EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009AB0017

2009 m. kovo 5 d. Europos centrinio banko nuomonė, Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (CON/2009/17)

OJ C 93, 22.4.2009, p. 3–15 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

22.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 93/3


EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2009 m. kovo 5 d.

Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo

(CON/2009/17)

2009/C 93/03

Įžanga ir teisinis pagrindas

2008 m. spalio 22 d. Europos centrinis bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (1) (toliau – pasiūlyta direktyva) (2).

ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Europos bendrijos steigimo sutarties 105 straipsnio 4 dalimi. Vadovaudamasi Europos centrinio banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

Europos priežiūros priemonių finansų sektoriuje reforma

1.

ECB pažymi, kad šioje nuomonėje pareikštos konkrečios pastabos neapriboja galimo būsimo įnašo į platesnes diskusijas Europoje dėl Europos priežiūros priemonių reformos (3), ypač aukšto lygio ekspertų grupės, kurią įsteigė Komisija (4), rekomendacijų kontekste.

Teisinės priemonės Europos bankininkystės teisės aktų suderintam įgyvendinimui

2.

ECB yra ne kartą (5) pareiškęs nuomonę, kad dabartinė 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (6) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (7) struktūra neturėtų būti laikoma galutiniu pageidaujamu rezultatu, bet greičiau vienu žingsniu ilgalaikiame procese siekiant sukurti, vadovaujantis pagal Lamfalussy metodą nustatytais principais ir tikslais, tiesiogiai taikomą 2 lygio įgyvendinimo priemonių rinkinį finansų įstaigoms Europos Sąjungoje. Direktyvoje 2006/48/EB retai remiamasi komitologijos procedūra; joje numatytos ribotos įgyvendinimo priemonės (8). Bazelio II susitarimo (9) įgyvendinimas suteikė unikalią galimybę peržiūrėti Direktyvą 2006/48/EB šiame kontekste, tačiau ja nebuvo pasinaudota. Todėl reikia dar daug nuveikti bankininkystės srityje, norint visapusiškai pasinaudoti Lamfalussy reguliavimo metodo privalumais. Šiam procesui reikėtų: i) apriboti 1 lygio Bendrijos teisės aktus iki pagrindinių principų, atspindinčių pagrindinius politinius pasirinkimus ir esminius dalykus; ir ii) perkelti visas technines nuostatas į vieną ar keletą tiesiogiai taikomų 2 lygio reglamentų, kurie, labiau remdamiesi komitologijos procedūra, palaipsniui taptų pagrindiniu techninių taisyklių dokumentu, taikomu finansų įstaigoms Europos Sąjungoje. Šiuo požiūriu ECB mano, kad dauguma direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB techninių priedų turėtų būti tiesiogiai priimti kaip 2 lygio priemonės ir, kiek tai suderinama su būtinu lankstumu įgyvendinant nacionaliniu lygiu, kaip Komisijos reglamentai.

3.

Ribotas galimas rėmimasis esminėmis ir struktūrizuotomis 2 lygio įgyvendinimo priemonėmis direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB kontekste svarbesnį vaidmenį suteikia Lamfalussy sistemos 3 lygio gairėms. Šiuo požiūriu ECB pažymi, kad pasiūlyta direktyva pirmą kartą Direktyvoje 2006/48/EB pateikiamos tiesioginės nuorodos į Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (EBPIK) gaires ir rekomendacijas (10). ECB visapusiškai pripažįsta šių gairių naudą, EBPIK atliktą svarbų darbą derinant priežiūros standartus ir praktiką bei poreikį užtikrinti, kad valstybės narės jų laikytųsi. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šios gairės yra neprivalomo pobūdžio, jos neužtikrina, kad Bendrijos teisės aktai bus vienodai taikomi visose valstybėse narėse. Vadovaujantis „geresnio reguliavimo“ principais (11), tiesioginių nuorodų į tokias neprivalomas gaires Bendrijos teisės aktuose reikėtų vengti. Vietoje to ECB rekomenduoja, kad pasiūlytoje direktyvoje būtų nurodytos sritys, kuriose EBPIK būtų prašoma prisidėti prie priežiūros praktikos konvergencijos gerinimo. Be to, atsižvelgiant į Lamfalussy metodą ir 2 punkte pateiktą patarimą, taip pat siekiant toliau prisidėti prie suderinto teisinio pagrindo priėmimo ES lygiu, kai kuriais atvejais gali būti patartina, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas šių 3 lygio neprivalomų EBPIK gairių turinį perkeltų į privalomus Bendrijos teisės aktus – į 1 lygį, pagal bendro sprendimo procedūrą, arba kaip 2 lygio įgyvendinimo priemones, kurias Komisija priimtų vadovaudamasi savo komitologijos įgaliojimais ir kurios būtų vienodai taikomos visose valstybėse narėse (12).

4.

ECB supranta, kad daugelį Komisijos pasiūlytų direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB dalinių pakeitimų paskatino pastarieji neramumai finansų srityje ir kad šiame kontekste nebuvo planuota restruktūrizuoti šias direktyvas. Tačiau, ECB nuomone, radikalus šių direktyvų peržiūrėjimas vadovaujantis pirmiau išdėstytais principais labai padėtų didinant Bendrijos bankininkystės teisės aktų skaidrumą ir teisinį tikrumą. Vykstanti suirutė rinkoje taip pat pabrėžė tokių teisinių priemonių, kurias, siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, galima nesunkiai pakeisti, t. y. 2 lygio įgyvendinimo priemonių, svarbą; griežtiems 1 lygio aktams, kurie dažniau būna pastovesni, paliekant tik pagrindinius principus. ECB ragintų ES teisės aktų leidėją apsvarstyti pirmiau minėtas rekomendacijas, taip pat ir aukšto lygio ekspertų grupės išvadų kontekste.

Komitologija

5.

Komisija neseniai pasiūlė du įgyvendinimo direktyvų, susijusių su techninėmis nuostatomis dėl rizikos valdymo, projektus (13). ECB pažymi, kad kai kurios iš šių techninių nuostatų yra susijusios su pakeitimu vertybiniais popieriais ir metodologijomis, kurias naudoja išorės kredito vertinimo institucijos. Nors ECB neturi jokių konkrečių pastabų dėl šių specifinių nuostatų, jis sutinka su Komisijos nuomone dėl 1 lygio ir 2 lygio priemonių sekos (14), t. y. kad: i) paprastai, siekiant teisinio nuoseklumo ir skaidrumo, 2 lygio priemonės neturėtų būti priimamos pirmiau už 1 lygio priemones nerizikuojant užkirsti kelio diskusijoms dėl jų turinio; ir ii) darbą su 1 ir 2 lygmens priemonėmis reikėtų kiek įmanoma derinti. Tai taip pat padėtų ECB vykdyti savo patariamąjį vaidmenį dėl pasiūlytų Bendrijos aktų (įskaitant 2 lygio įgyvendinimo priemonių projektus) pagal Sutarties 105 straipsnio 4 dalį.

Konkrečios pastabos

Tarpbankinės pozicijos ir pinigų politikos įgyvendinimas (Direktyvos 2006/48/EB naujos pasiūlytos 113 straipsnio 3 ir 4 dalys)

6.

ECB iš esmės pritaria pasiūlytos direktyvos tikslui – pagerinti kredito įstaigų rizikos ir likvidumo valdymą, įskaitant ir tarpbankinių pozicijų atžvilgiu (15). ECB ypač pritaria Komisijos nuomonei, kad tarpbankinės pozicijos sukelia reikšmingą riziką, nes bankai, nors ir prižiūrimi, gali tapti nemokūs, ir kad dideles tarpbankines pozicijas valdyti reikia griežtai laikantis rizikos ribojimo principų (16).

7.

ECB pažymi, kad pasiūlytoje direktyvoje numatoma išlyga „turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos pozicijos įstaigoms, su sąlyga, kad šios pozicijos (…) netrunka ilgiau už kitą prekybos dieną ir yra išreikštos tos valstybės narės, kuri pasinaudoja šia galimybe, valiuta, jei tai nėra euro“ (17). ECB mano, kad pirmiau minėta nuostata kelia susirūpinimą dėl vienodų sąlygų taikymo ir kad ši nuostata turėtų būti iš dalies pakeista siekiant užtikrinti vienodą valstybių narių traktavimą.

8.

Be to, ECB atkreipia dėmesį, kad planuojant siūlomas priemones dėl tarpbankinių pozicijų ribojimo reikėtų išvengti pakenkimo sklandžiam likvidumo srautui tarpbankinėje rinkoje. Iš pinigų politikos įgyvendinimo perspektyvos, sklandaus likvidumo srauto tarpbankinėje rinkoje apribojimas, ypač labai trumpo termino priemonių – vienos nakties arba iki vienos savaitės, nebūtų pageidautinas nei normaliomis aplinkybėmis, nei esant dabartinei suirutei finansų rinkoje. Iš tiesų, normaliais laikais Eurosistemos kitų sandorio šalių prekybinė veikla padeda paskirstyti trumpo laikotarpio likvidumą rinkoje ir todėl ji neturėtų būti ribojama, kadangi tai pakenktų sklandžiam trumpo laikotarpio pinigų rinkos normų nukreipimui link mažiausios pasiūlytos Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos.

9.

Kartu ECB pabrėžia, kad skolinimasis trumpais terminais nekelia tokios didelės rizikos kaip skolinimasis ilgesniais terminais. Be to, skirtingų kitų sandorio šalių kredito kokybė taip pat skiriasi. Dėl pasiūlyto tarpbankinių pozicijų apribojimo iki 25 % kredito įstaigos nuosavų lėšų arba 150 mln. EUR sumos (18), nesvarbu, kokia yra jų trukmė, ECB atlikta vidinė kiekybinė analizė parodė, kad jei šis apribojimas būtų buvęs nustatytas iki prasidedant suirutei finansų rinkose 2007 m. rugpjūčio mėn., ne nežymi bankų dalis patirtų trikdžių savo vienos nakties skolinimo veikloje daugelyje sandorių. Tai yra esminis ir nepageidautinas pokytis palyginus su dabartine ES teisine sistema, kuri leidžia valstybėms narėms visiškai arba iš dalies netaikyti taisyklių dėl didelių pozicijų „pretenzijoms ir kitoms institucijų pozicijoms, kurių mokėjimo terminas ne ilgesnis kaip vieneri metai“ (19). Iš pinigų politikos įgyvendinimo perspektyvos ECB mano, kad pirmiau pasiūlyta riba trukdytų sklandžiam likvidumo srautui tarpbankinėje rinkoje ir galėtų pakenkti sklandžiam euro pinigų rinkos veikimui. Šiame kontekste, nors ECB pažymi, kad kredito įstaigos, vadovaudamosi Direktyvos 2006/48/EB V priede nustatytais reikalavimais, turėtų būti nustačiusios rizikos mažinimo ir priežiūros priemones galimai rizikai, susijusiai su labai trumpo termino tarpbankinėmis pozicijomis, spręsti, vis dėlto ECB pritartų, kad didelių pozicijų tvarka nebūtų taikoma labai trumpo termino pretenzijoms, pvz., vienos savaitės arba trumpesnėms. Be to, jis pritartų ES masto pinigų rinkos analizei ir šios analizės pagrindu galimai įvedamoms tam tikroms priemonėms, tokioms kaip išlyga pretenzijoms, kurių terminas yra ilgesnis nei savaitė.

Likvidumo klausimai (nauji pasiūlyti V ir XI priedai ir 41 straipsnis)

10.

ECB nuomone, Direktyvos 2006/48/EB daliniai pakeitimai, susiję su likvidumo rizika (20), kuriais įgyvendinamas Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) (21) ir EBPIK (22) atliktas darbas, yra būtinas ir sveikintinas žingsnis atsižvelgiant į likvidumo rizikos valdymo svarbą, atskleistą esamos suirutės rinkoje. Šiame kontekste, taip pat atsižvelgiant į galimą būsimą Komisijos darbą, svarbu pateikti daugiau gairių dėl tokių esminių dalykų kaip priimtinos rizikos ribos apibrėžimas ir nustatymas (23) bei likvidumo buferių pakankamumas (24). Atsižvelgiant į jų finansinio stabilumo uždavinius, būtina užtikrinti, kad centriniai bankai turėtų tinkamą prieigą prie informacijos apie bankų nepaprastosios padėties finansavimo planus.

11.

ECB pažymi, kad savo paskutiniuose techniniuose patarimuose Komisijai dėl likvidumo rizikos valdymo (25) EBPIK rekomendavo, kad tarptautinių grupių priežiūros institucijos glaudžiai koordinuotų savo darbą, pirmiausia labiau keisdamosi informacija, ypač priežiūros institucijų kolegijose, kad geriau suprastų grupių likvidumo rizikos pobūdį ir išvengtų nereikalingo reikalavimų dubliavimo. Kai tinkama, EBPIK siūlo, kad priežiūros institucijos aktyviai apsvarstytų galimybę perduoti buveinės šalies priežiūros institucijoms uždavinius, susijusius su filialų likvidumo priežiūra. Atsižvelgdamas į vykdomą darbą dėl likvidumo rizikos valdymo ir likvidumo koncesijų praktikos (26) ECB pažymi, kad viena ekonominės ir pinigų sąjungos pasekmių yra tai, jog tik buveinės valstybė narė turėtų būti atsakinga už kredito įstaigos filialų likvidumo priežiūrą euro zonoje. Būsimos Direktyvos 2006/48/EB peržiūros kontekste buveinės ir priimančioji valstybės narės, kurios yra įsivedusios eurą, galėtų būti skiriamos nuo to nepadariusių valstybių narių. Jei buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingos institucijos naudoja skirtingą valiutą, filialui galėtų būti taikomos priimančiosios valstybės narės likvidumo sąlygos. Tačiau euro zonoje atskyrimas filialams nebėra svarbus, kadangi jie turi tą patį balansą ir ta pačia valiuta kaip ir pagrindinė buveinė ir jiems nereikia jokių specialių nuosavų lėšų ar kapitalo. Be to, vienoje valstybėje narėje priimtos ir oficialiai pripažintos indėlių garantijų sistemos turi apimti kitose valstybėse narėse kredito įstaigų įsteigtų filialų indėlininkus.

12.

ECB taip pat rekomenduoja iš dalies pakeisti Direktyvos 2006/48/EB 41 straipsnį dėl įgyvendinant pinigų politiką atsirandančių priemonių atsakomybės, atsižvelgus į Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) egzistavimą.

Keitimasis informacija ir bendradarbiavimas tarp centrinių bankų ir priežiūros institucijų (Direktyvos 2006/48/EB nauja pasiūlyta 42a straipsnio 2 dalis, 49 straipsnis ir 130 straipsnio 1 dalis.

13.

ECB remia esamų koordinavimo ir dalinimosi informacija tarp finansinio stabilumo priežiūros įstaigų kritinėje situacijoje, įskaitant neigiamus pokyčius finansų rinkose, įsipareigojimų aiškinimą. Esamų įsipareigojimų aiškinimas yra ypač sveikintinas dalijantis informacija apie konkrečias bankų grupes tarp priežiūros institucijų ir centrinių bankų.

14.

ECB pažymi, kad Direktyva 2006/48/EB numato, kad priežiūros institucijoms neturėtų būti trukdoma perduoti informaciją centriniams bankams, įskaitant ECB (27), jų uždaviniams vykdyti (28), o pasiūlyta direktyva numato, kad esant kritinei situacijai, kaip nurodyta Direktyvoje 2006/48/EB (29), valstybės narės turi leisti priežiūros institucijoms perduoti informaciją centriniams bankams Bendrijoje. Ir „paprastu atveju“, ir esant kritinėms situacijoms pasiūlyta direktyva numato, kad šis informacijos perdavimas galimas, kai informacija yra susijusi su centrinių bankų uždavinių vykdymu. ECB pritaria šiems daliniams pakeitimams, ir ypač kad būtų įterpta aiški nuoroda Direktyvoje 2006/48/EB į nebaigtinį centrinių bankų uždavinių, susijusių su šiuo informacijos perdavimu, įskaitant pinigų politikos vykdymą, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinio stabilumo užtikrinimą, sąrašą. ECB taip pat pateikia šias dvi pastabas: Pirma, kadangi pirmiau pateiktas uždavinių sąrašas nurodo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą (30), derėtų pridurti „kliringo sistemų“ ir tada visoje Direktyvoje 2006/48/EB pateikti tokią nuoseklią formuluotę: „mokėjimo, kliringo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų“. Antra, nuoroda į teisės aktais nustatytus uždavinius reiškia, kad šie uždaviniai yra pavesti atlikti teisės aktu. Kadangi kai kuriais atvejais tokios funkcijos kaip centrinio banko finansinis stabilumas gali nebūti apibrėžtas teisės aktais, „teisės aktais nustatytus“ turėtų būti išbraukta.

15.

ECB supranta, kad pasiūlytais daliniais pakeitimais neketinama keisti esamos keitimosi informacija sistemos tarp priežiūros institucijų ir centrinių bankų įprastomis sąlygomis, bet siekiama pagerinti keitimąsi informacija tarp šių institucijų kai ištinka kritinė situacija. ECB mano, kad šių įsipareigojimų pobūdžio tam tikras tolesnio vienodinimo kiekis gali būti pageidautinas, kad būtų išvengta nereikalingos asimetrijos tarp įprastomis sąlygomis ir kritinėse situacijose centriniams bankams prieinamos informacijos (31). Eurosistemos centrinių bankų patirtis rodo, kad yra reikšmingos su informacija susijusios sąveikos tarp centrinės bankininkystės ir riziką ribojančios priežiūros funkcijų. Tai patvirtina poreikį stiprinti sąveikavimą tarp centrinių bankų finansinio stabilumo įvertinimų ir atskirų finansų įstaigų riziką ribojančios priežiūros (32). Praktiškai, kaip jau buvo nurodyta ankstesnėse nuomonėse (33), atskirų įstaigų priežiūrai turėtų būti panaudojamos centrinių bankų finansinio stabilumo įvertinimo išvados, kurioms savo ruožtu taip pat turėtų būti panaudojamas priežiūros institucijų įnašas. Pavyzdžiui, priežiūros institucijos įprastomis sąlygomis turėtų reguliariai bendrauti tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu su kitomis priežiūros institucijomis ir centriniais bankais, kad būtų palengvintas veiksmingas priežiūros bendradarbiavimas valdant likvidumo riziką. Šis informavimas įprastomis sąlygomis turėtų vykti reguliariai, bet informacijos pobūdis ir dažnumas turėtų būti atitinkamai priderinti kritiniais laikotarpiais (34).

Priežiūros institucijų kolegijos (nauji pasiūlyti straipsniai 42a, 129 ir 131a)

16.

ECB pritaria priežiūros institucijų kolegijų teisinių pagrindų stiprinimui (35). Tai yra žingsnis siekiant priežiūros suvienodinimo, ir tai užtikrintų vientisumą tarp valstybių narių. Ypač ECB mano, kad priežiūros kolegijos pagerintų bendradarbiavimą atliekant kasdienę tarptautinių bankų priežiūrą, finansinio stabilumo rizikos įvertinimą ir kritinių situacijų valdymo koordinavimą.

Nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimų Bendrijos matmuo

17.

ECB visiškai remia kelis kartus Ecofino patvirtintą tikslą padidinti nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimų Bendrijos matmenį, kaip atspindėta pasiūlytoje direktyvoje, teigiant, kad finansinio stabilumo klausimai turėtų būti įvertinti tarptautiniu lygiu (36). Šiame kontekste ECB pritaria nuostatoms dėl svarstymo apie galimą sprendimo dėl finansinių sistemų stabilumo visose kitose susijusiose valstybėse narėse poveikį. Kad būtų išlaikytas vientisumas, ECB siūlo visada minėti sprendimo „galimą poveikį“, o ne jo „poveikį“ (37). ECB taip pat laikosi nuomonės, kad praktiškai įgyvendinant pirmiau minėtas nuostatas, kai kolegijų negalima panaudoti šiuo tikslu, gali būti svarstomi konsultavimosi mechanizmai su kitomis susijusiomis valstybėmis narėmis, panašūs į pateiktus kitose finansinio sektoriaus direktyvose (38).

Pakeitimas vertybiniais popieriais (naujas pasiūlytas 122a straipsnis)

18.

Siūlomų kapitalo reikalavimų ir pavertimo vertybiniais popieriais rizikos valdymo (39) priemonių tikslai ypač apima: i) rėmėjų ir (arba) iniciatorių įsipareigojimas išlaikyti pakeitimo vertybiniais popieriais „reikšmingą grynąją ekonominę dalį“ (40); ii) reikalavimai kredito įstaigoms geriau suprasti riziką, kurią jos prisiima kaip investuotojos į pakeitimą vertybiniais popieriais; iii) kredito įstaigų, kaip iniciatorių arba rėmėjų patobulinta informacijos atskleidimo praktika; ir iv) kompetentingų institucijų priežiūros praktikos, susijusios su pakeitimu vertybiniais popieriais, stiprinimas. ECB bendrai remia šiuos pasiūlytus dalinius pakeitimus, kuriais siekiama suderinti pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos dalyvių iniciatyvas (41). Tuo pačiu metu ECB pabrėžia poreikį gauti naudos iš plačios, likvidžios ir gerai veikiančios antrinės pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos, ypač atsižvelgiant į turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumą įkaitu atliekant pinigų politikos operacijas.

Pirma, jei nepaisant šios nuomonės 2–4 dalyse pateikiamų patarimų, ši pasiūlyta direktyva išliktų 1 lygio teisės aktu, ECB pabrėžia poreikį: i) paaiškinti pirmesnių nuostatų taikymo apimtį; ii) apibrėžti „reikšmingą grynąją ekonominę dalį“; ir iii) nuosekliai naudoti terminus, kad būtų padidintas jų įgyvendinimo vienodumas ir būtų išvengta reguliavimo arbitražo. Taip pat reikėtų apsvarstyti kredito įstaigų prekybos ir ne prekybos knygų, atitinkančių tam tikrus investavimo horizontus, besiskiriančius tikslumo reikalavimus, kad būtų išvengta galimai neigiamo poveikio kuriant rinkos veiklą.

Antra, ECB pastebi, kad reikšmingos grynosios ekonominės dalies išlaikymas teoriškai gali būti galingas įrankis suderinant iniciatyvas, praktinis jo įgyvendinimas gali reikšti iššūkius (42). Todėl ECB pritaria Komisijos ketinimui atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai apie pasiūlytų nuostatų taikymą ir veiksmingumą rinkos plėtros kontekste, taip pat atsižvelgiant į poreikį atstatyti pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų veikimą. Be to, ECB pabrėžia Tarybos pasiūlytą konstatuojamąją dalį dėl priemonių, padedančių pašalinti galimą pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrų neatitikimą ir dėl poreikio visame svarbiame finansinio sektoriaus reguliavime užtikrinti nuoseklumą ir darnumą (43).

Trečia, ECB mano esant naudinga bendrai peržiūrėti pakeitimo vertybiniais popieriais terminologiją, naudojamą ir Direktyvoje 2006/48/EB ir pasiūlytoje direktyvoje, kad ji būtų labiau suderinta su įprasta teisine terminologija ir užtikrinti didesnį teisinį aiškumą (44).

Galiausiai reikia ištirti reikalavimo išlaikyti reikšmingą grynąją ekonominę dalį ir apskaitos reikalavimų sąveiką (45). Šiame kontekste ECB mano esant naudinga intensyviau vadovautis Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) 39 (46) ir TAST nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK) leidiniu Nr. o12 (47), kad būtų apsvarstytas susijusių su pakeitimu vertybiniais popieriais pasiūlytos direktyvos nuostatų galimas poveikis pripažinimo panaikinimui ir konsolidavimo taisyklėms.

Papildomi teisiniai ir techniniai komentarai

19.

Nurodant ECB, ECBS ir ECBS nacionalinius centrinius bankus, ECB rekomenduoja naudoti su Sutarties ir Europos centrinių bankų sistemos statuto (toliau – ECBS statutas) nuostatomis suderintą formuluotę, kad būtų išvengta tolesnio pasenusių koncepcijų įtvirtinimo ir kad direktyva būtų pateikiama sklandžiau.

20.

Direktyvoje 2006/48/EB yra keletas persidengiančių arba nelogiškų nuorodų, kurios kenkia jos aiškumui (48). Be to, keletas nuorodų nėra pateiktos tokiu būdu, kad „pagrindinė nuostatos mintis, į kurią daroma nuoroda, galėtų būti suprasta nežiūrint į tą nuostatą“ (49). Ši netinkama praktika yra tęsiama pateiktoje direktyvoje (50). ECB rekomenduoja, taip pat dėl teisinio aiškumo ir skaidrumo, pakeisti šias nuostatas taip, kad būtų galima jas skaityti ir suprasti neskaitant įvairių kitų Direktyvos 2006/48/EB nuostatų.

21.

Direktyva 2006/48/EB nurodo: „kitoms valstybės institucijoms, atsakingoms už mokėjimų sistemų priežiūrą“ (51). ECB kelis kartus yra sistemingai pažymėjęs, kad Sutarties 105 straipsnio 2 dalis ir ECBS statuto 3 straipsnio 1 dalis Eurosistemos priežiūros veiklai pateikia teisinį pagrindą, ir be to, kad Eurosistemos priežiūros kompetencija išvedama iš ECBS statuto 22 straipsnio (52). ECB mano, kad Sutarties 105 straipsnio 2 dalis ir ECBS statuto 3 straipsnio 1 dalis neleidžia kištis į Eurosistemos priežiūros kompetenciją jokiai Bendrijos ar nacionalinei institucijai, išskyrus centrinį banką, veikiantį ECBS ir (arba) Eurosistemos ribose (53). Šiomis aplinkybėmis, suderinus su kitų Bendrijos teisės aktų tvarka (54), ECB rekomenduoja išbraukti pirmiau minėtą nuorodą (55).

22.

Kliringo, atsiskaitymo ir saugojimo veikla sukaupia tam tikros rūšies poziciją, kuri neturėtų būti traktuojama panašiai kaip pozicijos, atsirandančios iš tarpbankinio skolinimo veiklos. Pagrindinė priežastis yra šių pozicijų itin trumpalaikis terminas, kadangi jos paprastai nėra ilgesnės nei vienos nakties, ir tai, kad atitinkamos institucijos neįstengia jų kontroliuoti, nes šios pozicijos daugiausia atsiranda iš klientų veiklos. Nors su šia veikla susijusiai galimai rizikai valdyti turi būti tinkamos rizikos mažinimo ir stebėjimo priemonės, ECB remia pasiūlytoje direktyvoje šiuo klausimu įvestą išlygą (56). Kad ši išlyga būtų išsamiau paaiškinta, priede pateikiami projekto rengimo pasiūlymai.

Projekto rengimo pasiūlymai

Kai pirmiau išdėstytos rekomendacijos lemtų pasiūlytos direktyvos pakeitimus, projekto rengimo pasiūlymai yra pateikiami pridedamame priede.

Priimta Frankfurte prie Maino, 2009 m. kovo 5 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET


(1)  COM(2008) 602 galutinis, 2008 m. spalio 1 d. Galima rasti www.eur-lex.europa.eu

(2)  Ši nuomonė yra pagrįsta 2008 m. spalio 1 d. versija, dėl kurios su ECB buvo oficialiai konsultuotasi. Vėliau Tarybos darbo grupė iš dalies pakeitė pasiūlytą direktyvą.

(3)  Žr. 2008 m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadų 8 punktą; išvadas galima rasti Tarybos tinklavietėje www.consilium.europa.eu Taip pat žr. Komisijos komunikatą „From financial crisis to recovery: A European framework for action“ („Nuo finansinės krizės link atsigavimo: Europos veiksmų pagrindas), COM(2008) 706 galutinis, 2008 m. spalio 29 d., galima rasti Komisijos tinklavietėje www.ec.europa.eu

(4)  2009 m. vasario 25 d. ataskaitą, sudarytą grupės de Larosière, galima rasti: www.europa.eu

(5)  Žr. 2004 m. vasario 20 d. ECB nuomonės CON/2004/7 Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/765/EEB, 93/6/EEB ir 94/19/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/12/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiančios nustatyti naują Finansinių paslaugų komiteto organizacinę struktūrą (COM(2003) 659 galutinis), (OL C 58, 2004 3 6, p. 23), 6 dalį; 2005 m. vasario 17 d. ECB nuomonės CON/2005/4 Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų, naujai suformuluojančių 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo ir 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (OL C 52, 2005 3 2, p. 37) 6–10 dalis ir 2006 m. gruodžio 18 d. ECB nuomonės CON/2006/60 dėl pasiūlymo dėl direktyvos, iš dalies keičiančios tam tikras Bendrijos direktyvas dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL C 27, 2007 2 7, p. 1) 3 dalies 5 punktą.

(6)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

(7)  OL L 177, 2006 6 30, p. 201.

(8)  Žr. Direktyvos 2006/48/EB 150 ir 151 straipsnius bei šių nuostatų dalinius pakeitimus pasiūlytoje direktyvoje.

(9)  Bazelio bankų priežiūros komitetas, „International Convergence of Capital Measurement and Capital Standards: A Revised Framework“ („Kapitalo apskaičiavimo ir kapitalo standartų tarptautinė konvergencija: peržiūrėta sistema“), Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB), 2004 m. birželio mėn.; galima rasti TAB tinklavietėje www.bis.org

(10)  Dėl to žr. naujas 1 ir 7 konstatuojamąsias dalis, 42b straipsnį, 63a straipsnio 6 dalį ir 131a straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

(11)  Dėl to žr. „Joint Practical Guide of the European Parliament, the Council and the Commission for persons involved in the drafting of legislation within the Community institutions“ („Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą praktinį vadovą asmenims, dalyvaujantiems rengiant teisės aktus Bendrijos institucijose“), ypač 12 ir 17 rekomendacijas, 38 ir 54 p.; jį galima rasti tinklavietėje „Europa“: www.europa.eu

(12)  2001 m. Lamfalussy komitetas pats pažymėjo, kad šios aiškinamosios rekomendacijos ir bendrieji standartai „dėl klausimų, kurių nereglamentuoja ES teisės aktai – prireikus galėtų būti priimti Bendrijos teisėje vadovaujantis 2 lygio procedūra“ (žr. Ekspertų komiteto baigiamąją ataskaitą dėl Europos vertybinių popierių rinkų reglamentavimo, 2001 2 15, p. 37; ją galima rasti tinklavietėje „Europa“: www.europa.eu).

(13)  Komisijos direktyvos, iš dalies keičiančios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo, projektas ir Komisijos direktyvos, iš dalies keičiančios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo, projektas; juos galima rasti Komisijos tinklavietėje www.ec.europa.eu

(14)  Komisijos komunikatas „Lamfalussy proceso peržiūra. Priežiūros konvergencijos stiprinimas“, 2007 11 20, COM(2007) 727 galutinis; jį galima rasti Komisijos tinklavietėje www.ec.europa.eu

(15)  Žr. pasiūlytos direktyvos aiškinamojo memorandumo 6.2.3 ir 6.4.5 dalis, p. 8 ir 10.

(16)  Žr. pasiūlytos direktyvos aiškinamojo memorandumo 6.2.3 dalį, p. 8.

(17)  Pasiūlytas 113 straipsnio 4 dalies f punktas.

(18)  Žr. pasiūlytos 111 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

(19)  Naujas 113 straipsnio 3 dalies i punktas.

(20)  Žr. naują V priedą.

(21)  Žr. Bazelio bankų priežiūros komiteto „Principles for Sound Liquidity Risk Management and Supervision“ („Patikimo likvidumo rizikos valdymo ir priežiūros principus“), 2008 m. rugsėjo mėn.; juos galima rasti TAB tinklavietėje www.bis.org

(22)  Žr. „First part of the CEBS’ technical advice on liquidity risk management – Survey of the current regulatory frameworks adopted by the EEA regulators“ („EBPIK techninių patarimų dėl likvidumo rizikos valdymo pirmą dalį – EEE reguliuojančių institucijų priimtų dabartinių reguliavimo sistemų apžvalgą“), 2007 8 15, ir „Second part of the CEBS’s technical advice to the European Commission on liquidity risk management – Analysis of specific issues listed by the Commission and challenges not currently addressed in the EEA“ („EBPIK techninių patarimų Europos Komisijai dėl likvidumo rizikos valdymo antrą dalį – Konkrečių Komisijos nurodytų klausimų ir EEE šiuo metu nereglamentuojamų iššūkių analizę“), 2008 9 18, EBPIK 2008 147; galima rasti EBPIK tinklavietėje www.c-ebs.org

(23)  Žr. V priedo naują 14a punktą.

(24)  Žr. V priedo naujus 14 ir 18 punktus bei XI priedo naują 1 punkto e papunktį.

(25)  „Second part of the CEBS’s technical advice to the European Commission on liquidity risk management – Analysis of specific issues listed by the Commission and challenges not currently addressed in the EEA“ („EBPIK techninių patarimų Europos Komisijai dėl likvidumo rizikos valdymo antra dalis – Konkrečių Komisijos nurodytų klausimų ir EEE šiuo metu nereglamentuojamų iššūkių analizė“), 2008 9 18, EBPIK 2008 147, 29 rekomendacija, p. 11 ir 64–66; galima rasti EBPIK tinklavietėje www.c-ebs.org

(26)  Žr. EBPIK „Executive summary regarding work on delegation“ („vykdomąją santrauką dėl darbo apie perdavimą“), 2008 9 3; galima rasti EBPIK tinklavietėje www.c-ebs.org

(27)  Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 23 dalis.

(28)  Žr. Direktyvos 2006/48/EB 49 straipsnio a punktą ir naują 49 straipsnio a punktą.

(29)  Nauja 130 straipsnio 1 dalis.

(30)  Taip pat žr. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 93/22/EB, 46 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

(31)  Palyginti Direktyvos 2006/48/EB 49 straipsnio pirmą pastraipą su pasiūlytos direktyvos to paties straipsnio nauja pasiūlyta paskutine pastraipa.

(32)  „Report of the Financial Stability Forum on Enhancing Market and Institutional Resilience“ („Finansinio stabilumo forumo dėl rinkos ir institucijų atsparumo didinimo ataskaita“), 2008 4 7, V.8 rekomendacija, p. 42–43, nurodanti, kad „Priežiūros institucijos ir centriniai bankai turėtų pagerinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, taip pat ir įvertindami finansinio stabilumo riziką. Keitimasis informacija turėtų būti atliekamas greitai sudėtingais rinkos laikotarpiais“. Galima rasti Finansinio stabilumo forumo tinklavietėje www.fsforum.org

(33)  Žr., pvz. 2007 m. lapkričio 5 d. ECB nuomonės CON/2007/33 Austrijos finansų ministerijos prašymu dėl įstatymo, iš dalies keičiančio bankų įstatymą, taupomųjų bankų įstatymą, finansų rinkos priežiūros institucijos įstatymą ir Oesterreichische Nationalbank įstatymą, projekto 2 dalies 4 punkto 1 papunktį ir 2006 m. kovo 9 d. ECB nuomonės CON/2006/15 Lenkijos finansų ministro prašymu dėl įstatymo dėl finansų įstaigų priežiūros projekto 2 dalies 4 punkto 1 papunktį. Visas ECB nuomones galima rasti ECB tinklavietėje: www.ecb.europa.eu

(34)  Žr. 17 principą „Principles for Sound Liquidity Risk Management and Supervision“ („Patikimo likvidumo rizikos valdymo ir priežiūros principuose“), p. 14–36; galima rasti TAB tinklavietėje www.bis.org Kiti likvidumo aspektai nagrinėjami šios nuomonės 11 ir 12 dalyse.

(35)  Žr. naują 131a straipsnį.

(36)  Žr. 2008 m. spalio 7 d. Ekofino išvadų 17 p.; galima rasti Europos Tarybos tinklavietėje www.consilium.europa.eu

(37)  Palyginti pasiūlytos direktyvos 6 konstatuojamąją dalį ir naują 40 straipsnio 3 dalį su XI priedo nauju punktu 1a.

(38)  Žr., pavyzdžiui, Direktyvos 2006/48/EB 132 straipsnio 3 dalį ir 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB 12 straipsnio 2 dalį (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

(39)  Žr. naują 122a straipsnį.

(40)  Kaip nurodyta naujoje 122a straipsnio 1 dalyje.

(41)  ECB žiniomis, šis pasiūlytos direktyvos naujas straipsnis buvo išsamiau iš dalies keičiamas Tarybos darbo grupėje.

(42)  Žr. analizę, pateikiamą 2008 m. gruodžio mėn. ECB ataskaitoje „The incentive structure of the ‘originate and distribute model’“ („Iniciatyvaus ir paskirstomojo modelio skatinamoji struktūra“); galima rasti ECB tinklavietėje www.ecb.europa.eu

(43)  Žr. 2008 m. lapkričio 19 d. Tarybos priimtų bendrų išvadų pasiūlytos 15 konstatuojamosios dalies paskutinį sakinį (galima rasti http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/08/st16/st16216.en08.pdf), kuris irgi teigia, kad Komisija ketina pateikti atitinkamus teisinių aktų pasiūlymus, tinkamai apsvarsčiusi siūlomų priemonių poveikį.

(44)  Apžvelgiant 15-oje valstybių narių pakeitimui vertybiniais popieriais taikomus nacionalinės teisės aktus, žr. Europos finansų rinkų teisininkų grupės (EFRTG) ataskaitą dėl teisinių kliūčių tarptautiniam pakeitimui vertybiniais popieriais ES, 2007 5 7 (galima rasti EFRTG tinklavietėje: www.efmlg.org).

(45)  ECB ES bankų struktūrų ataskaita, p. 24.

(46)  „Financial Instruments: Recognition and Measurement“ („Finansinės priemonės: pripažinimas ir įvertinimas“), išleista 2003 m. gruodžio mėn.

(47)  „Consolidation – Special Purpose Entities“ („Konsolidacija – specialios paskirties subjektai“).

(48)  Žr. „Bendrą praktinį vadovą“, ir ypatingai 16 rekomendaciją; galima rasti tinklavietėje „Europa“: www.europa.eu

(49)  Bendro praktinio vadovo 16.7 rekomendacija; galima rasti tinklavietėje „Europa“: www.europa.eu

(50)  Žr., pavyzdžiui, Direktyvos 2006/48/EB 129 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį ir naują 129 straipsnio 1 dalies b punktą.

(51)  Direktyvos 2006/48/EB 49 straipsnio b punktas.

(52)  Žr., pavyzdžiui, 2000 m. sausio 20 d. ECB nuomonės CON/99/19 Liuksemburgo iždo ir biudžeto ministerijos prašymu dėl siūlomo įstatymo, įgyvendinančio 1993 m. balandžio 5 d. įstatymu Direktyvą 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose, su pakeitimais, susijusio su finansų sektoriumi ir papildančio 1998 m. gruodžio 23 d. įstatymą, įsteigiantį finansų sektoriaus riziką ribojančios priežiūros komisiją, projekto 7 dalį ir naujesnės 2006 m. gegužės 22 d. ECB nuomonės CON/2006/23 Bank Ċentrali ta’ Malta/ Central Bank of Malta prašymu dėl įstatymo, iš dalies keičiančio Bank Ċentrali ta’ Malta/Central Bank of Malta įstatymą, projekto 7 dalies 2 punktą.

(53)  ECB naujesnėse nuomonėse dėl euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių įstatymų projektų taip pat pažymėjo, kad Eurosistemos centriniai bankai atlieka mokėjimo sistemų priežiūrą suderintai su Valdančiosios tarybos nustatyta priežiūros politika, kuri taip pat bus taikoma kitiems centriniams bankams, atitinkamai valstybei narei įsivedus eurą (žr., pavyzdžiui, 2005 m. liepos 15 d. ECB nuomonės CON/2005/24 Čekijos finansų ministerijos prašymu dėl įstatymo dėl finansų rinkos priežiūros institucijų integracijos projekto 13–16 dalis, ir naujesnės 2008 m. gruodžio 2 d. ECB nuomonės CON/2008/83 Vengrijos finansų ministerijos prašymu dėl įstatymo, iš dalies keičiančio Magyar Nemzeti Bank įstatymą, projekto 3 dalies 9 ir 10 punktus. Be to, kitos ne euro zonos valstybės narės iš dalies pakeitė savo atitinkamus įstatymus. Šiuo metu JK Bank of England atlieka mokėjimo sistemų priežiūrą neįstatyminiu pagrindu. Britanijos Parlamente svarstomo bankų įstatymo projekto (galima rasti JK Parlamento tinklavietėje www.parliament.uk, p. 87) 5 dalis nustatytų Bank of England vaidmenį prižiūrint mokėjimo sistemas.

(54)  Žr. 2001 m. rugsėjo 13 d. ECB nuomonės CON/2001/25 Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB 14 dalį (OL C 271, 2001 9 26, p. 10).

(55)  Taip pat ir Direktyvos 2006/48/EB 26 konstatuojamojoje dalyje.

(56)  Naujas 106 straipsnio 2 dalies c punktas.


PRIEDAS

PROJEKTO RENGIMO PASIŪLYMAI

Komisijos siūlomas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai  (1)

1 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 6 konstatuojamoji dalis

6 o

Kompetentingų institucijų įgaliojimais turėtų būti atsižvelgta į Bendrijos matmenį. Todėl kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į savo sprendimų poveikį finansų sistemos stabilumui visose kitose valstybėse narėse.

6 o

Kompetentingų institucijų įgaliojimais turėtų būti atsižvelgta į Bendrijos matmenį. Todėl kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į savo sprendimų poveikį galimą poveikį finansų sistemos stabilumui visose kitose valstybėse narėse.

Pagrindimas – Žr. nuomonės 17 dalį

2 pakeitimas

Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 23 dalies pakeitimas

4 straipsnis

23.

„centriniai bankai“ apima ir Europos centrinį banką, jei nenurodyta kitaip;

[Pasiūlytoje direktyvoje nėra dalinių pakeitimų]

4 straipsnis

23.

„centriniai bankai“ apima Europos centrinių bankų sistemos nacionalinius centrinius bankus ir Europos centrinį banką, jei nenurodyta kitaip;

Pagrindimas – Žr. nuomonės 19 dalį

3 pakeitimas

Direktyvos 2006/48/EB 41 straipsnio pakeitimas

41 straipsnis

Priimančios valstybės narės, bendradarbiaudamos su buveinės valstybių narių kompetentingomis institucijomis, tolesnio derinimo metu atsako už kredito įstaigų filialų likvidumo priežiūrą.

Nepažeisdamos tų priemonių, kurių reikia Europos pinigų sistemai stiprinti, priimančios valstybės narės tebėra visiškai atsakingos už priemones, susijusias su jų pinigų politikos įgyvendinimu.

[Pasiūlytoje direktyvoje nėra dalinių pakeitimų]

41 straipsnis

Priimančios valstybės narės, bendradarbiaudamos su buveinės valstybių narių kompetentingomis institucijomis, tolesnio derinimo metu atsako už kredito įstaigų filialų likvidumo priežiūrą.

Nepažeisdamos tų priemonių, kurių reikia Europos pinigų sistemai stiprinti, Europos centrinių bankų sistema ir, kai tinkama, priimančios valstybės narės tebėra visiškai atsakingos už priemones, susijusias su jų pinigų politikos įgyvendinimu.

Pagrindimas – Žr. nuomonės 11 ir 12 dalis

4 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 4 dalis

Direktyvos 2006/48/EB 42a straipsnio 2 dalies pakeitimas

42a straipsnis

2.

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos praneša priimančiosios valstybės narės, kurioje įsteigtas sistemai svarbus filialas, kompetentingoms institucijoms informaciją, nurodytą 132 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose, ir vykdo užduotis, nurodytas 129 straipsnio 1 dalies c punkte, bendradarbiaudamos su priimančiosios valstybės narės kompetentingomis institucijomis.

Jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija sužino apie 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą kritinę situaciją kredito įstaigoje, ji iš karto, kai tik praktiškai tai bus įmanoma padaryti, įspėja 49 straipsnio ketvirtoje pastraipoje ir 50 straipsnyje nurodytas institucijas.

42a straipsnis

2.

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos praneša priimančiosios valstybės narės, kurioje įsteigtas sistemai svarbus filialas, kompetentingoms institucijoms informaciją, nurodytą 132 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose, ir vykdo užduotis, nurodytas 129 straipsnio 1 dalies c punkte, bendradarbiaudamos su priimančiosios valstybės narės kompetentingomis institucijomis.

Jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija sužino apie 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą kritinę situaciją kredito įstaigoje, ji iš karto, kai tik praktiškai tai bus įmanoma padaryti, įspėja Europos centrinių bankų sistemos bankus 49 straipsnio ketvirtoje pastraipoje ir 50 straipsnyje nurodytas institucijas.

Pagrindimas – Žr. nuomonės 19 dalį

5 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 6 dalis

Direktyvos 2006/48/EB 49 straipsnio pakeitimas

49 straipsnis

Šis skirsnis netrukdo kompetentingai institucijai perduoti informaciją šioms institucijoms jų uždaviniams vykdyti:

a)

centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų institucijoms, kai ši informacija yra svarbi jų atitinkamų teisės aktais nustatytų užduočių, įskaitant pinigų politikos vykdymą, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinio stabilumo užtikrinimą, vykdymui; ir

b)

tam tikrais atvejais – kitoms valstybės institucijoms, atsakingoms už mokėjimų sistemų priežiūrą.

Šis skirsnis netrukdo tokioms institucijoms ar organams perduoti kompetentingoms institucijoms informacijos, kurios šioms gali prireikti pagal 45 straipsnį.

Valstybės narės 130 straipsnio 1 dalyje nurodytoje kritinėje situacijoje leidžia kompetentingoms institucijoms perduoti informaciją Bendrijos centriniams bankams, kai ši informacija yra svarbi jų atitinkamų teisės aktais nustatytų užduočių, įskaitant pinigų politikos vykdymą, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinio stabilumo užtikrinimą, vykdymui.

49 straipsnis

Šis skirsnis netrukdo kompetentingai institucijai perduoti informaciją šioms institucijoms jų uždaviniams vykdyti:

a)

centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų institucijoms, kai ši informacija yra svarbi jų atitinkamų teisės aktais nustatytų užduočių, įskaitant pinigų politikos vykdymą, mokėjimo, kliringo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinio stabilumo užtikrinimą, vykdymui.; ir

a)

centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų institucijoms, kai ši informacija yra svarbi jų atitinkamų teisės aktais nustatytų užduočių, įskaitant pinigų politikos vykdymą, mokėjimo, kliringo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinio stabilumo užtikrinimą, vykdymui.; ir

Šis skirsnis netrukdo tokioms institucijoms ar organams perduoti kompetentingoms institucijoms informacijos, kurios šioms gali prireikti pagal 45 straipsnį.

Valstybės narės 130 straipsnio 1 dalyje nurodytoje kritinėje situacijoje leidžia kompetentingoms institucijoms perduoti informaciją Bendrijos centriniams bankams, kai ši informacija yra svarbi jų atitinkamų teisės aktais nustatytų užduočių, įskaitant pinigų politikos vykdymą, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinio stabilumo užtikrinimą, vykdymui.

Pagrindimas – Žr. nuomonės 14, 19 ir 21 dalis

6 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 16 dalies a punktas

Direktyvos 2006/48/EB 106 straipsnio 2 dalies c punkto pakeitimas

106 straipsnis

2.

Pozicijoms nepriskiriamas nė vienas iš šių variantų:

...

c)

jei teikiamos pinigų pervedimo arba vertybinių popierių kliringo ir atsiskaitymo paslaugos klientams – pavėluotos finansinės įplaukos ir kitos dėl klientų veiklos atsirandančios pozicijos, kurios trunka ne ilgiau už kitą prekybos dieną.

106 straipsnis

2.

Pozicijoms nepriskiriamas nė vienas iš šių variantų:

...

c)

jei teikiamos pinigų pervedimo arba vertybinių popierių finansinių instrumentų kliringo, ir atsiskaitymo ir saugojimo paslaugos klientams – pavėluotos finansinės įplaukos ir kitos dėl klientų veiklos atsirandančios pozicijos, kurios trunka ne ilgiau už kitą prekybos dieną.

Pagrindimas – Žr. nuomonės 22 dalį

7 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 21 dalies d punktas

Direktyvos 2006/48/EB 113 straipsnio 4 dalies pakeitimas

113 straipsnis

4.

Valstybės narės gali visiškai ar iš dalies netaikyti 111 straipsnio 1 dalies šioms pozicijoms:

f)

turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos pozicijos įstaigoms, su sąlyga, kad šios pozicijos nesudaro šių įstaigų nuosavų lėšų, netrunka ilgiau už kitą prekybos dieną ir yra išreikštos tos valstybės narės, kuri pasinaudoja šia galimybe, valiuta, jei tai nėra euro.

113 straipsnis

4.

Valstybės narės gali visiškai ar iš dalies netaikyti 111 straipsnio 1 dalies šioms pozicijoms:

f)

turto straipsniams, kuriuos sudaro pretenzijos ir kitos pozicijos įstaigoms, su sąlyga, kad šios pozicijos nesudaro šių įstaigų nuosavų lėšų ir, netrunka ilgiau nei septynios už kitą prekybos dienos dieną ir yra išreikštos tos valstybės narės, kuri pasinaudoja šia galimybe, valiuta, jei tai nėra euro.

Pagrindimas – Žr. nuomonės 6–9 dalis

8 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 29 dalis

Direktyvos 2006/48/EB 130 straipsnio 1 dalies pakeitimas

130 straipsnis

1.

Susidarius kritinei situacijai, įskaitant neigiamus pokyčius finansų rinkose, kuri kelia galimą grėsmę finansinės sistemos stabilumui bet kurioje iš valstybių narių, kurioje grupės subjektai yra gavę leidimus veiklai arba kurioje įsteigti sistemai svarbūs filialai, nurodyti 42a straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija iš karto, kai tik praktiškai tai bus įmanoma padaryti, vadovaudamasi 1 skyriaus 2 skirsniu, įspėja 49 straipsnio ketvirtoje pastraipoje ir 50 straipsnyje nurodytas institucijas ir praneša visą informaciją, kuri yra esminė vykdant jų užduotis. Šie įsipareigojimai taikomi visoms 125 ir 126 straipsniuose nurodytoms kompetentingoms institucijoms ir 129 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai.

49 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nurodyta institucija, sužinojusi apie padėtį, apibūdintą šios dalies pirmoje pastraipoje, iš karto, kai tik praktiškai tai bus įmanoma padaryti, įspėja 125 ir 126 straipsniuose nurodytas kompetentingas institucijas.

Kiek įmanoma, kompetentinga institucija ir 49 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nurodyta institucija naudojasi esamais nustatytais informavimo kanalais.

130 straipsnis

1.

Susidarius kritinei situacijai, įskaitant neigiamus pokyčius finansų rinkose, kuri kelia galimą grėsmę finansinės sistemos stabilumui bet kurioje iš valstybių narių, kurioje grupės subjektai yra gavę leidimus veiklai arba kurioje įsteigti sistemai svarbūs filialai, nurodyti 42a straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija iš karto, kai tik praktiškai tai bus įmanoma padaryti, vadovaudamasi 1 skyriaus 2 skirsniu, įspėja Europos centrinių bankų sistemos centrinius bankus ir 49 straipsnio ketvirtoje pastraipoje ir 50 straipsnyje nurodytas institucijas ir praneša visą informaciją, kuri yra esminė vykdant jų užduotis. Šie įsipareigojimai taikomi visoms 125 ir 126 straipsniuose nurodytoms kompetentingoms institucijoms ir 129 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai.

Europos centrinių bankų sistemos centrinis bankas 49 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nurodyta institucija, sužinojęs usi apie padėtį, apibūdintą šios dalies pirmoje pastraipoje, iš karto, kai tik praktiškai tai bus įmanoma padaryti, įspėja 125 ir 126 straipsniuose nurodytas kompetentingas institucijas.

Kiek įmanoma, kompetentingos a institucijos a ir Europos centrinių bankų sistemos centrinis bankas 49 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nurodyta institucija naudojasi esamais nustatytais informavimo kanalais.

Pagrindimas – Žr. nuomonės 19 dalį


(1)  Perbraukimu pagrindiniame tekste nurodomos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti. Paryškinimu pagrindiniame tekste pažymimas ECB naujai pasiūlytas tekstas.


Top