EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32010O0020

2011/68/ES: 2010 m. lapkričio 11 d. Europos centrinio banko gairės dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (nauja redakcija) (ECB/2010/20)

OJ L 35, 9.2.2011, p. 31–68 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 01 Volume 015 P. 232 - 269

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 30/12/2016; panaikino 32016O0034

ELI: http://data.europa.eu/eli/guideline/2011/68/oj

9.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 35/31


EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS

2010 m. lapkričio 11 d.

dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo

(nauja redakcija)

(ECB/2010/20)

(2011/68/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą (toliau – ECBS statutas), ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos centrinio banko (ECB) bendrosios tarybos įnašą pagal ECBS statuto 46 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią įtraukas,

kadangi:

(1)

2006 m. lapkričio 10 d. Gairės ECB/2006/16 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (1) keletą kartų buvo iš esmės pakeistos. Kadangi reikia padaryti dar keletą dalinių pakeitimų, pirmiausia, susijusių su palūkanų normos rizikos valdymu ir turimų SST perkainojimu, siekiant aiškumo jos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija.

(2)

Europos centrinių bankų sistemai (ECBS) taikomi ECBS statuto 15 straipsnyje numatyti atskaitomybės reikalavimai.

(3)

Vadovaudamasi ECBS statuto 26 straipsnio 3 dalimi, analizės ir veiklos tikslais Vykdomoji valdyba sudaro ECBS konsoliduotą balansą.

(4)

Vadovaudamasi ECBS statuto 26 straipsnio 4 dalimi, 26 straipsniui taikyti Valdančioji taryba nustato reikiamas NCB vykdomų operacijų apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartizavimo taisykles.

(5)

Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinių Eurosistemos pretenzijų ir (arba) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kompensavimu ir pinigų politikos pajamomis, skelbiamose NCB metinėse finansinėse ataskaitose turėtų būti suderinti,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šiose gairėse:

a)

NCB – valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinis centrinis bankas;

b)

Eurosistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės tikslai – tikslai, dėl kurių ECB, vadovaudamasis ECBS statuto 15 ir 26 straipsniais, sudaro I priede išvardytas finansines ataskaitas;

c)

atskaitingas subjektas – ECB arba NCB;

d)

ketvirčio perkainojimo diena – paskutinė kalendorinė ketvirčio diena;

e)

konsolidavimas – apskaitos procesas, kuriuo įvairių atskirų juridinių asmenų finansiniai duomenys agreguojami tarsi jie būtų vieno asmens;

f)

grynųjų pinigų keitimo metai – 12 mėnesių laikotarpis nuo datos, kai eurų banknotai ir monetos įgyja teisėtos mokėjimo priemonės statusą valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro;

g)

banknotų paskirstymo raktas – procentiniai santykiai, gaunami atsižvelgiant į ECB dalį visoje eurų banknotų emisijoje ir NCB daliai visoje šioje eurų banknotų emisijoje taikant pasirašyto kapitalo raktą, kaip numatyta 2010 m. gruodžio 13 d. Sprendime ECB/2010/29 dėl eurų banknotų emisijos (2);

h)

kredito įstaiga: a) kredito įstaiga, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (3) 2 straipsnyje ir 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kaip jie įgyvendinti nacionalinėje teisėje, ir kurią prižiūri kompetentinga institucija; arba b) kita kredito įstaiga, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnio 2 dalyje, kuriai taikomi panašūs į kompetentingos institucijos priežiūrą patikrinimai.

2.   Kitų techninių šiose Gairėse vartojamų terminų apibrėžtys pateikiamos II priede.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šios gairės taikomos ECB ir NCB Eurosistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės tikslais.

2.   Šių gairių taikymo sritis apima tik ECBS statute nustatytą Eurosistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės režimą. Todėl jos netaikomos NCB nacionalinei atskaitomybei ir finansinėms ataskaitoms. Siekiant užtikrinti Eurosistemos ir nacionalinių režimų suderinamumą ir palyginamumą, rekomenduojama, kad NCB, sudarydami savo nacionalines ataskaitas ir finansinę atskaitomybę, kiek įmanoma labiau vadovautųsi šiose gairėse nustatytomis taisyklėmis.

3 straipsnis

Pagrindiniai apskaitos principai

Taikomi šie pagrindiniai apskaitos principai:

a)   ekonominė realybė ir skaidrumas: apskaitos metodai ir finansinė atskaitomybė atspindi ekonominę realybę, yra skaidrūs ir atitinka kokybines suprantamumo, tinkamumo, patikimumo ir palyginamumo savybes. Sandoriai įtraukiami į apskaitą ir pateikiami atskaitomybėje atsižvelgiant ne tik į jų teisinę formą, bet ir į jų turinį bei ekonominę realybę;

b)   apdairumas (atsargumas): turtas ir įsipareigojimai vertinami bei pajamos pripažįstamos apdairiai. Šiose gairėse tai reiškia, kad nerealizuotas prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis ir parodomas pelno (nuostolio) sąskaitoje, o įrašomas tiesiai į perkainojimo sąskaitą, ir kad nerealizuotas nuostolis metų gale įrašomas į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jis viršija ankstesnį perkainojimo pelną, įrašytą atitinkamoje perkainojimo sąskaitoje. Paslėpti rezervai arba sąmoningai klaidingai rodomi duomenys balanse bei pelno (nuostolio) ataskaitoje yra nesuderinami su apdairumo (atsargumo) principu;

c)   įvykiai po balanso: turtas ir įsipareigojimai tikslinami įvykiais, įvykusiais tarp metinio balanso sudarymo dienos ir dienos, kurią atitinkami organai patvirtina finansines ataskaitas, jeigu šie įvykiai turi įtakos turto arba įsipareigojimų būklei balanso sudarymo dieną. Jeigu įvykiai po balanso sudarymo dienos neturi įtakos turto ir įsipareigojimų būklei balanso sudarymo dieną, tačiau yra tokie svarbūs, kad jų neatskleidimas turėtų reikšmės finansinių ataskaitų naudotojams jas tinkamai įvertinti ir priimti sprendimus, turtas ir įsipareigojimai nėra tikslinami, bet minėtieji įvykiai yra atskleidžiami;

d)   reikšmingumas: nukrypimai nuo apskaitos taisyklių, įskaitant ir turinčius reikšmės atskirų NCB ir ECB pelno (nuostolio) ataskaitų apskaičiavimui, galimi tik tuomet, jei šiuos nukrypimus galima pagrįstai laikyti nereikšmingais bendrame kontekste ir pateikiant atskaitingo subjekto finansines ataskaitas;

e)   veiklos tęstinumas: apskaita tvarkoma vadovaujantis tuo, kad veikla ateityje nenutrūks;

f)   kaupimo principas: pajamos ir išlaidos pripažįstamos tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos buvo uždirbtos arba patirtos, o ne tada, kai jos buvo gautos arba sumokėtos;

g)   nuoseklumas ir palyginamumas: balanso vertinimo ir pajamų pripažinimo kriterijai Eurosistemoje taikomi nuosekliai, vadovaujantis bendrumo ir tęstinumo principais, siekiant užtikrinti finansinės atskaitomybės duomenų palyginamumą.

4 straipsnis

Turto ir įsipareigojimų pripažinimas

Finansinis arba kitas turtas ir (arba) įsipareigojimas atsiskaitančio subjekto balanse pripažįstamas tik tada, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:

a)

tikėtina, kad su turto arba įsipareigojimo straipsniu susijusią bet kokią būsimą ekonominę naudą ateityje gaus arba perduos atskaitingas subjektas;

b)

iš esmės visos rizikos ir atlygiai, susiję su turtu arba įsipareigojimu, buvo perduoti atskaitingam subjektui;

c)

galima patikimai įvertinti atskaitingo subjekto turto kainą arba vertę, arba įsipareigojimo dydį.

5 straipsnis

Ekonominis ir pinigų (atsiskaitymų) metodai

1.   Užsienio valiutų keitimo sandoriai, finansinės priemonės užsienio valiuta ir susijusios sukauptos sumos parodomos taikant ekonominį metodą. Šiam metodui įgyvendinti sukurti du skirtingi būdai:

a)

„įprastas metodas“, kaip išdėstyta III priedo III ir IV skyriuose; ir

b)

„alternatyvusis metodas“, kaip išdėstyta III priede.

2.   Vertybinių popierių, įskaitant nuosavybės priemones, sandoriai užsienio valiuta ir toliau gali būti apskaitomi taikant pinigų (atsiskaitymų) metodą. Susijusios sukauptos palūkanos, įskaitant premijas arba nuolaidas, parodomos kiekvieną dieną nuo neatidėliotino atsiskaitymo datos.

3.   Bet kokiems konkretiems eurais išreikštiems sandoriams, finansinėms priemonėms ir susijusioms sukauptoms sumoms parodyti NCB gali naudoti ekonominį arba pinigų (atsiskaitymų) metodą.

4.   Išskyrus ketvirčio pabaigos ir metų pabaigos ataskaitų patikslinimus ir duomenis, atskleistus straipsniuose „Kitas turtas“ ir „Kiti įsipareigojimai“, kasdieninėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos sumos Eurosistemos finansinės atskaitomybės tikslais rodo tik grynųjų pinigų judėjimą balanso straipsniuose.

II   SKYRIUS

BALANSO STRUKTŪRA IR VERTINIMO TAISYKLĖS

6 straipsnis

Balanso struktūra

ECB ir NCB balansai Eurosistemos finansinės atskaitomybės tikslais sudaromi pagal IV priede išdėstytą struktūrą.

7 straipsnis

Balanso vertinimo taisyklės

1.   Jeigu IV priede nenurodyta kitaip, balansas vertinamas einamaisiais rinkos kursais ir kainomis.

2.   Auksas, užsienio valiutos priemonės, vertybiniai popieriai, išskyrus vertybinius popierius, klasifikuojamus kaip laikomus iki termino pabaigos, ir neapyvartinius vertybinius popierius, taip pat finansinės priemonės, balansiniai ir nebalansiniai, perkainojami pagal vidutinius rinkos kursus ir kainas ketvirčio perkainojimo dieną. Tai nekliudo atskaitingiems subjektams vidiniais tikslais savo portfelius perkainoti dažniau su sąlyga, kad ketvirčio bėgyje balansų straipsnius jie parodo tik sandorio verte.

3.   Neskiriami aukso kainos ir valiutos perkainojimo skirtumai, tačiau bendras aukso perkainojimo skirtumas apskaitomas remiantis nustatyto aukso svorio vieneto kaina eurais, apskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio keitimo kursą ketvirčio perkainojimo dieną. Užsienio valiutos kursas, įskaitant balansinius ir nebalansinius sandorius, atskirai perkainojamas kiekvienai užsienio valiutai. Taikant šį straipsnį, turimos SST, įskaitant paskirtąsias individualias užsienio valiutos pozicijas, kurios sudaro SST krepšelį, laikomos viena pozicija. Vertybiniai popieriai atskirai perkainojami pagal kiekvieną kodą, t. y. tą patį ISIN numerį/rūšį. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai arba vertybiniai popieriai, įtraukti į straipsnius „Kitas finansinis turtas“ arba „Kita“, laikomi atskira pozicija.

4.   Perkainojimo įrašai kito ketvirčio pabaigoje anuliuojami, išskyrus nerealizuotus nuostolius, kurie metų pabaigoje įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą; ketvirčio eigoje visi sandoriai ataskaitose parodomi sandorio kainomis ir kursais.

5.   Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino, laikomi atskira pozicija, vertinami amortizacijos sąnaudomis ir atsižvelgiant į vertės sumažėjimą. Tokia pat tvarka taikoma neapyvartiniams vertybiniams popieriams. Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino, gali būti parduoti terminui nepasibaigus esant bet kuriai iš šių aplinkybių:

a)

jei parduodamas kiekis laikomas nereikšmingu lyginant su visu iki išpirkimo termino laikomų vertybinių popierių portfelio dydžiu;

b)

jei vertybiniai popieriai parduodami termino suėjimo datos mėnesį;

c)

išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, žymiai pablogėjus emitento kreditingumui, arba laikantis konkretaus Valdančiosios tarybos pinigų politikos sprendimo.

8 straipsnis

Grįžtamieji sandoriai

1.   Grįžtamasis sandoris, sudarytas pagal atpirkimo sandorį, apskaitoje parodomas kaip gautas įkeitimu užtikrintas kitos sandorio šalies indėlis balanso įsipareigojimų dalyje, o straipsnis, kuris buvo pateiktas kaip įkaitas, ir toliau lieka balanso turto dalyje. Parduotus vertybinius popierius, kurie pagal atpirkimo sandorius turi būti atpirkti atgal, atpirkti turintis atskaitingas subjektas ir toliau laiko turtu, priklausančiu tam pačiam portfeliui, iš kurio jie buvo parduoti.

2.   Grįžtamasis sandoris, sudarytas pagal atpirkimo investavimo sutartį, apskaitant paskolos sumą parodomas balanso turto dalyje kaip banko suteikta įkeitimu užtikrinta paskola. Pagal atpirkimo investavimo sandorius įsigyti vertybiniai popieriai nėra perkainojami, o lėšas skolinantis atskaitingas subjektas dėl to susidarančio pelno arba nuostolio negali įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą.

3.   Vertybinių popierių skolinimo sandorių atveju vertybiniai popieriai išlieka skolintojo balanse. Šie sandoriai apskaitomi tokia pat tvarka, kaip ir atpirkimo operacijos. Tačiau, jeigu vertybiniai popieriai, kuriuos pasiskolina atskaitingas subjektas, veikiantis kaip gavėjas, metų pabaigoje nėra laikomi jo pasaugos sąskaitoje, gavėjas sudaro atidėjinius nuostoliams, jeigu nuo skolinimo sandorio sudarymo dienos užtikrinamųjų vertybinių popierių rinkos vertė padidėjo. Gavėjas parodo įsipareigojimą už vertybinių popierių grąžinimą, jeigu per tą laiką vertybiniai popieriai buvo parduoti.

4.   Įkeitimu užtikrinti aukso sandoriai laikomi atpirkimo sandoriais. Su šiais įkeitimu užtikrintais sandoriais susiję aukso srautai finansinėse ataskaitose neparodomi, o skirtumas tarp neatidėliotinos ir išankstinės sandorio kainų į apskaitą įtraukiamas taikant kaupimo principą.

5.   Grįžtamieji sandoriai, įskaitant vertybinių popierių skolinimo sandorius, sudaryti pagal automatizuotą vertybinių popierių skolinimo programą, balanse apskaitomi tik tada, jeigu įkaitas pateikiamas grynaisiais pinigais, esančiais atitinkamo NCB arba ECB sąskaitoje.

9 straipsnis

Kotiruojamos nuosavybės priemonės

1.   Šis straipsnis taikomas kotiruojamų nuosavybės priemonių, tai yra, nuosavybės akcijų arba nuosavybės fondų, apskaitai, nepriklausomai nuo to, ar sandoriai sudaryti tiesiogiai paties atskaitingojo subjekto, ar per jo tarpininkus, išskyrus veiklą dėl pensijų fondų, dalyvavimo teises, investavimą į dukterines ar kontroliuojamas bendroves.

2.   Nuosavybės priemonės užsienio valiuta ir parodytos straipsnyje „Kitas turtas“ neįtraukiamos į bendrąją valiutos poziciją, bet įskaičiuojamos į atskirą valiutos poziciją. Susijęs užsienio valiutos pelnas ir nuostolis gali būti apskaičiuojamas taikant grynojo vidutinio kurso metodą arba vidutinio kurso metodą.

3.   Nuosavybės portfeliai perkainojami pagal 7 straipsnio 2 dalį. Perkainojimas atliekamas atskirai pagal kiekvieną priemonę. Nuosavybės fondų kainos perkainojamos taikant grynąjį metodą, o ne pagal atskiras akcijas. Negalima atlikti skirtingų nuosavybės akcijų arba skirtingų nuosavybės fondų tarpusavio užskaitos.

4.   Sandoriai balanse parodomi sandorio kaina.

5.   Tarpininkams sumokėti komisiniai gali būti apskaitomi kaip sandorio išlaidos, įtraukiamos į įgyto turto kainą, arba kaip išlaidos pelno (nuostolio) ataskaitoje.

6.   Nupirktų dividendų suma įtraukiama į nuosavybės priemonės įsigijimo kainą. Iki dividendų gavimo nupirktų dividendų suma gali būti parodoma kaip atskiras straipsnis.

7.   Su dividendais susijusios sukauptos sumos nėra įtraukiamos į apskaitą periodo pabaigoje, kadangi jos jau yra atspindėtos nuosavybės priemonių rinkos kainoje, išskyrus priemones, kurių kaina nurodyta be teisės gauti dividendus.

8.   Teisių į nuosavybės priemones suteikimas parodomas kaip atskiras turtas, jas suteikus. Įsigijimo kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į esamą vidutinę nuosavybės kainą, naujų įsigijimų iš anksto nustatytą kainą ir proporciją tarp esamų ir naujų nuosavybės priemonių. Galima alternatyva: teisės kainą galima nustatyti atsižvelgiant į šios teisės vertę rinkoje, esamą vidutinę nuosavybės priemonės kainą ir nuosavybės priemonės rinkos kainą iki teisės į šią priemonę suteikimo.

10 straipsnis

Vertybinių popierių palūkanų normos rizikos valdymas išvestinėmis finansinėmis priemonėmis

1.   Vertybinių popierių palūkanų normos rizikos valdymas išvestine finansine priemone atliekamas sukuriant tokią išvestinę finansinę priemonę, kad jos tikrosios vertės pokytis kompensuotų valdomos rizikos vertybinių popierių tikėtiną tikrosios vertės pokytį, atsirandantį dėl besikeičiančių palūkanų normų.

2.   Priemonės su valdoma rizika ir rizikos valdymo priemonės yra pripažįstamos ir traktuojamos pagal šiose gairėse nustatytas bendrąsias nuostatas, vertinimo taisykles, pajamų pripažinimo ir konkrečioms priemonėms taikomus reikalavimus.

3.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio b punkto, 7 straipsnio 3 dalies, 13 straipsnio 1 ir 2 dalių, 14 straipsnio 1 dalies b punkto, 14 straipsnio 2 dalies d punkto ir 15 straipsnio 2 dalies, vertinant valdomos rizikos vertybinius popierius ir riziką valdančias išvestines finansines priemones alternatyviai gali būti taikomos šios nuotatos:

a)

Vertybiniai popieriai ir išvestinės priemonės perkainojami ir įrašomi balanse jų rinkos vertėmis kiekvieno ketvirčio pabaigoje. Priemonių su valdoma rizika ir rizikos valdymo priemonių nerealizuoto pelno (nuotolių) grynoji suma vertinama šiuo asimetrišku būdu:

i)

grynieji nerealizuoti nuostoliai metų pabaigoje įtraukiami į pelno ir nuostolio ataskaitą, ir likusiam priemonės su valdoma rizika laikotarpiui rekomenduojama juos amortizuoti; ir

ii)

grynosios nerealizuotos pajamos įrašomos perkainojimo sąskaitoje ir kitą perkainojimo dieną anuliuojamos.

b)

Jau turimų vertybinių popierių rizikos valdymas: jei valdomos rizikos vertybinių popierių vidutinė kaina skiriasi nuo vertybinių popierių rinkos kainos tą dieną, kai pradėta valdyti jų rizika, taikomos šios nuostatos:

i)

nerealizuotos vertybinių popierių pajamos tą dieną įrašomos į perkainavimo ataskaitą, o nerealizuoti nuostoliai apskaitomi pelno (nuostolio) ataskaitoje; ir

ii)

a punkto nuostatos taikomos rinkos verčių pokyčiams, atsiradusiems po dienos, kai buvo pradėta valdyti rizika.

c)

Rekomenduojama, kad dieną, kai pradėta valdyti rizika, neamortizuotų premijų ir nuolaidų balansas būtų amortizuojamas likusiam priemonės su valdoma rizika laikotarpiui.

4.   Kai rizikos valdymo apskaita nutraukiama, nuo nutraukimo dienos atskaitingojo subjekto apskaitoje esantys vertybiniai popieriai ir išvestinės priemonės pagal šių gairių bendrąsias taisykles vertinami kaip atskiros priemonės.

5.   3 dalyje nurodytos alternatyvios taisyklės gali būti taikomos tik jei yra tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

pradedant valdyti riziką parengiami oficialūs dokumentai, parodantys rizikos valdymo santykį ir rizikos valdymo tikslą bei strategiją. Šie dokumentai apima visą šią informaciją: i) kaip rizikos valdymo priemonė naudojamos išvestinės finansinės priemonės identifikavimas; ii) susijusių valdomos rizikos vertybinių popierių identifikavimas; ir iii) išvestinės finansinės priemonės efektyvumo kompensuojant vertybinių popierių tikrosios vertės pokyčius, atsirandančius dėl palūkanų normų rizikos, įvertinimas;

b)

tikėtina, kad rizikos valdymas yra labai efektyvus, ir rizikos valdymą galima patikimai išmatuoti. Turi būti įvertintas būsimas ir buvęs efektyvumas. Rekomenduojama, kad:

i)

būsimas efektyvumas būtų matuojamas lyginant rizikos valdymo vertybinių popierių buvusią tikrąją vertę su riziką valdančios priemonės buvusia tikrąja verte arba parodant didelę statistinę koreliaciją tarp vertybinių popierių, kurių rizika valdoma, tikrosios vertės ir riziką valdančios priemonės tikrosios vertės; ir

ii)

buvęs efektyvumas būtų parodomas, jei santykis tarp vertybinių popierių, kurių rizika valdoma, faktinio pelno (nuostolių) ir riziką valdančių priemonių yra nuo 80 % iki 125 %.

6.   Valdant vertybinių popierių grupės riziką, taikomos šios nuostatos: vertybiniai popieriai su panašia palūkanų norma gali būti apibendrinti ir jų grupės rizika gali būti valdoma, tik tada, jei jie tenkina visas šias sąlygas:

a)

tai panašios trukmės vertybiniai popieriai;

b)

vertybinių popierių grupės būsimo ir buvosio efektyvumo rezultatai yra teigiami;

c)

tikėtina, kad kiekvieno grupės vertybinio popierio tikrosios vertės pokytis, atsirandantis dėl valdomos rizikos, yra maždaug proporcingas vertybinių popierių grupės visos tikrosios vertės pokyčiui, atsirandančiam dėl apdraustos rizikos.

11 straipsnis

Sintetinės priemonės

1.   Priemonės, sujungtos tam, kad būtų sudaryta sintetinė priemonė, pripažįstamos ir jų apskaita tvarkoma atskirai nuo kitų priemonių, laikantis šiose gairėse nustatytų bendrųjų nuostatų, vertinimo taisyklių, pajamų pripažinimo ir konkrečioms priemonėms taikomų reikalavimų.

2.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio b punkto, 7 straipsnio 3 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio 2 dalies, sintetinių priemonių vertinimui gali būti taikomos šios alternatyvios taisyklės:

a)

priemonių, sujungtų tam, kad būtų sudaryta sintetinė priemonė, nerealizuoto pelno ir nuostolių tarpusavio užskaita atliekama metų pabaigoje. Tokiu atveju grynasis nerealizuotas pelnas įrašomas į perkainojimo sąskaitą. Grynieji nerealizuoti nuostoliai įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jie viršija ankstesnius grynuosius perkainojimo pelnus, įrašytus į atitinkamą perkainojimo sąskaitą;

b)

vertybiniai popieriai, laikomi kaip sintetinės priemonės dalis, yra ne viso šių vertybinių popierių paketo dalis, o atskiro paketo dalis;

c)

nerealizuoti nuostoliai, metų pabaigoje įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, ir atitinkamas nerealizuotas vertės prieaugis atskirai amortizuojami paskesniais metais.

3.   Jei viena iš sujungtų priemonių baigia galioti, yra parduodama, baigiasi jos trukmė arba ja pasinaudojama, atskaitingas subjektas toliau nebetaiko 2 dalyje nurodytų alternatyvių taisyklių ir bet koks neamortizuotas vertės prieaugis, kredituotas pelno (nuostolio) ataskaitoje ankstesniais metais, nedelsiant anuliuojamas.

4.   2 dalyje nurodytos alternatyvios taisyklės gali būti taikomos tik jei yra tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

atskiros priemonės yra valdomos kaip viena jungtinė priemonė ir jų pelningumas yra vertinamas kaip vienos jungtinės priemonės, remiantis rizikos valdymo arba investavimo strategija;

b)

pradinio pripažinimo metu atskiros priemonės yra suskirstytos ir pažymėtos kaip sintetinė priemonė;

c)

taikomos alternatyvios taisyklės panaikina arba žymiai sumažina vertinimo nesuderinamumą (vertinimo neatitikimą), kuris atsirastų, jei būtų taikomos šiose gairėse atskiroms priemonėms nustatytos bendrosios taisyklės;

d)

yra oficialūs dokumentai, leidžiantys patikrinti, kad yra tenkinamos a, b ir c punktuose nustatytos sąlygos.

12 straipsnis

Banknotai

1.   ECBS statuto 49 straipsniui įgyvendinti, NCB turimi kitų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, banknotai apskaitomi ne kaip apyvartoje esantys banknotai, bet kaip vidiniai Eurosistemos likučiai. Kitų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, banknotų tvarkymo procedūra yra tokia:

a)

NCB, gaunantis kito NCB išleistus euro zonos nacionalinės valiutos vienetais išreikštus banknotus, kiekvieną dieną informuoja emisijos NCB apie keitimui pateiktų banknotų vertę, išskyrus jeigu konkrečios dienos apimtis yra maža. Emisijos NCB išduoda atitinkamą mokėjimą gaunančiam NCB per TARGET2 sistemą; ir

b)

gavus pirmiau minėtą pranešimą, emisijos NCB apskaitoje patikslinami straipsnio „Banknotai apyvartoje“ duomenys.

2.   NCB balansų straipsnio „banknotai apyvartoje“ sumą sudaro trys sudedamosios dalys:

a)

netikslinta eurų banknotų apyvartoje vertė, įskaitant grynųjų pinigų keitimo metais banknotus nacionalinės euro zonos valiutos vienetais eurą įsivedančiam NCB, kuri apskaičiuojama pagal vieną iš šių dviejų metodų:

A metodas

:

B = P – D – N – S

B metodas

:

B = I – R – N

Kur:

B

– netikslinta „Banknotų apyvartoje“ vertė;

P

– pagamintų arba iš spausdintojo ar kitų NCB gautų banknotų vertė;

D

– sunaikintų banknotų vertė;

N

– emisijos NCB nacionalinių banknotų, kuriuos turi kitas NCB (apie kuriuos pranešta; bet kurie dar neišsiųsti), vertė;

I

– į apyvartą išleistų banknotų vertė;

R

– gautų banknotų vertė;

S

– atsargose (saugykloje) laikomų banknotų vertė;

b)

atimama su Išplėstinės pasaugos inventorizacijos (IPI) programa susijusi nepatenkintų pretenzijų ECI banko atžvilgiu suma, jei perleidžiama su IPI programa susijusių banknotų nuosavybės teisė;

c)

pridedama arba atimama patikslinimų suma, gauta pritaikius banknotų paskirstymo raktą.

III   SKYRIUS

PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS

13 straipsnis

Pajamų pripažinimas

1.   Pajamų pripažinimui taikomos šios taisyklės:

a)

realizuotos pajamos ir išlaidos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitą;

b)

nerealizuoti prieaugiai nepripažįstami pajamomis ir įrašomi tiesiai į perkainojimo sąskaitas;

c)

metų pabaigoje nerealizuoti nuostoliai įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jie viršija ankstesnius perkainojimo prieaugius, įrašytus į atitinkamą perkainojimo sąskaitą;

d)

nerealizuotas nuostolis, įtrauktas į pelno (nuostolio) ataskaitą, negali būti kompensuojamas paskesniais metais susidariusiu nauju nerealizuotu prieaugiu;

e)

nerealizuotas nuostolis, patirtas dėl vertybinio popieriaus, valiutos ar aukso pozicijos, negali būti padengiamas kitų vertybinių popierių, kitos valiutos ar aukso nerealizuotu prieaugiu;

f)

metų pabaigoje nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą ir neanuliuojami paskesniais metais, nebent vertės sumažėjimas sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti susietas su stebimu įvykiu, kuris įvyko po to, kai vertės sumažėjimas buvo apskaitytas pirmą kartą.

2.   Išleistų į apyvartą ir įsigytų vertybinių popierių premija arba nuolaida apskaičiuojama ir apskaitoje parodoma kaip palūkanų pajamų dalis bei amortizuojama per likusį laikotarpį iki vertybinių popierių išpirkimo taikant tiesinį–linijinį metodą arba vidaus grąžos (internal rate of return, IRR) metodą. IRR metodas yra privalomas diskontinių vertybinių popierių atžvilgiu, kai nuo šių vertybinių popierių įsigijimo iki jų išpirkimo yra daugiau nei vieneri metai.

3.   Sukauptos sumos, susijusios su finansiniu turtu ir įsipareigojimais, pvz. mokėtinos palūkanos ir amortizuotos premijos ir (arba) nuolaidos užsienio valiuta, apskaičiuojamos ir parodomos ataskaitose kiekvieną dieną, remiantis naujausiais turimais kursais. Sukauptos sumos, susijusios su finansiniu turtu ir įsipareigojimais eurais, apskaičiuojamos ir parodomos ataskaitose ne rečiau kaip kas ketvirtį. Sukauptos sumos kituose straipsniuose apskaičiuojamos ir parodomos ataskaitose ne rečiau kaip kartą per metus.

4.   Nepriklausomai nuo sukauptų sumų apskaičiavimo dažnumo, tačiau atsižvelgiant į išimtis, nustatytas 5 straipsnio 4 dalyje, atskaitingi subjektai per ketvirtį duomenis teikia sandorio verte.

5.   Sukauptos sumos užsienio valiuta perskaičiuojamos valiutų kursu įrašymo dieną ir turi įtakos valiutos pozicijai.

6.   Paprastai per metus sukauptų sumų apskaičiavimui galima taikyti vietos praktiką (t. y. galima skaičiuoti iki ketvirčio paskutinės darbo dienos arba paskutinės kalendorinės dienos). Tačiau metų pabaigoje privaloma diena, iki kurios suskaičiuojamos sukauptos sumos, yra gruodžio 31 d.

7.   Realizuotos užsienio valiutos pajamos ir išlaidos gali susidaryti pagal valiutos išlaidas, dėl kurių pasikeičia atskiros valiutos pozicija.

14 straipsnis

Sandorių kaina

1.   Sandorių kainai nustatyti taikomos šios bendrosios taisyklės:

a)

vidutinės kainos taikomas aukso, užsienio valiutos priemonių ir vertybinių popierių kasdienėje apskaitoje apskaičiuojant parduotų straipsnių įsigijimo kainą, atsižvelgiant į keitimo kurso ir (arba) kainų svyravimus;

b)

turto ir (arba) įsipareigojimų vidutinė kaina ir (arba) kursas sumažinamas arba padidinamas nerealizuoto nuostolio suma, kuri metų pabaigoje įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą;

c)

įsigyjant vertybinius popierius su atkarpa, nupirktos atkarpos išmokos suma apskaitoje parodoma kaip atskiras straipsnis. Įsigyjant vertybinius popierius užsienio valiuta, nupirkta atkarpos išmokos suma įtraukiama į šios valiutos poziciją, tačiau ši suma neįtakoja nei turto įsigijimo kainos nustatant vertybinio popieriaus vidutinę kainą, nei tos valiutos įsigijimo kainos.

2.   Vertybiniams popieriams taikomos šios specialios taisyklės:

a)

sandoriai apskaitoje parodomi sandorio kaina ir į finansines sąskaitas įrašomi „švaria“ kaina (be palūkanų);

b)

atlygiai už saugojimo ir tvarkymo paslaugas, už einamąsias sąskaitas ir kitos netiesioginės išlaidos neįskaitomos į sandorio kainą ir turi būti parodomos pelno (nuostolio) ataskaitoje. Šios išlaidos neįtraukiamos į atitinkamo turto vidutinę kainą;

c)

pajamos apskaitoje parodomos bendra suma kartu su gražintinomis sumomis ir kitais mokesčiais, kurie parodomi atskirai;

d)

skaičiuojant vertybinio popieriaus vidutinę įsigijimo kainą: i) nauja svertinė vidutinė kaina apskaičiuojama prie praėjusios dienos pozicijos pridėjus visus dienos pirkimus pagal jų įsigijimo kainą, po to apskaitoje parodomi tos pačios dienos pardavimai arba ii) vidutinė kaina tikslinama paeiliui pagal kiekvieną per dieną įvykusį vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandorį.

3.   Auksui ir užsienio valiutai taikomos šios specialios taisyklės:

a)

sandoriai užsienio valiuta, nedarantys poveikio šios valiutos grynajai pozicijai, perskaičiuojami į eurus taikant sutarties arba atsiskaitymo dienos keitimo kursą ir neįtakoja šios valiutos pozicijos įsigijimo kainos;

b)

sandoriai užsienio valiuta, kurie daro poveikį šios valiutos grynajai pozicijai, perskaičiuojami į eurus taikant sutarties keitimo kursą;

c)

laikoma, kad grįžtamųjų sandorių užsienio valiuta arba auksu išreikštais vertybiniais popieriais atsiskaitymai pagrindinėmis sumomis neturi įtakos tos valiutos arba aukso pozicijos pokyčiams;

d)

faktiniai grynųjų pinigų gavimai ir mokėjimai perskaičiuojami atsiskaitymo dienos keitimo kursu;

e)

ilgosios pozicijos atveju, nustatant naujus svertinius atskiros valiutos grynosios pozicijos vidutinį kursą ir vidutinę aukso kainą, prie praėjusios dienos atitinkamos valiutos ar aukso grynųjų pozicijų pridedami per dieną atliktos tos pačios valiutos ir aukso grynosios įplaukos tos dienos jų vidutine įplaukų verte. Grynųjų išlaidų atveju, realizuotos pajamos arba išlaidos apskaičiuojamos atsižvelgiant į praėjusios dienos atitinkamos valiutos arba aukso grynosios pozicijos vidutinį kursą arba kainą ir šis vidutinis kursas arba kaina išlieka nepakitę. Dėl vidutinių dienos pirkimų ir pardavimų kursų arba aukso kainų skirtumų taip pat gaunamos realizuotos pajamos arba išlaidos. Jeigu užsienio valiutos arba aukso grynoji pozicija yra neigiama, pirmiau minėtas metodas taikomas atvirkštine tvarka, todėl įsipareigojimų grynosios pozicijos vidutinį kursą arba kainą įtakoja grynosios išlaidos, o grynosios įplaukos sumažina atitinkamą poziciją tuo metu taikomu svertiniu vidutiniu kursu ir (arba) aukso kaina ir tampa realizuotais prieaugiais ar nuostoliais;

f)

išlaidos, susijusios su užsienio valiutų sandoriais, ir kitos bendrosios išlaidos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitą.

IV   SKYRIUS

NEBALANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITOS TAISYKLĖS

15 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.   Išankstiniai užsienio valiutos keitimo sandoriai, valiutos apsikeitimo sandorių išankstinės dalys ir kitos valiutos priemonės, pagal kurias viena valiuta keičiama į kitą tam tikrą ateities dieną, įtraukiami į grynąsias užsienio valiutos pozicijas tikslu apskaičiuoti vidutinius įsigijimo kaštus ir su operacijomis užsienio valiuta susijusias pajamas ir išlaidas.

2.   Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, būsimieji sandoriai, palūkanų normos išankstiniai sandoriai, kitos palūkanų normos priemonės ir pasirinkimo sandoriai apskaitomi ir perkainojami atskirai pagal kiekvieną priemonę. Šios priemonės apskaitomos atskirai nuo balansinių straipsnių.

3.   Iš nebalansinių priemonių gautos pajamos ir išlaidos apskaitoje pripažįstamos ir traktuojamos panašiai kaip ir balansinės priemonės.

16 straipsnis

Išankstiniai užsienio valiutos keitimo sandoriai

1.   Pagal išankstinius sandorius nupirkta ir parduota valiuta pripažįstama nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos taikant išankstinio sandorio neatidėliotiną kursą. Pagal pardavimo sandorius realizuoti prieaugiai ir nuostoliai apskaičiuojami taikant valiutos grynosios pozicijos vidutinį kursą sandorio dieną laikantis kasdienės pirkimų ir pardavimų tarpusavio užskaitymo procedūros.

2.   Neatidėliotino ir išankstinio kursų skirtumas traktuojamas kaip kaupimo pagrindu gautinos arba mokėtinos palūkanos.

3.   Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami.

4.   Valiutos pozicijai daro poveikį išankstiniai sandoriai nuo sandorio sudarymo dienos, taikant neatidėliotiną kursą.

5.   Valiutos pozicijos pagal išankstinius sandorius vertinamos bendrai su tos pačios valiutos neatidėliotina pozicija, tarpusavyje padengiant visus skirtumus, galinčius susidaryti šioje tos pačios valiutos pozicijoje. Grynasis nuostolio likutis, kai jis yra didesnis už ankstesnį perkainojimo sąskaitoje parodomą nerealizuotą prieaugį, debetuojamas į pelno (nuostolio) ataskaitą. Grynasis pelno likutis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

17 straipsnis

Valiutų apsikeitimo sandoriai

1.   Išankstiniai ir neatidėliotini pirkimai ir pardavimai pripažįstami balansinėse sąskaitose atitinkamą atsiskaitymo dieną.

2.   Išankstiniai ir neatidėliotini pirkimai ir pardavimai pripažįstami nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos, taikant neatidėliotiną sandorių kursą.

3.   Pardavimo sandoriai pripažįstami sandorio neatidėliotinu kursu. Todėl pajamos arba išlaidos iš šių sandorių nesusidaro.

4.   Neatidėliotino ir išankstinio kurso skirtumas traktuojamas kaip mokėtinos arba gautinos palūkanos, kurios kaupiamos tolygiai ir pirkimų, ir pardavimų atvejais.

5.   Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami.

6.   Užsienio valiutos pozicija keičiasi tik dėl sukauptų sumų užsienio valiuta.

7.   Išankstinė pozicija vertinama bendrai su susijusia neatidėliotina pozicija.

18 straipsnis

Ateities sandoriai

1.   Ateities sandoriai apskaitomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną.

2.   Pinigais sumokėta pirminė marža apskaitoje parodoma kaip atskiras turtas. Vertybiniais popieriais pateikta pirminė marža balanse neparodoma.

3.   Kasdieniai kintamosios maržos vertės pokyčiai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir daro poveikį valiutos pozicijai. Ta pati tvarka taikoma atviros pozicijos uždarymo dieną, nepriklausomai nuo to, ar įvyksta pateikimas pagal šį sandorį. Jei pateikimas įvyksta, pirkimas arba pardavimas apskaitoje parodomas taikant rinkos kainą.

4.   Atlygiai už sandorius parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

19 straipsnis

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai

1.   Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną.

2.   Einamuoju laikotarpiu gautos arba sumokėtos palūkanos parodomos vadovaujantis kaupimo principu. Mokėjimai gali būti atliekami palūkanų normos apsikeitimo sandorio būdu, taikant grynąją vertę, bet duomenys apie sukauptas palūkanų pajamas ir išlaidas turi būti pateikiami bruto verte.

3.   Kiekvienas palūkanų normų apsikeitimo sandoris perkainojamas ir, jei reikia, perskaičiuojamas į eurus valiutos neatidėliotinu kursu. Rekomenduojama, kad nerealizuoti nuostoliai, metų pabaigoje įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, būtų amortizuoti paskesniais metais, kad išankstinių palūkanų normų apsikeitimo sandorių atveju amortizacija prasidėtų nuo sandorio įvertinimo dienos ir kad amortizavimas būtų tiesinis. Nerealizuotas perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

4.   Atlygiai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

20 straipsnis

Išankstiniai palūkanų normų sandoriai

1.   Išankstiniai palūkanų normų sandoriai parodomi nebalansinėje apskaitoje sandorio sudarymo dieną.

2.   Vienos sandorio šalies kitai šaliai atsiskaitymo dieną mokamas kompensacinis mokėjimas, kuris įrašomas į pajamų ir išlaidų ataskaitas atsiskaitymo dieną. Šiems mokėjimams netaikomas kaupimo principas.

3.   Jei išankstiniai palūkanų normų sandoriai sudaromi užsienio valiuta, kompensacinis mokėjimas daro įtaką šios valiutos pozicijai. Kompensacinio mokėjimo suma perskaičiuojama į eurus neatidėliotinu kursu atsiskaitymo dieną.

4.   Visi išankstiniai palūkanų normų sandoriai turi būti vertinami individualiai ir, jei reikia, perskaičiuojami į eurus valiutos neatidėliotinu kursu. Metų pabaigoje nerealizuoti nuostoliai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir jie negali būti kompensuojami paskesniais metais nerealizuotu prieaugiu, nebent priemonė baigiasi. Nerealizuotas perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

5.   Atlygiai parodomi pajamų ir išlaidų sąskaitose.

21 straipsnis

Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai

Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai apskaitoje parodomi dviem būdais.

1.

A būdas:

a)

išankstiniai vertybinių popierių sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos išankstiniame sandoryje numatyta išankstine kaina;

b)

parduotų vertybinių popierių pozicijos vidutinė kaina iki atsiskaitymo neperskaičiuojama. Pajamos ir išlaidos dėl išankstinio pardavimo apskaičiuojamos atsiskaitymo dieną;

c)

atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami, o likutis, esantis perkainojimo sąskaitoje, parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje. Nupirkti vertybiniai popieriai apskaitoje parodomi sandorio termino pabaigos neatidėliotina kaina (tikrąja rinkos kaina), o skirtumas palyginus ją su pradine išankstine kaina, pripažįstamas realizuotomis pajamomis arba išlaidomis;

d)

įsigijus vertybinių popierių užsienio valiuta, valiutos grynosios pozicijos vidutinis kursas nekinta, jei atskaitingas subjektas jau turi tos valiutos poziciją. Jei pagal išankstinį sandorį nupirkta obligacija yra išreikšta valiuta, kurios pozicijos atskaitingas subjektas neturi, todėl yra būtina šios valiutos nupirkti. Tokie užsienio valiutos pirkimai vykdomi pagal 14 straipsnio 3 dalies e punkte išdėstytas taisykles;

e)

kiekviena išankstinė pozicija vertinama atskirai pagal išankstinę rinkos kainą nustatytą likusiam sandorio terminui. Metų pabaigoje perkainojimo nuostolis debetuojamas ir parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o perkainojimo pelnas kredituojamas į perkainojimo sąskaitą. Metų pabaigoje nerealizuoti nuostoliai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir jie negali būti kompensuojami paskesniais metais nerealizuotu prieaugiu, nebent priemonė uždaroma arba baigiasi jos trukmė.

2.

B būdas:

a)

išankstiniai vertybinių popierių sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos išankstiniame sandoryje numatyta išankstine kaina. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami;

b)

ketvirčio pabaigoje vertybinio popieriaus perkainojimas atliekamas tos vertybinio popieriaus grynosios pozicijos, kurią sudaro balansinė šių vertybinių popierių pozicija ir nebalansinėse sąskaitose parodyti to paties vertybinio popieriaus pardavimai. Perkainojimo suma lygi skirtumui tarp šios grynos pozicijos vertės perkainojimo kaina ir jos vertės apskaičiuotos taikant balansinės pozicijos vidutinę kainą. Pagal išankstinius sandorius nupirkti vertybiniai popieriai ketvirčio pabaigoje perkainojami taikant 7 straipsnio nuostatas. Perkainojimo rezultatas yra lygus pirkimų įsipareigojimo vertės neatidėliotina kaina ir jo vertės vidutine kaina skirtumui;

c)

vertybinių popierių pardavimo pagal išankstinius sandorius rezultatas parodomas tų finansinių metų apskaitoje, kuriais įsipareigojimas buvo prisiimtas. Šis rezultatas yra lygus skirtumui tarp pradinės išankstinės kainos ir balanso pozicijos vidutinės kainos, arba nebalansinėje apskaitoje parodytų pirkimų įsipareigojimų vidutinės kainos, jei pardavimo metu balanso pozicija per maža.

22 straipsnis

Pasirinkimo sandoriai

1.   Pasirinkimo sandoriai pripažįstami nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki pasinaudojimo arba pasibaigimo dienos iš anksto nustatyta pagrindinės priemonės kaina.

2.   Premijos užsienio valiuta perskaičiuojamos į eurus sutarties arba atsiskaitymo dienos keitimo kursu. Sumokėta premija pripažįstama atskiru turtu, o gauta premija pripažįstama atskiru įsipareigojimu.

3.   Jeigu pasinaudojama pasirinkimo galimybe, pagrindinė priemonė parodoma balanse iš anksto nustatyta kaina, pridėjus arba atėmus pradinę premijos vertę. Pradinė pasirinkimo sandorio premijos suma patikslinama atsižvelgiant į nerealizuotus nuostolius, metų pabaigoje įtrauktus į pelno (nuostolio) ataskaitą.

4.   Jeigu nepasinaudojama pasirinkimo galimybe, pasirinkimo sandorio premijos suma, patikslinta pagal praėjusių metų nerealizuotus nuostolius, įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą, perskaičiavus galutinės dienos keitimo kursu.

5.   Valiutos pozicijai poveikį daro kasdienis ateities tipo pasirinkimo sandorių kintamosios maržos vertės pokytis, metų pabaigos pasirinkimo sandorio premijos nurašymai, pagrindinis pardavimas vykdymo dieną arba, pasibaigimo dieną – pasirinkimo sandorio premija. Kasdienis kintamosios maržos vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą.

6.   Kiekvienas pasirinkimo sandoris perkainojamas atskirai. Nerealizuoti nuostoliai, įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, nekompensuojami paskesniais metais susidariusiu nerealizuotu prieaugiu. Nerealizuotas perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą. Nerealizuotų nuostolių viename pasirinkimo sandoryje ir nerealizuotų prieaugių kitame pasirinkimo sandoryje tarpusavio užskaitymas neleidžiamas.

7.   Taikant 6 dalį, rinkos vertės yra oficialiai kotiruojamos kainos, kai tokias kainas galima gauti iš biržos, prekybos agento, tarpininko ar panašaus subjekto. Kai oficialiai kotiruojamų kainų nėra, rinkos vertė nustatoma naudojant vertinimo metodą. Toks vertinimo metodas laikui bėgant naudojamas nuosekliai ir yra įmanoma parodyti, kad jis teikia patikimus kainų įvertinimus, kurie būtų gaunami realiuose rinkos sandoriuose.

8.   Atlygiai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

V   SKYRIUS

ATASKAITŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

23 straipsnis

Ataskaitų formos

1.   NCB teikia duomenis ECB Eurosistemos finansinės atskaitomybės tikslais vadovaudamiesi šiomis gairėmis.

2.   Eurosistemos ataskaitų formos apima visus IV priede nurodytus balanso straipsnius. IV priede taip pat nurodomas straipsnių, kurie turi būti įtraukiami į skirtingas balanso ataskaitas, turinys.

3.   Kitų skelbiamų finansinių ataskaitų formos atitinka visus šiuos priedus:

a)   V priedas: pasibaigus ketvirčiui skelbiama Eurosistemos konsoliduota savaitės finansinė ataskaita;

b)   VI priedas: ketvirčio metu skelbiama Eurosistemos konsoliduota savaitės finansinė ataskaita;

c)   VII priedas: konsoliduotas Eurosistemos metinis balansas.

VI   SKYRIUS

SKELBIAMAS METINIS BALANSAS IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA

24 straipsnis

Skelbiamas metinis balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita

Rekomenduojama, kad NCB skelbiamus metinį balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą pritaikytų pagal VIII ir IX priedus.

VII   SKYRIUS

KONSOLIDAVIMO TAISYKLĖS

25 straipsnis

Bendrosios konsolidavimo taisyklės

1.   Eurosistemos konsoliduotame balanse įtraukiami visi ECB ir NCB balansų straipsniai.

2.   Konsoliduojant finansines ataskaitas, laikomasi nuoseklumo principo. Visos Eurosistemos finansinės ataskaitos sudaromos panašiu principu, taikant tuos pačius konsolidavimo metodus ir procesus.

3.   ECB parengia Eurosistemos konsoliduotą balansą, atsižvelgdamas į vienodų apskaitos principų ir metodų bei vienodų finansinių laikotarpių Eurosistemoje poreikį, konsolidavimo patikslinimus, atsirandančius dėl vidinių Eurosistemos operacijų ir pozicijų bei įvertindamas visus Eurosistemos struktūros pokyčius.

4.   Konsolidavimo tikslais visi atskiri balanso straipsniai, išskyrus NCB ir ECB vidinius Eurosistemos likučius, agreguojami.

5.   Vykdant konsolidavimą NCB ir ECB likučiai trečiosiose šalyse parodomi bendrąja verte.

6.   Vidiniai Eurosistemos likučiai parodomi ECB ir NCB balansuose vadovaujantis IV priedu.

VIII   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Taisyklių kūrimas, taikymas ir aiškinimas

1.   ECBS apskaitos ir piniginių pajamų komitetas (AMICO) per Vykdomąją valdybą informuoja Valdančiąją tarybą apie ECBS apskaitos ir finansinės atskaitomybės taisyklių kūrimą, taikymą ir įgyvendinimą.

2.   Aiškinant šias gaires atsižvelgiama į parengiamąjį darbą, pagal Sąjungos teisę suderintus apskaitos principus ir į visuotinai pripažintus tarptautinius apskaitos standartus.

27 straipsnis

Pereinamosios taisyklės

1.   NCB perkainoja visą finansinį turtą ir įsipareigojimus tą dieną, kurią jie tampa Eurosistemos nariais. Nerealizuotas prieaugis, atsiradęs prieš arba tą dieną, atskiriamas nuo bet kokio nerealizuoto vertės prieaugio, kuris gali atsirasti vėliau, ir lieka NCB. Rinkos kainos ir kursai, kuriuos NCB taiko pradiniame balanse dalyvavimo Eurosistemoje pradžioje, laikomi šių NCB turto ir įsipareigojimų vidutine kaina.

2.   Rekomenduojama, kad nerealizuotas prieaugis, susidaręs prieš NCB narystę Eurosistemoje arba jos pradžioje, nebūtų laikomas skirstytinu pereinamojo laikotarpio metu ir kad jis būtų pripažintas realizuotinu ir (ar) skirstytinu tik tų sandorių, kurie įvyko po įstojimo į Eurosistemą, atžvilgiu.

3.   Užsienio valiutos, aukso ir kainų prieaugiai ir nuostoliai, atsirandantys dėl turto pervedimo iš NCB į ECB, laikomi realizuotais.

4.   Šis straipsnis nepažeidžia jokio pagal ECBS statuto 30 straipsnį priimto sprendimo.

28 straipsnis

Panaikinimas

Gairės ECB/2006/16 panaikinamos. Nuorodos į panaikintąsias gaires laikomos nuorodomis į šias gaires ir skaitomos vadovaujantis XI priede pateikta atitikties lentele.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šios gairės įsigalioja nuo 2010 m. gruodžio 31 d.

30 straipsnis

Adresatai

Šios gairės taikomos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino 2010 m. lapkričio 11 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET


(1)  OL L 348, 2006 12 11, p. 1.

(2)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 26. Sprendimas ECB/2010/29 buvo priimtas prieš paskelbiant Gaires ECB/2010/20.

(3)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.


I PRIEDAS

EUROSISTEMOS FINANSINĖS ATASKAITOS

Ataskaitos tipas

Vidaus/skelbiama

Ataskaitos teisinis pagrindas

Ataskaitos tikslas

1

Eurosistemos dienos finansinė ataskaita

Vidaus

Nėra

Daugiausia likvidumo valdymo tikslais įgyvendinant ECBS statuto 12 straipsnio 1 dalį.

Dalis dienos finansinės ataskaitos duomenų naudojami pinigų politikos pajamoms apskaičiuoti.

2

Nekonsoliduota savaitės finansinė ataskaita

Vidaus

Nėra

Jos pagrindu sudaroma konsoliduota Eurosistemos savaitės finansinė ataskaita

3

Konsoliduota Eurosistemos savaitės finansinė ataskaita

Skelbiama

ECBS statuto 15 straipsnio 2 dalis

Konsoliduota finansinė ataskaita, skirta pinigų ir ekonominei analizei. Konsoliduotai Eurosistemos savaitės finansinei ataskaitai sudaryti naudojama ataskaitinės dienos finansinė ataskaita.

4

Eurosistemos mėnesio ir ketvirčio finansinė informacija

Skelbiama ir vidaus (1)

Statistikos reglamentai, pagal kuriuos PFI turi pateikti duomenis

Statistinė analizė

5

Konsoliduotas metinis Eurosistemos balansas

Skelbiama

ECBS statuto 26 straipsnio 3 dalis

Konsoliduotas balansas analizės ir veiklos tikslais


(1)  Mėnesio duomenys įtraukiami į skelbiamus konsoliduotus statistinius duomenis, reikalaujamus iš ES pinigų finansinių institucijų (PFI). Be to, kaip PFI, centriniai bankai taip pat kas ketvirtį turi teikti detalesnę informaciją, nei nurodoma mėnesio duomenyse.


II PRIEDAS

ŽODYNĖLIS

—   Amortizacija (amortisation): sistemingas premijos ir (arba) nuolaidos ar turto vertės sąskaitose mažinimas per tam tikrą laikotarpį.

—   Ateities pasirinkimo sandoris (future-style option): kotiruojami ateities pasirinkimo sandoriai, kurių kintamoji marža apmokama ar gaunama kas dieną.

—   Atidėjiniai (provisions): sumos, kurios atidedamos iki pelno ar nuostolio apskaičiavimo siekiant apsidrausti nuo bet kurių žinomų arba numatomų, įsipareigojimų ar rizikos, kurių kainos negalima tiksliai apskaičiuoti (žr. „Rezervai“). Atidėjinių ateities įsipareigojimams ir rizikoms negalima panaudoti turto vertei tikslinti.

—   Atidėtas portfelis (earmarked portfolio): atidėtos investicijos, laikomos balanso turto pusėje kaip atitinkamos lėšos, susidedančios iš vertybinių popierių, nuosavybės priemonių, terminuotųjų indėlių ir einamųjų sąskaitų, dalyvavimo kapitale ir (ar) investicijų dukterinėse bendrovėse. Jis atitinka tokį pat straipsnį balanso įsipareigojimų pusėje, nepriklausomai nuo to, ar yra teisinių ar kitokių apribojimų.

—   Atsiskaitymas (settlement): veiksmas, kuriuo įvykdomi įsipareigojimai pervesti lėšas arba turtą tarp dviejų ar daugiau šalių. Atliekant vidines Eurosistemos operacijas, atsiskaitymas reiškia grynųjų likučių, susijusių su Eurosistemos vidaus operacijomis, panaikinimą ir reikalauja turto pervedimo.

—   Atsiskaitymo diena (settlement date): diena, kada atitinkama atsiskaitymo įstaiga savo apskaitoje užregistruoja galutinį ir neatšaukiamą vertės pervedimą. Gali būti atsiskaitoma nedelsiant (realiu laiku), tą pačią dieną (dienos pabaigoje) arba susitartą dieną po įsipareigojimų prisiėmimo dienos.

—   Atvirkštinis pardavimo ir naujo pirkimo sandoris (atvirkštinis atpirkimo sandoris) (reverse sale and repurchase agreement (reverse repo)): sandoris, pagal kurį grynų pinigų turėtojas sutinka pirkti turtą ir tuo pačiu metu sutinka turtą perparduoti už sutartą kainą pareikalavus, arba po tam tikro termino, ar nenumatytų įvykių atveju. Kartais dėl atpirkimo sandorio susitariama per trečiąją šalį (trišalis atpirkimo sandoris).

—   Automatizuota vertybinių popierių skolinimo programa (automated security lending programme, ASLP): atpirkimo ir atpirkimo investavimo sandorius apimanti finansinė operacija, kai tam tikras įkaitas skolinamas naudojantis bendru įkaitų. Pajamos dėl šių abejų skolinimo ir skolinimosi operacijų gaunamos dėl skirtingų atpirkimo palūkanų, t. y. gautos maržos. Operaciją galima atlikti pagal pagrindinę programą, t. y. kuomet programą siūlantis bankas yra galutinė sandorio šalis, arba pagal tarpininko programą - kai programą siūlantis bankas yra tik tarpininkas, o galutinė sandorio šalis yra faktiškas vertybinių popierių skolinimo operacijas atliekanti įstaiga.

—   Diskontuotas vertybinis popierius (discount security): vertybinis popierius, už kurį negaunamos palūkanų atkarpos išmokos ir kurio grąža gaunama padidėjus kapitalo vertei, nes šis turtas išleidžiamas į apyvartą arba perkamas su nuolaida lyginant su jo nominalia verte.

—   Ekonominis metodas (economic approach): apskaitos metodas, pagal kurį sandoriai apskaitoje registruojami sandorio sudarymo dieną.

—   Finansiniai įsipareigojimai (financial liability): institucijos teisinė prievolė pristatyti pinigus ar kitą finansinę priemonę kitai institucijai arba apsikeisti finansinėmis priemonėmis su kita institucija potencialiai nepalankiomis institucijai sąlygomis.

—   Finansinis turtas (financial liability): bet koks turtas, jeigu tai: a) grynieji pinigai; b) sutartinė teisė gauti grynuosius pinigus arba kitą finansinę priemonę iš kitos institucijos; c) sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita institucija potencialiai palankiomis sąlygomis; arba d) kitos institucijos nuosavybės priemonė.

—   Atvirkštinė operacija (reverse transaction): operacija, kuria atskaitingas subjektas perka (atpirkimo investavimo sandoris) ar parduoda (atpirkimo skolinimo sandoris) turtą pagal atpirkimo sandorį ar atlieka įkeitimu užtikrintas kredito operacijas.

—   Įsipareigojimas (liability): dabartinė subjekto prievolė, atsiradusi dėl praeities įvykių, už kurią atsiskaičius, ji patiria išteklių nutekėjimą, tačiau tikisi iš to gauti ekonominę naudą ateityje.

—   Iš anksto nustatyta kaina (strike price): pasirinkimo sandoryje nurodyta kaina, kurią taikant sutartis gali būti įvykdyta.

—   Išankstiniai palūkanų normos sandoriai (forward rate agreement): susitarimas, pagal kurį dvi šalys susitaria tam tikrą dieną ateityje mokėti palūkanas už nustatyto termino menamą indėlį. Atsiskaitymo dieną viena susitarimo šalis sumoka kitai šaliai kompensaciją, kurios dydis priklauso nuo skirtumo tarp sutartyje numatytų palūkanų ir rinkos palūkanų atsiskaitymo dieną.

—   Išankstinis užsienio valiutos keitimo sandoris (foreign exchange forward): susitarimas, pagal kurį subjektas įsipareigoja sutartą dieną ateityje (vėliau kaip antrą dieną po sandorio sudarymo dienos) su kita sandorio šalimi apsikeisti valiutomis (kurių viena, kaip įprasta – nacionalinė valiuta) pagal susitarime nustatytą valiutos keitimo kursą. Šis išankstinis valiutos keitimo kursas lygus pagrindiniam neatidėliotinam kursui, prie kurio pridedama ar atimama sutarta numatyta premija arba nuolaida.

—   Išplėstinė pasaugos inventorizacijos (IPI) programa (Extended Custodial Inventory (ECI) programme): programa, kurią sudaro komercinio banko, kuriame Eurosistemos vardu saugomi eurų banknotai, valdoma saugykla už euro zonos ribų, skirta eurų banknotams tiekti ir gauti.

—   Neatidėliotinas kursas (spot rate): kursas, pagal kurį atsiskaitoma už sandorį neatidėliotiną atsiskaitymo dieną. Išankstinių sandorių užsienio valiuta atveju neatidėliotinas kursas yra kursas, kurio atžvilgiu taikomi išankstiniai punktai, siekiant išvesti išankstinį kursą.

—   Neatidėliotino atsiskaitymo diena (spot settlement date): diena, kurią atsiskaitoma pagal finansinės priemonės neatidėliotiną sandorį laikantis rinkoje nusistovėjusios tvarkos tokios finansinės priemonės atžvilgiu.

—   Nerealizuotas prieaugis ar nuostolis (unrealised gains/losses): vertės prieaugis ar nuostolis, atsirandantis dėl turto perkainojimo palyginus su patikslinta įsigijimo verte.

—   Nuolaida (discount): vertybinio popieriaus nominalios vertės ir jo kainos skirtumas, kai ši kaina mažesnė už nominalią.

—   Nuosavybės priemonės (equity instruments): vertybiniai popieriai, už kuriuos gaunamas dividendas, t. y. įmonių akcijos ir vertybiniai popieriai, liudijantys apie investicijas į nuosavybės fondą.

—   Nusavinimas (appropriation): vertybinių popierių, paskolų ar bet kokio turto, kurį atskaitingas subjektas gavo kaip įkaitą, nuosavybės paėmimo veikslas, kuriuo įvykdoma pirminė pretenzija.

—   Palūkanų normų apsikeitimo sandoris (interest rate swap): sutartinė teisė apsikeisti pinigų srautais, atitinkančiais periodines palūkanų išmokas su sandorio šalimi viena arba, dviejų valiutų sandorių atveju – dvejomis skirtingomis valiutomis.

—   Palūkanų normų ateities sandoris (interest rate future): biržoje prekiaujamas ateities sandoris, kuriuo sandorio dieną susitariama pirkti ar parduoti palūkanų normos priemonę (pvz., obligaciją) ateityje už sutartą kainą. Dažniausiai faktinis pirkimas ar pardavimas neįvyksta, ir sandorio galiojimas, kaip taisyklė, baigiasi iki sutarto termino.

—   Pasirinkimo sandoris (option): sutartis, kuri turėtojui suteikia teisę, bet ne pareigą, pirkti ar parduoti konkretų kiekį tam tikrų akcijų, prekių, valiutos, indeksų ar skolų nurodyta kaina per nurodytą laikotarpį arba pasibaigimo dieną.

—   Perkainojimo sąskaitos (revaluation accounts): balansinės sąskaitos, kuriose registruojami finansinio turto arba įsipareigojimų vertės skirtumai tarp patikslintos įsigijimo vertės ir šių finansinių straipsnių vertinimo laikotarpio pabaigos rinkos kainos (kai pastaroji didesnė už pirmąją – turto atveju; bei mažesnė – įsipareigojimų atveju). Jose parodomi kotiruojamų kainų ir (arba) rinkos keitimo kursų skirtumai.

—   Pinigų (atsiskaitymų) metodas (cash/settlement approach): apskaitos metodas, pagal kurį apskaitos įvykiai registruojami apskaitoje atsiskaitymo dieną.

—   Realizuotos pajamos ar išlaidos (realised gains/losses): pajamos ar išlaidos, susidarančios dėl skirtumo tarp balanso straipsnio pardavimo kainos ir jo patikslintos vertės.

—   Rezervai (reserves): iš skirstomo pelno atidėta suma, kuria neketinama padengti balanso sudarymo dieną žinomų konkrečių įsipareigojimų, nenumatytų išlaidų ar turto vertės sumažėjimo.

—   Rinkos kaina (market price): aukso, užsienio valiutos ar vertybinių popierių priemonių kaina, kuri dažniausiai nurodoma be sukauptų ar apmokėtų palūkanų, ir kuri skelbiama organizuotoje rinkoje (pvz., biržoje) ar neorganizuotoje rinkoje (pvz., oficialiai biržoje nekotiruojamų vertybinių popierių rinkoje).

—   Sandorio išlaidos (transaction costs): su konkrečiu sandoriu susijusios išlaidos.

—   Sandorio kaina (transaction price): sandorio metu tarp sandorio šalių sutarta kaina.

—   Sintetinė priemonė (synthetic instrument): finansinė priemonė, dirbtinai sukurta derinant dvi ar daugiau priemonių, siekiant pakartoti kitos priemonės pinigų srautą ir vertinimo modelius. Paprastai tai daroma per finansinį tarpininką.

—   Specialiosios skolinimosi teisės (SST) (Special Drawing Right (SDR)): palūkanas nešantis tarptautinis rezervų turtas, kurį 1969 m. sukūrė TVF kitam šalių narių rezervų turtui papildyti.

—   Švari kaina (clean price): sandorio kaina be sumokėtos premijos ar nuolaidos ir sukauptų palūkanų, tačiau į kainą įskaitant su sandorio išlaidas, kurios yra kainos dalis.

—   TARGET2: Transeuropinė automatizuota realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistema, kaip nustatyta 2007 m. balandžio 26 d. Gairėse ECB/2007/2 dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (1).

—   Tarptautiniai apskaitos standartai (International Accounting Standards): Tarptautiniai apskaitos standartai (TAS, angl. IAS), Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai ir susiję aiškinimai (angl. SIC-IFRIC interpretations), šių standartų ir susijusių aiškinimų vėlesni pakeitimai, Europos Sąjungos priimti būsimi standartai ir susiję aiškinimai.

—   Tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (International securities identification number, ISIN): numeris, kurį suteikia atitinkama kompetentinga išduodančioji institucija.

—   Termino diena (maturity date): diena, kada sueina laikas ir reikia mokėti visą nominalią arba pagrindinę turto vertę jo turėtojui (savininkui).

—   Tiesinis turto nuvertėjimo (amortizacijos) metodas (straight-line depreciation/amortisation): turto per tam tikrą laikotarpį nuvertėjimas (amortizacija), kuris apskaičiuojamas dalinant turto įsigijimo vertę (atėmus numatomą jo likutinę vertę) iš numatyto šio turto naudingo tarnavimo laiko pro rata temporis.

—   Turtas (asset): atskaitingo subjekto ištekliai, kuriuos jis kontroliuoja dėl praeities įvykių ir iš kurių jis ateityje tikisi gauti ekonominės naudos.

—   Užsienio valiutos pozicija (foreign currency holding): atitinkamos valiutos grynoji pozicija. Taikant šį terminą, specialiosios skolinimo teisės (SST) laikomos atskira valiuta; sandoriai, dėl kurių pasikeičia SST grynoji pozicija, yra SST išreikšti sandoriai arba sandoriai užsienio valiuta, pakartojančia SST krepšelio sudėtį (pagal atitinkamą krepšelio apibrėžimą ir indeksus).

—   Valiutos kursas (exchange rate): vienos valiutos vertė perskaičiavimui į kitą.

—   Valiutų apsikeitimo sandoris (foreign exchange swap): susitarimas, pagal kurį subjektas tuo pačiu metu neatidėliotinai nuperka arba parduoda vieną valiutą (trumpoji sandorio dalis) ir kartu įsipareigoja ateityje tą pačią valiutos sumą parduoti arba nupirkti (ilgoji sandorio dalis).

—   Valiutų kurso mechanizmas II (exchange rate mechanism II (ERM II)), VKM II: valiutų kurso mechanizmo procedūros ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) trečiajame etape.

—   Vertės sumažėjimas (impairment): atgautinos sumos sumažėjimas žemiau nei emisinė vertė.

—   Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo termino (held-to-maturity securities): vertybiniai popieriai su apibrėžtais arba galimais nustatyti mokėjimais ir apibrėžtu išpirkimo terminu, kuriuos atskaitingas subjektas ketina laikyti iki išpirkimo termino pabaigos.

—   Vertybiniai popieriai, laikomi kaip atidėtas portfelis (securities held as an earmarked portfolio): atidėtos investicijos, laikomos kaip atitinkamos lėšos, susidedančios iš vertybinių popierių, nuosavybės priemonių, dalyvavimo kapitale ir (ar) investicijų dukterinėse bendrovėse, atitinkančios tokį patį straipsnį balanso įsipareigojimų pusėje, nepriklausomai nuo to, ar yra teisinių, statutinių ar kitokių apribojimų, pvz., pensijų fondai, pašalpų fondai, atidėjiniai, kapitalas, rezervai.

—   Vertybinio popieriaus premija (premium): vertybinio popieriaus nominaliosios vertės ir jo kainos, kai kaina didesnė už nominaliąją vertę, skirtumas.

—   Vertybinių popierių išankstiniai sandoriai (forward transactions in securities): biržoje oficialiai neregistruoti sandoriai, pagal kuriuos sandorio dieną susitariama pirkti ar parduoti sutartą palūkanų normos priemonę, paprastai obligaciją ar skolinį įsipareigojimą, ateityje už nustatytą kainą.

—   Vidaus grąžos metodas (internal rate of return, IRR): diskonto norma, pagal kurią apskaičiuota vertybinio popieriaus buhalterinė vertė atitinka dabartinę būsimų pinigų srautų vertę.

—   Vidurkinis kursas/vidurkinė kaina (average cost): slenkančio ar svertinio vidurkio metodas, pagal kurį kiekvieno įsigijimo vertė pridedama prie esamos buhalterinės vertės ir taip gaunama nauja svertinė vidurkinė kaina ir (arba) vidurkinis kursas.

—   Vidutinė rinkos kaina (mid-market price): pirkimo ir pardavimo kainų, skelbiamų visuotinai pripažintose organizuotose rinkose ar rinkos tarpininkų, vidurkis, pagrįstas įprasto dydžio sandorių kotiruotėmis. Šis kainos vidurkis taikomas ketvirčio perkainojimui.

—   Vidutinis rinkos kursas (mid-market rates): orientaciniai euro keitimo į užsienio valiutas kursai, kurie paprastai grindžiami įprastine suderinimo procedūra tarp centrinių bankų ECBS viduje ir už jos ribų, kurie dažniausiai nustatomi 14 val. 15 min. Centrinės Europos laiku ir kurie naudojami ketvirčio perkainojimui.


(1)  OL L 237, 2007 9 8, p. 1.


III PRIEDAS

EKONOMINIO APSKAITOS METODO APRAŠYMAS

(įskaitant „įprastą“ ir „alternatyvų“ metodą, nurodytus 5 straipsnyje)

1.   Sandorio dienos apskaita

1.1.   Sandorio dienos apskaita gali būti atliekama taikant „įprastą“ metodą arba „alternatyvų metodą“.

1.2.   „Įprastas metodas“ yra aprašytas 5 straipsnio 1 dalies a punkte.

1.2.1.   Operacijos sandorio sudarymo dieną parodomos nebalansinėse sąskaitose. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami ir operacijos parodomos balansinėse sąskaitose.

1.2.2.   Užsienio valiutos pozicijos kinta sandorio sudarymo dieną. Todėl sandorio sudarymo dieną taip pat apskaičiuojamos realizuotos pajamos ir išlaidos iš grynųjų pardavimų. Sandorio sudarymo dieną grynieji užsienio valiutos pirkimai daro poveikį šios valiutos pozicijos vidurkiniam kursui.

1.3.   „Alternatyvus metodas“ yra aprašytas 5 straipsnio 1 dalies b punkte.

1.3.1.   Priešingai negu „įprasto metodo“ atveju, sudaryti sandoriai, už kuriuos bus atsiskaitoma vėlesnę dieną nei sandorio sudarymo diena, neįtraukiami į balansines sąskaitas kasdien. Realizuotos pajamos pripažįstamos ir naujas vidurkinis kursas (užsienio valiutos įsigijimo atveju) bei nauja vidurkinė kaina (vertybinių popierių įsigijimo atveju) apskaičiuojami atsiskaitymo dieną (1).

1.3.2.   Pajamų pripažinimas pagal sandorius, kurie sudaromi vienais metais, o jų termino diena yra kitais metais, atliekamas taikant „įprastą metodą“. Tai reiškia, kad į tų metų, kuriais sandoris buvo sudarytas, pajamų ir išlaidų sąskaitas turės būti įrašytas realizuotas pardavimų rezultatas, o įsigijimai darys poveikį tų metų, kuriais buvo sudarytas sandoris, valiutos pozicijos vidurkiniam kursui ir (ar) vertybinių popierių vidurkinei kainai.

1.4.   Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos pagrindinės šių dviejų atskiriems užsienio valiutos priemonėms ir vertybiniams popieriams taikytinų būdų savybės.

SANDORIO DIENOS APSKAITA

„Įprastas metodas“

„Alternatyvus metodas“

Valiutų neatidėliotini sandoriai – apskaitos tvarkymas metų eigoje

Valiutos pirkimai parodomi nebalansinėje apskaitoje sandorio sudarymo dieną, ir tą pačią dieną perskaičiuojamas užsienio valiutos pozicijos vidurkinis kursas

Dėl pardavimų susidariusios pajamos ir išlaidos pripažįstamos realizuotomis operacijos vykdymo ar sandorio sudarymo dieną. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami ir sandoriai parodomi balansinėse sąskaitose

Valiutos pirkimai parodomi balansinėse sąskaitose atsiskaitymo dieną, ir tą pačią dieną perskaičiuojamas užsienio valiutos pozicijos vidurkinis kursas

Dėl pardavimų susidariusios pajamos ir išlaidos pripažįstamos realizuotomis atsiskaitymo dieną. Sandorio sudarymo dieną apskaitos įrašai balansinėje sąskaitoje nedaromi.

Išankstiniai valiutų sandoriai – apskaitos tvarkymas metų eigoje

Parodomi apskaitoje taip pat, kaip ir anksčiau aprašyti neatidėliotini sandoriai – į apskaitą įtraukiami neatidėliotinu sandorio kursu

Valiutos pirkimai parodomi nebalansinėje apskaitoje neatidėliotiną atsiskaitymo pagal sandorį dieną, ir tą pačią dieną taikant neatidėliotiną kursą perskaičiuojamas užsienio valiutos pozicijos vidurkinis kursas

Valiutos pardavimai registruojami nebalansinėje apskaitoje neatidėliotino atsiskaitymo pagal sandorį dieną. Pajamos ir išlaidos pripažįstamos realizuotomis neatidėliotino atsiskaitymo pagal sandorį dieną

Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami ir sandoriai parodomi balansinėse sąskaitose

Apskaitos ypatybės ataskaitinio laikotarpio pabaigoje aprašytos toliau

Neatidėliotinų ir išankstinių valiutų sandorių, kurie sudaryti pirmais metais ir jų neatidėliotina sandorio data persikelia į antrus metus, apskaitos ypatybės

Jokie papildomi įrašai nėra reikalingi, nes sandoriai yra įtraukti į apskaitą sandorio sudarymo dieną, o pajamos ir išlaidos pripažįstamos taip pat tą pačią dieną

Jiems turėtų būti taikomas „įprastas metodas“ (2):

Valiutos pardavimai įrašomi į pirmųjų metų nebalansinę apskaitą, siekiant parodyti realizuotas valiutos pajamas ir (ar) išlaidas tais finansiniais metais, kai buvo sudarytas sandoris.

Valiutos pirkimai parodomi nebalansinėje pirmųjų metų apskaitoje, ir tą pačią dieną perskaičiuojamas užsienio valiutos pozicijos vidurkinis kursas

Metų pabaigoje perkainojant valiutos poziciją, būtina atsižvelgti į grynuosius pardavimus ir (ar) pirkimus, kurių neatidėliotino atsiskaitymo diena yra kitais finansiniais metais

Operacijos su vertybiniais popieriais – apskaitos tvarkymas metų eigoje

Pirkimai ir pardavimai pripažįstami nebalansinėje apskaitoje sandorio sudarymo dieną. Pajamos ir išlaidos pripažįstamos taip pat šią dieną. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami ir sandoriai parodomi balansinėse sąskaitose (t. y. elgiamasi taip pat, kaip valiutos neatidėliotinų sandorių atveju)

Visi sandoriai parodomi apskaitoje atsiskaitymo dieną (tačiau atkreiptinas dėmesys į toliau atskleistas apskaitos ypatybes ataskaitinių laikotarpių pabaigoje). Todėl su sandoriais susijęs poveikis vidurinei kainai (pirkimų atveju) bei pajamoms ir (ar) išlaidoms (pardavimų atveju) pripažįstamas atsiskaitymo dieną

Neatidėliotinų vertybinių popierių sandorių, kurie sudaryti pirmais metais ir jų neatidėliotina sandorio data persikelia į antrus metus, apskaitos ypatybės

Ypatingas elgesys nereikalingas, nes sandoriai jau yra įtraukti į apskaitą sandorio sudarymo dieną

Realizuotos pajamos ir išlaidos pripažįstamos pirmais metais laikotarpio pabaigoje (t. y. elgiamasi taip pat, kaip ir UV neatidėliotinų sandorių atveju), o pirkimai įtraukiami į metų pabaigos perkainojimo procesą (3)

2.   Kasdienis sukauptų palūkanų, įskaitant premijas ar nuolaidas, įtraukimas į apskaitą

2.1.   Su finansinėmis priemonėmis užsienio valiuta susijusios palūkanos, premijos ar nuolaidos apskaičiuojamos ir parodomos apskaitoje kiekvieną dieną nepriklausomai nuo faktinio pinigų srauto. Iš to seka, kad užsienio valiutos grynoji pozicija kinta tada, kai šios sukauptos palūkanos įrašomos į sąskaitas, priešingai apskaitos metodui, kai palūkanos turi įtakos pozicijai tik tada, kai jos gaunamos ar sumokamos (4).

2.2.   Per tam tikrą atkarpą sukauptos sumos ir premijos ar nuolaidos amortizacija apskaičiuojamos ir įtraukiamos į apskaitą nuo atsiskaitymo už vertybinio popieriaus pirkimą dienos iki atsiskaitymo už pardavimą dienos arba iki išpirkimo termino dienos.

2.3.   Toliau pateikta lentelė parodo kasdienio sukauptų sumų įtraukimo į apskaitą poveikį užsienio valiutos grynajai pozicijai, pvz., mokėtinoms palūkanoms ir amortizuotoms premijoms ir (ar) nuolaidoms:

Kasdienis sukauptų palūkanų įtraukimas į apskaitą, kaip viena iš ekonominio metodo dalių

Sukauptos palūkanos už priemones užsienio valiuta apskaičiuojamos ir parodomos apskaitoje kiekvieną dieną įrašymo dienos keitimo kursu

Poveikis užsienio valiutos grynajai pozicijai

Sukauptos sumos daro poveikį užsienio valiutos grynajai pozicijai jų įtraukimo į apskaitą dieną ir vėliau jos neatstatomos. Faktiškai gavus ar sumokėjus pinigus, sukauptos sumos padengiamos. Todėl atsiskaitymo dieną užsienio valiutos grynoji pozicija nėra paveikiama, nes sukauptos sumos yra įtrauktos į šią poziciją, kuri periodiškai perkainojama


(1)  Jei valiuta perkama ar parduodama pagal išankstinius užsienio valiutos keitimo sandorius, jos pozicija kinta neatidėliotiną atsiskaitymo dieną (t. y. paprastai sandorio sudarymo dieną arba antrą ar trečią dieną po sandorio sudarymo dienos).

(2)  Kaip paprastai, kai šie sandoriai nedaro reikšmingo poveikio užsienio valiutos pozicijai ir (ar) pelno (nuostolio) ataskaitai, gali būti taikomas reikšmingumo principas.

(3)  Kai šie sandoriai nedaro reikšmingo poveikio užsienio valiutos pozicijai ir (ar) pelno (nuostolio) ataskaitai, gali būti taikomas reikšmingumo principas.

(4)  Yra įvardinti du sukauptų sumų pripažinimo metodai. Pirmasis metodas yra „kalendorinės dienos metodas“, t. y. sukauptos sumos yra įrašomos kiekvieną kalendorinę dieną nepriklausomai nuo to, ar ši diena yra savaitgalio diena, banko išeiginė, ar darbo diena. Antrasis metodas yra „darbo dienos metodas“, t. y. sukauptos sąnaudos įrašomos į sąskaitas tik darbo dienomis. Metodo pasirinkimo pirmenybė nėra nustatyta. Tačiau jeigu paskutinė metų diena nėra darbo diena, ji turi būti įtraukta skaičiuojant sukauptas sumas pagal bet kurį iš šių metodų.


IV PRIEDAS

BALANSO SUDARYMO IR VERTINIMO TAISYKLĖS  (1)

TURTAS

Balanso straipsnis (3)

Balanso straipsnių turinio kategorijos

Vertinimo principas

Taikymas (4)

1

1

Auksas ir gautinas auksas

Fizinis auksas, t. y. luitai, monetos, lakštai, grynuoliai saugykloje ar „kelyje“. Ne fizinis auksas, pvz., likučiai aukso sąskaitose iki pareikalavimo (neskirstomose sąskaitose), terminuotieji indėliai ir pretenzijos gauti auksą, kylančios iš šių sandorių: a) aukso kiekį didinančių ar mažinančių sandorių; ir b) aukso vietos ar grynumo apsikeitimo sandorių, kai tarp aukso perdavimo ir gavimo yra daugiau nei viena darbo diena

Rinkos verte

Privalomas

2

2

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Pretenzijos užsienio valiuta kitoms sandorio šalims ne euro zonos rezidentėms, įskaitant tarptautines bei viršvalstybines institucijas ir ne euro zonos centrinius bankus

 

 

2.1

2.1

Iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gautinos lėšos

a)

Rezervinė įnašo dalis, neviršijanti skolinimosi teisių (grynąja verte)

Nacionalinė kvota, atėmus Tarptautinio valiutos fondo disponuojamų sąskaitų eurais likučius. Į šį straipsnį arba straipsnį „Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais“ galima įtraukti TVF sąskaitą Nr. 2 (sąskaita eurais, skirta administravimo išlaidoms)

a)

Rezervinė įnašo dalis, neviršijanti skolinimosi teisių (grynąja verte)

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

b)

Specialiosios skolinimosi teisės (SST)

Turimos SST (bendrąja verte)

b)

Specialiosios skolinimosi teisės (SST)

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

c)

Kitos pretenzijos

Bendrieji skolinimosi susitarimai, pagal specialiuosius skolinimosi susitarimus suteiktos paskolos, indėliai į TVF valdomus fondus

c)

Kitos pretenzijos

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

2.2

2.2

Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas

a)

Sąskaitų likučiai ne euro zonos bankuose, išskyrus tuos, kurie priskiriami 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atpirkimo investavimo sandoriai

a)

Sąskaitų likučiai ne euro zonos bankuose

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

b)

Investicijos į vertybinius popierius ne euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

Ne euro zonos rezidentų išleisti skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, nulinės atkarpos obligacijos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės, laikomos kaip užsienio atsargų dalis

b)

i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino

Rinkos kaina, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino

Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu ir perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu ir perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iv)

Kotiruojamos nuosavybės priemonės

Rinkos kaina, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

c)

Išorės paskolos (indėliai) ne euro zonos rezidentams, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

c)

Išorės paskolos

Indėliai – nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

d)

Kitas išorės turtas

Ne euro zonos banknotai ir monetos

d)

Kitas išorės turtas

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

3

3

Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

a)

Investicijos į vertybinius popierius euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

euro zonos rezidentų išleisti skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, nulinės atkarpos obligacijos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės, laikomos kaip užsienio atsargų dalis

a)

i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino

Rinkos kaina, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino

Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu ir perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu ir perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iv)

Kotiruojamos nuosavybės priemonės

Rinkos kaina, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

b)

Kitos pretenzijos euro zonos rezidentams, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

Paskolos, indėliai, atpirkimo investavimo sandoriai, kitas skolinimas

b)

Kitos pretenzijos

Indėliai ir kitas skolinimas – nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

4

4

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

 

 

 

4.1

4.1

Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

a)

Sąskaitų likučiai ne euro zonos bankuose, išskyrus tuos, kurie priskiriami 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atpirkimo investavimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių eurais valdymu

a)

Sąskaitų likučiai ne euro zonos bankuose

Nominaliąja verte

Privalomas

b)

Investicijos į vertybinius popierius ne euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

Ne euro zonos rezidentų išleisti nuosavybės priemonės, skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, nulinės atkarpos obligacijos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai

b)

i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino

Rinkos kaina

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino

Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iv)

Kotiruojamos nuosavybės priemonės

Rinkos kaina

Privalomas

c)

Paskolos ne euro zonos rezidentams, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

c)

Ne euro zonos paskolos

Indėliai – nominaliąja verte

Privalomas

d)

Ne euro zonos subjektų išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus tuos, kurie priskiriami 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

Viršvalstybinių ar tarptautinių organizacijų, pvz., Europos investicijų banko, nepriklausomai nuo jų geografinės vietos išleisti vertybiniai popieriai

d)

i)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino

Rinkos kaina

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

ii)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino

Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iii)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

4.2

4.2

Pretenzijos, atsirandančios dėl kredito galimybės pagal VKM II

Skolinimas pagal VKM II sąlygas

Nominaliąja verte

Privalomas

5

5

Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1–5.5 straipsniai: sandoriai pagal atitinkamas pinigų politikos priemones, aprašytas 2000 m. rugpjūčio 31 d. Gairių ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (5) I priede

 

 

5.1

5.1

Pagrindinės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys grįžtamieji sandoriai, sudaromi kas savaitę, paprastai nustatant vienos savaitės terminą

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

5.2

5.2

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys grįžtamieji sandoriai, sudaromi kas mėnesį, paprastai nustatant trijų mėnesių terminą

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

5.3

5.3

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

Grįžtamieji sandoriai, vykdomi koregavimo tikslais kaip ad hoc sandoriai

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

5.4

5.4

Struktūrinės grįžtamosios operacijos

Grįžtamieji sandoriai, kuriais tikslinama Eurosistemos struktūrinė pozicija finansų sektoriaus atžvilgiu

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

5.5

5.5

Ribinio skolinimo galimybė

Vienos nakties likvidumo galimybė už iš anksto numatytas palūkanas, pateikiant tinkamą turtą (nuolatinė galimybė)

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

5.6

5.6

Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

Papildomas kreditas kredito įstaigoms, atsirandantis dėl užtikrinamojo turto, susijusio su kitu šioms kredito įstaigoms suteiktu kreditu, vertės padidėjimo

Nominaliąja verte arba įsigijimo verte

Privalomas

6

6

Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atpirkimo investavimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių portfelių, priskiriamų 7 turto straipsniui „euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais“, valdymu, įskaitant sandorius dėl ankstesnių euro zonos užsienio valiutos atsargų pasikeitimo, ir kitos pretenzijos. Korespondentinės sąskaitos ne vidaus euro zonos kredito įstaigose. Kitos su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis nesusijusios pretenzijos ir operacijos. Bet kokios pretenzijos, kylančios iš pinigų politikos operacijų, kurias NCB inicijavo iki įstojimo į Eurosistemą

Nominaliąja verte arba įsigijimo verte

Privalomas

7

7

euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

 

 

 

7.1

7.1

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

euro zonoje išleisti vertybiniai popieriai, laikomi pinigų politikos tikslais. Koregavimo tikslais pirkti ECB skolos sertifikatai

a)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino

Rinkos kaina

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino

Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu (įsigijimo verte, kai vertės sumažėjimą padengia atidėjiniai pagal 13 b) įsipareigojimų straipsnį „Atidėjiniai“)

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

c)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

7.2

7.2

Kiti vertybiniai popieriai

Vertybiniai popieriai, išskyrus tuos, kurie priskiriami 7.1 turto straipsniui „Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai“ ir 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“: skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, nulinės atkarpos obligacijos, turimi pinigų rinkos vertybiniai popieriai, įskaitant Vyriausybės vertybinius popierius iki EPS, eurais. Nuosavybės priemonės

a)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino

Rinkos kaina

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino

Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

c)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

d)

Kotiruojamos nuosavybės priemonės

Rinkos kaina

Privalomas

8

8

Valdžios sektoriaus skola eurais

Pretenzijos valdžios sektoriui, atsiradusios iki EPS (neapyvartiniai vertybiniai popieriai, paskolos)

Indėliai/paskolos – nominaliąja verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai – įsigijimo verte

Privalomas

9

Vidinės Eurosistemos pretenzijos+)

 

 

 

9.1

Dalyvavimas ECB kapitale+)

Tik NCB balanso straipsnis

Kiekvieno NCB dalis ECB kapitale pagal Sutartį ir atitinkamą kapitalo raktą bei įnašai pagal ECBS statuto 48 straipsnio 2 dalį

Įsigijimo verte

Privalomas

9.2

Pretenzijos, atitinkančios pervestas užsienio atsargas+)

Tik NCB balanso straipsnis

Pretenzijos eurais ECB dėl pradinio ir papildomo užsienio atsargų pervedimo pagal ECBS statuto 30 straipsnį

Nominaliąja verte

Privalomas

9.3

Pretenzijos, susijusios su ECB skolos sertifikatų išleidimu+)

Tik ECB balanso straipsnis

Vidinės Eurosistemos pretenzijos NCB atžvilgiu, atsirandančios dėl ECB skolos sertifikatų išleidimo

Įsigijimo verte

Privalomas

9.4

Grynosios pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje+),  (2)

NCB atveju: grynosios pretenzijos, susijusios su banknotų paskirstymo rakto taikymu, t. y. įskaitant vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su ECB banknotų emisija, kompensacinė suma ir ją balansuojantis apskaitos įrašas, kaip apibrėžta 2010 m. lapkričio 25 d. Sprendimu ECB/2010/23 dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo (nauja redakcija) (6)

ECB atveju: pretenzijos, susijusios su ECB banknotų emisija pagal Sprendimą ECB/2010/29

Nominaliąja verte

Privalomas

9.5

Kitos vidinės Eurosistemos pretenzijos (grynąja verte)+)

Šių straipsnio dalių grynoji pozicija:

 

 

a)

grynosios pretenzijos TARGET2 sąskaitose ir NCB korespondentinėse sąskaitose, t. y. grynoji pretenzijų ir įsipareigojimų suma. Taip pat žr. 10.4 įsipareigojimų straipsnį „Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynąja verte)“

a)

Nominaliąja verte

Privalomas

b)

pretenzijos dėl surinktinų ir perskirstytinų pinigų politikos pajamų skirtumo. Taikytina tik laikotarpiui nuo pinigų politikos pajamų įtraukimo į apskaitą pagal metų pabaigos procedūras iki atsiskaitymo už jas kiekvienų metų paskutinę sausio mėnesio darbo dieną

b)

Nominaliąja verte

Privalomas

c)

kitos galinčios atsirasti vidinės Eurosistemos pretenzijos, išreikštos eurais, įskaitant tarpinį ECB pajamų paskirstymą (2)

c)

Nominaliąja verte

Privalomas

9

10

Nebaigti atsiskaitymai

Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (pretenzijos), įskaitant inkasuojamų čekių srautą

Nominaliąja verte

Privalomas

9

11

Kitas turtas

 

 

 

9

11.1

euro zonos monetos

Eurų monetos, jeigu NCB nėra teisinis jų emitentas

Nominaliąja verte

Privalomas

9

11.2

Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas

Žemė ir pastatai, baldai ir įranga, įskaitant kompiuterių techninę įrangą, programinė įranga

Įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu

Nusidėvėjimo normos:

kompiuteriai bei susijusi techninė ir (ar) programinė įranga ir motorinės transporto priemonės: 4 metai

įranga, baldai ir įrengimai pastatuose/montuojama įranga: 10 metų

pastatai ir kapitalinio remonto išlaidos: 25 metai

Išlaidų kapitalizacija: pagal nustatytas ribas (mažiau negu 10 000 EUR be PVM: nekapitalizuojama)

Rekomenduojamas

9

11.3

Kitas finansinis turtas

Dalyvavimas kapitale ir investicijos į dukterines bendroves; nuosavybės priemonės, laikomos dėl strateginių/politinių priežasčių

Vertybiniai popieriai, įskaitant nuosavybės priemones, ir kitos finansinės priemonės ir likučiai (pvz., terminuotieji indėliai ir einamosios sąskaitos), laikomi kaip atskirtas portfelis

Atpirkimo investavimo sandoriai su kredito įstaigomis, susiję su į šį straipsnį įtraukiamų vertybinių popierių portfelių valdymu

a)

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Rinkos kaina

Rekomenduojamas

b)

Dalyvavimas kapitale ir neapyvartinės nuosavybės akcijos, taip pat bet kokios kitos nuosavybės priemonės, laikomos kaip ilgalaikės investicijos

Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu

Rekomenduojamas

c)

Investicijos į dukterines bendroves arba reikšmingas dalyvavimas

Grynąja turto verte

Rekomenduojamas

d)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino

Rinkos kaina

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Rekomenduojamas

e)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino arba laikomi kaip ilgalaikės investicijos

Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu

Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Rekomenduojamas

f)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Įsigijimo verte,

sumažinta vertės sumažėjimu

Rekomenduojamas

g)

Likučiai bankuose ir paskolos

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą, jeigu likučiai/indėliai išreikšti užsienio valiutomis

Rekomenduojamas

9

11.4

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Išankstinių valiutos keitimo sandorių ir valiutų apsikeitimo sandorių, palūkanų normų apsikeitimo ir išankstinių sandorių, išankstinių vertybinių popierių sandorių, neatidėliotinų valiutos keitimo sandorių nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos vertinimo rezultatai

Skirtumo tarp sandorio išankstinės ir neatidėliotinos verčių, perskaičiuotų pagal užsienio valiutos rinkos kursą, grynąja verte

Privalomas

9

11.5

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos

Ataskaitiniu laikotarpiu negautos, tačiau jam priskiriamos pajamos. Iš anksto sumokėtos išlaidos ir sumokėtos sukauptos palūkanos, (t. y. sukauptos palūkanos, nupirktos kartu su vertybiniu popieriumi)

Nominaliąja verte, užsienio valiuta, perskaičiuota pagal rinkos kursą

Privalomas

9

11.6

Kita

Avansai, paskolos, kiti mažaverčiai straipsniai.

Tarpinės perkainojimo sąskaitos (balanso straipsnis tik metų eigoje: nerealizuoti nuostoliai perkainojimo dienomis metų eigoje, kurių nepadengia atitinkamos perkainojimo sąskaitos, esančios įsipareigojimų straipsnyje „Perkainojimo sąskaitos“). Paskolos patikos pagrindu. Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais. Monetos euro zonos šalių nacionalinėmis valiutomis. Einamosios išlaidos (grynasis sukauptas nuostolis), metų, ėjusių prieš ataskaitinius metus, nuostolis. Grynasis pensijų turtas

Nominaliąja verte arba įsigijimo verte

Rekomenduojamas

Tarpinės perkainojimo sąskaitos

Perkainojimo skirtumas tarp vertės vidurkine kaina ir rinkos vertės, užsienio valiuta perskaičiuojama pagal rinkos kursą

Privalomas

Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais

Rinkos verte

Privalomas

Likusios pretenzijos dėl kitų Eurosistemos sandorių šalių neįvykdytų įsipareigojimų Eurosistemos kredito operacijų kontekste

Likusios pretenzijos (dėl įsipareigojimų nevykdymo)

Nominaliąja/atstatomąja verte (prieš nuostolių padengimą/po nuostolių padengimo)

Privalomas

Turtas arba pretenzijos (trečiųjų šalių atžvilgiu), perimti nuosavybėn ir (arba) įgyti realizuojant įkaitą, pateiktą įsipareigojimų nevykdančių kitų Eurosistemos sandorių šalių

Turtas arba pretenzijos (dėl įsipareigojimų nevykdymo)

Įsigijimo verte (jei finansinis turtas yra išreikštas užsienio valiutomis – perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą, galiojusį įsigijimo metu)

Privalomas

12

Metų nuostolis

 

Nominaliąja verte

Privalomas


ĮSIPAREIGOJIMAI

Balanso straipsnis (8)

Balanso straipsnių turinio kategorijos

Vertinimo principas

Taikymas (9)

1

1

Banknotai apyvartoje  (7)

a)

Eurų banknotai, pridėjus arba atėmus tikslinimo sumas, susijusias su banknotų paskirstymo rakto taikymu pagal Sprendimą ECB/2010/23 ir Sprendimą ECB/2010/29

a)

Nominaliąja verte

Privalomas

b)

Banknotai euro zonos šalių nacionalinėmis valiutomis grynųjų pinigų keitimo metais

b)

Nominaliąja verte

Privalomas

2

2

Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1, 2.2, 2.3 ir 2.5 straipsniai: indėliai eurais, kaip apibūdinta Gairių ECB/2000/7 I priede

 

 

2.1

2.1

Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

Į finansinių institucijų, kurioms pagal ECBS statutą taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, sąrašą įtrauktų kredito įstaigų sąskaitos eurais. Į šį straipsnį pirmiausia įtraukiamos sąskaitos, naudojamos privalomosioms atsargoms laikyti

Nominaliąja verte

Privalomas

2.2

2.2

Indėlių galimybė

Vienos nakties indėliai su iš anksto nustatyta palūkanų norma (nuolatinė galimybė)

Nominaliąja verte

Privalomas

2.3

2.3

Terminuotieji indėliai

Lėšų rinkimas siekiant sumažinti likvidumą, susijęs su koregavimo operacijomis

Nominaliąja verte

Privalomas

2.4

2.4

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

Su pinigų politika susiję sandoriai, kuriais siekiama sumažinti likvidumą

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

2.5

2.5

Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

Kredito įstaigų indėliai, atsirandantys dėl užtikrinamojo turto, susijusio su šioms kredito įstaigoms suteiktu kreditu, vertės sumažėjimo

Nominaliąja verte

Privalomas

3

3

Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Atpirkimo skolinimosi sandoriai, susiję su tuo pat metu vykdomais atpirkimo investavimo sandoriais, valdant vertybinių popierių portfelius, priskiriamus 7 turto straipsniui „euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais“. Kitos operacijos, nesusijusios su Eurosistemos pinigų politikos priemonėmis. Šis straipsnis neapima kredito įstaigų einamųjų sąskaitų. Visi įsipareigojimai ir (arba) indėliai, kylantys iš pinigų politikos operacijų, kurias centrinis bankas inicijavo prieš prisijungdamas prie Eurosistemos

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

4

4

Išleisti skolos sertifikatai

Tik ECB balanso straipsnis; NCB atveju – pereinamojo balanso straipsnis.

Skolos sertifikatai, kaip apibūdinta Gairių ECB/2000/7 I priede. Vertybiniai popieriai su nuolaida, išleisti siekiant sumažinti likvidumą

Įsigijimo verte

Visos nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

5

5

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

 

 

 

5.1

5.1

Valdžios sektorius

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą

Nominaliąja verte

Privalomas

5.2

5.2

Kiti įsipareigojimai

Darbuotojų, bendrovių ir klientų, įskaitant finansines institucijas, įrašytas į atleistų nuo įsipareigojimo laikyti privalomąsias atsargas sąrašą, einamosios sąskaitos (žr. 2.1 įsipareigojimų straipsnį „Einamosios sąskaitos“); terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą

Nominaliąja verte

Privalomas

6

6

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą, įskaitant sąskaitas, laikomas mokėjimų tikslais, ir sąskaitas, laikomas rezervų valdymo tikslais: kitų bankų, centrinių bankų, tarptautinių ir (arba) viršvalstybinių institucijų, įskaitant Europos Komisiją; kitų indėlininkų einamosios sąskaitos. Atpirkimo skolinimosi sandoriai, susiję su tuo pat metu vykdomais atpirkimo investavimo sandoriais, valdant vertybinius popierius eurais.

Valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, centrinių bankų TARGET2 sąskaitų likučiai

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

7

7

Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atpirkimo skolinimosi sandorius; paprastai užsienio valiutos arba aukso investavimo sandoriai

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

8

8

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

 

 

 

8.1

8.1

Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atpirkimo skolinimosi sandorius; paprastai užsienio valiutos arba aukso investavimo sandoriai

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

8.2

8.2

Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

Skolinimasis pagal VKM II sąlygas

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

9

9

TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

SST išreikštas straipsnis, rodantis, kiek SST iš pradžių buvo suteikta atitinkamai šaliai/NCB

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

10

Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai+)

 

 

 

10.1

Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas+)

Tik ECB balanso straipsnis eurais

Nominaliąja verte

Privalomas

10.2

Įsipareigojimai, susiję su ECB skolos sertifikatų išleidimu+)

Tik NCB balanso straipsnis

Vidinis Eurosistemos įsipareigojimas ECB atžvilgiu, kylantis iš ECB skolos sertifikatų išleidimo

Įsigijimo verte

Privalomas

10.3

Grynieji įsipareigojimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje+),  (7)

Tik NCB balanso straipsnis.

NCB atveju: grynasis įsipareigojimas, susijęs su banknotų paskirstymo rakto taikymu, t. y. įskaitant vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su ECB banknotų emisija, kompensacinę sumą ir ją balansuojantį apskaitos įrašą, kaip apibrėžta Sprendimu ECB/2010/23

Nominaliąja verte

Privalomas

10.4

Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynąja verte)+)

Šių straipsnio dalių grynoji pozicija:

 

 

a)

grynieji įsipareigojimai, atitinakntys TARGET2 sąskaitų ir NCB korespondentinių sąskaitų likučius, t. y. grynoji pretenzijų ir įsipareigojimų suma – taip pat žr. 9.5 turto straipsnį „Kitos vidinės Eurosistemos pretenzijos (grynąja verte)“

a)

Nominaliąja verte

Privalomas

b)

įsipareigojimas dėl sutelktų ir perskirstytinų pinigų politikos pajamų skirtumo. Taikytina tik laikotarpiui nuo pinigų politikos pajamų įtraukimo į apskaitą pagal metų pabaigos procedūras iki atsiskaitymo už jas kiekvienų metų paskutinę sausio mėnesio darbo dieną

b)

Nominaliąja verte

Privalomas

c)

kiti galintys atsirasti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, išreikšti eurais, įskaitant tarpinį ECB pajamų paskirstymą (7)

c)

Nominaliąja verte

Privalomas

10

11

Nebaigti atsiskaitymai

Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (įsipareigojimai), įskaitant žiro pervedimų srautus

Nominaliąja verte

Privalomas

10

12

Kiti įsipareigojimai

 

 

 

10

12.1

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Išankstinių valiutos keitimo sandorių ir valiutų apsikeitimo sandorių, palūkanų normų apsikeitimo ir išankstinių sandorių, išankstinių vertybinių popierių sandorių, neatidėliotinų valiutos keitimo sandorių nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos vertinimo rezultatai

Skirtumo tarp sandorio išankstinės ir neatidėliotinos verčių, perskaičiuotų pagal užsienio valiutos rinkos kursą, grynąja verte

Privalomas

10

12.2

Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

Išlaidos, kurios turės būti sumokėtos ateityje, bet yra susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu. Pajamos, gautos per ataskaitinį laikotarpį, bet susijusios su būsimu laikotarpiu

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

10

12.3

Kita

Mokesčių tarpinės sąskaitos. Užsienio valiutos kreditinės arba garantinio draudimo sąskaitos. Atpirkimo skolinimosi sandoriai su kredito įstaigomis, susiję su tuo pat metu vykdomais atpirkimo investavimo sandoriais, valdant vertybinių popierių portfelius, priskiriamus 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“. Privalomieji indėliai, išskyrus rezervų indėlius. Kiti mažaverčiai straipsniai. Einamosios pajamos (grynasis sukauptas pelnas), ankstesnių metų pelnas prieš paskirstymą. Įsipareigojimai patikos pagrindu. Klientų indėliai auksu. Apyvartoje esančios monetos, kai NCB yra teisinis jų emitentas. Apyvartoje esantys banknotai euro zonos šalių nacionalinėmis valiutomis, kurie nebėra teisėta mokėjimo priemonė, bet vis dar yra apyvartoje po grynųjų pinigų keitimo metų, jeigu jie nebuvo priskirti įsipareigojimų straipsniui „Atidėjiniai“. Grynieji pensijų įsipareigojimai

Nominaliąja verte arba (atpirkimo sandorio) verte

Rekomenduojamas

Klientų indėliai auksu

Rinkos kaina

Klientų indėliai auksu: privalomas

10

13

Atidėjiniai

a)

Pensijoms, užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms ir kitiems tikslams, pvz., numatomoms išlaidoms ateityje, atidėjiniams euro zonos šalių nacionalinei valiutai, kuri nebėra teisėta mokėjimo priemonė, bet vis dar yra apyvartoje po grynųjų pinigų keitimo metų, jeigu šie banknotai nebuvo priskirti 12.3 įsipareigojimų straipsniui „Kiti įsipareigojimai“ arba „Kita“

NCB įnašai ECB pagal ECBS statuto 48 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis 9.1 turto straipsnyje „Dalyvavimas ECB kapitale“+)

a)

Įsigijimo verte ir (arba) nominaliąja verte

Rekomenduojamas

b)

Iš pinigų politikos operacijų atsirandančioms kitos sandorio šalies arba kredito rizikoms

b)

Nominaliąja verte (proporcingai pasirašytam ECB kapitalo raktui; paremta metų pabaigoje ECB valdančiosios tarybos atliktu įvertinimu)

Privalomas

11

14

Perkainojimo sąskaitos

Perkainojimo sąskaitos, susijusios su aukso, visų rūšių vertybinių popierių eurais, visų rūšių vertybinių popierių užsienio valiuta, pasirinkimo sandorių kainų pokyčiais; rinkos vertinimo skirtumai, susiję su palūkanų normų rizikos išvestinėmis priemonėmis; perkainojimo sąskaitos, susijusios su užsienio valiutų kursų svyravimais kiekvienos turimos valiutos grynosios pozicijos, įskaitant valiutų apsikeitimo ir (arba) išankstinius valiutų keitimo sandorius ir SST, atžvilgiu

NCB įnašai ECB pagal ECBS statuto 48 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis 9.1 turto straipsnyje „Dalyvavimas ECB kapitale“+)

Perkainojimo skirtumu tarp vertės vidurkine kaina ir rinkos vertės, užsienio valiutą perskaičiavus pagal rinkos kursą

Privalomas

12

15

Kapitalas ir rezervai

 

 

 

12

15.1

Kapitalas

Apmokėtas kapitalas: ECB kapitalas yra konsoliduojamas su dalyvaujančių NCB kapitalo dalimis

Nominaliąja verte

Privalomas

12

15.2

Rezervai

(Įstatyminiai) rezervai ir kiti rezervai. Nepaskirstytas pelnas

NCB įnašai ECB pagal ECBS statuto 48 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis 9.1 turto straipsnyje „Dalyvavimas ECB kapitale“+)

Nominaliąja verte

Privalomas

10

16

Metų pelnas

 

Nominaliąja verte

Privalomas


(1)  Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinių Eurosistemos pretenzijų ir (arba) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kompensavimu ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būti suderinti paskelbtose NCB metinėse finansinėse ataskaitose. Straipsniai, kurie turi būti suderinti, yra pažymėti žvaigždute IV, VIII ir IX prieduose.

(2)  Straipsniai, kuriuos reikia suderinti. Žr. šių gairių 5 konstatuojamąją dalį.

(3)  Numeravimas pirmame stulpelyje atitinka balanso formas, pateiktas V, VI ir VII prieduose (Eurosistemos savaitinės finansinės ataskaitos ir konsoliduotas metinis balansas). Numeravimas antrame stulpelyje atitinka balanso formą, pateiktą VIII priede (metinis centrinio banko balansas). Straipsniai, pažymėti „+)“, yra konsoliduoti Eurosistemos savaitinėse finansinėse ataskaitose.

(4)  Šiame priede pateiktos sudarymo ir vertinimo taisyklės yra laikomos privalomomis ECB ataskaitoms ir visoms NCB ataskaitų turto ir įsipareigojimų dalims, reikšmingoms Eurosistemos tikslams, t. y. reikšmingoms Eurosistemos veikimui.

(5)  OL L 310, 2000 12 11, p. 1.

(6)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 17. Sprendimas ECB/2010/23 buvo priimtas prieš paskelbiant Gaires ECB/2010/20.

(7)  Straipsniai, kuriuos reikia suderinti. Žr. šių gairių 5 konstatuojamąją dalį.

(8)  Numeravimas pirmame stulpelyje atitinka balanso formas, pateiktas V, VI ir VII prieduose (Eurosistemos savaitinės finansinės ataskaitos ir konsoliduotas metinis balansas). Numeravimas antrame stulpelyje atitinka balanso formą, pateiktą VIII priede (metinis centrinio banko balansas). Straipsniai, pažymėti „+)“, yra konsoliduoti Eurosistemos savaitinėse finansinėse ataskaitose.

(9)  Šiame priede pateiktos sudarymo ir vertinimo taisyklės yra laikomos privalomomis ECB ataskaitoms ir visoms NCB ataskaitų turto ir įsipareigojimų dalims, reikšmingoms Eurosistemos tikslams, t. y. reikšmingoms Eurosistemos veikimui.


V PRIEDAS

Konsoliduota Eurosistemos savaitinė finansinė ataskaita: formatas, naudojamas skelbti pasibaigus ketvirčiui

(milijonais EUR)

Turtas (1)

Likutis … dieną

Skirtumas palyginti su praėjusia savaite dėl

Įsipareigojimai

Likutis … dieną

Skirtumas palyginti su praėjusia savaite dėl

sandorių

ketvirčio pabaigos patikslinimų

sandorių

ketvirčio pabaigos patikslinimų

1.

Auksas ir gautinas auksas

2.

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1

Iš TVF gautinos lėšos

2.2

Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas

3.

Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

4.

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

4.1

Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

4.2

Pretenzijos, atsirandančios dėl kredito galimybės pagal VKM II

5.

Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1

Pagrindinės refinansavimo operacijos

5.2

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

5.3

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

5.4

Struktūrinės grįžtamosios operacijos

5.5

Ribinio skolinimo galimybė

5.6

Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

6.

Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

7.

euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

7.2

Kiti vertybiniai popieriai

8.

Valdžios sektoriaus skola eurais

9.

Kitas turtas

 

 

 

1.

Banknotai apyvartoje

2.

Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1

Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

2.2

Indėlių galimybė

2.3

Terminuotieji indėliai

2.4

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

2.5

Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

3.

Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

4.

Išleisti skolos sertifikatai

5.

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1

Valdžios sektorius

5.2

Kiti įsipareigojimai

6.

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

7.

Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1

Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

8.2

Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

9.

TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

10.

Kiti įsipareigojimai

11.

Perkainojimo sąskaitos

12.

Kapitalas ir rezervai

 

 

 

Turtas iš viso

 

 

 

Įsipareigojimai iš viso

 

 

 

Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.


(1)  Turto lentelė taip pat gali būti pateikiama virš įsipareigojimų lentelės.


VI PRIEDAS

Konsoliduota Eurosistemos savaitinė finansinė ataskaita: formatas, naudojamas skelbti per ketvirčio laikotarpį

(milijonais EUR)

Turtas (1)

Likutis … dieną

Skirtumas palyginti su praėjusia savaite dėl sandorių

Įsipareigojimai

Likutis … dieną

Skirtumas palyginti su praėjusia savaite dėl sandorių

1.

Auksas ir gautinas auksas

2.

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1

Iš TVF gautinos lėšos

2.2

Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas

3.

Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

4.

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

4.1

Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

4.2

Pretenzijos, atsirandančios dėl kredito galimybės pagal VKM II

5.

Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1

Pagrindinės refinansavimo operacijos

5.2

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

5.3

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

5.4

Struktūrinės grįžtamosios operacijos

5.5

Ribinio skolinimo galimybė

5.6

Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

6.

Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

7.

euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

7.2

Kiti vertybiniai popieriai

8.

Valdžios sektoriaus skola eurais

9.

Kitas turtas

 

 

1.

Banknotai apyvartoje

2.

Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1

Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

2.2

Indėlių galimybė

2.3

Terminuotieji indėliai

2.4

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

2.5

Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

3.

Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

4.

Išleisti skolos sertifikatai

5.

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1

Valdžios sektorius

5.2

Kiti įsipareigojimai

6.

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

7.

Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1

Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

8.2

Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

9.

TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

10.

Kiti įsipareigojimai

11.

Perkainojimo sąskaitos

12.

Kapitalas ir rezervai

 

 

Turtas iš viso

 

 

Įsipareigojimai iš viso

 

 

Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.


(1)  Turto lentelė taip pat gali būti pateikiama virš įsipareigojimų lentelės.


VII PRIEDAS

Konsoliduotas metinis Eurosistemos balansas

(milijonais EUR)

Turtas (1)

Ataskaitiniai metai

Praėję metai

Įsipareigojimai

Ataskaitiniai metai

Praėję metai

1.

Auksas ir gautinas auksas

2.

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1

Iš TVF gautinos lėšos

2.2

Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas

3.

Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

4.

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

4.1

Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

4.2

Pretenzijos, atsirandančios dėl kredito galimybės pagal VKM II

5.

Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1

Pagrindinės refinansavimo operacijos

5.2

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

5.3

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

5.4

Struktūrinės grįžtamosios operacijos

5.5

Ribinio skolinimo galimybė

5.6

Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

6.

Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

7.

euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

7.2

Kiti vertybiniai popieriai

8.

Valdžios sektoriaus skola eurais

9.

Kitas turtas

 

 

1.

Banknotai apyvartoje

2.

Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1

Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

2.2

Indėlių galimybė

2.3

Terminuotieji indėliai

2.4

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

2.5

Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

3.

Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

4.

Išleisti skolos sertifikatai

5.

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1

Valdžios sektorius

5.2

Kiti įsipareigojimai

6.

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

7.

Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1

Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

8.2

Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

9.

TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

10.

Kiti įsipareigojimai

11.

Perkainojimo sąskaitos

12.

Kapitalas ir rezervai

 

 

Turtas iš viso

 

 

Įsipareigojimai iš viso

 

 

Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.


(1)  Turto lentelė taip pat gali būti pateikiama virš įsipareigojimų lentelės.


VIII PRIEDAS

Metinis centrinio banko balansas  (2)

(milijonais EUR)

Turtas (4)

Ataskaitiniai metai

Praėję metai

Įsipareigojimai

Ataskaitiniai metai

Praėję metai

1.

Auksas ir gautinas auksas

2.

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1

Iš TVF gautinos lėšos

2.2

Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas

3.

Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

4.

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

4.1

Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

4.2

Pretenzijos, atsirandančios dėl kredito galimybės pagal VKM II

5.

Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1

Pagrindinės refinansavimo operacijos

5.2

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

5.3

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

5.4

Struktūrinės grįžtamosios operacijos

5.5

Ribinio skolinimo galimybė

5.6

Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

6.

Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

7.

euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

7.2

Kiti vertybiniai popieriai

8.

Valdžios sektoriaus skola eurais

9.

Vidinės Eurosistemos pretenzijos

9.1

Dalyvavimas ECB kapitale

9.2

Pretenzijos, atitinkančios pervestas užsienio atsargas

9.3

Pretenzijos, susijusios su ECB skolos sertifikatų išleidimu

9.4

Grynosios pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

9.5

Kitos vidinės Eurosistemos pretenzijos (grynąja verte)

10.

Nebaigti atsiskaitymai

11.

Kitas turtas

11.1

euro zonos monetos

11.2

Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas

11.3

Kitas finansinis turtas

11.4

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

11.5

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos

11.6

Kita

12.

Metų nuostolis

 

 

1.

Banknotai apyvartoje (1)

2.

Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1

Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

2.2

Indėlių galimybė

2.3

Terminuotieji indėliai

2.4

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

2.5

Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

3.

Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

4.

Išleisti skolos sertifikatai

5.

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1

Valdžios sektorius

5.2

Kiti įsipareigojimai

6.

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

7.

Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1

Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

8.2

Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

9.

TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

10.

Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai

10.1

Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas

10.2

Įsipareigojimai, susiję su ECB skolos sertifikatų išleidimu

10.3

Grynieji įsipareigojimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

10.4

Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynąja verte)

11.

Nebaigti atsiskaitymai

12.

Kiti įsipareigojimai

12.1

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

12.2

Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

12.3

Kita

13.

Atidėjiniai

14.

Perkainojimo sąskaitos

15.

Kapitalas ir rezervai

15.1

Kapitalas

15.2

Rezervai

16.

Metų pelnas

 

 

Turtas iš viso

 

 

Įsipareigojimai iš viso

 

 

Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.


(1)  Straipsniai, kuriuos reikia suderinti. Žr. šių gairių 5 konstatuojamąją dalį.

(2)  Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinių Eurosistemos pretenzijų ir (arba) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kompensavimu ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būti suderinti paskelbtose NCB metinėse finansinėse ataskaitose. Straipsniai, kurie turi būti suderinti, yra pažymėti žvaigždute IV, VIII ir IX prieduose.

(3)  Centriniai bankai gali skelbti tikslias sumas eurais arba kitokiu būdu suapvalintas sumas.

(4)  Turto lentelė taip pat gali būti pateikiama virš įsipareigojimų lentelės.


IX PRIEDAS

Skelbiama centrinio banko pelno (nuostolio) ataskaita  (2)  (3)

(milijonais EUR)

… m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelno (nuostolio) ataskaita

Ataskaitiniai metai

Praėjusieji metai

1.1.

Palūkanų pajamos  (1)

 

 

1.2.

Palūkanų išlaidos  (1)

 

 

1.

Grynosios palūkanų pajamos

 

 

2.1.

Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

 

 

2.2.

Finansinio turto ir pozicijų nurašymai

 

 

2.3.

Pervedimai į atidėjinius užsienio valiutų kursų, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms ir iš jų

 

 

2.

Grynasis finansinių operacijų, nurašymų ir atidėjinių rizikoms rezultatas

 

 

3.1.

Komisinių ir kitų atlygių pajamos

 

 

3.2.

Komisinių ir kitų atlygių išlaidos

 

 

3.

Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos)

 

 

4.

Pajamos iš nuosavybės vertybinių popierių ir dalyvavimo nuosavybės priemonėse (1)

 

 

5.

Grynasis pinigų politikos pajamų paskirstymo rezultatas (1)

 

 

6.

Kitos pajamos

 

 

Grynosios pajamos iš viso

 

 

7.

Personalo išlaikymo išlaidos (5)

 

 

8.

Administracinės išlaidos (5)

 

 

9.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo išlaidos

 

 

10.

Banknotų gamybos paslaugos (6)

 

 

11.

Kitos išlaidos

 

 

12.

Pajamų mokestis ir kiti Vyriausybės nustatyti pajamų mokesčiai

 

 

Metų (nuostolis) pelnas

 

 


(1)  Straipsniai, kuriuos reikia suderinti. Žr. šių gairių 5 konstatuojamąją dalį.

(2)  ECB pelno (nuostolio) ataskaita yra truputį kitokio formato. Žr. Sprendimo ECB/2010/21 III priedą.

(3)  Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinių Eurosistemos pretenzijų ir (arba) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kompensavimu ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būti suderinti paskelbtose NCB metinėse finansinėse ataskaitose. Straipsniai, kurie turi būti suderinti, yra pažymėti žvaigždute IV, VIII ir IX prieduose.

(4)  Centriniai bankai gali skelbti tikslias sumas eurais arba kitokiu būdu suapvalintas sumas.

(5)  Šis straipsnis apima administracinius atidėjinius.

(6)  Šis straipsnis naudojamas, kai banknotų gamyba užsakoma iš išorinių šaltinių (už išorinių bendrovių, atsakingų už banknotų gamybą centrinių bankų vardu, suteiktų paslaugų kainą). Rekomenduojama, kad išlaidos, patirtos dėl nacionalinių ir eurų banknotų emisijos, būtų įtrauktos į pelno (nuostolio) ataskaitą, kai dėl šių išlaidų pateikiamos sąskaitos arba šios išlaidos patiriamos kitu būdu.


X PRIEDAS

Panaikintos gairės ir vėlesni jų pakeitimai

Gairės ECB/2006/16

OL L 348, 2006 12 11, p. 1.

Gairės ECB/2007/20

OL L 42, 2008 2 16, p. 85.

Gairės ECB/2008/21

OL L 36, 2009 2 5, p. 46.

Gairės ECB/2009/18

OL L 202, 2009 8 4, p. 65.

Gairės ECB/2009/28

OL L 348, 2009 12 29, p. 75.


XI PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Gairės ECB/2006/16

Šios gairės

10 straipsnis

9a straipsnis

11 straipsnis

10 straipsnis

12 straipsnis

11 straipsnis

13 straipsnis

12 straipsnis

14 straipsnis

13 straipsnis

15 straipsnis

14 straipsnis

16 straipsnis

15 straipsnis

17 straipsnis

16 straipsnis

18 straipsnis

17 straipsnis

19 straipsnis

18 straipsnis

20 straipsnis

19 straipsnis

21 straipsnis

20 straipsnis

22 straipsnis

21 straipsnis

23 straipsnis

22 straipsnis

24 straipsnis

23 straipsnis

25 straipsnis

24 straipsnis

26 straipsnis

25 straipsnis

27 straipsnis

26 straipsnis

28 straipsnis

27 straipsnis

29 straipsnis


Top