EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52012AB0018

2012 m. kovo 7 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl euro zonos ekonomikos valdysenos stiprinimo (CON/2012/18)

OJ C 141, 17.5.2012, p. 7–24 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

17.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/7


EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2012 m. kovo 7 d.

dėl euro zonos ekonomikos valdysenos stiprinimo

(CON/2012/18)

2012/C 141/03

Įžanga ir teisinis pagrindas

2011 m. gruodžio 21 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas dėl biudžeto planų projektų stebėsenos) ir dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo euro zonoje sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (2) (toliau – pasiūlytas reglamentas dėl priežiūros griežtinimo) (toliau kartu – pasiūlyti reglamentai).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytuose reglamentuose yra nuostatų, susijusių su pagrindiniu Europos centrinių bankų sistemos tikslu – palaikyti kainų stabilumą, kaip nustatyta Sutarties 127 straipsnio 1 dalyje, 282 straipsnio 2 dalyje ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 2 straipsnyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

Kaip nurodyta Nuomonėje CON/2011/13 (3), dabartinė krizė aiškiai pademonstravo, kad ambicinga ekonominės valdysenos sistemos reforma yra gilus ir esminis Europos Sąjungos ir valstybių narių, ypač euro zonos, interesas. Sugriežtinus Stabilumo ir augimo paktą, kuris yra įtvirtintas šešių teisės aktų teisėkūros rinkinyje (4), įsigaliojusiame 2011 m. gruodžio 13 d., sukurta patvaresnė Sąjungos ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo ir priežiūros sistema. Kadangi buvimas pinigų sąjungos dalimi turi didelį poveikį ir, siekiant užtikrinti visos euro zonos stabilumą ir tvarumą, reikalauja daug glaudesnio koordinavimo ir priežiūros, 2011 m. spalio 26 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime buvo įsipareigota įgyvendinti papildomas priemones.

ECB, laikydamasis savo pozicijos, pareikštos priimant pirmiau minėtus teisės aktus, kviesdamas žengti platų žingsnį į priekį euro zonoje, pritaria pasiūlytiems reglamentams ir rekomenduoja keletą pakeitimų, skirtų: a) labiau stiprinti euro zonos valstybių narių biudžetinę drausmę; ir b) toliau tobulinti euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, priežiūrą, nepaisant to, ar jos gauna finansinę pagalbą, ar tokios pagalbos joms gali prireikti.

ECB mano, kad pasiūlyti reglamentai yra suderinami su naująja Sutartimi dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – SSKV), dėl kurios Europos Vadovų Taryba susitarė 2012 m. sausio 30 d., ir ją papildo.

Galiausiai, kad būtų žengtas minėtas platus žingsnis į priekį, reikia, jog valstybės narės savo įsipareigojimus pagal SSKV ir pasiūlytus reglamentus, kai jie bus priimti, įgyvendintų laiku ir tinkamai.

I.   Pasiūlytas reglamentas dėl biudžeto planų projektų stebėsenos

Šiame pasiūlytame reglamente yra nuostatų, sugriežtinančių Europos Komisijos atliekamą biudžeto planų projektų stebėseną ir, siekiant užtikrinti perviršinio deficito padėties ištaisymą – numatančių glaudesnę stebėseną. ECB pritaria pasiūlytam reglamentui, kuris, jį priėmus, papildys sugriežtintą Stabilumo ir augimo paktą. Tai yra papildomas žingsnis stiprinant Sąjungos euro zonos valstybių narių ekonominę valdyseną ir užtikrinant tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą. Visų pirma, tai: a) reikalautų, kad euro zonos valstybės narės įsivestų biudžeto balanso skaitines fiskalines taisykles, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, ir turėtų nepriklausomą fiskalinę tarybą, kuri teiktų nepriklausomą makroekonominę ir (arba) biudžeto prognozę metiniams vidutinės trukmės fiskaliniams planams ir biudžeto įstatymų projektus; b) sugriežtintų visų euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėseną ir vertinimą, taip pat nustatytų bendrą biudžeto tvarkaraštį, reikalautų teikti papildomą informaciją ir suteiktų Komisijai galimybę priimti nuomonę dėl biudžeto plano projekto bei reikalauti persvarstyti planą, jei nustatomas itin didelis neatitikimas Stabilumo ir augimo pakto įsipareigojimams; c) padėtų užtikrinti, kad perviršinio deficito padėtis būtų laiku ištaisyta atidžiau stebint valstybes nares, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra ir Komisijos rekomendacijos priimti kitas priemones jei kyla rizika, jog nebus laikomasi Tarybos rekomendacijų; ir d) užtikrintų aukštą valdžios sektoriaus sąskaitų kokybę atliekant išsamų nepriklausomą auditą, kuris papildytų neseniai nustatytus būtinus nacionalinių statistikos institucijų nepriklausomumo reikalavimus ir, biudžeto statistikos klastojimo atveju – galimybę taikyti sankcijas.

Tačiau dar yra erdvės tobulinimui, siekiant, kad pasiūlytas reglamentas būtų stipresnis ir veiksmingesnis. Šiuo atžvilgiu ECB turi keletą pastabų.

1.

Siekdama dar labiau sustiprinti reglamentavimą, Komisija turėtų užtikrinti, kad stabilumo programų būtų pradėta laikytis kuo anksčiau (5) ir reikalauti, jog euro zonos valstybės narės teiktų ne tik biudžeto plano projektą (6), bet ir atnaujintus vidutinės trukmės fiskalinius planus. Šiuose planuose turi atsispindėti valdžios sektoriaus skolos pokyčiai, numanomi ir neapibrėžtieji valdžios įsipareigojimai ir kiti duomenys, svarbūs ilgesnės trukmės viešųjų finansų tvarumui (7). Tai leis Komisijai stebėti ir vertinti ateinančių metų biudžetų planų projektus ir atsižvelgti į naujų priemonių vidutinės trukmės poveikį, taip pat atskirai šaliai būdingą viešųjų finansų tvarumo riziką.

2.

ECB siūlo, kad Komisija teiktų nuomonę, jei dėl biudžeto plano projekto nebūtų vykdomi Stabilumo ir augimo pakte nustatyti biudžeto politikos įsipareigojimai ir atsirastų didesnis negu valstybės narės stabilumo programoje numatytas struktūrinis deficitas arba jei valdžios sektoriaus skolos santykis yra didesnis nei 60 % bendrojo vidaus produkto ir nemažėja Stabilumo ir augimo pakte apibūdintu pakankamu greičiu, arba jei Komisija nustato finansinio stabilumo riziką. Tai darydama Komisija turėtų atsižvelgti į Tarybos nuomonę dėl stabilumo programos. ECB taip pat rekomenduoja aiškiai išdėstyti (6 straipsnio 1 dalyje), kad Komisija vertina susijusių duomenų rinkimo proceso kokybę ir tada, pavyzdžiui, priima nuomonę dėl biudžeto statistikos kokybės arba makroekonominių ir (arba) biudžeto prognozių nepriklausomumo (8).

3.

Jei euro zonos valstybės narės nevykdo Stabilumo ir augimo pakte nustatytų biudžeto politikos įsipareigojimų, savo nuomonėje Komisija turėtų reikalauti, kad jos pateiktų persvarstytą biudžeto projekto planą. Be to, Komisija, atsižvelgdama į Tarybos nuomonę dėl stabilumo programos, turėtų reikalauti, kad valstybės narės pateiktų persvarstytą biudžeto plano projektą, jei biudžeto projektas neatitinka valstybės narės stabilumo programoje nurodytos deficito ir (arba) skolos perspektyvos, arba jei ji nustato fiskalinio tvarumo riziką (t. y. to turėtų būti reikalaujama ne tik nustačius „itin rimtus“ Stabilumo ir augimo plane nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų ateinantiems metams nevykdymo atvejus, bet ir nustačius bet kokį nevykdymo atvejį, arba jei nustatoma kitokia fiskalinio tvarumo rizika (9).

4.

Pasiūlytas reglamentas numato, kad Komisija reikalauja persvarstyti biudžeto plano projektą, jei aptinka „itin rimtus (Stabilumo ir augimo plane nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų) nevykdymo atvejus“. Kad būtų užtikrinta, jog biudžeto plano projektas bus persvarstomas laiku, ECB siūlo keisti šiuos žodžius į „įpareigojimų nevykdymo atvejus“.

ECB mano, kad siekiant sustiprinti Stabilumo ir augimo pakto korekcinę funkciją, taip pat reikia užtikrinti labiau susietus tolesnius veiksmus, jog korekcinės priemonės būtų tinkamos – jei abejotina, kad perviršinio deficito padėtis bus ištaisyta laiku – daryti didesnę įtaką atitinkamu lygiu Euro grupėje, Taryboje arba, galiausiai, Europos Vadovų Taryboje ir dažniau naudoti (reputacines) sankcijas (10).

II.   Pasiūlytas reglamentas dėl priežiūros griežtinimo

Šiame pasiūlytame reglamente nustatytas priežiūros mechanizmas, taikytinas euro zonos valstybėms narėms, turinčioms finansų rinkos sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ir (arba) gaunančioms finansinę pagalbą. Apskritai, pasiūlytam reglamentui pritariama, nes jis suteikia aiškų pagrindą atlikti turinčių finansų rinkos sunkumų arba gaunančių finansinę pagalbą valstybių narių griežtesnę stebėseną. Taip pat pritariama ECB ir Europos priežiūros institucijų dalyvavimui. Tačiau ECB turi keletą pastabų.

1.

ECB pritaria aplinkybei, kad nors valstybė narė ir negauna jokios finansinės pagalbos, jei ji turi didelių finansinių sunkumų, Komisija gali nuspręsti taikyti griežtesnę priežiūrą (pageidautina pasiūlytame reglamente vartoti vienodus terminus: šiuo metu pasiūlyto reglamento versijoje anglų kalba „dideli sunkumai“ įvardijami ir kaip „serious“ (pvz., 1 straipsnyje), ir kaip „severe“ (pvz., 2 straipsnyje)). Be to, pateikus didelių sunkumų pavyzdžius, pasiūlytą reglamentą būtų lengviau suprasti, o sudaryti išsamų apibrėžimą, priešingai – būtų neapdairu. Iš tikrųjų toks apibrėžimas kliudytų taikyti pasiūlytą reglamentą vėliau pasikeitusios rinkos atvejais, kurie negalėjo būti numatyti tuo metu, kai jis buvo priimtas (11).

2.

Kadangi griežčiau prižiūrimų valstybių narių sunkumų šaltiniai lengvai gali apimti arba sukelti sisteminę riziką, galėtų būti naudinga, jei šioje srityje veiktų ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV). Todėl būtų naudinga prireikus pranešti ESRV apie sugriežtintos priežiūros rezultatus.

3.

Kitas svarbus pasiūlyto reglamento aspektas yra tai, kad nustačius, jog reikalingos tolesnės priemonės, ir valstybės narės finansinė situacija turi didelį neigiamą poveikį visos euro zonos finansiniam stabilumui, Taryba gali rekomenduoti griežčiau prižiūrimai valstybei narei kreiptis finansinės pagalbos ir parengti makroekonominio koregavimo programą (12). Tai yra svarbi nuostata, nes ji itin skatina valstybę narę prašyti finansinės pagalbos ir išvengti nereikalingo delsimo, kai tai galėtų turėti pragaištingų pasekmių visos euro zonos finansiniam stabilumui. Ši nuostata galėtų būti sugriežtinta įpareigojant Tarybą (Taryba rekomenduoja) pateikti tokias rekomendacijas.

4.

Atskiriant prevencinę pagalbą, kai taikoma griežtesnė priežiūra, ir finansinę pagalbą, kai taikoma daug atidesnė stebėsena, svarbu pabrėžti, kad korekciniai reikalavimai turi būti reikšmingi bet kurios pagalbos atveju. Valstybės narės turėtų būti skatinamos nevengti ambicingesnės koregavimo programos – užuot prašiusios prevencinės pagalbos prašyti tiesioginės finansinės pagalbos.

5.

Labai pritariama tam, kad pasiūlytas reglamentas įpareigoja valstybes nares, prieš joms kreipiantis į tarptautinius skolintojus dėl finansinės pagalbos, konsultuotis su Taryba, Komisija ir ECB (13). ECB pažymi, kad euro zonos valstybių narių įsipareigojimai norint gauti finansinę pagalbą turėtų būti didesni nei tik dalinimasis informacija. Iš tikrųjų tokios valstybės narės turėtų aptarti, kokios yra prieinamos galimybės pasinaudoti dabartinėmis Sąjungos arba euro zonos bei tarptautinių finansų institucijų ir skolintojų finansinėmis priemonėmis. Pasiūlyta griežtesnė priežiūra galėtų būti dar labiau sustiprinta keliais aspektais. Pripažįstamas prevenciškai suteiktos finansinės pagalbos specifiškumas (14), nes valstybėms narėms, kurios gauna tokią pagalbą, griežtesnė priežiūra netaikoma, numatant, kad galimybė gauti tokią prevencinę pagalbą nepriklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė priėmė naujas politikos priemones, jei kredito linija nepasinaudojama. Tačiau Komisija turėtų taikyti Sąjungos ir tarptautinėse finansinės pagalbos priemonėse nustatytų tinkamumo kriterijų tęstinę stebėseną taip pat ir valstybėms narėms, kurioms prevenciškai suteikta finansinė pagalba, net jei tokia pagalba nesiejama su naujų politikos priemonių priėmimu. Bet kuriuo atveju, jei valstybė narė mano, kad reikia prašyti prevencinės finansinės pagalbos, atidesnė stebėsena būtų pagrįsta.

6.

ECB pažymi, kad pasiūlytas reglamentas besąlygiškai atleidžia valstybes nares, kurioms prevenciškai suteikta finansinė pagalba ir paskolos, skirtos finansų įstaigų kapitalui atkurti, nuo pareigos parengti valdžios sektoriaus skolos tvarumo analizę ir makroekonominio koregavimo programą (15). ECB rekomenduoja išlaikyti galimybę kartu įvertinti ir valstybių narių, kurioms taikoma prevencinė programa, valdžios sektoriaus skolos tvarumą. Atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp fiskalinio tvarumo ir finansų sektoriaus nestabilumo bei į paskolos poveikį bendram valstybės narės įsiskolinimo lygiui, jos netgi dar labiau reikia, jei valstybė narė gauna paskolą, skirtą finansų įstaigų kapitalui atkurti. Kai nereikalaujama parengti makroekonominio koregavimo programos, neturėtų būti užkertamas kelias techninės pagalbos teikimui ir parlamentų dalyvavimui (16).

7.

Finansinių sunkumų turinčių euro zonos valstybių narių griežtesnės priežiūros pagrindinis tikslas yra išvengti neigiamo poveikio išplitimo į kitus sektorius, ir todėl svarbu Tarybai suteikti įgaliojimus pradėti ir tęsti griežtesnės priežiūros procedūras reikalaujant, kad Komisija pradėtų griežtesnę priežiūrą, reikalautų papildomos informacijos apie finansų įstaigų padėtį, atliktų papildomą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba reikalautų papildomų veiksmų (17).

8.

Pasiūlytas reglamentas reikalauja, kad valstybė narė, kuriai taikoma koregavimo programa, kreiptųsi techninės pagalbos į Komisiją, jei neturi pakankamai administracinių pajėgumų arba patiria didelių problemų įgyvendindama programą (18). Tokios pagalbos poreikį taip pat lemia didelė makroekonominio koregavimo programos, skirtos tam tikrai valstybei narei, našta, ir todėl būtų naudinga numatyti, kad ir kitos Sąjungos institucijos bei valstybės narės galėtų teikti tokią pagalbą ir dalintis savo patirtimi.

9.

Be to, būtų naudinga atitinkamoje valstybėje narėje paskirti nuolatinį vietos patarėją, kuris šios valstybės narės institucijoms patartų koregavimo programos įgyvendinimo klausimais ir koordinuotų techninę pagalbą teikiančias Sąjungos institucijas ir valstybes nares.

10.

ECB supranta, kad kai valstybė narė tikisi gauti finansinę pagalbą tik iš Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės, Europos finansinio stabilumo fondo ir Europos stabilumo mechanizmo, o ne iš trečiųjų šalių arba finansinių institucijų, makroekonominio koregavimo programa de facto atspindės ekonominės politikos sąlygas, dėl kurių visos šalys susitaria, kai suteikiama galimybė gauti tokią finansinę pagalbą. Siekiant teisinio aiškumo, ECB rekomenduoja tai aiškiai išdėstyti pasiūlyto reglamento 6 straipsnyje.

III.   Ryšys su SSKV

SSKV priėmimo pasekmė – pasiūlyto reglamento dėl biudžeto planų projektų stebėsenos dalinis pakeitimas. Be kita ko, ECB siūlo, kad šis reglamentas kuo išsamiau numatytų: a) nuostatas dėl skaitinių fiskalinių taisyklių, taip pat sparčios konvergencijos siekiant vidutinės trukmės tikslo terminus bei kokie yra leidžiami laikini nukrypimai esant išskirtinėms aplinkybėms; b) pagrindinius automatinio koregavimo mechanizmo elementus; c) reikalavimą, kad valstybės narės, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, pradėtų taikyti biudžeto ir ekonominės partnerystės programas; ir d) ex ante pranešimą apie planuojamas viešąsias skolos vertybinių popierių emisijas.

Jei šie pakeitimai nebus įtraukti į pasiūlytą reglamentą, ECB labai pritartų kitų teisėkūros pasiūlymų teikimui. ECB pažymi, kad Komisijos ketinimas pateikti teisėkūros pasiūlymus pirmiau c ir d punktuose nurodytais klausimais kartu su pasiūlymais dėl svarbių valstybių narių ekonominės politikos reformų planų koordinavimo yra numatytas SSKV aštuntojoje konstatuojamojoje dalyje. ECB tokiam metodui labai pritaria.

ECB pažymi, kad jei pasiūlytame reglamente nebus nustatyti SSKV devintojoje konstatuojamojoje dalyje minimi nauji vidutinės trukmės tikslai, dėl jų Komisija galėtų pateikti teisėkūros pasiūlymą. ECB tokiam pasiūlymui pritartų.

Automatinio koregavimo mechanizmo klausimu Komisija, pasiūlytame reglamente išdėsčiusi jo pagrindinius elementus kaip siūlo ECB, dar numatys visus kitus būtinus elementus pagal SSKV 3 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 straipsnio 2 dalį.

Jei tai yra atvejis, kai svarstomi pasiūlytų reglamentų kiti daliniai pakeitimai arba kitos teisėkūros iniciatyvos dėl to, kad Sąjungos teisinėje sistemoje įgyvendinama SSKV ir Tarybai papildomus uždavinius nustatančios nuostatos, kai tinkama, Taryboje turėtų būti balsuojama atvirkštine kvalifikuota balsų dauguma. Pasiūlyto reglamento dėl priežiūros griežtinimo 6 straipsnio 5 dalyje numatytas sprendimas dėl nukrypimo nuo programos politikos reikalavimų yra būtent toks atvejis, kai rekomenduotina balsuoti atvirkštine kvalifikuota balsų dauguma.

Bet kuriuo atveju, kai SSKV nuostatos nepakankamai išsamios, pvz., nuostata dėl viešųjų skolos vertybinių popierių emisijų planavimo geresnio koordinavimo, taip pat atsižvelgiant į dabartinę euro zonos valdžios sektoriaus skolos krizės patirtį, pasiūlytame reglamente turėtų būti konkretesnių nuostatų. Jose turėtų būti atsižvelgiama į EFK pakomitečio dėl ES valstybės skolos vertybinių popierių rinkų sistemoje jau veikiantį nacionalinių skolos valdymo biurų koordinavimą, ir akivaizdu, kad turėtų būti reglamentuojama daugiau nei dabartinis ad hoc koordinavimas ir keitimasis informacija.

Galiausiai, atsižvelgiant į SSKV ir pasiūlytame reglamente dėl biudžeto planų projektų stebėsenos numatytus galutinius terminus, skubi SSKV ir konstitucijų arba joms lygiaverčių teisės aktų susijusių dalinių pakeitimų ratifikavimo tvarka užtikrins, kad pasiūlytame reglamente numatyti galutiniai terminai įsivesti fiskalines taisykles, t. y. šeši mėnesiai nuo jo priėmimo, gali būti įgyvendinti laiku (19).

Redagavimo pasiūlymai

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti Komisijos pasiūlymus, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami priede.

Priimta Frankfurte prie Maino 2012 m. kovo 7 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  KOM(2011) 821 galutinis.

(2)  KOM(2011) 819 galutinis.

(3)  2011 m. vasario 16 d. Nuomonė CON/2011/13 dėl ekonomikos valdysenos reformos Europos Sąjungoje.

(4)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (OL L 306, 2011 11 23, p. 1); 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje (OL L 306, 2011 11 23, p. 8); 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 12); 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25); 2011 m. lapkričio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 33); ir 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL L 306, 2011 11 23, p. 41).

(5)  Žr. 2 straipsnį, kuriame daroma nuoroda į 1997 m. liepos 7 d. Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1).

(6)  Žr. 5 straipsnio 1 dalį.

(7)  Žr. 5 straipsnio 3 dalį ir siūlomą 3 pakeitimą šios nuomonės priede.

(8)  Žr. siūlomą 5 pakeitimą šios nuomonės priede.

(9)  Žr. siūlomą 4 pakeitimą šios nuomonės priede.

(10)  Žr. siūlomus 6 ir 9 pakeitimus šios nuomonės priede.

(11)  Žr. siūlomą 4 pakeitimą šios nuomonės priede.

(12)  Žr. siūlomą 8 pakeitimą šios nuomonės priede.

(13)  Žr. 4 straipsnį.

(14)  Žr. 2 straipsnio 3 dalį.

(15)  Žr. pasiūlyto reglamento 13 straipsnį.

(16)  Žr. pasiūlyto reglamento 6 straipsnio 6–8 dalis ir siūlomą 10 pakeitimą šios nuomonės priede.

(17)  Žr. siūlomą 7 pakeitimą šios nuomonės priede.

(18)  Žr. 6 straipsnio 6 dalį.

(19)  Žr. pasiūlyto reglamento 12 straipsnio 3 dalį.


PRIEDAS

Redagavimo pasiūlymai pasiūlytam reglamentui dėl biudžeto planų projektų stebėsenos

Komisijos pasiūlytas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (1)

1     pakeitimas

2 straipsnio 1 dalies 1, 6 (naujas) ir 7 (naujas) punktai

„(1)   nepriklausoma fiskalinė taryba– įstaiga, kuriai suteiktas funkcinis savarankiškumas valstybės narės fiskalinių valdžios institucijų, atsakingų už nacionalinių fiskalinių taisyklių įgyvendinimo stebėseną, atžvilgiu;“

„(1)   nepriklausoma fiskalinė taryba– įstaiga, kuriai suteiktas funkcinis savarankiškumas valstybės narės fiskalinių valdžios institucijų atžvilgiu, atsakinga už nacionalinių fiskalinių taisyklių įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą, , ir kuriai paskiriami techniniai su fiskalinės politikos formavimu susiję uždaviniai [toliau apibūdina Komisija] ;

(6)   valdžios sektoriaus metinis struktūrinis balansas

metinis cikliškai pakoreguotas balansas, atmetus vienkartines ir laikinąsias priemones;

(7)   išskirtinės aplinkybės

neįprastas įvykis, kurio valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelio ekonomikos nuosmukio laikotarpiai visoje euro zonoje [arba Sąjungoje].

Paaiškinimas

Komisija turi aiškiai apibrėžti nepriklausomos fiskalinės tarybos uždavinius. Sąvokos turi atspindėti esančias SSKV (3 straipsnio 3 dalyje). ECB siūlo šiuos terminus naudoti 4 straipsnyje.

2     pakeitimas

4 straipsnio 1, 1a (nauja), 1b (nauja) ir 1c (nauja) dalys

„1.   Valstybės narės įsiveda biudžeto balanso skaitines fiskalines taisykles, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2a straipsnyje. Tokios taisyklės apima visą valdžios sektorių ir yra privalomojo, pageidautina, konstitucinio, pobūdžio.“

„1.   Valstybės narės įsiveda biudžeto balanso skaitines fiskalines taisykles, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2a straipsnyje. Tokios taisyklės apima visą valdžios sektorių ir yra privalomojo, pageidautina, konstitucinio, pobūdžio. Valstybės narės laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės tikslo arba jo koregavimo plano gali tik išskirtinėmis aplinkybėmis, jei vidutinės trukmės laikotarpiu tai nekelia grėsmės fiskaliniam tvarumui.

1a.   Valstybės narės užtikrina, kad metinio valdžios sektoriaus biudžeto būklė yra subalansuota arba perteklinė. Todėl valstybėms narėms konkrečiai susitarus įgyvendinti griežtesnius reikalavimus nei numatyti Reglamente (EB) Nr. 1466/97, metinis struktūrinis valdžios sektoriaus balansas neviršija konkrečios šalies pamatinės vertės, kai struktūrinio deficito riba – 0,5 % BVP. Jeigu valdžios sektoriaus skolos lygis gerokaimažesnis nei 60 % BVP ir jeigu viešųjų finansų ilgalaikio tvarumo rizika maža, konkrečios šalies metinio struktūrinio valdžios sektoriaus balanso pamatinė vertė gali būti struktūrinis deficitas, ne didesnis kaip 1 % nominaliojo BVP.

1b.   Valstybės narės įdiegia automatiškai taikomą koregavimo mechanizmą, kad būtų ištaisyti pastebėti dideli nukrypimai nuo vidutinės trukmės tikslo arba jo koregavimo plano, taip pat jų bendras poveikis valdžios sektoriaus skolos dinamikai. [Koregavimo mechanizmo pobūdis, mastas, taikymo trukmė, taip pat išskirtinėmis aplinkybėmis, nustatyti šio reglamento priede].

1c.   Valstybės narės užtikrina sparčią jų vidutinės trukmės tikslų konvergenciją, remdamosi reikliais ir privalomais terminais, kuriuos pasiūlo Komisija, atsižvelgusi į konkrečių šalių fiskalinio tvarumo riziką. Pasiūlyti terminai skelbiami viešai.

Paaiškinimas

Pasiūlytas reglamentas turėtų apimti pagrindinius SSKV principus (šiuo atveju 3 straipsnis).

3     pakeitimas

5 straipsnio 3 dalies g punktas ir 3a dalis (nauji)

 

„g)

išsami informacija apie valdžios sektoriaus skolos pokyčius, taip pat kiti duomenys, svarbūs vertinant konkrečios šalies viešųjų finansų tvarumo riziką, ypač numanomų ir neapibrėžtųjų, kurie gali turėti didelį poveikį valstybės biudžetui, kaip apibūdinta Tarybos direktyvos 2011/85/ES 14 straipsnio 3 dalyje, įsipareigojimų apžvalga.

3a.   Valstybės narės laiku ex ante praneša Komisijai ir Euro grupei apie savo planuojamas valdžios sektoriaus viešąsias skolos vertybinių popierių emisijas, kad būtų galima jas geriau koordinuoti ir stebėti.

Paaiškinimas

Kad būtų numatyta ilgesnės trukmės fiskalinio tvarumo rizika, stebėsenos reikalavimuose turėtų būti nuoroda į valdžios sektoriaus skolą ir numanomus ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus. Be to, pasiūlytame reglamente, kaip ir SSKV 6 straipsnyje ir 8 konstatuojamojoje dalyje, taip pat turėtų būti daroma nuoroda į ex ante pranešimus apie planuojamas viešąsias skolos vertybinių popierių emisijas.

4     pakeitimas

5 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa

„5.   Kai Komisija nustato itin rimtus Stabilumo ir augimo pakte nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų nevykdymo atvejus, per dvi savaites nuo biudžeto plano projekto pateikimo ji paprašo atitinkamos valstybės narės pateikti persvarstytą biudžeto plano projektą. Šis prašymas skelbiamas viešai.“

„5.   Kai Komisija nustato Stabilumo ir augimo pakte nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų nevykdymo atvejus, per dvi savaites nuo biudžeto plano projekto pateikimo ji paprašo atitinkamos valstybės narės pateikti persvarstytą biudžeto plano projektą. Šis prašymas skelbiamas viešai. Be to, Komisija, atsižvelgdama į Tarybosnuomonę dėl stabilumo programos arba nustačiusi fiskalinio tvarumo riziką, reikalauja, kad valstybės narės pateiktų persvarstytus biudžeto planų projektus, jei biudžeto projektas neatitinka atitinkamos valstybės narės stabilumo programoje nurodyto deficito ir (arba) skolos perspektyvos.

Paaiškinimas

Pasiūlytas reglamentas turėtų užtikrinti, kad biudžeto planų projektai visiškai atitiktų Stabilumo ir augimo pakte nustatytus biudžeto politikos įsipareigojimus kitiems metams, taip pat stabilumo programos tikslus, atsižvelgiant į Tarybos nuomonę dėl stabilumo programos. Taip pat, nustačiusi fiskalinio tvarumo riziką, Komisija turėtų reikalauti persvarstyto biudžeto plano projekto.

5     pakeitimas

6 straipsnio 1 dalis

„1.   Jei reikia, Komisija iki lapkričio 30 d. priima nuomonę dėl biudžeto plano projekto.“

„1.   Komisija, atsižvelgdama į naujų priemonių vidutinės trukmės poveikį biudžetui, įvertina biudžeto planų projektus ir įvertina poveikį fiskaliniam tvarumui. Ji taip pat įvertina susijusių duomenų rinkimo proceso kokybę. Jei reikia, Komisija iki lapkričio 30 d. priima nuomonę dėl biudžeto plano projekto. Nuomonė visada priimama esant kuriam nors iš šių atvejų: a) jei dėl biudžeto planų projektų būtų nevykdomi Stabilumo ir augimo pakte nustatyti biudžeto politikos įsipareigojimai; b) jei dėl biudžeto planų projektų atsirastų didesnis struktūrinis deficitas nei numatytas valstybės narės stabilumo programoje; c) jei valdžios sektoriaus skolos santykis yra didesnis nei 60 % BVP ir nemažėja pakankamai greitai, kaip apibūdinta Stabilumo ir augimo pakte; arba d) jei Komisija nustato fiskalinio tvarumo riziką.

Paaiškinimas

Kad pasiūlytas reglamentas būtų veiksmingas, svarbu apibrėžti aplinkybes, kurioms esant Komisija turės priimti nuomonę.

6     pakeitimas

6 straipsnio 4 dalis

„4.   Eurogrupė nagrinėja Komisijos nuomonę dėl visos euro zonos nacionalinių biudžeto planų ir biudžeto būklės bei perspektyvų remdamasi bendru Komisijos atliktu įvertinimu pagal 3 dalį. Šis įvertinimas skelbiamas viešai.“

„4.   Eurogrupė ir, pakartotinės valstybių narių neatitikties atveju – Europos Vadovų Taryba, nagrinėja Komisijos nuomonę dėl nacionalinių biudžeto planų. Eurogrupė ir, pakartotinės valstybių narių neatitikties atveju – Europos Vadovų Taryba, taip pat nagrinėja visos euro zonos biudžeto būklę bei perspektyvas remdamosi bendru Komisijos atliktu įvertinimu pagal 3 dalį. Šis įvertinimas skelbiamas viešai.“

Paaiškinimas

Pakeitimas turėtų padidinti spaudimą valstybių narių pakartotinės neatitikties atvejais.

7     pakeitimas

7 straipsnio 1 dalis, 1a dalis (nauja) ir 2 dalis

„1.   Tarybai pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį nusprendus, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, atitinkamai valstybei narei taikomos šio straipsnio 2–5 dalys, kol perviršinio deficito procedūra bus nutraukta.

2.   Valstybė narė, kuriai taikoma atidesnė stebėsena, nedelsdama atlieka išsamų metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymo įvertinimą. …“

„1.   Tarybai pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį nusprendus, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, atitinkamai valstybei narei taikomos šio straipsnio 1a–6 dalys, kol perviršinio deficito procedūra bus nutraukta.

1a.   Valstybė narė, kuriai taikoma perviršinio deficito procedūra, parengia biudžeto ir ekonominės partnerystės programą, į kurią įtraukia išsamų struktūrinių reformų, būtinų veiksmingam ir ilgalaikiam jos perviršinio deficito panaikinimui užtikrinti, aprašą.

2.   Valstybė narė, kuriai taikoma atidesnė stebėsena, nedelsdama atlieka išsamų metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymo įvertinimą.“

Paaiškinimas

Pasiūlytas reglamentas turėtų apimti pagrindinius SSKV principus (šiuo atveju 5 straipsnis).

8     pakeitimas

7 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

„3.   Valstybė narė reguliariai teikia ataskaitas Komisijai ir Ekonomikos ir finansų komitetui arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu, apie metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymą, diskrecinių priemonių poveikį biudžetui tiek išlaidų, tiek pajamų srityje, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslus, taip pat pateikia informaciją apie priimtas priemones ir apie numatytų tikslams pasiekti skirtų priemonių pobūdį. Ši ataskaita skelbiama viešai.“

„3.   Valstybė narė reguliariai teikia ataskaitas Komisijai ir Ekonomikos ir finansų komitetui arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu, apie metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymą, diskrecinių priemonių poveikį biudžetui tiek išlaidų, tiek pajamų srityje, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslus, taip pat pateikia informaciją apie priimtas priemones ir apie numatytų tikslams pasiekti skirtų priemonių pobūdį. Valstybė narė taip pat teikia ataskaitas apie biudžeto ir ekonominės partnerystės programos įgyvendinimą ir struktūrines reformas, būtinas veiksmingam ir ilgalaikiam jos perviršinio deficito panaikinimui užtikrinti. Ši ataskaita skelbiama viešai.“

Paaiškinimas

Suderinta su 7 pakeitimu.

9     pakeitimas

8 straipsnio 3a dalis (nauja)

 

3a.   Eurogrupė ir Taryba nagrinėja valstybės narės taikomų priemonių tinkamumą ir, prireikus, Taryba siūlo kitas priemones, kad būtų užtikrinta, jog iki galutinio termino bus panaikintas perviršinis biudžetas arba pakoreguota biudžeto ir ekonominės partnerystėsprograma. Jei valstybė narė neįgyvendina šių kitų priemonių, Europos Vadovų Taryba nagrinėja padėtį ir siūlo papildomus veiksmus, jei mano, kad jie yra reikalingi.“

Paaiškinimas

Pakeitimas turėtų padidinti spaudimą Eurogrupėje ir Taryboje, o pakartotinės neatitikties atveju suteikti Europos Vadovų Tarybai galimybę pasiūlyti papildomus veiksmus, kurių turėtų imtis valstybė narė.


Pasiūlytas reglamentas dėl priežiūros griežtinimo

Komisijos pasiūlytas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (2)

1     pakeitimas

1

konstatuojamoji dalis

„(1)

precedento neturinti pasaulinė krizė, apėmusi pasaulį pastaruosius trejus metus, labai pakenkė ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui ir sukėlė didelį valstybių narių valdžios sektoriaus deficito ir skolos būklės pablogėjimą, priversdama kai kurias iš jų kreiptis finansinės pagalbos už Sąjungos sistemos ribų;“

„(1)

precedento neturinti pasaulinė krizė, apėmusi pasaulį pastaruosius trejus metus, labai pakenkė ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui ir sukėlė didelį valstybių narių valdžios sektoriaus deficito ir skolos būklės pablogėjimą, priversdama kai kurias iš jų kreiptis finansinės pagalbos Sąjungos sistemoje ir už jos ribų;“

Paaiškinimas

Finansinė pagalba taip pat buvo suteikta naudojant Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM), kuri yra Sąjungos priemonė.

2     pakeitimas

4

konstatuojamoji dalis

„(4)

jei valstybė narė, kurios valiuta yra euro, patiria arba rizikuoja patirti rimtų finansinių sutrikimų, jai turėtų būti taikoma griežtesnė priežiūra, siekiant užtikrinti greitą jos normalios būklės atkūrimą ir apsaugoti kitas euro zonos valstybes nares nuo galimo neigiamo šalutinio poveikio. Ši griežtesnė priežiūra turėtų apimti geresnę prieigą prie informacijos, reikalingos ekonominei, fiskalinei ir finansinei situacijai įdėmiai stebėti, ir reguliarų ataskaitų teikimą Ekonomikos ir finansų komitetui (EFK) arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu. Tos pačios priežiūros sąlygos turėtų būti taikomos valstybėms narėms, prašančioms prevencinės pagalbos iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos stabilumo mechanizmo (ESM), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar kitos tarptautinės finansų institucijos;“

„(4)

jei valstybė narė, kurios valiuta yra euro, patiria arba rizikuoja patirti rimtų finansinių sutrikimų, jai turėtų būti taikoma griežtesnė priežiūra, siekiant užtikrinti greitą jos normalios būklės atkūrimą ir apsaugoti kitas euro zonos valstybes nares nuo galimo neigiamo šalutinio poveikio. Ši griežtesnė priežiūra turėtų apimti geresnę prieigą prie informacijos, reikalingos ekonominei, fiskalinei ir finansinei situacijai įdėmiai stebėti, ir reguliarų ataskaitų teikimą Ekonomikos ir finansų komitetui (EFK) arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu. Tos pačios priežiūros sąlygos turėtų būti taikomos valstybėms narėms, prašančioms prevencinės pagalbos iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM), Europos stabilumo mechanizmo (ESM), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar kitos tarptautinės finansų institucijos;“

Paaiškinimas

Pagal 1 straipsnį, į pasiūlyto reglamento taikymo apimtį įeina ir EFSM.

3     pakeitimas

1 straipsnis

„1.   Šiuo reglamentu nustatomos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia ir (arba) kurios gauna arba gali gauti finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių,Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ar kitų tarptautinių finansų institucijų (IFI), kaip antai Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo nuostatos.“

„1.   Šiuo reglamentu nustatomos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia ir (arba) kurios paprašė finansinės pagalbos arba ją gauna išvienos ar kelių kitų valstybių, Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ar kitų tarptautinių finansų institucijų (IFI), kaip antai Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo nuostatos.“

Paaiškinimas

Siekiant teisinio aiškumo pageidautina visame pasiūlytame reglamente naudoti vienodus terminus.

4     pakeitimas

2 straipsnio 1 dalis

„1.   Komisija gali nuspręsti valstybei narei, turinčiai didelių finansinio stabilumo sunkumų, taikyti griežtesnę priežiūrą. Tokiai valstybei narei suteikiama galimybė iš anksto pareikšti savo nuomonę. Kas šešis mėnesius Komisija sprendžia, ar reikia toliau taikyti griežtesnę priežiūrą.“

„1.   Komisija valstybei narei, turinčiai didelių finansinio stabilumo sunkumų arba jei yra jų grėsmė, dėl ko neigiamas poveikis gali išplisti kitose euro zonos valstybėse narėse, taiko griežtesnę priežiūrą. Tokiai valstybei narei suteikiama galimybė iš anksto pareikšti savo nuomonę EFK arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu. Kas šešis mėnesius Komisija sprendžia, ar reikia toliau taikyti griežtesnę priežiūrą, ir savo išvadas praneša EFK arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu. Taryba gali reikalauti, kad Komisija pradėtų, tęstų arba pabaigtų griežtesnę priežiūrą.

Paaiškinimas

Siekiant teisinio aiškumo pageidautina visame pasiūlytame reglamente naudoti vienodus terminus. Didelių sunkumų grėsmė taip pat lemtų griežtesnę priežiūrą užkertant kelią padėties blogėjimui ankstyvoje stadijoje.

Atsižvelgiant į galimą didelį neigiamą išplitimo poveikį ir stabilumo euro zonoje riziką, Komisijos diskrecija sprendžiant, ar valstybei narei taikyti griežtesnę priežiūrą, turėtų būti apribota, kas yra pasiekiama vartojant žodį „taiko“. Be to, EFK arba kuris nors paskirtas komitetas turėtų būti informuojamas apie sprendimą valstybei narei taikyti griežtesnę priežiūrą ir valstybių narių, kurioms taikoma griežtesnė priežiūra, pažangą. Tai sudarytų sąlygas EFK parengti Tarybai informatyvų sprendimą dėl bet kurių procedūros etapų. Nepažeidžiant Komisijos kompetencijos, Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kad Komisija pradėtų arba tęstų griežtesnę priežiūrą.

5     pakeitimas

2 straipsnio 2 dalis

„2.   Komisija sprendžia, ar valstybei narei, kuri prevenciškai gauna finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių, EFSF, ESM ar kitos tarptautinės finansų institucijos, kaip antai TVF, taikyti griežtesnę priežiūrą. Komisija sudaro atitinkamų prevencinių finansinės pagalbos priemonių sąrašą ir nuolat jį atnaujina, atsižvelgdama į galimus EFSF, ESM ar kitos susijusios tarptautinės finansų institucijos finansinės paramos politikos pasikeitimus.“

„2.   Komisija sprendžia, ar valstybei narei, kuri prevenciškai prašo finansinės pagalbos arba ją gauna iš vienos ar kelių kitų valstybių, EFSF, EFSM, ESM ar kitos tarptautinės finansų institucijos, kaip antai TVF, taikyti griežtesnę priežiūrą. Komisija sudaro atitinkamų prevencinių finansinės pagalbos priemonių sąrašą ir nuolat jį atnaujina, atsižvelgdama į galimus EFSF, ESM ar kitos susijusios tarptautinės finansų institucijos finansinės paramos politikos pasikeitimus.“

Paaiškinimas

Dar kartą pabrėžtina, kad griežtesnė priežiūra turėtų prasidėti ankstyvame etape, tuoj pat kai tik valstybė narė paprašo finansinės pagalbos. Nuostata turi būti aiškesnė, kad būtų išvengta bet kokių abejonių dėl automatiškumo: valstybei narei griežtesnė priežiūra taikoma nuo to momento, kai ji paprašo pagalbos. Pagal 1 straipsnį, pasiūlytas reglamentas taikomas ir EFSM teikiamai pagalbai.

6     pakeitimas

2 straipsnio 3 dalis

„3.   2 dalis netaikoma valstybei narei, prevenciškai gaunančiai finansinę pagalbą kredito linijos forma, kuri nepriklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė priėmė naujas politikos priemones, jei kredito linija nepasinaudojama.“

„3.   2 dalis netaikoma valstybei narei, prevenciškai gaunančiai finansinę pagalbą kredito linijos forma, kuri nepriklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė priėmė naujas politikos priemones, jei kredito linija nepasinaudojama. Po to, kai suteikiama minėta finansinė pagalba, Komisija stebi, kaip vykdomi tinkamumo kriterijai, nustatyti Sąjungos ir tarptautinėse finansinės pagalbos priemonėse.

Paaiškinimas

Dėl to, kad taikoma išimtis valstybėms narėms, prevenciškai gaunančioms finansinę pagalbą kredito linijos forma, kuri nepriklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė priėmė naujas politikos priemones, jei kredito linija nepasinaudojama, neturėtų būti nestebima, kaip jos vykdo tinkamumo kriterijus.

7     pakeitimas

3 straipsnio 3 dalis

„3.   Komisijai paprašius, valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra:

…“

„3.   Komisijai paprašius, valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra:

Taryba gali reikalauti, kad Komisija paprašytų valstybės narės, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, kad ji atliktų a, b ir d punktuose nustatytus veiksmus ir (arba), kad jai būtų taikomas c punkte nustatytas reikalavimas.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į galimą didelį neigiamo poveikio išplitimą, būtų naudinga, jei Komisijai tarpininkaujant Taryba galėtų reikalauti papildomos informacijos arba konkrečių 3 straipsnio 3 dalyje išvardytų veiksmų.

8     pakeitimas

3 straipsnio 5 dalis

„5.   Kai nusprendžiama – remiantis 4 dalyje numatytu įvertinimu – kad reikalingos tolesnės priemonės ir kad atitinkamos valstybės narės finansinė situacija turi didelį neigiamą poveikį euro zonos finansiniam stabilumui, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu kvalifikuota balsųdauguma gali rekomenduoti atitinkamai valstybei narei kreiptis finansinės pagalbos ir parengti makroekonominio koregavimo programą. Taryba gali nuspręsti šią rekomendaciją paskelbti viešai.“

„5.   Kai nusprendžiama – remiantis 4 dalyje numatytu įvertinimu – kad reikalingos tolesnės priemonės ir kad atitinkamos valstybės narės finansinė situacija turi didelį neigiamą poveikį euro zonos finansiniam stabilumui, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu kvalifikuota balsųdauguma rekomenduoja atitinkamai valstybei narei kreiptis finansinės pagalbos ir parengti makroekonominio koregavimo programą. Taryba gali nuspręsti šią rekomendaciją paskelbti viešai.“

Paaiškinimas

3 straipsnio 5 dalis turėtų būti sugriežtinta įpareigojant Tarybą rekomenduoti prašyti finansinės pagalbos, jei atitinkamos valstybės narės padėtis daro reikšmingą neigiamą poveikį euro zonos finansiniam stabilumui, kas iš tiesų yra labai svari priežastis.

9     pakeitimas

4 straipsnis

„Valstybė narė, norinti gauti finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių, EFSF, ESM, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar kitos institucijos, nepriklausančios Sąjungos sistemai, nedelsdama apie savo ketinimus informuoja Tarybą, Komisiją ir ECB. Gavęs Komisijos įvertinimą, EFK arba kuris nors pakomitetis, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu, surengia šio numatomo prašymo aptarimą.“

„Valstybė narė, ketinanti prašyti finansinės pagalbos iš vienos ar kelių kitų valstybių, EFSF, EFSM, ESM, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar kitos institucijos, nepriklausančios Sąjungos sistemai, nedelsdama apie savo ketinimus informuoja Tarybą, Komisiją ir ECB. Gavęs Komisijos įvertinimą, EFK arba kuris nors pakomitetis, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu, surengia šio numatomo prašymo aptarimą, kad prieš valstybei narei kreipiantis į galimus skolintojus, būtų išnagrinėtos, inter alia, galimybės, prieinamos naudojantis esamomis Sąjungos arba euro zonos finansinėmis priemonėmis bei tarptautinių finansinių institucijų ir skolintojų paslaugomis.“

Paaiškinimas

Euro zonos valstybių narių įsipareigojimai turi apimti daugiau nei tik dalijimąsi informacija su Europos partneriais ir aiškiai įtraukti įsipareigojimą aptarti, kaip būtų galima pasinaudoti įvairiomis finansinės pagalbos priemonėmis, prieinamomis Europoje ir tarptautiniu lygiu. Pagal 1 straipsnį, pasiūlytas reglamentas taip pat taikomas ir EFSM.

10     pakeitimas

5 straipsnis

„Kai finansinės pagalbos kreipiamasi į EFSF ar ESM, Komisija – kartu su ECB ir, kai įmanoma, TVF – parengia atitinkamos valstybės narės valstybės skolos tvarumo, taip pat valstybės narės gebėjimo grąžinti numatomą finansinę pagalbą analizę ir perduoda ją EFK arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu.“

„Kai finansinės pagalbos kreipiamasi į EFSF ar ESM, Komisija – kartu su ECB ir, prireikus, TVF – parengia atitinkamos valstybės narės valstybės skolos tvarumo, taip pat valstybės narės gebėjimo grąžinti numatomą finansinę pagalbą analizę ir perduoda ją EFK arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu.“

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į dabartinę praktiką, TVF turėtų dalyvauti nagrinėjant valdžios sektoriaus skolos tvarumą. Siekiant teisinio aiškumo visame tekste reikėtų naudoti vienodas žodines konstrukcijas.

11     pakeitimas

6 straipsnis

„1.   Valstybė narė, gaunanti finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių, IMF, EFSF ar ESM, Komisijos, veikiančios kartu su ECB, pritarimu parengia koregavimo programos, skirtos patikimai ir tvariai ekonominei ir finansinei situacijai ir jos gebėjimui finansuoti visus savo poreikius finansų rinkose atkurti, projektą. Koregavimo programos projekte atsižvelgiama į esamas rekomendacijas, skirtas atitinkamai valstybei narei pagal Sutarties 121, 126 ir (arba) 148 straipsnius – ir į jos veiksmus jas įgyvendinant – kartu siekiant plėsti, stiprinti ir gilinti reikalingas politikos priemones.

2.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma tvirtina koregavimo programą.

3.   Komisija kartu su ECB stebi pažangą, padarytą įgyvendinant koregavimo programą, ir kas tris mėnesius informuoja EFK ar kurį nors pakomitetį, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu. Atitinkama valstybė narė visapusiškai bendradarbiauja su Komisija. Visų pirma, ji pateikia Komisijai visą informaciją, kurią pastaroji laiko būtina programai stebėti. Taikoma 3 straipsnio 3 dalis.

4.   Komisija, bendradarbiaudama su ECB, kartu su atitinkama valstybe nare analizuoja, kokie jos koregavimo programos pakeitimai gali būti reikalingi. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl koregavimo programos pakeitimų.

6.   Jei valstybė narė, kuriai taikoma koregavimo programa, turi nepakankamai administracinių pajėgumų arba patiria didelių problemų įgyvendindama savo koregavimo programą, ji kreipiasi techninės pagalbos į Komisiją.“

„1.   Valstybė narė, prašanti finansinės pagalbos iš vienos ar kelių kitų valstybių, IMF, EFSF, EFSM ar ESM, Komisijos, veikiančios kartu su ECB ir, prireikus – IMF, pritarimu parengia koregavimo programos, skirtos patikimai ir tvariai ekonominei ir finansinei situacijai ir jos gebėjimui finansuoti visus savo poreikius finansų rinkose atkurti, projektą. Koregavimo programos projekte atsižvelgiama į esamas rekomendacijas, skirtas atitinkamai valstybei narei pagal Sutarties 121, 126, 136 ir (arba) 148 straipsnius – ir į jos veiksmus jas įgyvendinant – kartu siekiant plėsti, stiprinti ir gilinti reikalingas politikos priemones.

2.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma tvirtina koregavimo programą. Jei finansinės pagalbos šaltinis yra EFSM, EFSF arba ESM, Komisijos pasiūlymo sąlygos visiškai atitinka tas, dėl kurių dalyvaujančios šalys susitarė, kai buvo suteikta galimybė naudotis minėtomis Sąjungos ir tarptautinėmis priemonėmis.

3.   Komisija kartu su ECB ir, prireikus – IMF, stebi pažangą, padarytą įgyvendinant koregavimo programą, . Ji kas tris mėnesius informuoja EFK ar kurį nors pakomitetį, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu. Atitinkama valstybė narė visapusiškai bendradarbiauja su Komisija. Visų pirma, ji pateikia Komisijai visą informaciją, kurią pastaroji laiko būtina programai stebėti. Taikoma 3 straipsnio 3 dalis. Jei nepakankamai bendradarbiaujama, Taryba, Komisijos siūlymu, gali viešai kreiptis į atitinkamą valstybę narę, nurodydama veiksmus, kurių tokia valstybė narė turi imtis.

4.   Komisija, bendradarbiaudama su ECB ir, prireikus – IMF, kartu su atitinkama valstybe nare analizuoja, kokie jos koregavimo programos pakeitimai gali būti reikalingi. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl koregavimo programos pakeitimų.

6.   Jei valstybė narė, kuriai taikoma koregavimo programa, turi nepakankamai administracinių pajėgumų arba patiria didelių problemų įgyvendindama savo koregavimo programą, ji kreipiasi techninės pagalbos į Komisiją, kuri šiuo tikslu gali sudaryti ekspertų iš valstybių narių ir kitų Europos Sąjungos bei (arba) susijusių tarptautinių institucijų grupes. Techninė pagalba gali būti ir nuolatinio šalyje gyvenančio patarėjo bei pagalbinio EuroposSąjungos institucijų personalo, kurie atitinkamos valstybės narės institucijoms patartų dėl koregavimo programos įgyvendinimo ir koordinuotų dalyvaujančias institucijas, paskyrimas atitinkamoje valstybėje narėje.“

Paaiškinimas

Pagal 1 straipsnį, pasiūlytas reglamentas taikomas ir EFSM. Pasiūlytu projektu taip pat siekiama išaiškinti, kokia yra dalyvaujančių institucijų atsakomybė.

2 dalyje siekiama paaiškinti, kad nebus reikalaujama, jog finansinę pagalbą pagal susitarimus su EFSM, EFSF ir ESM gaunančios valstybės narės parengtų dvi skirtingas makroekonominio koregavimo programas, tačiau, pagal šį straipsnį, makroekonominio koregavimo programoje tikrai turi būti laikomasi visų ekonominės politikos sąlygų, dėl kurių susitarta su atitinkama valstybe nare jai suteikiant galimybę naudotis EFSM, EFSF ir ESM.

3 straipsnis: paviešinimo grėsmė, kai valstybė narė nebendradarbiauja, gali motyvuoti valstybę narę imtis kitokių veiksmų.

Ne tik Komisija, bet ir kitos atitinkamos patirties turinčios institucijos ir valstybės narės galėtų teikti naudingą techninę pagalbą. Nuolatinis šalyje gyvenantis patarėjas žymiai padidintų tikimybę, kad programa bus įgyvendinta tinkamai.

12     pakeitimas

11 straipsnio 1, 5 (nauja) ir 6 (nauja) dalys

„1.   Valstybei narei bus taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, kol bus grąžinta ne mažiau kaip 75 % finansinės pagalbos, gautos iš vienos arba kelių kitų valstybių narių, EFSM, EFSF ar ESM. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali pratęsti po programos įgyvendinimo vykdomos priežiūros trukmę.“

„1.   Valstybei narei bus taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, kol bus grąžinta ne mažiau kaip 75 % finansinės pagalbos, gautos iš vienos arba kelių kitų valstybių , EFSM, EFSF, ESM arba kitų IFI. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali pratęsti po programos įgyvendinimo vykdomos priežiūros trukmę.

5.   Atitinkamas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti atitinkamos valstybės narės atstovus dalyvauti diskusijoje dėl stebėsenos, vykdomos po programos įgyvendinimo.

6.   Atitinkamos valstybės narės parlamentas gali pakviesti Komisijos atstovus dalyvauti diskusijoje dėl stebėsenos, vykdomos po programos įgyvendinimo.

Paaiškinimas

Pirmąja pastaba siekiama šio straipsnio tekstą suderinti su 1 straipsnio 1 dalimi.

Auganti vieša Europos ir nacionalinių parlamentų daroma įtaka papildomai motyvuoja atitinkamas valstybes nares vykdyti teisingą politiką. Tokį dalyvavimą reikia numatyti ir priežiūrai po programos įgyvendinimo, nes jis numatytas griežtesnės priežiūros (3 straipsnis) ir makroekonominių koregavimo programų (6 straipsnis) atvejais.

13     pakeitimas

12 straipsnis

„Dėl 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnyje, 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, o Taryba sprendimą priima neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsą.

Pirmoje pastraipoje minėtų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apskaičiuojama pagal Sutarties 238 straipsnio 3 dalies b punktą.“

„Dėl , 3 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse, 11 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, o Taryba sprendimą priima neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsą.

Pirmoje pastraipoje minėtų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apskaičiuojama pagal Sutarties 238 straipsnio 3 dalies b punktą.“

Paaiškinimas

12 straipsnis turi būti taikomas visiems Tarybos priimamiems sprendimams.

14     pakeitimas

13 straipsnis

„5 ir 6 straipsnių nuostatos netaikomos prevenciškai teikiamai finansinei pagalbai ir paskoloms, skirtoms finansų įstaigų kapitalui atkurti.“

„ 6 straipsno 1–5 dalių nuostatos netaikomos prevenciškai teikiamai finansinei pagalbai ir paskoloms, skirtoms finansų įstaigų kapitalui atkurti. Tai nepažeidžia atitinkamomis Sąjungos arba tarptautinėmis finansinės pagalbos priemonėmis teikiamos tokio pobūdžio finansinės pagalbos sąlygų.

Paaiškinimas

Išimtis dėl makroekonominio koregavimo programos (6 straipsnis) turėtų būti susiaurinta, kad būtų galima teikti techninę pagalbą ir galėtų dalyvauti parlamentai. Ji turėtų būti taikoma tik specifiniam prevencinės programos atvejui ir paskoloms, skirtoms finansų įstaigų kapitalui atkurti; ji neturi pažeisti atitinkamų EFSF pagrindų susitarimo, ESM sutarties ir finansinės pagalbos priemonių, įgyvendinančių tokią finansinę pagalbą, nuostatų. Kai valstybei narei taikoma prevencinė programa, naudinga išlaikyti galimybę įvertinti valdžios sektoriaus skolos tvarumą, kad būtų galima tikrinti jos tinkamumo šiai programai kriterijus. Be to, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp fiskalinio tvarumo ir finansų sektoriaus nestabilumo, valdžios sektoriaus skolos tvarumo įvertinimas yra reikalingas, jei gaunama paskola, skirta finansų įstaigų kapitalui atkurti. Kaip alternatyva, siekiant aiškumo, ši straipsnio dalis galėtų būti prijungta prie 6 straipsnio, o 13 straipsnis išbrauktas.


(1)  Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(2)  Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.


Top