės aktus, pavyzdžiui, Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, taip pat gali būti reikalinga suderinti su techniniais standartais, priimtais pagal pasiūlytą reglamentą. Tai padės sumažinti sandorio šalims tenkančią duomenų teikimo naštą ir kartu užtikrins, kad tokiose ataskaitose iš tiesų būtų pateikti pasiūlyto reglamento 4 straipsnyje nurodyti duomenys. Tokiu suderinimu turėtų būti siekiama užtikrinti išsamų VPĮFS stebėjimą, visų pirma VPĮFS, apie kuriuos teikiami duomenys pagal pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 6 dalį, duomenų ir formų nuoseklumą.

(1)  COM(2014) 40 final.

(2)  Žr. 2013 m. rugpjūčio 29 d. Šešėlinės bankininkystės priežiūros ir reguliavimo stiprinimas: politikos strategija, kuria siekiama sumažinti šešėlinės bankininkystės keliamą riziką vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandoriuose (angl. Strengthening Oversight and Regulation of Shadow Banking: Policy Framework for Addressing Shadow Banking Risks in Securities Lending and Repos) (toliau – FST rekomendacijos), pateikiamos FST interneto svetainėje http://www.financialstabilityboard.org/

(3)  Žr. FST rekomendacijų 2 ir 3 rekomendacijas.

(4)  Pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 2 dalyje pateikiama tik subjektyvi išimtis, taikoma ECBS nariams, kitoms valstybių narių įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas, kitoms Sąjungos viešosioms įstaigoms, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą, ir Tarptautinių atsiskaitymų bankui. ECBS centrinių bankų sandorių šalys nėra aiškiai atleistos nuo prievolės teikti duomenis ir skaidrumo įsipareigojimo pagal pasiūlyto reglamento 4, 13, 14 ir 15 straipsnius.

(5)  Žr. Sutarties 343 straipsnį, Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 39 straipsnį ir Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2, 5 ir 22 straipsnius.

(6)  Žr. šios nuomonės priede pateiktą 7 pakeitimą. Plg. Nuomonės CON/2012/21 7.2 dalį ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansų priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, 1 straipsnio 6–8 dalis (OL L 173, 2014 6 12, p. 84). Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(7)  Žr. šios nuomonės priede pateiktą 8 pakeitimą. Šis patikslinimas atitiktų 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 1 straipsnio 6 dalį (OL L 201, 2012 7 27, p. 1) ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 9 dalį.

(8)  Pasiūlyto reglamento 3 straipsnio 7 dalis.

(9)  Pasiūlyto reglamento 15 straipsnis.

(10)  Žr. FST rekomendacijų 7 rekomendaciją.

(11)  Žr. šios nuomonės priede pateiktą 10 pakeitimą. Taip pat žr. 2–6, 11 ir 16 pakeitimus.

(12)  2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).

(13)  Žr. šios nuomonės priede pateiktus 10 ir 19 pakeitimus.

(14)  Žr. FST rekomendacijų 7 rekomendaciją.

(15)  ECBS statuto 5 straipsnis.

(16)  Žr. Nuomonę CON/2011/1.

(17)  2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla (OL L 331, 2010 12 15, p. 162).

(18)  Žr. šios nuomonės priede pateiktą 11 pakeitimą.

(19)  Žr. FST rekomendacijų 2 rekomendaciją.

(20)  Žr. šios nuomonės priede pateiktą 12 pakeitimą.

(21)  Žr. 2014 m. sausio 29 d. EBI rekomendaciją dėl juridinio asmens identifikavimo kodo (LEI) naudojimo (EBI/REC/2014/01), kuri pateikiama EBI interneto svetainėje http://www.eba.europa.eu/, ir 2013 m. spalio 22 d. EVPRI klausimų ir atsakymų dokumentą „Reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (EMIR) įgyvendinimas“ (EVPRI/2013/1527), p. 45, pateikiamą EVPRI interneto svetainėje http://www.esma.europa.eu/

(22)  Žr. 2012 m. birželio 8 d. dokumentą „Pasaulinis juridinio asmens identifikatorius finansų rinkose“ (angl. A Global Legal Entity Identifier for Financial Markets), paskelbta FST interneto svetainėje http://www.financialstabilityboard.org/

(23)  Žr. 2013 m. kovo 8 d.„LEI reguliavimo priežiūros komitetas (ROC): 1-as pranešimas apie pasaulinio LEI iniciatyvos progresą“ (angl. LEI Regulatory Oversight Committee (ROC): 1st progress note on the Global LEI Initiative), paskelbta LEI reguliavimo priežiūros komiteto interneto svetainėje http://www.leiroc.org/. Laikina pasaulinė LEI sistema veikia nuo 2013 m. sausio mėn.; nuo tada LEI reguliavimo priežiūros komitetas priėmė kaip visuotinai suderintą bet kokį išankstinį LEI, kurį suteikė išankstinis VVP (vietos veiklos padalinys).

(24)  Žr. šios nuomonės priede pateiktą 15 pakeitimą.

(25)  Žr. šios nuomonės priede pateiktą 13 pakeitimą.

(26)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).