1.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/6

1.1.

Pasiūlytas BPM reglamentas yra atsakas į euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovų 2012 m. birželio 29 d. aukščiausiojo lygio susitikime išsakytą prašymą pateikti pasiūlymus dėl BPM (3). ECB iš esmės pritaria tokiems pasiūlymams, kurie atitinka pagrindines Europos Vadovų Tarybos Pirmininko 2012 m. birželio 26 d. ataskaitos (4) išvadas ir Europos Vadovų Tarybos 2012 m. birželio 29 d. bei spalio 18 d. išvadas. Ekonominės ir pinigų sąjungos sąranga turi būti labai sustiprinta, kad būtų panaikintos netinkamos bankų ir valdžios sąsajos kai kuriose euro zonos valstybėse narėse ir būtų sustabdytas šiuo metu euro zonoje vykstantis finansų rinkų skaidymosi procesas.

1.2.

BPM sukūrimas turėtų padėti atkurti pasitikėjimą bankų sektoriumi ir atgaivinti tarpbankinį skolinimą bei tarpvalstybinius kredito srautus, nes bus taikoma nepriklausoma bendra visų dalyvaujančių valstybių narių priežiūra pagal sistemą, kurioje dalyvauja ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos. BPM taip pat padės veiksmingai taikyti bendrą finansinių paslaugų teisės aktų rinkinį ir suderinti priežiūros procedūras bei praktiką, pašalinant nacionalinius iškraipymus ir geriau atspindint bendros valiutos zonos poreikius. Esant šioms aplinkybėms, ECB yra pasirengęs vykdyti pasiūlytame BPM reglamente numatytas naujas užduotis rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros srityje. ECB mano, kad Sutarties 127 straipsnio 6 dalis yra tinkamas teisinis pagrindas greitai ir veiksmingai pavesti ECB specialias priežiūros užduotis.

1.3.

ECB pritaria Europos Vadovų Tarybos Pirmininko tarpinės ataskaitos apie ekonominę ir pinigų sąjungą bei integruotą finansinę sistemą (5) išvadoms. Šiuo aspektu ECB pažymi, kad Europos Vadovų Taryba ragina greitai, iki 2012 m. pabaigos, priimti nuostatas teisėkūros pasiūlymuose dėl nacionalinių pertvarkymo sistemų (6) ir indėlių garantijų sistemų (7) derinimo ir pasiūlymus dėl reikalavimų bankų kapitalui (8), padėsiančius įgyvendinti BPM. Be to, tarpinėje ataskaitoje pažymėta, kad integruota finansinė sistema negali būti kuriama atskirai nuo veiksmų, kurių imamasi siekiant labiau integruotos fiskalinės bei ekonominės sistemos, ir taip pat pabrėžtas poreikis siekti tolesnės pažangos kuriant bendrą pertvarkymo mechanizmą. ECB mano, kad toks bendras pertvarkymo mechanizmas – grindžiamas Europos pertvarkymo institucija – išties yra reikalingas papildomas BPM elementas, kad būtų sukurta gerai veikianti finansų rinkos sąjunga. Todėl toks mechanizmas turėtų būti sukurtas ar bent jau turėtų būti aiškūs terminai, iki kada jis turi būti sukurtas, kai ECB visiškai prisiims atsakomybę priežiūros srityje, t. y. toliau nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigoje.

1.4.

ECB vertinimu, pasiūlytas BPM reglamentas turėtų atitikti tokius pagrindinius principus. Pirma, taikant BPM ECB turėtų galėti vykdyti jam paskirtas užduotis veiksmingai ir griežtai, nekeliant jokios grėsmės jo reputacijai. Antra, vykdydamas visas savo užduotis ECB turėtų likti nepriklausomas. Trečia, turėtų būti griežtai atskirtos su priežiūra susijusios naujos ECB užduotys ir Sutartimi jam pavesti uždaviniai pinigų politikos srityje. Ketvirta, ECB turėtų turėti visapusišką galimybę pasinaudoti nacionalinių priežiūros institucijų žiniomis, patirtimi ir veiklos ištekliais. Penkta, BPM turėtų veikti su bendrą finansinių paslaugų rinką pagrindžiančiais principais visiškai suderinamu būdu ir visapusiškai laikantis bendro finansinių paslaugų teisės aktų rinkinio. Šiuo požiūriu ECB taip pat pritaria galimybei ne euro zonos valstybėms narėms dalyvauti BPM, kad būtų labiau suderinta Europos Sąjungos priežiūros praktika ir taip sustiprinta vidaus rinka. Šešta, ECB yra pasirengęs laikytis aukščiausių atskaitomybės už priežiūros užduotis standartų.

1.5.

Pirma, kad BPM vykdoma priežiūra būtų veiksminga, pasiūlytas BPM reglamentas patiki ECB specialias priežiūros užduotis ir suteikia reikiamus atitinkamus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus bei teisę tiesiogiai gauti informaciją. Tai ypač svarbu tam, kad BPM galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis. ECB pritaria visų kredito įstaigų įtraukimui. Tai svarbu siekiant išsaugoti vienodas sąlygas bankams veikti ir užkirsti kelią bankų sistemos segmentacijai. Galiausiai, sveikintinas yra ir pasiūlytas makrolygio rizikos ribojimo priežiūros įgaliojimų suteikimas ECB, nes ECB galės koordinuoti makrolygio ir mikrolygio rizikos ribojimo politiką. ECB taip pat pažymi, kad pasiūlytas BPM reglamentas numato, kad, vykdydamas priežiūros funkcijas, ECB turėtų skatinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą ir finansų sistemos stabilumą (9), o tai reiškia, kad jo funkcijos yra ir makrolygio rizikos ribojimo pobūdžio. ECB mano, kad pasiūlytas BPM reglamentas turėtų leisti aktyvuoti Sąjungos teisėje numatytas makrolygio rizikos ribojimo priemones ECB arba nacionalinių institucijų iniciatyva. Konkrečiai, nacionalinės institucijos, kadangi jos atsako už finansų stabilumą ir yra arti nacionalinių ekonomikos ir finansų sistemų bei jas išmano (10), turėtų turėti galimybę pasinaudoti pakankamais įrankiais makrolygio rizikos ribojimo grėsmėms spręsti konkrečiomis dalyvaujančių valstybių narių situacijos aplinkybėmis, nepažeisdamos BPM galimybės taip pat veikti siekiant tokias grėsmes veiksmingai apriboti. Atsižvelgiant į funkcinio makrolygio ir mikrolygio rizikos ribojimu grindžiamos priežiūros atskyrimo svarbą ir į tai, kad Valdančioji taryba atsako už finansų stabilumą, BPM sistemoje turėtų būti numatytos specialios procedūros Valdančiajai tarybai įtraukti, kai ECB sprendžia dėl makrolygio rizikos ribojimo politikos priemonių.

1.6.

Antra, ECB turi vykdyti pasiūlytu BPM reglamentu jam pavestas užduotis nepažeisdamas Sutarties 127 straipsnyje numatytų ECBS tikslų (11). ECB užtikrins, kad jo veikla pagal BPM nepažeis nei vieno iš Sutartyje ir Europos centrinių bankų sistemos bei Europos Centrinio Banko statute (toliau – ECBS statutas) numatytų ECBS uždavinių vykdymo ir ECB institucinių reikalavimų. Pagal Sutartį ir Statutą (12), vykdydamas savo uždavinius, kurie apima visus pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį jam pavestus priežiūros uždavinius, ECB yra visiškai nepriklausomas (13). Šiuo požiūriu Sutartyje numatytas ECB nepriklausomumo reikalavimas taikomas jam kaip visai institucijai ir todėl apima jo organus, pavyzdžiui, priežiūros valdybą ir jos narius, kai jie vykdo užduotis pagal pasiūlytą BPM reglamentą. Be to, ECB nepriklausomumas taip pat apima priežiūros institucijos veiklos nepriklausomumą, kaip nurodyta neseniai priimtuose Bazelio bankų priežiūros komiteto pagrindiniuose veiksmingos bankų priežiūros principuose (14) (toliau – Pagrindiniai principai).

1.7.

Kitas priežiūros veiksmingumui užtikrinti svarbus Pagrindinių principų aspektas yra tinkama teisinė priežiūros institucijos apsauga jai vykdant savo funkciją saugoti bendrąjį interesą. Šiuo požiūriu ECB pažymi teisės normų ir teismų praktikos tendenciją keliose valstybėse narėse ir pasauliniu lygiu riboti priežiūros institucijų atsakomybę. ECB mano, kad ECB, nacionalinių kompetentingų institucijų ir jų atitinkamų pareigūnų atsakomybė turėtų kilti tik tyčinio netinkamo elgesio arba didelio neatsargumo atveju. Pirma, šis apribojimas atspindėtų bankų priežiūros nacionalinių teisės aktų bendrus principus vis daugiau valstybių narių ir įvairiuose svarbiuose pasaulio finansų centruose, kuriuose linkstama riboti priežiūros atsakomybę. Antra, tai atitiktų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią atsakomybė nustatoma tik esant kvalifikuotam neteisėtumui. Trečia, ši nuostata suderintų Sąjungos ir pasaulinę bendrą nuomonę, kurią nusako Pagrindiniai principai, pagal kuriuos priežiūros įstatymai turi saugoti priežiūros instituciją ir jo darbuotojus nuo ieškinių už veiksmus ir (ar) neveikimą vykdant pareigas sąžiningai ir nuo bylinėjimosi kaštų atsakant į ieškinius dėl tokių veiksmų ir (ar) neveikimo, kad dar labiau sustiprintų priežiūros institucijos padėtį prižiūrimų subjektų atžvilgiu (15). Ketvirta, tokia pasaulinė bendra nuomonė grindžiama priežiūros užduočių sudėtingumu. Priežiūros institucijos privalo ginti įvairius interesus gerai veikiančioje bankų sistemoje ir visoje finansų sistemoje. Be to, priežiūros institucijos, ypač krizių metu, turi veikti labai ribojamos laiko. Penkta, atsakomybės režimo pagal daugelio jurisdikcijų aplinkoje veikiantį BPM išaiškinimas padėtų: i) suderinti atsakomybės režimą pagal BPM; ii) išlaikyti BPM gebėjimo veikti vieningumą, nes per griežtas ir per daug diversifikuotas atsakomybės režimas sudėtingoje BPM struktūroje galėtų susilpninti BPM priežiūros institucijos ryžtą imtis reikiamų veiksmų; ir iii) apriboti spekuliatyvių teismo procesų dėl BPM institucijos tariamos atsakomybės už veiksmą ar neveikimą galimybę.

1.8.

Trečia, labai svarbu griežtai atskirti ECB pavestas pinigų politikos ir priežiūros užduotis, kad vykdant šias užduotis būtų užkirstas kelias potencialiems interesų konfliktams ir užtikrintas autonomiškas sprendimų priėmimas, tuo pat metu užtikrinant ECBS institucinės sistemos nuostatų laikymąsi. Kad būtų užtikrintas šių užduočių atskyrimas, tuo pat metu leidžiantis visai struktūrai gauti naudos iš sinergijos, reikalingos tinkamos valdymo struktūros. Šiuo požiūriu turėtų būti užtikrinta, kad pagal pasiūlytą BPM reglamentą ir atsižvelgiant į Sutarties nuostatas naujoji priežiūros valdyba būtų ECB priežiūros funkcijos svorio centras. Be dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų priežiūros vadovų, į priežiūros valdybą kaip stebėtojai turėtų įeiti nacionalinių centrinių bankų, vykdančių, kai tai numato teisės aktai, pagalbinę veiklą nacionalinių kompetentingų institucijų veiklos atžvilgiu, atstovai. Be to, priežiūros valdyba turėtų turėti kiek įmanoma daugiau reikiamų įrankių ir ekspertų tam, kad veiksmingai vykdytų savo užduotis, kartu paisydama teisės aktuose apibrėžtos ECB sprendimų priėmimo organų atsakomybės priimti galutinį sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, priežiūros valdybos veikimo sistema turėtų užtikrinti visų dalyvaujančių valstybių narių, įskaitant valstybes nares, kurios užmezgė glaudų bendradarbiavimą su ECB, nacionalinių kompetentingų institucijų atstovų dalyvavimo lygybę. Galiausiai, atsižvelgdamas į įvairių nacionalinių centrinių bankų, jau vykdančių priežiūrą, patirtį, ECB sukurs tinkamas vidaus taisykles ir tvarką tinkamam šių užduočių vykdymui reikalingų funkcijų atskyrimui užtikrinti.

1.9.

Ketvirta, labai svarbu, kad vykdant naujas priežiūros užduotis BPM galėtų remtis nacionalinių priežiūros institucijų žiniomis ir ištekliais. Ypač svarbi nuodugni kokybinė informacija ir suvestinė informacija apie kredito įstaigas bei patikima kiekybinė informacija. Taikant tinkamas decentralizacijos procedūras, kartu išlaikant priežiūros sistemos vientisumą ir vengiant dubliavimo, BPM galės gauti naudos iš didesnio nacionalinių priežiūros institucijų ir prižiūrimų subjektų artumo ir tuo pat metu užtikrinti būtiną priežiūros dalyvaujančiose valstybėse narėse tęstinumą ir nuoseklumą. Esant šioms aplinkybėms, pasiūlytas BPM reglamentas galėtų geriau paaiškinti praktinius BPM priežiūros užduočių decentralizavimo aspektus, būtent nurodydamas tam tikrus pagrindinius organizacinius principus. Konkrečiai, jis turėtų nurodyti, kad priežiūros užduočių vykdymui ECB turėtų galėti remtis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, ypač kai tai susiję su mažesnės ekonominės, finansinės ar rizikos ribojimo svarbos kredito įstaigomis, nepažeidžiant ECB teisės teikti gaires ir nurodymus ar imtis vykdyti nacionalinių institucijų užduotis, kai to tikrai reikia. Be to, pasiūlytas BPM reglamentas turėtų nustatyti pagrindą tinkamai veiksmingo priežiūros užduočių BPM paskirstymo sistemai, įskaitant pranešimų apie nacionalinių kompetentingų institucijų priimtus priežiūros sprendimus pateikimo tvarką. Todėl, be konkrečių taisyklių, kurios turėtų būti įtrauktos į pasiūlytą BPM reglamentą, ECB, konsultuodamasis su BPM dalyvaujančiomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, turėtų dar išsamiau apibrėžti BPM decentralizavimo kriterijus ir mechanizmus išsamiose taisyklėse, kurių reikia šiai sistemai įgyvendinti. Konkrečiai, šios taisyklės turėtų sudaryti sąlygas kredito įstaigoms, kaip priežiūros priemonių adresatėms, aiškiai identifikuoti atitinkamą instituciją kontaktams palaikyti. Be to, tiek ECB, tiek nacionalinės kompetentingos institucijos, vadovaujantis jų organizacine autonomija, turi galėti nustatyti jų BPM užduotims įgyvendinti reikalingus išteklius. Galiausiai, bus svarbu užtikrinti, kad ECB galutinę atsakomybę už BPM priežiūrą atitiktų įgaliojimai kontroliuoti BPM, kaip visumą, ir prižiūrimus subjektus, bei labai glaudaus bendradarbiavimo su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis susitarimai, įskaitant konkrečias taisykles dėl veikimo nepaprastosios padėties atveju ir tinkamo informacijos judėjimo. Todėl turėtų būti veiksmingos taisyklės dėl informacijos judėjimo BPM, kad taip pat būtų užkirstas kelias bet kokiam kredito įstaigų atskaitomybės pareigų dubliavimui.

1.10.

Penkta, pasiūlyti BPM ir EBI reglamentai turi užtikrinti, kad naujoji sistema bus suderinama su bendra rinka. Du toliau nurodyti elementai gali padėti pasiekti šį tikslą. Pirma, pasiūlytas BPM reglamentas turėtų leisti prie BPM prisijungti norinčioms valstybėms narėms naudotis tinkamais glaudaus bendradarbiavimo mechanizmais ir visapusiškai dalyvauti priežiūros valdybos veikloje lygiai su euro zonos valstybėmis narėmis, t. y. tokiomis pačiomis teisėmis ir pareigomis. Antra, tai, kad ECB pavedamos euro zonos valstybių narių kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros užduotys, sukuria naują institucinę sistemą, dėl kurios gali reikėti tikslinti Europos bankininkystės institucijos (EBI) valdymą. Pasiūlytame EBI reglamente turėtų būti numatyti reikiami EBI įgaliojimų ir valdymo struktūros patikslinimai, būtent lygios sąlygos nacionalinėms priežiūros institucijoms ir ECB, tuo pat metu išsaugant ECB nepriklausomumą. ECB ir toliau dalyvaus EBI priežiūros taryboje pagal sąlygas, numatytas Reglamente (ES) Nr. 1093/2010 (16). Be to, ECB, atsižvelgiant į jo naująjį pagrindinį vaidmenį BPM, padės užtikrinti, kad BPM dalyvaujančios nacionalinės kompetentingos institucijos EBI sprendimų priėmimo organuose laikytųsi suderintų pozicijų dėl klausimų, patenkančių į ECB priežiūros užduočių aprėptį, įskaitant reikiamų specialių taisyklių šioje srityje kūrimą, nepažeidžiant nacionalinėms kompetentingoms institucijoms liekančių priežiūros užduočių. Galiausiai, galėtų būti sukurtos reikiamos taisyklės sklandžiam BPM bendradarbiavimui su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis užtikrinti.

1.11.

Šešta, demokratinė atskaitomybė yra būtina nepriklausomumo atsvara. ECB jau taikomos atskaitomybės ir ataskaitų teikimo pareigos, kurios turėtų visapusiškai išlikti jo dabartinėms užduotims. ECB pažymi, kad panašios pareigos bus sukurtos pagal pasiūlytą BPM reglamentą, atsižvelgiant į jo naujas priežiūros užduotis. Remiantis šiomis teisės aktuose numatytomis pareigomis, turėtų būti sukurtos atskiros ir tinkamos atskaitomybės formos, atitinkančios ir Pagrindinius principus. Šie atskaitomybės mechanizmai turėtų atspindėti tokius aspektus. Pirma, jie turėtų gerbti ECB nepriklausomumą. Antra, atskaitomybė turėtų būti taikoma tokiu lygiu, kuriuo yra priimami ir įgyvendinami sprendimai. Todėl atskaitomybės mechanizmai pirmiausia turėtų būti sukurti Europos lygmeniu, nepažeidžiant esamų nacionalinių priežiūros institucijų atskaitomybės taisyklių, kurios taip pat taikomos jų atitinkamoms BPM nepatikėtoms priežiūros užduotims, bei nepažeidžiant atskirais atvejais prireikus atliekamo priežiūros valdybos pirmininko ar narių keitimosi nuomonėmis su nacionaliniais parlamentais. Trečia, turėtų būti nustatyti patikimi mechanizmai konfidencialios priežiūros informacijos apsaugai užtikrinti.